Byla 3K-3-497/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Janinos Januškienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams I. G. ir D. G., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

5Ieškovė R. P., remdamasi CK 6.66 straipsniu, 6.67 straipsnio 1 dalimi, teismo prašė pripažinti negaliojančia atsakovų I. G. ir D. G. 2003 m. lapkričio 13 d. 0,0945 ha žemės sklypo, esančio ( - ), dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – pripažinti atsakovui I. G. nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, įpareigojant jį atlyginti restitucijos išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 8 d. sprendimu iš atsakovo I. G. jos naudai priteisė 20 397,89 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nevykdant teismo sprendimo geruoju, jis buvo vykdomas priverstinai. Ieškovė iš antstolio G. Puodžiuko 2005 m. gegužės 13 d. pažymos sužinojo, kad atsakovas yra nemokus, taip pat kad jam nuosavybės teise priklausė 0,0945 ha žemės sklypas sodų bendrijoje. Atsakovas I. G. 2003 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutartimi šį žemės sklypą padovanojo savo nepilnamečiam sūnui D. G., tokiais veiksmais pažeisdamas kreditorės R. P. teises. Ieškovės teigimu, tokia faktinė padėtis visiškai atitinka CK 6.66 straipsnio hipotezę, todėl ši teisės norma turi būti taikoma byloje.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad 2003 m. kovo 10 d. šalys sudarė rangos sutartį, kuria atsakovas I. G. įsipareigojo atlikti buto, esančio ( - ), remontą, o ieškovė – priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Sutartyje buvo numatyta, kad darbai turi būti baigti 2003 m. gegužės 12 d., darbams vykdyti ieškovė avansu sumokėjo atsakovui 18 000 Lt. Dėl šios sutarties vykdymo tarp šalių kilo ginčas, nes buto remonto darbai, ieškovės nuomone, buvo atliekami nekokybiškai. 2003 m. gruodžio 4 d. šalys sudarė skolos likvidavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei 17 354 Lt skolą iki 2004 m. kovo 29 d., tačiau to nepadarė. Ieškovė kreipėsi į teismą, ir Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, tenkindamas jos ieškinį, 2004 m. gruodžio 8 d. sprendimu priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 17 354 Lt skolą. Teismas vadovavosi šalių skolos likvidavimo sutartimi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas tapo skolininku jau 2003 m. kovo 10 d., t. y. sudarius šalių rangos sutartį, teigdama, kad sudarant skolos likvidavimo sutartį įvyko novacija, todėl atsakovas, būdamas ieškovės skolininkas, sudarydamas ginčijamą dovanojimo sutartį, pažeidė ieškovės teises, tapdamas nemokus. Teismo sprendimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad novacija įvyko. Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovės skolininku tapo tik 2003 m. gruodžio 4 d., t. y. jau po 2003 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutarties sudarymo. Atsakovas šios dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo ieškovės skolininkas, o ji nebuvo atsakovo kreditorė.

10Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 14 d. sprendimu panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies. Kolegija pripažino negaliojančia 2003 m. lapkričio 13 d. I. G. ir D. G. dovanojimo sutartį dėl 0,0945 ha žemės sklypo, esančio ( - ); taip pat taikė restituciją – pripažino atsakovui I. G. nuosavybės teisę į 0,0945 ha žemės sklypą, esantį ( - ); reikalavimo dalį dėl restitucijos išlaidų priteisimo atmetė.

11Kolegija nustatė, kad ginčijamą žemės sklypo dovanojimo sutartį atsakovas sudarė neatsiskaitęs su ieškove pagal rangos sutartį. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.66 straipsnio nuostatas, Pauliano ieškinio tenkinimo būtina sąlyga pripažindamas skolininko nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo momentu ir byloje nustatinėdamas tik su nemokumu susijusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje yra konstatuotos visos sąlygos, nustatytos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kurios būtinos tam, kad būtų pripažintas sandoris negaliojančiu pagal pareikštą Pauliano ieškinį: atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (byloje nepateikta jokių duomenų, kad I. G. žemės sklypą privalėjo padovanoti savo nepilnamečiam sūnui); sandoris pažeidžia ieškovės teises, nes, neatlygintinai perleidęs sūnui nekilnojamąjį turtą, atsakovas sumažino savo galimybes grąžinti skolą, apie kurią jam buvo žinoma iki ginčijamo sandorio sudarymo.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas I. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą. Jis nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

141. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė kasatoriaus skolinio įsipareigojimo atsiradimo laiką – iki 2003 m. gruodžio 4 d. skolos likvidavimo sutarties pasirašymo dienos su ieškove pasirašyta sutartis nebuvo nutraukta, rangos santykiai nebuvo pasibaigę, todėl ir visos ieškovės kasatoriui sumokėtos piniginės lėšos buvo jo valdomos teisėtai pagal nenutrauktą rangos sutartį. Teismo padaryta išvada prieštarauja sutarčių galiojimo principams, kartu rodo netinkamą CK 6.66 straipsnio aiškinimą ir taikymą. Kasatoriaus nuomone, iš teismo padarytų išvadų išplaukia, kad actio Pauliana bylose skolininko tapimo nemokiu momentas neturi būti sietinas su protingu laikotarpiu po sandorio sudarymo, gali apimti ir gerokai ilgesnį laiką. Darydamas tokią išvadą teismas konstatavo kasatoriaus nemokumą, remdamasis 2005 m. gegužės 13 d. antstolio pažyma, t. y. dokumentu, fiksuojančiu skolininko turtinę padėtį praėjus daugiau kaip pusantrų metų po ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Tuo tarpu iš CK 6.66 straipsnio matyti, kad tapimo nemokiu ar mažiau mokiu momentas tiesiogiai sietinas su ginčijamo sandorio sudarymo laiku ir protingu laikotarpiu po jo sudarymo, t. y. teismas, konstatuodamas skolininko nemokumo faktą, privalėjo nustatyti ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp ginčijamo sandorio sudarymo fakto ir skolininko tapimo mažiau mokiu ar nemokiu aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus mokumo sandorio sudarymo metu bei protingo laiko po jo, taip pat nenustatinėjo sandorio sudarymo įtakos kasatoriaus mokumui; nemokumui konstatuoti pakako 2005 m. gegužės mėn. antstolio pažymos apie tai, kad 2005 metais nėra galimybės išieškoti priteistą skolą. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai įrodo, kad sandorio sudarymo metu bei protingą laiką po jo kasatorius buvo mokus, taip pat – kad nebuvo esminės sąlygos ieškiniui tenkinti CK 6.66 straipsnio pagrindu.

152. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004, padaryta išvada, kad kreditoriaus pažeidimu yra laikomas taip pat ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada šioje byloje pritaikyta neteisingai ir neatsižvelgiant į bylos aplinkybes – byloje surinkti įrodymai apie kasatoriaus mokumą sandorio sudarymo metu bei protingą laiką po jo rodo, kad jo mokumas po ginčijamo sandorio sudarymo nesumažėjo tiek, kad dėl to nebūtų galima padengti skolos ieškovei. Dėl šios priežasties po sandorio sudarymo momento ieškovė neprarado galimybės visiškai ar iš dalies išieškoti skolą, tokią galimybę ji prarado dėl nemokumo, kuris atsirado praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos, kuris buvo veikiamas visai kitų aplinkybių, o ne sandorio sudarymo, dėl to apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. P. prašo jį atmesti. Ieškovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad skolos likvidavimo sutartyje nurodyta ir ieškovės bei atsakovo pripažinta skola atsirado šiam neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų 2003 m. kovo 10 d. rangos sutartimi ir negrąžinus ieškovės sumokėto avanso.

17Atsakovo pateikti išrašai iš sąskaitos neįrodo atsakovo mokumo. Padarius išrašų iš sąskaitos analizę matyti, kad visos įplaukos į atsakovo sąskaitą buvo padarytos paties atsakovo papildant sąskaitą grynaisiais pinigais. Atsakovo motyvas, kad jis turėjo pajamų iš UAB „Adelantė“ veiklos, taip pat yra nepagrįstas, nes jis nepateikė įrodymų, kad būtų gavęs darbo pajamų iš šios bendrovės. Ta aplinkybė, kad atsakovas buvo vienintelis bendrovės akcininkas, neįrodo nei jo mokumo, nei jo nemokumo. Nesant įrodymų, kad atsakovas gavo veiklos dividendų, pirmiau nurodyta aplinkybė neturi bylai jokios reikšmės. Nurodyta aplinkybė, kad atsakovas mokėjo bendrovei „Hansa lizingas“ išperkamąją nuomą už automobilį, tik pablogina atsakovo bendrą finansinę būklę. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas prieš ginčijamo sandorio sudarymą ir po jo turėjo tik finansinių įsipareigojimų, tačiau nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio atsakovo pajamas.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliamas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų - kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) - aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

21Actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos kelios sąlygos, kurioms esant galimas Pauliano ieškinys: 1) skolininkas turi sudaryti sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti. (Jeigu sudaryti sandorį buvo skolininko pareiga, Pauliano ieškinys negalimas); 2) skolininko sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, tai reiškia, kad, sudarius sandorį, skolininkas tampa nemokus arba jo turtas gerokai sumažėja, kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies; 3) kreditoriaus interesas taip pat gali būti pažeistas, jeigu skolininkas, jau būdamas nemokus, dar labiau sumažina savo turtą arba atsiskaito su kitais kreditoriais, neturinčiais pirmumo teisės, ir šitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Jeigu skolininko sudarytas sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, pavyzdžiui, ir sudaręs sandorį jis turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jo mokumas nepasikeičia, Pauliano ieškinys negalimas. Nagrinėjamoje byloje ir kilo ginčas dėl įstatyme - CK 6.66 straipsnio 1 dalyje - nustatytų sąlygų buvimo Pauliano ieškiniui pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos, nustatytos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kurios būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal pareikštą Pauliano ieškinį, t. y. atsakovas (skolininkas) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovas (skolininkas) žemės sklypą privalėjo padovanoti nepilnamečiam sūnui; sandoris pažeidžia kreditorės (ieškovės) teises, nes, neatlygintinai perleidęs sūnui nekilnojamąjį turtą, atsakovas sumažino savo galimybes grąžinti skolą, apie kurią jam buvo žinoma iki ginčijamo sandorio sudarymo. Nagrinėjamoje byloje teisės taikymo aspektu keliamas kreditorės teisių pažeidimas, nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi sumažinus galimybes grąžinti skolą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aiškinant CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas Pauliano ieškiniui pareikšti, kreditoriaus teisių pažeidimu laikytinas taip pat ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; UAB „Automašinų verslo centras“ v. UAB „Baltijos realizacijos centras“).

22Teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad šalys 2003 m. kovo 10 d. sudarė rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti buto remonto darbus iki 2003 m. gegužės 12 d., o ieškovė – priimti atliktus remonto darbus, juos apmokėti bei sumokėti avansą. Vykdant rangos sutartį, tarp šalių kilo ginčas dėl nekokybiškai atliktų darbų. Nustatytu terminu darbai nebuvo atlikti, ieškovė siekė susigrąžinti iš anksto sumokėtą įmoką. Tarp šalių vyko tarpusavio atsiskaitymas; atsakovas atsiėmė iš ieškovės panaudotas ir nepanaudotas statybines medžiagas; 2003 m. gegužės 12 d. ieškovė pavedė UAB „Gelvoros saugos konsultacijoms“ išieškoti skolą iš atsakovo; tų pačių metų liepos 8 d. šalys pasirašė medžiagų ir atliktų darbų aktą; 2003 m. liepos 15 d. ekspertizės aktu konstatuota, kad buto apdailos darbai buvo atlikti nekokybiškai, pažeidžiant techninius nurodymus; 2003 m. liepos 9 d. atsakovas pasirašė nepanaudotų ir nuardytų medžiagų inventorizacijos aktą, 2003 m. spalio 3 d. pasirašė šių medžiagų perdavimo aktą, o 2003 m. gruodžio 4 d. šalys sudarė skolos likvidavimo sutartį (dėl avanso grąžinimo), kuria atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2004 m. kovo 29 d. (mokant per šį periodą kas mėnesį atitinkamą sumą nuo 4000 Lt). Remdamasis aptartais faktiniais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo šalių veiksmai, pasibaigus rangos sutarties vykdymo terminui, rodo, kad 2003 m. gegužės 12 d. rangos sutartis buvo nutraukta ir nuo šios datos atsirado atsakovo skolinis įsipareigojimas atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo išanalizuotos faktinės aplinkybės patvirtina ir šio teismo padarytą išvadą, kad atsakovas, neatlygintinai perleidęs sūnui nekilnojamąjį turtą, sumažino savo galimybę grąžinti skolą, apie kurią jam buvo žinoma iki šio sandorio sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo pateikti išrašai iš sąskaitos banke neįrodo atsakovo mokumo, įplaukos į atsakovo sąskaitą padarytos paties atsakovo, papildant sąskaitą grynaisiais pinigais, per artimiausias dvi, tris dienas, didžioji dalis įneštų pinigų taip pat grynaisiais pinigais buvo išimami iš sąskaitos; atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis mokėjo bendrovei „Hansa lizingas“ išperkamąją nuomą už automobilį tik pablogina atsakovo bendrą finansinę būklę, atsakovo teigimas, kad jis turėjo pajamų iš UAB „Adelantė“ veiklos, nėra pagrįstas bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus dėl atsakovo mokumo ir išvadą dėl įstatyme – CK 6.66 straipsnio 1 dalyje - nustatytų sąlygų Pauliano ieškiniui pareikšti, grindė byloje ištirtų ir įvertintų teisiškai reikšmingų faktų visuma, remdamasis įrodymų vertinimo nuostatomis, įtvirtintomis CPK 185 straipsnyje. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad šis teismas vertino atsakovo mokumą, remdamasis tik 2005 m. gegužės 13 d. antstolio pažyma, fiksuojančia skolininko turtinę padėtį, praėjus daugiau kaip pusantrų metų po ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Kasacinės instancijos teismas remiasi bylos išsprendimui reikšmės turinčiais faktais, kuriuos ištyrė ir įvertino apeliacinės instancijos teismas, kuris inter alia iš naujo tyrė ir vertino bylos išsprendimui reikšmės turinčius faktus (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 324 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23Actio Pauliana ieškinio tikslas – taikant restituciją, sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001, AB „Turto bankas“ v. BAB „Rimeda“; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; AB „Lietuvos kuras“ v. V. B. ir kt.). CK 6.66 straipsnio 2 dalyje skolininko sudaryto dvišalio atlygintinio sandorio pripažinimo negaliojančiu galimybė siejama su kitos sandorio šalies nesąžiningumu. Tuo tarpu neatlygintiniam sandoriui pripažinti negaliojančiu kitos šalies nesąžiningumas ar sąžiningumas neturi reikšmės, jį galima pripažinti negaliojančiu net ir tuo atveju, jeigu kita jo šalis buvo sąžininga (CK 4.96 straipsnio 3 dalis). Šių nuostatų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė.

24CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovė R. P. prašo priteisti turėtas išlaidas, t. y. 908,60 Lt advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Kadangi kasacinis skundas yra atmetamas, tai ieškovei iš atsakovo yra priteisiama 908,60 Lt už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Minėtos išlaidos atitinka Teisingumo ministerijos Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26

27Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti ieškovei R. P. iš atsakovo I. G. 908,60 Lt už advokato pagalbą.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ... 5. Ieškovė R. P., remdamasi CK 6.66 straipsniu, 6.67 straipsnio 1 dalimi, teismo... 6. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad 2003 m. kovo 10 d. šalys sudarė rangos sutartį, kuria... 10. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 11. Kolegija nustatė, kad ginčijamą žemės sklypo dovanojimo sutartį atsakovas... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas I. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė kasatoriaus skolinio... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. P. prašo jį atmesti. Ieškovė... 17. Atsakovo pateikti išrašai iš sąskaitos neįrodo atsakovo mokumo. Padarius... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliamas CK 6.66 straipsnyje... 21. Actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų... 22. Teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad šalys 2003 m.... 23. Actio Pauliana ieškinio tikslas – taikant restituciją, sugrąžinti... 24. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. ... 27. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 28. Priteisti ieškovei R. P. iš atsakovo I. G. 908,60 Lt už advokato pagalbą.... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...