Byla 2S-1601-436/2014
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. atstovės advokatės Lauros Gumuliauskienės atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R. P., išvadą teikiančioms institucijoms Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijoms dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

2Teismas,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atidalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką A. B. ir R. P. ( - ). esančiais ir jiems nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Ieškovas prašo jam naudojimuisi ir nuosavybėn priskirti ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 3I1p, užstatytas plotas 32,00 kv.m. ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 2I1p, užstatytas plotas 37,00 kv.m. Ieškovas taip pat prašo jam naudojimuisi ir nuosavybėn paskirti kitą statinį – kiemo statinį – lauko tualetą, kurio unikalus Nr. ( - ). Atsakovei naudojimuisi ir nuosavybėn paskirti gyvenamąjį namą, pažymėtą plane 1A1m, kurio unikalus Nr. ( - ), šiltnamį, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kitą statinį – kiemo statinį (kanalizacijos šulinį), kurio unikalus Nr. ( - ).

5Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teisė į pastatus jam ir atsakovei yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ieškovui priklauso 1/3 dalis į visus pastatus, o atsakovei 2/3 dalys į visus pastatus.

6Atsakovė R. P. nesutiko su siūlomu atsidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo variantu, ji siūlė ginčą baigti taikiai, siūlė išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją, tačiau ieškovas su tokiu siūlymu nesutiko. Atsakovė prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

7Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus užbaigta žemės pirkimo iš valstybės procedūra, nes tokiu būdu būtų galima išspręsti ginčą visoje apimtyje. Be to, išsprendus šalių ginčą iki žemės išsipirkimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, ieškovas galėtų prarasti galimybę išsipirkti žemės sklypo dalį. Nurodė, kad žemės išpirkimas jau yra pradėtas ir likę yra tik galutinai parengti sutartį ir sumokėti pinigus. Iš esmės šiems veiksmams atlikti reikalinga savaitė laiko.

8Atsakovės atstovė nesutiko su prašymu stabdyti bylą ir nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylą. Atstovė paaiškino, kad jeigu ieškovas ir atsakovė privatizuotų žemės sklypus pagal turimas dalis (t. y. 1/3 ir 2/3) ir jeigu būtų nustatoma naudojimosi tvarka, tai būtų pažeisti teisėti atsakovės interesai. Atsakovės atstovė prašė bylą nagrinėti toliau ir kartu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti valstybinės žemės pardavimo procedūrą tiek ieškovui, tiek atsakovei iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus užbaigta žemės išsipirkimo iš valstybės procedūra. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nutartyje teismas nurodė, kad žemės sklypas esantis ( - ) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o pastatų – 1/3 dalis A. B., 2/3 dalys – R. P.. tiek ieškovas, tiek atsakovė yra pradėję žemės išpirkimo procedūrą, kuri jau yra baigimo stadijoje. Todėl siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti šalių ginčą, tikslinga bylos nagrinėjimą sustabdyti, suteikiant galimybę šalims išsipirkti žemę ir tuomet baigti spręsti kilusį ginčą. Duomenų, kad šiuo metu, kuri nors iš šalių negalėtų ar neturėtų teisės įsigyti žemės sklypą, nėra. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus baigti žemės išsipirkimo procedūrą iki teismo sprendimo priėmimo, šalys atsidurtų nelygioje padėtyje, nes jeigu būtų patenkintas ieškovo patikslintas ieškinys, žemės sklypas vėliau jam (ieškovui) jau negalėtų būti parduodamas, nes ieškovas pagal pateiktą patikslintą ieškinį atsisako savo 1/3 dalies į gyvenamąjį namą, tačiau prašo jam paskirti naudojimuisi visą ūkinį pastatą.

10Visos bylos teisme turi būti nagrinėjamos vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, nesuteikiant nei vienai iš jų daugiau teisių ar galimybių procese.

11CPK 144 str. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas laikė, kad konkrečiu atveju teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas, tad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

  1. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovės atstovė advokatė Laura Gumuliauskienė prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą sustabdyti bylą atmesti, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.

13Atskirajame skunde nurodoma, jog visos bylos teisme turi būti nagrinėjamos vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, nesuteikiant nei vienai iš jų daugiau teisių ar galimybių procese, tačiau nurodyta nutartimi šie principai yra pažeidžiami.

14Tenkindamas ieškovo prašymą suteikti galimybę užbaigti pradėtą valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo procedūrą, teismas neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis šis prašymas buvo pareikštas.

15Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog nurodyto valstybinio žemės sklypo įsigijimo procedūrą iniciavo tik atsakovė, ką patvirtina 2013 m. vasario 18 d. prašymas adresuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui, iš kurio turinio matyti, jog atsakovė pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte namų valdos 0,18 ha žemės sklypą, už kurį dalis sumos yra sumokėta investiciniais čekiais, o likusi dalis bus perkama už pinigus. Pažymėtina, kad tik atsakovei, kaip suinteresuotam asmeniui, buvo siunčiami Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus pranešimai apie projekto rengimo eigą, taip pat atsakovė 2013 m. spalio 8 d. su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriumi sudarė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 3AL-442, kuria įsipareigojo sumokėti šioje sutartyje nustatytą kainą už atliktus 0,12 ha ploto valstybinės žemės sklypo projektavimo darbus. Be kita ko, tik atsakovė savo lėšomis organizavo 2013 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo plano (kadastrinių matavimų) parengimą ir suderinimą su reikiamomis valstybinėmis institucijomis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog atsakovė už nurodytą žemės sklypą (visą jo plotą - 0,18 ha) iki pat 2013 m. spalio 10 d., kai buvo pateiktas atsakovės prašymas dėl naudojamo namų valdos žemės sklypo dydžio patikslinimo (prašant šį plotą patikslinti į 0,12 ha), kas metus mokėdavo nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį.

16Prasidėjus nagrinėjamai civilinei bylai, atsakovė tolesnius valstybinės žemės sklypo įsigijimo veiksmus sustabdė, kadangi, akivaizdu, jog pirmiausia iki galo turėjo būti išspręstas klausimas dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto pasidalinimo. Priklausomai nuo bylos baigties, atsakovė būtų sudariusi sutartį su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriumi dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo atitinkamai pagal bylos baigtį, t.y. dėl 2/3 dalių arba viso valstybinio žemės sklypo įsigijimo. Tačiau šiai dienai tai atlikti yra netikslinga ir nelogiška, kadangi kol tarp šalių nėra pasidalintas nekilnojamasis turtas, nėra aišku nei kokiomis dalimis, nei kokia tvarka jis galutinai bus pasidalintas ir kokia tvarka šalys galės privatizuoti valstybinę žemę, ant kurios stovi šis turtas.

17Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas veikė priešingai, t.y. trukdė atsakovės pradėtai valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūrai ir iki pat bylos nagrinėjimo pradžios nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl nurodyto valstybinės žemės sklypo 1/3 dalies ar viso sklypo įsigijimo. Ieškovas tik supratęs, jog teismui tenkinus jo paties pareikštą ieškinį pagal patikslintus reikalavimus, jis praras teisę įgyti dalį valstybinio žemės sklypo, nusprendė kuo skubiau užbaigti šią valstybinės žemės įsigijimo procedūrą.

18Toks ieškovo elgesys liudija apie piktnaudžiavimą turimomis materialinėmis bei procesinėmis teisėmis, kadangi, jeigu ieškovas buvo pasirengęs įsigyti visą ar tam tikrą dalį nurodyto valstybinės žemės sklypo, tą jis galėjo atlikti vėliausiai jau nuo 2013 m. lapkričio 14 d., kai šalys savo parašais suderino 2013 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo planą. Vis dėlto, ieškovas jokių aktyvių veiksmų neatliko, o ėmė veikti tik tuomet, kai iš byla jau pradėta nagrinėti iš esmės ir praktiškai nebėra jokių kliūčių užbaigti ją nagrinėti ir priimti sprendimą bei išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl nurodytų priežasčių, teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

19Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdi ir logiška laikytina išvada, jog pirmiausia turi būti iki galo išspręstas klausimas dėl ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalinimo ir tik tada, kai bus aišku - kiek, kam, kokiomis dalimis ir koks konkretus nekilnojamasis turtas (ar jo dalys) po atidalinimo priklausys kiekvienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise, bus aišku, kas ir kokia apimtimi turi teisę privatizuoti valstybinį žemės sklypą. Priešingu atveju, t.y. teismui sustabdžius nagrinėjamą civilinę bylą ir leidus ieškovui užbaigti valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūrą, kadangi teismas atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, bus sukuriama tokia teisinė situacija, kai ieškovas ir atsakovė, siekdami atsidalinti nekilnojamąjį turtą šioje civilinėje byloje, taps valstybinės žemės sklypo bendraturčiais teisiniuose santykiuose išeinančiuose už šio teisminio ginčo ribų.

20Akivaizdu, jog teismui šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus ieškovui užbaigti valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūrą, tarp ieškovo ir atsakovės ateityje galimai ir vėl kils nesutarimai bei teisminiai ginčai. Aplinkybę, jog šalių tarpusavio santykiai yra problemiški, bylos nagrinėjimo metu jau patvirtino pačios šalys, tą patvirtina ir pats šios bylos buvimo faktas. Kaip matyti iš bylos esmės, ginčo šalių galutinis tikslas yra nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius, t.y. atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius. Teismas, neužkirsdamas kelio valstybinės žemės sklypo įsigijimui, suteikia teisę ieškovui ir vėl sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius, kurie yra prielaida atsirasti šalių konfliktinėms situacijoms ateityje.

21Atkreiptinas dėmesys, jog šioje civilinėje byloje pateiktoje Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2014 m. balandžio 3 d. išvadoje Nr. S-590(2.1.) yra nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalį, valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalinti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai (išskyrus tam tikras išimtis). Šiuo konkrečiu atveju, siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją ir yra mažesnis nei 7 hektarai (bendras žemės sklypo plotas - 0,1800 ha). Tai reiškia, jog teismas neužkirsdamas kelio valstybinės žemės sklypo įsigijimui, ne tik sukurs prielaidas šalių ginčams ateityje, bet ir tokią situaciją, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių nutraukimas ateityje bus teisiškai nebeįmanomas, t.y. ieškovui ir atsakovei įsigijus valstybinės žemės sklypą pagal atitinkamas dalis, jo vėlesnis atidalinimas nebebus įmanomas dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje nustatytų apribojimų.

22Pažymėtina, jog tokia faktinė situacija liudytų, kad ieškovo pasirinktas nekilnojamojo turto atidalinimo būdas ir juo sukuriamos teisinės pasekmės yra nesuderinamos su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šio pobūdžio teisinių santykių (kategorijos) bylose, kurioje konstatuota, kad prašomas taikyti turto atidalinimo būdas turi: 1) atitikti proporcingumo principą; 2) nepažeisti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų; 3) šalinti bet kokios konfliktinės situacijos prielaidas; 4) atitikti teisės aktų reikalavimus; 5) būti suderinamas su atitinkamomis priežiūros institucijomis. (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

23Ieškovui privatizavus tik 1/3 dalį valstybinės žemės sklypo ir, jeigu teismas tenkintų jo reikalavimą jo nuosavybei ir naudojimui priskirti ūkinius pastatus, iš pridedamo žemės sklypo plano matyti, kad patekimas į nurodytus ūkinius pastatus (plane pažymėtus indeksais „MN“ ir koordinačių taškais 15-16-17-18) būtų įmanomas tik iš A. Jagmino gatvės (Merkinės mstl.) pusės ir tik pagal atsakovei prašomą atidalinti gyvenamąjį namą (plane pažymėtą indeksu „G" ir koordinačių taškais 11-12-13-14). Akivaizdu, jog šalims užbaigus valstybinės žemės sklypo procedūrą, tarp šalių (ir vėl tapusių bendraturčiais) turės būti nustatoma šio žemės sklypo naudojimosi tvarka. Iš nurodytų duomenų matyti, jog pagal šią tvarką po ir aplink gyvenamąjį namą esanti žemė turės būti nustatoma atsakovės valdymui ir naudojimui. Net nekalbant apie galimus šalių ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nusistatymo, akivaizdu, kad nurodytu atveju per atsakovei nuosavybės teise priklausančią ir faktiškai naudojamą dalį žemės sklypo ieškovo naudai turėtų būti nustatomas servitutas. Tai reiškia, kad ieškovas į jam atidalintus pastatus galėtų patekti tik per atsakovės dalį žemės sklypo, einantį greta jai prašomo atidalinti gyvenamojo namo.

24Be to, kadangi ieškovas neatlygintinai naudotųsi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi (kai jis būtų privatizuotas), nei viena iš šalių negalėtų pilnutinai įgyvendinti savo nuosavybės teisių. Ne gana to, atsakovės teisės ir teisėti interesai būtų pažeidžiami ir nepagrįstai suvaržomi, kadangi jos dalis žemės sklypo būtų apsunkinta papildoma daiktine teise, t.y. turėtų tarnauti kitam (ieškovo) nekilnojamajam daiktui, tuo tarpu ieškovo padėtis būtų daug pranašesnė.

25Pažymėtina ir tai, kad tokiu būdu būtų sumažinta ir atsakovės nuosavybės vertė, kadangi jos turtas būtų apsunkintas servitutu.

26Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje atitinkamai nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

27Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 7 punkte nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

28Taisyklių 8 punkte atitinkamai nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

29Nagrinėjamoje civilinėje byloje prijungtame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2014 m. balandžio 17 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. 3SD-(14.3.7)1718 taip pat yra nurodyta, jog vadovaujantis pirmiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad žemės sklype esantys pagalbinio ūkio paskirties statiniai (ūkiniai pastatai ir šiltnamis) negali funkcionuoti savarankiškai ir yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (gyvenamuoju namu), todėl ieškovo prašomiems atidalinti ūkiniams pastatams negalėtų būti išskirta dalis namų valdos žemės sklype.

30Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju teismui leidus ieškovui įsigyti 1/3 dalį valstybinės žemės sklypo ir galiausiai patenkinus patį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą, susiklostytų tokia faktinė ir teisinė situacija, kai ieškovas būtų laikomas įsigijęs didesnę dalį valstybinio žemės sklypo ploto, nei jam teisiškai galėtų būti leista įsigyti pagal po atidalinimo faktiškai priklausančių statinių užimamą plotą, t.y. jam tektų didesnė dalis žemės sklypo ploto nei reikia jo prašomų atidalinti ne gyvenamosios paskirties statinių teisėtam valdymui ir naudojimui. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomi atidalinti statiniai (ne gyvenamosios paskirties ūkiniai pastatai) net nėra laikytini atskirais objektais (pagrindiniais statiniais), manytina, kad jų naudojimui skirtos valstybinės žemės įsigijimas tokia tvarka ir sąlygomis, kaip nagrinėjamos bylos atveju, taip pat prieštarautų nustatytam teisiniam reglamentavimui (Taisyklių 8 punktui).

31Akivaizdu, kad tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, kadangi jai po atidalinimo tenkančių statinių valdymui ir naudojimui būtų atitekę mažesnė dalis valstybinio žemės ploto, nei turėtų tekti tinkamam nuosavybės teisių įgyvendinimui.

32Teismo Nutartyje nurodyta „sustabdyti civilinę bylą iki bus užbaigta žemės išsipirkimo iš valstybės procedūra“. Atsakovės nuomone, toks civilinės bylos sustabdymo termino nustatymas yra ydingas ir neteisėtas.

33CPK 1623 straipsnis nustato, kad bylos sustabdymas - procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyviu aplinkybių, kliudančiu išnagrinėti civiline bylą ir nepriklausančiu nuo dalyvaujančiu byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti byla ir kitais atvejais, nei nurodytais 1-3 punktuose, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punkte atitinkamai nustatyta, kad byla sustabdoma kitais šio Kodekso 163 ir 164 straipsniuose numatytais atvejais - iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kuriu buvo sustabdyta byla.

34Kaip matyti, nagrinėjamu atveju teismas nustatydamas civilinės bylos sustabdymo terminą jį susiejo su tam tikru juridiniu faktu, kuris, kaip minėta, nustatytas ydingai, dėl mažiausiai dviejų priežasčių.

35Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nurodydamas „iki bus užbaigta žemės išsipirkimo iš valstybės procedūra“, nenurodė, kokio konkretaus asmens atžvilgiu ši procedūra turėtų būti užbaigta, t.y. ar ieškovo, ar atsakovės. Tai reiškia, jog yra kalbama apie viso bendro ploto valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūros užbaigimą. Taigi, atsakovė gali nesikreipti į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrių dėl jai tenkančios valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo procedūrų užbaigimo, tol kol nebus išspręstas turto atidalinimo klausimas, ir žemės sklypo procedūra liks neužbaigta. Atsakovė nėra teismo įpareigota užbaigti pradėtos žemės sklypo įsigijimo procedūros, todėl lieka neaišku, kiek tęsis bylos sustabdymas ir, ar bylos nagrinėjimas apskritai bus atnaujintas, kadangi tai išimtinai priklausys tik nuo pačių šalių valios. Tai reiškia, kad lieka visiškai neaišku, kada bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla.

36Antra, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, akivaizdu, kad civilinės bylos sustabdymas yra susietas su juridiniu faktu, kuris priklauso išimtinai nuo šalių valios ir gali apskritai neįvykti. Tuo tarpu LR CPK 1623 aiškiai nustato, kad byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios. Todėl manytina, kad pradėta, bet neužbaigta valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūra, nėra laikytina objektyvia aplinkybe trukdančia išnagrinėti civilinę bylą, tuo labiau, kai ši aplinkybė yra išimtinai priklausanti nuo byloje dalyvaujančių asmenų (t.y. ieškovo ir/arba atsakovės) valios. Bylos sustabdymas tik užvilkins bylos nagrinėjimą, kadangi šalys jau yra pateikusios į bylą išsamius rašytinius paaiškinimus ir visus turimus įrodymus, davusios išsamius paaiškinimus, byloje jau yra apklausti liudytojai, byloje dalyvaujančios institucijos jau pateikė savo išvadas ir bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti baigtas. Kaip minėta, ieškovas piktnaudžiauja savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, kadangi įgyvendinti ir užbaigti valstybinės žemės įsigijimo procedūrą galėjo jau kur kas anksčiau, tačiau elgėsi priešingai - vilkino šią procedūrą, o dabar dėl šios priežasties prašo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Net ir nesustabdžius civilinės bylos nagrinėjimo, ieškovui niekas netrukdo imtis reikalingų veiksmų ir užbaigti valstybinės žemės įsigijimo procedūrą.

37Atsakovės nuomone, nėra nei vienos sąlygos civilinės bylos sustabdymui (LR CPK 1623 straipsnis, 163-164 straipsniai). Šiuo metu byloje sprendžiamas klausimas, t.y. šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimas, nepriklauso nuo šalių teisės į valstybinės žemės įsigijimą realizavimo ir tai, kad ši procedūra šalių jų pačių valia nėra užbaigta, netrukdo ir nesudaro kliūčių užbaigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Priešingai, bylos išnagrinėjimas ir sprendimo priėmimas turės tiesioginės įtakos šios procedūros užbaigimui.

38Nagrinėjamu atveju, manytina, jog teismas neatsižvelgė į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, todėl tinkamai neįvertino, jog tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t.y. uždraudimas tiek ieškovui, tiek atsakovei įsigyti valstybinės žemės sklypą ir/ar jų dalis iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įsiteisės galutinis sprendimas, būtų tinkama procesinė priemonė, nepažeidžianti nei vienos iš šalių teisių ar galimybių procese.

39CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Lietuvos teismų formuojamoje praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad ekonomiškumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-394/2009).

40Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, jog teismui tenkinus atsakovės atstovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priešingai nei bylos sustabdymo atveju, būtų išlaikyta proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra, kadangi laikinosios priemonės būtų taikomos abiejų ginčo šalių atžvilgiu, ir nei vienai iš šalių nesuteiktų perdėto pranašumo ar suvaržytų šalies teises daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

41Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas, siekiant, kad ateityje, teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą, jo įgyvendinimas netaptų neįmanomu ar pernelyg apsunkintu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali susidaryti situacija, kai:

  1. ieškovas taptų 1/3 žemės sklypo savininku ir, patenkinus jo reikalavimą byloje ir jam atidalinus ūkinius ne gyvenamosios paskirties pastatus, tokia situacija prieštarautų galiojančiam teisiniam reglamentavimui (Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 daliai, Taisyklių 7 ir 8 punktams), kadangi, kaip jau minėta pirmiau, ieškovas būtų laikomas įgijęs didesnę dalį valstybinio žemės sklypo ploto, nei jam galėtų būti leista įsigyti pagal po atidalinimo faktiškai priklausančių statinių užimamą plotą, t.y. jam tektų didesnė dalis žemės sklypo ploto nei reikia jo prašomų atidalinti ne gyvenamosios paskirties statinių teisėtam valdymui ir naudojimui;
  2. tuo atveju, jei teismas priteistų Ieškovui kompensaciją už prašomą atidalinti nekilnojamąjį turtą, kaip prašo atsakovė, susidarytų situacija, kad ieškovas būtų 1/3 žemės sklypo savininku, neturėdamas jame jokių pastatų.

42Bet kuri iš nurodytų situacijų yra nesuderinama su turto atsidalijimo principais iš bendrosios dalinės nuosavybės ir užkerta kelią ieškovui ir atsakovei bet kada ateityje išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijimo klausimą, kadangi, jau minėta, kad nurodytas valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ), yra saugomoje teritorijoje, t.y. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje ir yra mažesnis nei 7 hektarai (bendras žemės sklypo plotas - 0,1800 ha), todėl remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalimi negalėtų būti atidalintas ir šalys bei jų teisių perėmėjai ateityje žemės sklypą galėtų naudoti tik bendrai, nepagrįstai suvaržant vieno iš bendraturčių - šiuo atveju atsakovės, nuosavybės teises, nes per jai nuosavybės teisė priklausysiančią žemės sklypo dalį neišvengiamai būtų nustatytas servitutas.

43Remiantis nurodytu, darytina išvada, jog Varėnos rajono apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas šalių procesinius prašymus, neįsigilino į byloje jau nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir į kiekvienos iš šalių procesinio prašymo tenkinimo pasekmes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina.

44IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

46Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

47Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

48Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Varėnos apylinkės teismo nutarties, kuria CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdyta civilinė byla, o CPK 144 straipsnio pagrindu atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

49Dėl bylos sustabdymo

50Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

51Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

52Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio (lot. k. „pagal pareigas“), nepriklausomai nei nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu, nei nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005 ir kt.).

53Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.). Tačiau ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).

54Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009 ir kt.).

55Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, bylos nagrinėjimą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki bus užbaigta žemės išsipirkimo iš valstybės procedūra.

56Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigta valstybinio žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statiniai, pardavimo bylos šalims procedūra.

57Iš bylos duomenų matyti, jog šalys yra namų valdos ( - ) bendraturčiai. Ieškovui priklauso 1/3, o atsakovei 2/3 šio turto. Žemės sklypas ant kurio stovi statiniai priklauso valstybei. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

58Visų pirma, pažymėtina, kad CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

59Tokiu būdu atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra du savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

60Nagrinėjamojoje byloje ieškovas ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti naudojimosi ja tvarką. Taigi neaišku, ar ieškiniu prašoma nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę į statinius, ar tik nustatyti naudojimosi jais tvarką.

61Kita vertus, nepriklausomai nuo to, kokį bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą pasirinko ieškovas, stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigta valstybinio žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statiniai, pardavimo procedūra nebuvo pagrindo. Kaip teisingai pažymėta atskirajame skunde, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 7 punkte nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Taisyklių 8 punkte atitinkamai nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

62Tokiu būdu toks teisinis valstybinės žemės pardavimo reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pirmiausia turi būti išspręstas statinių, stovinčių valstybinėje žemėje, bendraturčių ginčas dėl dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir tik po to sprendžiamas valstybinės žemės pardavimo klausimas, o ne atvirkščiai, kaip nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

63Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą iki bus baigta valstybinio žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statiniai, pardavimo bylos šalims procedūra, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą, todėl apskųstoji Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties dalis dėl bylos sustabdymo naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

64Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamojoje byloje

65CPK I dalies XI skyriaus penktajame skirsnyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – užtikrinti, kad, priėmus ieškovui palankų teismo procesinį sprendimą, jis bus realiai įvykdomas. Šis tikslas įgyvendinamas laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu pritaikant atsakovui įvairius turtinio ir neturtinio pobūdžio suvaržymus, pvz., areštuojant turtą, uždraudžiant ar įpareigojant atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdant išieškojimą vykdymo procese ir kt. (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–13 punktai). Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad atsakovei palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

66Tačiau nagrinėjamojoje byloje atsakovė nėra CPK nustatyta tvarka pareiškusi nei savarankiško materialinio reikalavimo ieškovui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, nei pateikusi CPK 111 straipsnio reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 110 str.). Todėl tik žodžiu pareiškus teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra prielaidų svarstyti atsakovės reikalavimo tikėtino pagrįstumo, galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įmanomumo ir jo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo sąlygų. Be to, atsakovės atstovė teismo posėdyje laikinąsias apsaugos priemones žodžiu prašė taikyti ne bylos šalies - ieškovo, o išvadą byloje teikiančios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus, t.y. teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčio proceso dalyvio, atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas žodžiu pareikštą atsakovės atstovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai atsisakė tenkinti.

67Dėl išdėstytų argumentų nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą dėl šios nutarties dalies atmeta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

68Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

69Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties dalį sustabdyti bylą iki bus užbaigta žemės išsipirkimo iš valstybės procedūra panaikinti.

70Nutarties dalį netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2. Teismas,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atidalinti ir... 5. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teisė į pastatus jam ir atsakovei yra... 6. Atsakovė R. P. nesutiko su siūlomu atsidalijimo ir naudojimosi tvarkos... 7. Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti... 8. Atsakovės atstovė nesutiko su prašymu stabdyti bylą ir nurodė, kad nėra... 9. Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinę... 10. Visos bylos teisme turi būti nagrinėjamos vadovaujantis šalių... 11. CPK 144 str. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos,... 12. Atskiruoju skundu atsakovės atstovė advokatė Laura Gumuliauskienė prašo... 13. Atskirajame skunde nurodoma, jog visos bylos teisme turi būti nagrinėjamos... 14. Tenkindamas ieškovo prašymą suteikti galimybę užbaigti pradėtą... 15. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog nurodyto valstybinio žemės sklypo... 16. Prasidėjus nagrinėjamai civilinei bylai, atsakovė tolesnius valstybinės... 17. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas veikė priešingai, t.y. trukdė... 18. Toks ieškovo elgesys liudija apie piktnaudžiavimą turimomis materialinėmis... 19. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdi ir logiška laikytina... 20. Akivaizdu, jog teismui šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos... 21. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje civilinėje byloje pateiktoje Dzūkijos... 22. Pažymėtina, jog tokia faktinė situacija liudytų, kad ieškovo pasirinktas... 23. Ieškovui privatizavus tik 1/3 dalį valstybinės žemės sklypo ir, jeigu... 24. Be to, kadangi ieškovas neatlygintinai naudotųsi atsakovei asmeninės... 25. Pažymėtina ir tai, kad tokiu būdu būtų sumažinta ir atsakovės... 26. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje atitinkamai... 27. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių,... 28. Taisyklių 8 punkte atitinkamai nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo... 29. Nagrinėjamoje civilinėje byloje prijungtame Nacionalinės žemės tarnybos... 30. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju... 31. Akivaizdu, kad tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos atsakovės teisių ir... 32. Teismo Nutartyje nurodyta „sustabdyti civilinę bylą iki bus užbaigta... 33. CPK 1623 straipsnis nustato, kad bylos sustabdymas - procesinių veiksmų,... 34. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju teismas nustatydamas civilinės bylos... 35. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog teismas rezoliucinėje nutarties dalyje... 36. Antra, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, akivaizdu, kad civilinės bylos... 37. Atsakovės nuomone, nėra nei vienos sąlygos civilinės bylos sustabdymui (LR... 38. Nagrinėjamu atveju, manytina, jog teismas neatsižvelgė į byloje nustatytų... 39. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės... 40. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, jog teismui tenkinus atsakovės... 41. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas,... 42. Bet kuri iš nurodytų situacijų yra nesuderinama su turto atsidalijimo... 43. Remiantis nurodytu, darytina išvada, jog Varėnos rajono apylinkės teismas,... 44. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 45. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 46. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų,... 47. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas... 48. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Varėnos apylinkės teismo... 49. Dėl bylos sustabdymo... 50. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant... 51. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 52. Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo... 53. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą... 54. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas... 55. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo... 56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 57. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys yra namų valdos ( - ) bendraturčiai.... 58. Visų pirma, pažymėtina, kad CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du... 59. Tokiu būdu atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi... 60. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios... 61. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, kokį bendrosios dalinės nuosavybės... 62. Tokiu būdu toks teisinis valstybinės žemės pardavimo reglamentavimas... 63. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 64. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamojoje byloje... 65. CPK I dalies XI skyriaus penktajame skirsnyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos... 66. Tačiau nagrinėjamojoje byloje atsakovė nėra CPK nustatyta tvarka... 67. Dėl išdėstytų argumentų nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas... 68. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio... 69. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties dalį... 70. Nutarties dalį netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių...