Byla 2-605-894/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei ir Gretai Jankauskaitei, dalyvaujant ieškovui K. P., ieškovo atstovui advokatui J. L., atsakovo VšĮ „Kauno Kalniečių poliklinika“ atstovams R. A., advokatei N. R., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui VšĮ „Kauno Kalniečių poliklinika“, dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovas ieškiniu (1 t., b.l. 121-124) prašo priteisti iš atsakovo ieškovui 3 360,00 Lt už laikotarpį nuo 2012-09-17 iki 2012-12-31; priteisti iš atsakovo ieškovui 1 550,00 Lt už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-02-17; priteisti iš atsakovo ieškovui 15 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su šios civilinės bylos vedimu, valstybės naudai.

3Ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2012-06-05 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas įsidarbino pas atsakovą ūkio skyriuje remontininku ir ėjo šias pareigas iki darbo sutarties nutraukimo 2012-09-07. 2012-08-31 ieškovui dirbant pas atsakovą įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas K. P. dirbdamas maždaug 3 metrų aukštyje nuslydo nuo pastolių ir nukrito ant žemės, dėl ko patyrė įvairius sužalojimus, kurį laiko buvo nedarbingas, galimai nebegali dirbti darbų aukštyje. Kauno Kalniečių poliklinikos direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) įsakymu buvo sudaryta dvišalė komisija nelaimingam atsitikimui tirti. Ištyrusi šį nelaimingą atsitikimą, 2012-10-01 komisija surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kurio 7 punkte nustatė, kad K. P. 2012-08-31 turėjo atlikti tinko remonto darbus. Tame pačiame punkte nurodyta, jog šiuos darbus ieškovas privalėjo atlikti dirbdamas ant pastolių, kuriuos atsakovas pagal nuomos sutartį buvo išsinuomavęs iš nuomotojo UAB „Verslo gama“. Komisija minėtame nelaimingo atsitikimo akto 7 punkte, be kita ko nustatė, kad 2012-09-11 apžiūrint įvykio vietą pastolių galinėje pusėje nebuvo apsauginių aptvarų, dėl to buvo pažeistas saugos ir sveikatos taisyklių statyboje reikalavimas, kuris numato, kad priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, jei jos aukštesnės kaip 1,3 m - privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo. Atsakovas nesilaikė savo paties patvirtintų remontininko saugos ir sveikatos instrukcijų, pastoliai buvo patikrinti ir priimti netinkamo subjekto. Iš 2012-07-25 darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės matyti, kad ieškovui nebuvo išduoti darbo drabužiai, darbo avalynė, darbo pirštinės ir apsauginis šalmas. Ieškovas nelaimingo atsitikimo metu dirbo avėdamas „Crocs“ tipo avalyne, dėl ko ieškovas ir nuslydo nuo pastolių. Atsakovas nesilaikė darbdaviui nustatytos pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, dėl ko ieškovas K. P. patyrė įvairius sužalojimus, kurį laiką buvo visiškai nedarbingas, galimai nebegali dirbti aukštyje. Ieškovas, 2012-08-31 įvykus nelaimingam atsitikimui, kreipėsi į VĮ „Kauno Dainavos polikliniką“. Dainavos poliklinikoje nustatyta, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe metu susimušė galvą, koją, nugarą, pirštą, buvo apsvaigęs. Po nelaimingo atsitikimo darbe K. P. asmens sveikatos istorijoje matyti, kad jam nuolat skauda galvą, jaučiamas pykinimas, stiprus galvos svaigimas, skauda nugarą ir koją.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 t., 38-43 b.l.; 2 t., b.l. 67-69) ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis susižalojo 2012-08-31 įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Pastolių būklė užfiksuota tik 2012-09-11 jų apžiūros metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad apsauginių aptvarų nebuvo ir 2012-08-31. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte konstatuota tik prielaida, kad K. P. galėjo nuslysti nuo pastolių. Apie tai, kad 2012-08-31 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, atsakovo personalo skyriaus viršininkui 2012-09-03 pranešė pats ieškovas, palikęs raštišką prašymą su išrašu iš medicininių dokumentų Nr. A-2475817. Ieškovas darbo vietoje elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, todėl žalos atsiradimą galėjo lemti jo paties veiksmai. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Jis buvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe draudimu, todėl nėra pagrindo prašyti priteisti negautas pajamas. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovo sudarytame nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, jog ieškovas dirbo ant pastolių vienas, priešingai minėtame akte atsakovas konstatuoja, jog 2012-08-31 K. P. buvo duota užduotis užbaigti pagrindinio įėjimo, dešinėje pusėje viršutinės sienos dalies tinko darbus, tačiau fakto, jog gautą užduotį K. P. vykdė, negalėjo patvirtinti nei kitoje pusėje dirbantys bendradarbiai, nei atsakovo administracijos darbuotojai. Iš atsakovo darbuotojo V. D. 2012-09-15 paaiškinimo matyti, kad ieškovas 2012-08-31, 10 val. atėjo grąžinti darbo įrankius savo tiesioginiam vadovui V. D., todėl pagrįstai kyla abejonių kaip darbuotojas galėjo nuslysti nuo pastolių 10 val., jeigu tuo metu buvo pas tiesioginį vadovą. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas sudarytas 2012-10-01, pastolių faktinis stovis akte nurodytas apžiūros dieną, t.y. 2012-09-11, todėl teigti, kad pastoliai buvo sumontuoti su trūkumais nėra jokio pagrindo. Teisės aktai neįpareigoja darbdavio tikrinti pastolių būklę kiekvieną darbo dieną. Prieš darbo pradžią darbuotojas privalo patikrinti ar tvarkingos aptvaros, klojiniai ir pastebėjus bet kokį keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį vadovą, darbo nepradėti kol nebus pašalinti visi trūkumai. Komisija, sudarydama nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 890s/(3.3) nenustatė, jog ieškovas nuslydo nuo pastolių ir tokiu būdu pripažino nelaimingo atsitikimo darbe faktą, kaip siekia įrodyti ieškovas. Atsakovo sudaryta komisija, tirdama ieškovo R. P. prašymą privalėjo atlikti tyrimą. Atlikto tyrimo aplinkybes komisija užfiksavo 2012-09-11 protokole ir 2012-10-01 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 890s/(3.3), tačiau nurodytų duomenų atsakovui nepakako, jog galima būtų daryti išvadą dėl nelaimingo atsitikimo darbe fakto buvimo. Būtent todėl akte atsakovas konstatavo, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad K. P. dirbo ant pastolių ir galėjo nuslysti. Tyrimo metu komisija nustatė tik tai, jog 2012-09-11 pastolių galinėje pusėje nebuvo aptvarų, todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, kad jie buvo sumontuoti neteisingai. Komisija akte nurodė, jog darytina tik prielaida, jog K. P. galėjo nuslysti nuo pastolių remiantis 2012-09-11 atlikta apžiūra. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta priežastis „Darbo priemonės neatitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams bei saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas fiksuoti atliktos apžiūros dienai, t.y. 2012-09-11, nepatvirtina fakto, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2012-08-31 VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje, ieškovo darbovietėje. Atsakovo darbuotojas V. D. turi kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, todėl ieškovo teiginys, kad pastoliai buvo priimti netinkamo subjekto, atmestinas. Pats darbuotojas, dirbdamas remontininko pareigose, pažeidė 2005-01-26 direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) įsakymu patvirtintų Remontininko pareiginių nuostatų 10 punktą „laikytis darbų saugos ir priešgaisrinių taisyklių reikalavimų“, 12 punktą „pastebėtus trūkumus nedelsiant šalinti, pranešti tiesioginiam vadovui ar darbdaviui“. Ieškovas, turėdamas atestacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti aukštalipių darbus, prieš darbo pradžią privalėjo patikrinti ar tvarkingos aptvaros, klojiniai ir pastebėjus bet kokį keliantį pavojų, veiksnį, informuoti tiesioginį vadovą ir darbo nepradėti kol nebus pašalinti visi trūkumai.

5Ieškinys atmestinas.

6Nustatyta, kad 2012-02-01 K. P. buvo išduotas pastatų apšiltintojo kvalifikacinis pažymėjimas ir atestacijos pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti aukštalipių darbus (1 t., b.l. 27). Ieškovas ir atsakovas 2012-06-05 sudarė darbo sutartį, kuria ieškovas buvo priimtas dirbti atsakovo įstaigoje, Ūkio skyriuje remontininku (1 t., b.l. 4-7). 2012-09-03 ieškovas raštu nurodė atsakovui, kad 2012-08-31 nuslydo nuo stelažo, apie tai pranešė darbų vadovui vyr. inžinieriui elektrikui (1 t., b.l. 73). 2012-09-17 atsakovo įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo (1 t., b.l. 104). 2012-10-01 surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas (1 t., b.l. 18-21). 2013-06-11 rašte Nr. R-2582 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nurodė, kad 2013-06-11 ieškovui nustatytas 100 procentų darbingumo lygis (2 t., b.l. 113). 2013-06-11 priimtas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas Nr. TS-172 nevertinti K. P. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe (2 t., 114 b.l.). 2013-06-05 Kauno apygardos prokuratūra priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., 117-121 b.l.).

7Dėl nuostolių atlyginimo

8Ieškovas nurodo, kad 2012-08-31 ieškovui dirbant pas atsakovą įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu K. P., dirbdamas maždaug 3 metrų aukštyje, nuslydo nuo pastolių ir nukrito ant žemės, dėl ko patyrė įvairius sužalojimus, kurį laiko buvo nedarbingas, galimai nebegali dirbti darbų aukštyje. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3 360,00 Lt už laikotarpį nuo 2012-09-17 iki 2012-12-31 bei 1 550,00 Lt už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-02-17. Šiuos reikalavimus ieškovas reiškia Civilinio kodekso 6.283 straipsnio pagrindu (1 t., 123 b.l.). Atsakovo teigimu, ieškovo nurodytų duomenų nepakanka padaryti išvadą, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Būtent todėl, atsakovo teigimu, 2012-10-01 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 890s/(3.3) atsakovas konstatavo, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad K. P. dirbo ant pastolių ir galėjo nuslysti. Taigi, nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl to, ar ieškovas patyrė žalą dėl sveikatos sužalojimo darbo pas atsakovą metu, ar kitu metu. Tam, kad atsakovui kiltų deliktinė atsakomybė, privalo būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovo kaltė.

9Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), 16 punkte nustatyta, kad asmuo, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe (jeigu jis pajėgia), ar matęs įvykį arba jo padarinius, privalo apie nelaimingą atsitikimą darbe nedelsdamas pranešti padalinio vadovui arba įmonės vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai. Nustatyta, kad, ieškovas, nesilaikydamas aukščiau nurodyto termino, t.y. tik 2012-09-03 atsakovui raštu nurodė, kad 2012-08-31 nuslydo nuo stelažo ir patyrė traumą. Tai, kad ieškovas apie nelaimingą atsitikimą darbe nedelsdamas nepranešė padalinio vadovui arba įmonės vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, patvirtina 2012-09-11 Komisijos, sudarytos nelaimingam atsitikimui tirti, posėdžio protokolas (1 t., b.l. 93-95), 2012-10-01 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas (1 t., b.l. 18-21), 2013-06-05 Kauno apygardos prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Vadovaujantis minėtais įrodymais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė apie savo tariamai darbe patirtą traumą nedelsdamas pranešęs padalinio vadovui arba įmonės vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai (CPK 178 str.). K. P., gavęs darbdavio 2012-09-13 reikalavimą išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybes (1 t., 88 b.l.), įvykio aplinkybių nepaaiškino (1 t., 89 b.l.). Dėl šios priežasties, o taip pat dėl to, kad nustatytais terminais nepranešė apie tariamai įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, K. P. užkirto galimybę objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes.

10Nuostatuose nurodyta, kad N-1 ar N-2 formos aktai privalo būti surašomi, jeigu nukentėjusysis buvo nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nors vieną dieną (Nuosatų 7 p.). 2012-10-01 Nelaimingo atsitikimo darbe akte buvo nustatyta, kad nors asmenų, mačiusių nelaimingą atsitikimą nėra ir pats K. P. niekam nepranešė apie 2012-08-31 įvykusią traumą, darytina prielaida, kad remontininkas K. P. galėjo nuslysti nuo pastolių (1 t., b.l. 18-21). Jeigu asmuo, dalyvavęs tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, nesutinka su akto turiniu, jis aktą gali pasirašyti su pastaba, o savo nuomonę išdėstyti nelaimingo atsitikimo darbe N-1 ar N-2 formos akto priede (Nuostatų 49 p.). Ieškovas Nelaimingo atsitikimo darbe akte pasirašė be pastabų (1 t., 21 b.l.). Vadinasi, jis su akto turiniu sutiko. Valstybinė darbo inspekcija nenustatė Nuostatų pažeidimų surašant Nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir nebuvo įpareigojusi atlikti pakartotinį ar papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (Nuostatų 56 p.).

11Pažymėtina, jog Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte padaryta tik prielaida, kad K. P. galėjo nuslysti nuo pastolių (1 t., 20 b.l.). Kategoriškos išvados, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe minėtame akte nėra užfiksuota. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog Nelaimingo atsitikimo darbe akto 17 p. nurodyta priežastis –„Darbo priemonės neatitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams“ yra užfiksuota atliktos apžiūros dienai, t.y. 2012-09-11, todėl nepatvirtina fakto, kad dėl nurodytos priežasties ieškovo darbovietėje, VšĮ „Kauno Kalniečių poliklinika“ 2012-08-31 įvyko nelaimingas atsitikimas. Pastoliai apžiūrėti tik 2012-09-11 ir tik šiai dienai yra duomenys apie jų būklę. Duomenų apie tai, kad ant pastolių nebuvo reikiamų aptvarų ir 2012-08-31, byloje nėra pateikta. Aplinkybę, kad ieškovui buvo išduotas šalmas patvirtina 2012-09-11 VšĮ „Kauno Kalniečių poliklinika“ Komisijos, sudarytos nelaimingam atsitikimui tirti posėdžio protokolas (1 t., 93 b.l.) bei ikiteisminio tyrimo metu K. P. duoti parodymai (2 t., 117 b.l.). Teismas sprendžia, jog, tai, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte užfiksuotas darbo priemonės neatitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad ieškovas 2012-08-31 darbo metu ir darbo vietoje susižalojo.

12Į bylą pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013-06-05 nutarimas Nr. (KT-7590-12) „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., 117-121). Jame nustatyta, kad Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 176 str. 1 d., dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko 2012-08-31, apie 10.00 val. prie VšĮ „Kauno Kalniečių poliklinika“ pastato, kur buvo atliekami pastato fasado remonto darbai. Iš minėto nutarimo turinio matyti, jog liudytojas A. S. parodė, kad K. P. 2012-08-31 darbe matė. K. P. apie jokį nelaimingą atsitikimą neužsiminė, nors nesant V. D., turėtų apie jį pranešti A. S.. K. P. nepranešė, kad jam reikia skubios pagalbos, nepranešė, kad išeina į savo polikliniką. L. R. parodė, kad nematė, ar K. P. buvo užlipęs ant pastolių. Matė, kaip dar nesulaukus pietų meto K. P. nuėjo link visuomeninio transporto sustojimo. Apie tai, kad K. P. neva nukrito nuo pastolių, jis sužinojo kitą dieną. Liudytojas H. K. parodė, kad 2012-08-31 nematė K. P. užlipusio ant pastolių. Apie 11.00 val. K. P. pasakė, kad jam yra negerai su sveikata ir kad eis pas savo gydytoją. L. Ž. G. Š. parodė, kad 2012-08-31 K. P. nematė užlipusio ant pastolių. K. P. jam pasakė, kad eina pasiimti nedarbingumo lapelio dėl skaudamo piršto. Dėl to, kad skauda piršta K. P. skundėsi jau keletą dienų (2 t., 118-120 b.l.). Vadinasi, nė vienas iš keturių kartu su ieškovu 2012-08-31 iki pietų dirbusių darbuotojų nematė, kad ieškovas būtų užlipęs ant pastolių. Jie taip pat nematė, kad K. P. dirbdamas būtų nuslydęs nuo pastolių ir nukritęs ant žemės. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. D. parodė, kad 2012-08-31 nematė K. P. dirbančio ant pastolių. Apie tariamą nelaimingą atsitikimą sužinojo 2012-09-03, kai K. P. atvežė pažymą, patvirtinančią jo traumą. Liudytojas parodė, kad pirštą K. P. susižeidė pirmadienį ar antradienį, o ne penktadienį (rugpjūčio 31 d.). Nurodė, kad sumontavus pastolius visur, kur reikia, buvo uždėti aptvarai, ieškovas pastabų dėl darbų saugos nereiškė. Nurodė, kad ieškovui buvo išduotas šalmas (2 t., 128-129 b.l.). 2012-09-11 atsakovo komisijos, sudarytos nelaimingam atsitikimui tirti posėdžio protokole nustatyta, kad komisija nenustatė, kuriuo darbo metu K. P. dirbo ant pastolių ir kad galėjo nuslysti, kadangi tam nepakako objektyvių įrodymų, mačiusių nelaimingą atsitikimą asmenų nėra (1 t., b.l. 93-95).

13Kitų objektyvių duomenų (išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, kurie prieštarauja kitų kartu dirbusių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei V. D. teismo posėdyje duotiems parodymams), iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas būtent darbo metu nuslydo nuo pastolių, nukrito ant žemės ir susižalojo, bei apie nelaimingą atsitikimą darbe nedelsdamas pranešė įgaliotam asmeniui, byloje nėra. Ieškovas nurodo, kad jis darbo vietoje nukritęs nuo pastolių susižalojo galvą, buvo netekęs sąmonės (1 t., 11 b.l.), kraujavo. Pažymėtina, kad K. P. dėl pirmosios medicininės pagalbos jam suteikimo nesikreipė į VšĮ „Kalniečių poliklinika“, prie kurios pastato dirbo, medikus, o savarankiškai sugebėjo nuvykti net į Dainavos polikliniką. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad ieškovas susižalojo darbo vietoje, t.y. prie VšĮ „Kalniečių poliklinika“ pastato. Be to, teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad po to, kai nuslydo, jis persirengė, vėliau įrašinėjo pokalbį su V. D. (2 t., 126 b.l.). Pažymėtina, kad paties ieškovo paaiškinimai apie tai, kaip jis susižalojo, yra nenuoseklūs. Darbdaviui 2012-09-03 nurodė, kad 2012-08-31 nuslydo nuo stelažo (1 t., 73 b.l.). Komisijos, sudarytos nelaimingam atsitikimui tirti posėdžio protokole užfiksuota, jog K. P. teigė, kad 2012-08-31 apie 10.00 val. slystelėjo ir nučiuožė nuo pastolių, kurių aukštis apie 3 m., nuslydęs atsisėdo apačioje ant žemės (1 t., 93 b.l.). Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad apie 10.00 val. įvykus traumai pranešė V. D.. Jam paklausus, kodėl K. P. sėdi, jis atsakė, kad slystelėjo (2 t., 126 b.l.). Nelaimingo atsitikimo darbe akte, kurį K. P. pasirašė be pastabų, nurodyta, kad K. P. žodžiu paaiškino, jog jis nuslydo nuo pastolių ir nukrito ant žemės, uždarydamas pastolių dangtį, skirtą užlipimui (1 t., 20 b.l.). Išraše iš medicininių dokumentų, kuris surašytas iš K. P. žodžių, nurodyta, kad jis nukrito nuo pastolių iš 4-5 m. aukščio (1 t., 11 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. P. parodė, kad užlipo kopėčiomis iki pastolių, nuo kopėčių užlipo ant pastolių, kur paslydo ir neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant žemės (2 t., 117 b.l.).

14Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovui 2012-08-31 dirbant pas atsakovą, nelaimingas atsitikimas darbe neįvyko. Atitinkamai, spręstina, kad dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu ieškovas patyrė žalą, nėra atsakovo kaltės, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.245 – 6.248 str.). Vien fakto, kad ieškovas patyrė žalą dėl sveikatos sužalojimo, nenustačius, kad trauma įvyko darbe, bei nenustačius kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nepakanka, kad darbdaviui kiltų pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Dėl nurodytų motyvų, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 360,00 Lt už laikotarpį nuo 2012-09-17 iki 2012-12-31 bei 1 550,00 Lt už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-02-17 yra atmestinas.

15Dėl neturtinės žalos priteisimo

16Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovas neginčija darbo sutarties nutraukimo (ji nutraukta DK 127 str. 1 d. pagrindu, t.y. darbuotojui pačiam prašant (1 t., 44 b.l.)), todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl netekto darbo. Kartu pažymėtina, jog byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas yra visiškai darbingas: 2013-06-11 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nurodė, kad 2013-06-11 K. P. atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 100 procentų darbingumo lygis, todėl ieškovas pripažintas darbingu (2 t., b.l. 113). 2013-06-11 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nurodė, kad K. P. sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatymo kriterijų ir nusprendė nevertinti jo darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe (2 t., 114 b.l.). Apie ieškovo negalėjimą dirbti aukštyje duomenų byloje nepateikta. Įrodymų, kad ateityje negalės dirbti aukštyje ieškovas taip pat nepateikė. Todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, kad K. P. neturtinę žalą patyrė dėl to, kad, kaip nurodo ieškinyje „Dėl netekto darbo patyrė didelį rūpestį, kadangi prarado pragyvenimo šaltinį, taip pat galimai negalės dirbti aukštyje, todėl tapo netikras dėl materialinės padėties ateityje. Dėl bylinėjimosi su darbdaviu ieškovas galimai įgavo neigiamą įvaizdį darbo rinkoje, dėl ko ieškovui dar sunkiau įsidarbinti kituose darbuose“.

17Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe patyrė daug psichologinių išgyvenimų, fizinio skausmo. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra tenkinamas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Teismas vertina, kad ieškovas neįrodė, jog traumą patyrė įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, neįrodė, kad traumą patyrė dėl atsakovo neteisėtos veikos bei dėl atsakovo kaltės, kartu neįrodė ir priežastinio neteisėtos atsakovo veikos ir jo patirtos neturtinės žalos ryšio. Teismui nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl patirtų psichologinių išgyvenimų ir fizinio skausmo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

18Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų.

20Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas raštu nepateikė teismui prašymo su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). 2012-11-05 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovas yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2 t., b.l. 106), todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos.

21Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

22Ieškinį atmesti.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas ieškiniu (1 t., b.l. 121-124) prašo priteisti iš atsakovo... 3. Ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2012-06-05 buvo... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 t., 38-43 b.l.; 2 t., b.l. 67-69) ir jo... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. Nustatyta, kad 2012-02-01 K. P. buvo išduotas pastatų apšiltintojo... 7. Dėl nuostolių atlyginimo... 8. Ieškovas nurodo, kad 2012-08-31 ieškovui dirbant pas atsakovą įvyko... 9. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų... 10. Nuostatuose nurodyta, kad N-1 ar N-2 formos aktai privalo būti surašomi,... 11. Pažymėtina, jog Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte padaryta tik prielaida, kad... 12. Į bylą pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo... 13. Kitų objektyvių duomenų (išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, kurie... 14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 15. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 16. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 17. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo,... 18. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kaip dėl teisiškai... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 20. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas raštu nepateikė... 21. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,... 22. Ieškinį atmesti.... 23. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...