Byla 2A-1414-730/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų AB „Swedbank“ ir K. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. P.-J. ieškinį atsakovams K. J., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims T. J., V. P. (V. P.), UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl santuokinio turto padalijimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. J. patikslintą ieškinį ieškovei O. P.-J., atsakovui K. J., tretiesiems asmenims V. P., AB „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl skolos priteisimo bei ieškovės O. P.-J. priešieškinį į trečiojo asmens patikslintą ieškinį su savarankiškais reikalavimais atsakovams K. J., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims V. P., UAB „Būsto paskolų draudimas“, T. J. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė 2010-10-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, 2011-02-10 – su patikslintu ieškiniu, prašydama: nutraukti santuoką esant sutuoktinio kaltei ir išspręsti visus kitus klausimus, susijusius su santuoka (I tomas, b. l. 3–7). Teismas 2011-05-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-122/2011 santuoką nutraukė, o santuokoje įgyto turto padalijimas sprendžiamas teismo 2011-05-03 nutartimi išskirtoje byloje Nr. 2-1136-122/2015. Ieškovė 2014-07-08 ieškinio dalyko pakeitimo pareiškimu prašė padalyti santuokoje įgytą turtą taip: pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 7999,30 Eur (27620 Lt) vertės automobilį T. R., valst. Nr. ( - ) pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 9354,73 Eur (32300 Lt) vertės automobilį N. M., valst. Nr. ( - ) priteisti iš atsakovo ieškovei 677,71 Eur (2340 Lt) kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgytą turto dalį; pripažinti 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytą tarp K. J. ir AB „Swedbank“, atsakovo K. J. asmenine prievole; pripažinti 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytą tarp O. P.-J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo; pripažinti 28353,80 Eur (97900 Lt) vertės butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), atsakovo K. J. asmenine nuosavybe bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Trečiasis asmuo T. J. 2011-08-23 ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš sutuoktinių K. J. ir O. P.-J. solidariai 39563,00 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; taip pat priteisti iš jų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas, bet 2014-10-03 pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydama priteisti jos naudai iš K. J. ir O. P.-J. solidariai 52783,00 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas taip: nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2014-10-02 nuo 39563,00 Lt sumos bei nuo 2014-10-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo 52783,00 Lt sumos, priteisti iš K. J. ir O. P.-J. solidariai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005 m. 32353,00 Lt paskolą mokėjo T. J. ir jos mama N. J. (apie 7210,00 Lt). Iš viso per šį laikotarpį buto paskolai dengti abi sumokėjo 39563,00 Lt. Prasidėjus ieškovės ir atsakovo skyrybų procesui bei ieškovei visiškai nevykdant prievolės, atsakovas paprašė kreditorės AB „Swedbank“ sustabdyti prievolės vykdymą vieneriems metams, dėl ko prievolę už ieškovę pradėjo vykdyti UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pasibaigus paskolos mokėjimo atidėjimo terminui bei skolininkams – ieškovei ir atsakovui nevykdant prievolės, o trečiajam asmeniui T. J. neišgalint vykdyti už juos prievolės visa apimtimi, kreditorė AB „Swedbank“ kredito sutartį nutraukė. Esant tokioms priežastims, 2014-03-24 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 84205,54 Lt draudimo išmokų mokėjimo dalimis naudos gavėjai AB „Swedbank“. Per laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2014-05-14 trečiasis asmuo T. J. kreditorei AB „Swedbank“ sumokėjo papildomai 10130,00 Lt bei 3090,00 Lt sumokėjo kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taigi, trečiasis asmuo T. J. už ieškovę ir atsakovą yra įvykdžiusi solidariąją prievolę – sumokėjusi bendrą 52783,00 Lt (15287,00 Eur) sumą.

4Ieškovė, nesutikdama su trečiojo asmens reikalavimais, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš T. J. 7298,42 Eur (25200 Lt) iš nepagrįsto praturtėjimo (sutaupymo) įgytas lėšas už buto, esančio ( - ), naudojimą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš T. J. lygiomis dalimis buvusiems sutuoktiniams O. P.-J. ir K. J. po 450,00 Lt nuomos mokesčio už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 24 dienos iki buto nuosavybės teisės pasikeitimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-27 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, trečiojo asmens ieškinį su savarankiškais reikalavimais tenkino iš dalies, o priešinį ieškinį į trečiojo asmens ieškinį su savarankiškais reikalavimais atmetė. Padalijo santuokos metu įgytą turtą taip: pripažino ieškovei O. P.-J. nuosavybės teisę į 7999,30 Eur (27620 Lt) vertės rudai pilkos spalvos, 2003-11-18 pirmos registracijos keleivinį automobilį T. R., valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), 2006-11-28 įregistruotą O. P.-J. vardu; pripažino atsakovui K. J. nuosavybės teisę į 9354,73 Eur (32300 Lt) vertės rudos spalvos, 2004 metų gamybos keleivinį automobilį N. M., valst. Nr. ( - ) 2006-08-24 įregistruotą K. J. vardu; priteisė iš atsakovo K. J. ieškovei O. P.-J. 677,71 Eur (2340 Lt) kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; pripažino 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytą tarp K. J. ir AB „Swedbank“, atsakovo K. J. asmenine prievole; pripažino 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytą tarp O. P.-J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia; pripažino 28353,80 Eur (97900 Lt) vertės butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), atsakovo K. J. asmenine nuosavybe; priteisė iš atsakovo K. J. 2049,06 Eur bylinėjimoi išlaidų O. P.-J.; trečiojo asmens T. J. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo K. J. 15287 Eur (52783 Lt) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2014-10-03) iki visiškos prievolės įvykdymo ir 724,81 Eur bylinėjimosi išlaidų T. J.; kitos trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinio dalies netenkino. O. P.-J. priešinį ieškinį į T. J. ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės sutuoktinis K. J. įkalbėjo ieškovę pasirašyti dėl laidavimo pagal 2005-08-01 kreditavimo sutartį, nes už šio kredito lėšas reikėjo nupirkti nekilnojamąjį turtą jo seseriai T. J.. Tik įtikinęs ieškovę, kad tai niekaip nepalies jų šeimos turtinių interesų, ieškovė sutiko pasirašyti laidavimo sutartį. Nuo pat sudarymo momento sudarytas sandoris – Kreditavimo sutartis – buvo įregistruotas atsakovo vardu ir skirtas ne ieškovės ar jos šeimos, o išimtinai T. J. interesams tenkinti. Šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo nenurungė. Sąskaitos išrašas pagrindžia, jog nuo buto įsigijimo momento paskolą mokėjo T. J., N. J. ir K. J.. Atsakovas 2010-11-25 atsiliepimu į ieškinį patvirtino, jog paskolą moka vienas, ir įsipareigojo ją toliau mokėti. Sutinka su ieškovės pasiūlytu turto padalijimo variantu, kad butas būtų priteistas jam vienam, bet nori, kad pagal kredito sutartį išliktų bendraskoliai. Atsakovas K. J., sudarydamas būsto paskolos sutartį, veikė ne tik priešingai šeimos interesams, bet ir slėpė sutarties pakeitimo sąlygas, savarankiškai su seserimi sudarydami papildomas sutartis. Darytina išvada, kad prievolių atsiradimo pagrindas yra atsakovo K. J. ir jo sesers T. J. nesąžiningi veiksmai, kurie buvo slepiami nuo ieškovės, todėl prievolių vykdymo subjektas yra tik vienas sutuoktinis – atsakovas. Ieškovė O. P.-J. į šį turtą jokių pretenzijų nereiškia ir kompensacijos nereikalauja, patvirtindama, jog šis turtas įgytas iš sutuoktinio K. J. asmeninių lėšų jo asmeniniams interesams tenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prievolės kreditoriams pripažintinos jo asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. J. patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš atsakovo K. J. 15287 Eur (52783 Lt) skola.

6Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Swedbank“ prašo panaikinti pirmosios instancijos

72015-04-27 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl kredito modifikavimo atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovė ginčijo laidavimo sutartį tuo pagrindu, kad ją sudarė suklydusi, ir prašė teismo pripažinti laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1 negaliojančia, tačiau savo suklydimui pagrįsti ieškovė byloje nebuvo pateikusi jokių argumentų ir įrodymų, kurie galėtų patvirtinti suklydimo aplinkybes ar atsakovo, trečiojo asmens arba banko objektyvius nesąžiningus veiksmus, kurie suklaidino ieškovę ir privertė pasirašyti ginčijamą sutartį.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino ir neanalizavo ieškovės suklydimo aplinkybių.
  3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo CK 3.109 straipsnio nuostatas ir nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika, todėl nepagrįstai nusprendė, kad santuokos metu abiejų sutuoktinių solidariai prisiimta prievolė po santuokos nutraukimo yra modifikuojama į asmeninę K. J. prievolę.
  4. Ieškovė banko atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, jos reikalavimai buvo nepagrįsti ir neteisėti, prieštaravo sutarčių vykdymo, sąžiningumo ir protingumo principams, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nesiaiškino.

8Apeliaciniame skunde atsakovas K. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015-04-27 sprendimą iš dalies dėl trečiojo asmens T. J. reikalavimo, pripažįstant, kad trečiajam asmeniui dėl 15287,00 Eur skolos O. P.-J. ir K. J. yra atsakingi solidariai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytą tarp atsakovo ir AB „Swedbank“, atsakovo asmenine prievole bei pripažindamas 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytą tarp ieškovės ir AB „Swedbank“, negaliojančia, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Kadangi dėl šios dalies AB „Swedbank“ pateikė apeliacinį skundą, atsakovas prie apeliacinio skundo prisideda ir jį palaiko.
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai teikė materialines teisės normas ir nepagrįstai trečiojo asmens reikalaujamą sumą priteisė tik iš atsakovo, kadangi skolininkai prievolės pagal kredito sutartį, kuria buvo įgytas turtas, priklausantis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nevykdė, tai šią prievolę jų vardu vykdęs trečiasis asmuo – T. J. turi regreso teisę į solidariuosius skolininkus – ieškovę ir atsakovą.

9Atsiliepime į atsakovės AB „Swedbank“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. P. ir ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjęs bei įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, nustatęs visas reikšmingas bylai aplinkybes bei tinkamai taikydamas teisės normas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškojo kreditoriaus ir kiekvieno iš buvusių sutuoktinių interesų pusiausvyros, ir bankas šioje situacijoje iš esmės piktnaudžiauja savo padėtimi ir teisėmis.

10Atsiliepime į atsakovės AB „Swedbank“ apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė AB „Swedbank“ visiškai neįsigilino į ginčo esmę tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens T. J., todėl neteisingai aiškina aplinkybes, nustatytas byloje. Banko atstovas nepagrindė, kokiu būdu teismo sprendimas pažeidė banko interesus ir kokia žala padaryta bankui, kadangi egzistuojant hipotekai, žala bankui negali būti padaryta. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, detaliai ištyręs visas faktines aplinkybes ir kompleksiškai įvertinęs surinktus įrodymus, teisingai pritaikė materialines teisės normas.

11Atsiliepime į atsakovo K. J. apeliacinį skundą AB „Swedbank“ sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Kadangi atsakovo apeliacinio skundo motyvai panašūs į AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, papildomai dėl jų nepasisako.

12Atsiliepime į atsakovo K. J. apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. P. ir ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad paskolos sutartį su AB „Swedbank“ sudaręs ir ginčo butą įgijęs atsakovas veikė išskirtinai ne šeimos, o sesers Tajos interesais, todėl pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovei jokių nuosavybės teisių į ginčo butą ar jo dalį, pripažinti ieškovei bet kokių prievolių, susijusių su turtu. Aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens reikalavimais abiem sutuoktiniams dėl skolos priteisimo, rodo šių šalių nesąžiningumą – siekį praturtėti ieškovės sąskaita.

13Atsiliepime į atsakovo K. J. apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme įrodyta, jog perkant ginčo butą bei sudarant kredito sutartis, ieškovės tikroji valia buvo padėti T. J. įgyti butą K. J. vardu, o T. J. įsipareigojo išlaikyti butą ir padengti kreditą todėl solidarioji atsakomybė negali atsirasti. Atsakovas gina kreditoriaus interesus, nors pats niekada nemokėjo kredito ir nesirūpino dėl sesers prievolės vykdymo eigos.

14Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis 2 dalis).

16Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padalytas tarp šalių santuokoje įgytas turtas bei prievolės, teisėtumo ir pagrįstumo.

18Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė O. P.-J. ir atsakovas K. J. susituokė 2000-02-02 KLAIPĖDOS STAČIATIKIŲ VISŲ RUSŲ ŠVENTŲJŲ PARAPIJOJE, Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje išduotas santuokos liudijimas Nr. AD 049100. Santuokos sudarymo įrašo Nr. 74. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-122/2011 šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo. Reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo išskirti 2011-05-03 nutartimi į atskirą bylą Nr. 2-1136-122/2015. Šalys santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgijo registruotiną turtą – butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 97900,00 Lt (28353,80 Eur) vertės, registruotas atsakovo nuosavybės teise; automobilį T. R., valst. Nr. ( - ) 27620,00 Lt (7999,30 Eur) vertės; automobilį N. M., valst. Nr. ( - ) 32300,00 Lt (9354,73 Eur) vertės. Atsakovas 2005-08-01 su AB banku „Hansabankas“ (AB „Swedbank“) pasirašė 33016,68 Eur kredito sutartį dėl buto, esančio ( - ), pirkimo (b. l. 183–188, I tomas). Ieškovė 2005-08-01 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, kuria patvirtino, jog yra žinomos visos kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari (b. l. 183–188, I tomas). Minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį 2005-08-11 sudarė atsakovo įgaliotas trečiasis asmuo T. (Taja) J. (b. l. 74–76, II tomas).

19Apeliaciniuose skunduose atsakovai AB „Swedbank“ ir K. J. pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas prievolę pagal 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytą tarp atsakovo ir AB „Swedbank“, atsakovo asmenine prievole bei 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytą tarp ieškovės ir AB „Swedbank“, negaliojančia, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Sutiktina su apeliantų argumentais.

20Dėl bendro sutuoktinių turto balanso sudarymo ir turto padalijimo

21Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi laikytis įstatyme nustatytos veiksmų sekos: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi; ketvirta, jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

22Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

24Byloje buvo pareikšti reikalavimai padalyti šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – transporto priemones: T. R., valst. Nr. ( - ) 27620,00 Lt (7999,30 Eur) vertės; M. M., valst. Nr. ( - ) 32300,00 Lt (9354,73 Eur) vertės, bei nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ). Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovei O. P.-J. nuosavybės teisę į 7999,30 Eur (27620 Lt) vertės rudai pilkos spalvos, 2003-11-18 pirmos registracijos keleivinį automobilį T. R., valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), 2006-11-28 įregistruotą O. P.-J. vardu; pripažino atsakovui K. J. nuosavybės teisę į 9354,73 Eur (32300 Lt) vertės rudos spalvos, 2004 metų gamybos keleivinį automobilį N. M., valst. Nr. ( - ) 2006-08-24 įregistruotą K. J. vardu; priteisė iš atsakovo K. J. ieškovei O. P.-J. 677,71 Eur (2340 Lt) kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; pripažino 28353,80 Eur (97900 Lt) vertės butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), atsakovo K. J. asmenine nuosavybe. Dėl šios sprendimo dalies tarp šalių ginčo nėra.

25Prievolę AB „Swedbank“ pagal 2005-08-01 kredito sutartį ieškovė prašė pripažinti atsakovo asmenine prievole, 2005-08-01 laidavimo sutartį – negaliojančia.

26Iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl prievolės AB „Swedbank“ patenkino visiškai, – pripažino 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytą tarp K. J. ir AB „Swedbank“, atsakovo K. J. asmenine prievole; pripažino 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytą tarp O. P.-J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia.

27Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, jog ieškovė buvo iš esmės suklydusi dėl prievolės bankui įvykdymo užtikrinimo, nes buvo suklaidinta atsakovo ir trečiojo asmens T. J. pažadais, jog paskolą bankui grąžins T. J..

28Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

29Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575-611/2015).

30CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-316/2010).

31Kaip nustatyta iš sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2005-08-01 laidavimo sutarties Nr. 05-049152-LA1 galiojimo, nesiaiškino, neanalizavo ir nenustatė aplinkybių, kurioms esant ieškovė galėjo suklysti sudarydama laidavimo sutartį. Nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, ar ieškovė sudarydama sandorį buvo pakankamai apdairi, atidi, rūpestinga, jos išsilavinimo, amžiaus įtaka, sandorio sudarymo aplinkybės bei kiti įrodymai, tai yra nenustatytos aplinkybės, padariusios įtaką ieškovės suklydimui sudarant ginčijamą sandorį, lyginant jos elgesį su apdairaus ir atidaus žmogaus elgesiu tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teismas padarė išvadą, kad sutartiniai įsipareigojimai pagal 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-49152-FA, sudarytą tarp K. J. ir AB „Swedbank“, laiduojant (sutinkant) O. P.-J., formaliai po santuokos nutraukimo atsiskaityti bankui turėtų išlikti abiejų solidariąja prievole. Tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino 2005-08-01 laidavimo sutartį negaliojančia, kadangi dėl šio ieškovės reikalavimo apskritai nepasisakė, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė, jog ginčijama laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia.

32Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su AB „Swedbank“ apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė ginčijo laidavimo sutartį tuo pagrindu, kad ją sudarė suklydusi, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neanalizavo ieškovės suklydimo aplinkybių, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl prievolių AB „Swedbank“ solidarumo.

33Tik nustačius faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su 2005-08-01 laidavimo sutarties galiojimu, yra pagrindas spręsti dėl prievolės AB „Swedbank“ solidarumo bei dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, T. J. reikalavimo priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 15287,00 Eur skolą už laikotarpį, kai T. J. vykdė prievolę bankui. Pripažinus prievolę AB „Swedbank“ solidariąja, esant nustatytoms aplinkybėms, jog skolininkai prievolės pagal kredito sutartį, kuria buvo įgytas turtas, priklausantis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nevykdė, šią prievolę jų vardu vykdęs trečiasis asmuo – T. J. turi regreso teisę į solidariuosius skolininkus – ieškovę ir atsakovą.

34Papildomai pažymėtina tai, kad byloje buvo pareikšti reikalavimai padalyti šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą bei kilnojamąjį turtą – transporto priemones: T. R., valst. Nr. ( - ) 27620,00 Lt (7999,30 Eur) vertės; M. M., valst. Nr. ( - ) 32300,00 Lt (9354,73 Eur) vertės, bei nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ). Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad prievolė AB „Swedbank“ po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovo asmenine prievole, patenkintas ieškovės reikalavimas minėtą butą asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu apeliaciniame skunde iš esmės sutinka, kad butas, esantis ( - ), būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe po santuokos nutraukimo, tačiau nesutinka, jog prievolė AB „Swedbank“ būtų modifikuota, tai yra pripažinta jo asmenine prievole. Pažymėtina tai, kad išsprendus ginčą dėl 2005-08-01 laidavimo sutarties galiojimo bei prievolės AB „Swedbank“ solidarumo, galimai iškiltų klausimas dėl buto, esančio ( - ), padalijimo būdo tarp šalių ar kompensacijos priteisimo šaliai, kuriai tenka mažesnė turto dalis.

35Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo darydamas išvadą pripažinti prievolę AB „Swedbank“ asmenine atsakovo prievole, tai yra ją modifikuoti, neįvertino faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl prievolės solidarumo. Iš byloje esančios 2005-08-01 kredito sutarties Nr. 05-049152-FA, kurią pasirašė atsakovas, matyti, jog pasirašydamas kredito sutartį dėl buto, esančio ( - ), pirkimo, patvirtino, jog kredito sutartis sudaryta sutuoktinei sutinkant, gautas kreditas bus naudojamas tik šeimos poreikiams tenkinti ir kredito sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams. Ieškovė tos pačios dienos laidavimo sutartimi Nr. 05-049152-LA1 patvirtino, kad laidavimo sutartis sudaryta sutuoktiniui sutinkant ir šios sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams. Be to, patvirtino, jog yra žinomos ir suprantamos visos kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari, todėl bankui nutraukus kredito sutartį turi teisę pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bylos duomenimis patvirtinta, kad yra sutuoktinės laidavimas prisiimti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, dėl to nėra aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma CK 3.109 straipsnio 3 dalis. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė AB „Swedbank“ sutiko, kad solidarioji prievolė, nutraukiant santuoką, būtų modifikuojama, tai yra pripažįstama atsakovo asmenine prievole, ginčo tarp šalių, jog butas įgytas santuokos metu, taip pat nėra.

36Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog teismas negalėjo vienašališkai nustatyti prievolės pobūdžio, neįvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis.

37Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus byloje esančius įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinių skundų ir atsiliepimų į šiuos skundus argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino 2005-08-01 laidavimo sutarties galiojimo ieškovės nurodytu pagrindu, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai ištyrė ir įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus (CPK 185 straipsnis) bei teisingai kvalifikavo šalių prievolių pobūdį, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl santuokos metu įgyto turto bei prievolių padalijimo, sutarties galiojimo, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).

39Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą naikinti, kadangi tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus materialinių bei proceso normų pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.

40Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

41Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

43Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė 2010-10-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, 2011-02-10 – su... 3. Trečiasis asmuo T. J. 2011-08-23 ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš... 4. Ieškovė, nesutikdama su trečiojo asmens reikalavimais, pateikė... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-27 sprendimu ieškovės ieškinį... 6. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Swedbank“ prašo panaikinti pirmosios... 7. 2015-04-27 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį... 8. Apeliaciniame skunde atsakovas K. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos... 9. Atsiliepime į atsakovės AB „Swedbank“ apeliacinį skundą trečiasis... 10. Atsiliepime į atsakovės AB „Swedbank“ apeliacinį skundą ieškovė... 11. Atsiliepime į atsakovo K. J. apeliacinį skundą AB „Swedbank“ sutinka su... 12. Atsiliepime į atsakovo K. J. apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. P. ir... 13. Atsiliepime į atsakovo K. J. apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo... 14. Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė O. P.-J. ir atsakovas... 19. Apeliaciniuose skunduose atsakovai AB „Swedbank“ ir K. J. pirmosios... 20. Dėl bendro sutuoktinių turto balanso sudarymo ir turto padalijimo... 21. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos... 22. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų... 24. Byloje buvo pareikšti reikalavimai padalyti šalių santuokoje įgytą... 25. Prievolę AB „Swedbank“ pagal 2005-08-01 kredito sutartį ieškovė prašė... 26. Iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, jog ieškovė buvo iš esmės suklydusi dėl... 28. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas... 29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar buvo suklysta,... 30. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 31. Kaip nustatyta iš sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos... 32. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su AB... 33. Tik nustačius faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su 2005-08-01... 34. Papildomai pažymėtina tai, kad byloje buvo pareikšti reikalavimai padalyti... 35. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos... 36. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus byloje esančius įrodymus, skundžiamą... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu dėl... 39. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų... 40. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus... 41. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir perdavus... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330... 43. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą...