Byla 2S-719-638/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto poliklinika dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ieškinio esmė

4

  1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 845,50 Eur kas mėnesį mokamos turtinės kompensacijos nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki gyvenimo pabaigos, 1908,05 Eur vienkartinę kompensaciją už gydymo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5000 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. parengiamajame teismo posėdyje protokoline nutartimi tenkino atsakovės viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos atstovės prašymą skirti deontologinę (medicininių duomenų) ekspertizę ir nustatė šalims terminą iki 2018 m. sausio 29 d. raštu pateikti nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, suformuluoti klausimus ekspertams ir pasiūlyti ekspertų kandidatūras.
  3. Ieškovas 2018 m. sausio 22 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2018 m. sausio 18 d. protokolinės nutarties.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. protokolinės nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas ieškovą įspėjo, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti paskirta iki penkių tūkstančių eurų bauda.
  2. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas remiasi nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybe, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. nukritęs nuo trijų metrų aukščio pastolių patyrė daugybinius sužalojimus. Teismas pažymėjo, jog aplinkybes, kad darbingumo lygio vertinimo aktuose nurodyta diagnozė ir duomenys apie ieškovo sveikatos būklę bei jo organizmo funkcijų sutrikimų aprašymas nėra susijęs su 2012 m. rugpjūčio 31 d. nelaimingu atsitikimu darbe, atsakovė siekia įrodyti ekspertizės pagalba, todėl negali būti apribota teisė teikti įrodymus, reikalingus atsakovės atsikirtimams į ieškinį pagrįsti. Deontologinės (medicininių duomenų) ekspertizės išvada yra vienas iš įrodymų, kuriuo remiantis galima nustatyti objektyvią tiesą byloje ir priimti teisingą sprendimą, todėl dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti teismo skirti ekspertizę ir šia teise pasinaudojo. Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 2 dalies nuostata, teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šiuo atveju ieškovas skundžia 2018 m. sausio 18 d. žodinę (protokolinę) nutartį – pasisakymą dėl būtinybės skirti deontologinę (medicininių duomenų) ekspertizę nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. protokolinė nutartis pagal savo turinį neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, be to, nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu.
  3. Teismas nurodė, kad visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, CPK 95 straipsnyje numatytos tokio piktnaudžiavimo pasekmės. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovui išaiškino, kad nepagrįstų skundų (prašymų) reiškimas gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti paskirta iki penkių tūkstančių eurų bauda (CPK 95 straipsnis).

7III. Atskirojo skundo argumentai

  1. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi ir prašo prijungti civilinę bylą Nr. 2-605-894/2013, turtinės žalos atlyginimui ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 845,50 Eur dydžio kas mėnesį mokamą kompensaciją už negautas pajamas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki ieškovo gyvenimo pabaigos, turtinės žalos atlyginimui ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 1908,05 Eur kompensaciją už gydymo išlaidas, neturtinės žalos atlyginimui ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 5000 Eur, ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos 2016 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas prašo įvertinti, ar teismas savo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje atmesti ieškovo Kauno apygardos teismui siųstą atskirąjį skundą neiškraipo skundo objekto.
    2. Ieškovas prašo įvertinti, ar teismo formuluotė „Pažymėtina, jog aplinkybes, kad darbingumo lygio vertinimo aktuose nurodyta diagnozė ir duomenys nėra susiję su 2012 m. rugpjūčio 31 d. nelaimingu atsitikimu darbe, atsakovė siekia įrodyti ekspertizės pagalba...“ nedemonstruoja išankstinės teismo nuostatos, kad ieškovas bando pasinaudoti savo luošumu kaip pretekstu prisiteisti iš atsakovės kompensacijos už suluošinimą.
    3. Ieškovas negavo atsakymo į klausimą, ar VšĮ Kauno miesto poliklinika kaip su nelaimingu nutikimu nesusijęs asmuo, gali apskritai reikalauti papildomų ekspertizių.
    4. Ieškovo nuomone, jo veiksmai kaip netinkami procesiniai veiksmai tėra formali priežastis atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir nepersiųsti jo Kauno apygardos teismui, nes ieškovo nuomone, teismas suinteresuotas, kad jo skundai apskritai nepasiektų aukštesnės instancijos teismų.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta.
  3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą.
  4. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK II dalies XIII skyriaus septintajame skirsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės skyrimą, nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria paskirta ekspertizė ar atsisakyta ją skirti, o pats ekspertizės paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. CPK 334 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010).
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia apskųsti Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2018 m. sausio 18 d. protokolinės nutarties dėl deontologinės (medicininių duomenų) ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad CPK nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti protokolinę nutartį ar jos dalį dėl medicininės ekspertizės skyrimo, o nutartis, kuria teismas skiria ekspertizės atlikimą, neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2018 m. sausio 18 d. protokolinė nutartis (ar jos dalis) nėra skundžiama atskiruoju skundu, yra teisinga, o 2018 m. sausio 23 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2018 m. sausio 18 d. protokolinės nutarties, yra teisėta ir pagrįsta. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Todėl Kauno apylinkės teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, 2018 m. sausio 23 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą.
  6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, be to, ieškovas pateikė prašymus dėl finansinio išlaikymo, remdamasis nelaimingu atsitikimu darbe. Šiuo atveju, teismas priėjo išvados, kad „deontologinės (medicininių duomenų) ekspertizės išvada yra vienas iš įrodymų, kuriuo remiantis galima nustatyti objektyvią tiesą byloje ir priimti teisingą sprendimą (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 212 straipsnis), todėl dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti teismo skirti ekspertizę iš šia teise pasinaudojo“, todėl negalima sutikti su ieškovo teiginiu, kad teismas demonstravo išankstinę nuostatą ieškovo atžvilgiu.
  7. Teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
  8. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
  9. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas (pavyzdžiui, pildomas) nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima pateikti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų faktinių aplinkybių (skundo pagrindo), nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo (dalyko). Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu, bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
  10. Apeliantas 2018 m. vasario 20 d. pateikė teismui prašymą (reg. Nr. E1-6504), kuriame išdėstė analogiškus reikalavimus, kaip ir pateiktame 2018 m. sausio 22 d. atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties. Apelianto prašymas iš esmės yra apelianto jau pateikto atskirojo skundo papildymas, todėl yra atsisakytinas priimti.

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12atskirojo skundo netenkinti.

13Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Apelianto K. P. 2018 m. vasario 20 d. prašymą atsisakyti priimti.

15Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai