Byla e2A-287-330/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusio žemės ūkio kooperatyvo „Evertos“ maistas apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-282-198/2015 pagal ieškovo bankrutavusio žemės ūkio kooperatyvo „Evertos“ maistas ieškinį atsakovei V. O. L. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BŽŪK „Evertos“ maistas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės V. O. L. 925 678 Lt (268 094,87 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Bankroto administratoriaus atstovaujamas ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo 1999 m. rugpjūčio 12 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (2014 m. liepos 30 d.) ėjo ŽŪK „Evertos“ maistas direktorės pareigas. Iškėlus bankroto bylą, atsakovė buvo įpareigota perduoti bankroto administratorei ieškovo turtą ir dokumentus. Perdavusi administratorei ilgalaikį turtą atsakovė nurodė neturinti galimybės perduoti balanse apskaitytų kooperatyvo atsargų, kurių vertė 925 678 (268 094,87 Eur). Atsakovė tvirtino, kad šių atsargų realiai (faktiškai) nebuvo ir nėra. Bankroto administratorė nerado kooperatyvo finansinės apskaitos dokumentuose nurodytos vertės turto (atsargų) nurašymą pagrindžiančių dokumentų. Ieškovas akcentavo aplinkybę, jog iš esmės panaši atsargų vertė nurodoma ir ieškovo 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose. 2014 m. rugpjūčio 11 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu) ieškovo balanse užfiksuota 925 678 Lt (268 094,87 Eur) atsargų vertė. Pažymėjo, kad ieškovo finansinė atskaitomybė už 2012 metus buvo pateikta Juridinių asmenų registrui, todėl joje įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais. Akcentavo aplinkybę, jog nurodytais finansinės apskaitos duomenimis atsakovė grindė žemės ūkio kooperatyvo mokumą. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vengia perduoti 925 678 Lt (268 094,87 Eur) vertės ieškovo balanse nurodytą turtą. Ieškovas tvirtino, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovės, kaip juridinio asmens vadovės, civilinei atsakomybei.

5Atsakovė V. O. L. su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ilgą laiką nuo juridinio asmens, vykdžiusio mėsos perdirbimo veiklą, įsteigimo (1995 m.) iki 2008 metų nebuvo atliekami gamybinių likučių nurašymai (netektys). Likučiai (netektys) pagal leidžiamus normatyvus pradėti nurašinėti tik nuo 2008 metų. ŽŪK „Evertos“ maistas gamino mėsos gaminių produkciją iš žaliavinės mėsos ir produkcijai pagaminti buvo patiriami natūralios netekties nuostoliai. Šie nuostoliai kasmet turėjo būti nurašomi, o įstatymu leidžiama nurašyti 1 procentą nuo pajamų. Pasak atsakovės, nurašymus turėjo atlikti vyriausioji finansininkė. Paaiškino, kad teisinis reguliavimas leidžia nurašyti ir iki 3 procentų nuostolius, tačiau tokiu atveju būtina mokėti mokesčius nuo atitinkamų nurašymo sumų. Paaiškino, kad 2008 metais buvo apskaityta 1 480 000 Lt (428 637,62 Eur) likučių (atsargų), nors minėti duomenys neatitiko faktinės tikrovės. Akcentavo, kad laikotarpiu nuo 1995 metų iki 2008 metų likučių nurašymai visiškai nebuvo vykdomi. Atsakovės nuomone, 1995-2008 metų laikotarpiu ieškovo apyvarta sudarė 14 000 000 Lt (4 054 680,20 Eur) sumą. Pasak atsakovės, jeigu atsargų apskaita per nurodytą laikotarpį būtų vykdoma teisingai, tai ieškovas bankroto bylos iškėlimo metu nebūtų turėjęs atsargų likučio. Atsakovės teigimu, už netinkamą finansinės apskaitos tvarkymą atsakinga buhalterė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės BŽŪK „Evertos“ maistas priteisė atsakovės V. O. L. naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, būdama juridinio asmens vadove, nesilaikė jo (juridinio asmens) veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, todėl tokius atsakovės veiksmus (netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, kai finansinės atskaitomybės dokumentuose neteisingai atspindima įmonės finansinė padėtis), pripažino neteisėtais. Tačiau teismas pažymėjo, kad vien šių neteisėtų veiksmų nepakanka atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Akcentavo aplinkybę, jog žalos faktą ir dydį turėjo įrodyti ieškovas. Remdamasis teismo posėdyje apklaustų asmenų liudijimais teismas nusprendė, jog ieškovo veiklos balanse nurodytų atsargų realiai nebuvo. Teismo vertinimu, žalos faktui ir dydžiui pagrįsti vien tik balanso duomenų nepakanka.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde ieškovas BŽŪK „Evertos“ maistas prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų patenkintas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi ir suabsoliutino liudytojų parodymus. Juridinių asmenų atliekamos ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. Teismas nevertino aplinkybės, jog liudytojai buvo ilgamečiai atsakovės bendradarbiai.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas savo poziciją grindė tik vienu dokumentu – ieškovo balansu. Ieškovas savo poziciją grindė ir ankstesnių metų finansinės atskaitomybės duomenimis, atsakovės atsiliepimais į pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, išrašu iš Juridinių asmenų registro, Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratorius nekonkretizavo jam perduotinų atsargų ir nesiėmė veiksmų atsargoms nustatyti. Teismas nevertino aplinkybės, kad teismų praktikoje nurodoma, jog pareigą perduoti įmonės turtą turi ne tretieji asmenys, o būtent įmonės vadovas.

11Atsakovė V. O. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Akcentavo jos sveikatos būklės įtaką finansinės atskaitomybės duomenų teikimui. Pripažino, kad yra atsakinga už netinkamą ieškovo finansinės apskaitos tvarkymą. Nurodė, kad pagal žemės ūkio bendrovių veiklą reguliuojančius teisės aktus atsakomybė taikytina bendrovės valdybai arba administracijai, o už buhalterinių įrašų teisingumą atsakingas juridinio asmens buhalteris. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismui nurodytas atsargų likučio neteisingą fiksavimą apskaitos dokumentuose pagrindžiančias aplinkybes. Nurodė, jog atsakovės įmonė „Edva“ nesivertė analogiška veikla, taip pat teigė, kad ieškovo produkcija atsakovės įmonės veikloje sudarė labai nežymią dalį.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

13Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

15Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo ŽŪK „Evertos“ maistas direktorės pareigas nuo 1999 m. rugpjūčio 12 d. iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ėjo atsakovė V. O. L. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovui ŽŪK „Evertos“ maistas iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Inovestus“. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, atsakovė buvo įpareigota bankroto administratorei perduoti BŽŪK „Evertos“ maistas turtą ir dokumentus. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratorės, pareiškė reikalavimą priteisti žalą iš buvusios ieškovo direktorės V. O. L., kuri, bankroto administratorės teigimu, neišsaugojo ir neperdavė kooperatyvo trumpalaikio turto – 925 678 Lt (268 094,87 Eur) vertės atsargų.

16Atmesdamas ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kooperatyvo direktorės veiksmuose būta neteisėtumo tvarkant kooperatyvo finansinę apskaitą. Tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Teismas akcentavo aplinkybę, jog žalos faktas ir dydis buvo grindžiamas tik kooperatyvo balanso duomenimis, o teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad balanse atspindėtų atsargų realiai nebuvo. Ieškovas BŽŪK „Evertos“ maistas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia teismo padarytais pažeidimais įrodymų vertinimo procese. Apeliantas tvirtina ieškinio reikalavimą grindęs ne vien tik kooperatyvo balanso duomenimis. Jo nuomone, teismas turėjo kritiškai vertinti su atsakove susijusių liudytojų parodymus. Be to, apeliantas nesutinka su teismo pastaba, esą jis turėjęs įvardinti bankroto administratorei neperduotą ieškovo turtą. Vadinasi, byloje keliamas klausimas dėl vienos iš juridinio asmens vadovės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos padarymo fakto egzistavimo ir jos dydžio.

17Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymuose nepreziumuojama įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padaryta žala; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).

18Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma būtent civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

19Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada leidžia daryti išvadą, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

20Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog argumentai dėl žalos, atsiradusios neperdavus bankroto administratoriui 925 678 Lt (268 094,87 Eur) vertės atsargų, grindžiami iš esmės vien kooperatyvo (ieškovo) 2014 m. rugpjūčio 11 d. balanso duomenimis. Šiame balanse nurodyta, kad kooperatyvas ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 925 678 Lt (268 094,87 Eur) vertės atsargų, kurių atsakovė neperdavė bankroto administratorei. Nors apeliantas tvirtino, kad grindžiant ieškinio argumentus, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai (pvz., ankstesnių ataskaitinių laikotarpių balansai, atsakovės pasirašyti procesiniai dokumentai, pateikti į bylą, kurioje buvo sprendžiamas kooperatyvo bankroto bylos iškėlimo klausimas ir kuomet atsakovė, įrodinėdama kooperatyvo mokumą, akcentavo ir balanse fiksuotų atsargų vertę), visgi minėti duomenys tiesiogiai nepagrindžia nei žalos fakto, nei realaus žalos dydžio, t. y. faktinio atsargų buvimo pas ieškovą ginčui aktualiu metu ir jų vertės realumo. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog joks kitas įrodymas nepagrindžia fakto, jog atsakovė, būdama kooperatyvo vadove, neišsaugojo ieškinyje nurodytos vertės turto.

21Kaip jau minėta, balanso duomenys yra finansinio pobūdžio duomenys, fiksuojantys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, kurie yra išvestiniai iš kitų dokumentų. Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Minėta, kad visą atsakovės neperduotą ieškovo bankroto administratorei turtą sudarytų vien atsargos. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kitas kooperatyvui priklausantis turtas buvo perduotas bankroto administratorei. Neperduotos atsargos ieškovo 2014 m. rugpjūčio 11 d. balanso duomenimis sudaro didesniąją dalį kooperatyvo turto (viso kooperatyvo turto vertė 1 158 267 Lt, o neperduotų atsargų – 925 678 Lt). Tačiau pirmosios instancijos teismas šio turto (atsargų) sudėties (struktūros) nesiaiškino ir nenustatė, kokios vertės ir sudėties šio trumpalaikio turto buvo ar turėjo būti apskaityta įmonėje bankroto bylos iškėlimo dieną. Tik nustačius realią turto vertę, galima nustatyti, kokia žala buvo padaryta įmonei neteisėtais atsakovės veiksmais, neišsaugant ir neperduodant šio turto pasibaigus jos vadovavimo ieškovui teisiniams santykiams (iškėlus ieškovo bankroto bylą).

22Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino tiek ieškovo poziciją žalos fakto ir dydžio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, klausimu, tiek jo argumentus pagrindžiančių duomenų trūkumą. Tokiu būdu pagal šioje nutarties dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles išsamiai neįvertinta liko ir atsakovės pozicija. Kaip minėta, ieškovas argumentus dėl žalos fakto ir dydžio grindė aplinkybe, jog bankroto administratorei nebuvo perduotos įmonės balanse apskaitytos vertės kooperatyvo atsargos. Tačiau atsakovė šiuos argumentus neigė savo reiškiama pozicija, kurios esmę sudarė argumentai, jog į balansą įtrauktos atsargos realiai neegzistavo, kad atsargas sudarė gamybos procese (kooperatyvas vykdė žaliavinės mėsos perdirbimo veiklą) susidarę natūralūs nuostoliai (gamybinis brokas, mėsos „nudžiūvimas“, „nusirūkimas“, atliekų išmetimas ir pan.). Pasak atsakovės, nurodyti nuostoliai turėjo būti nuolat nurašomi, tačiau tas nebuvo daroma iki 2008 metų, o tai lėmė, jog iki 2008 metų susidarė klaidingas ir nerealus 1 480 000 Lt (428 637,62 Eur) atsargų likutis. Nurodyti atsakovės argumentai buvo grindžiami tik liudytojų – ilgą laiką kooperatyve dirbusių asmenų – parodymais ir pačios atsakovės paaiškinimais. Tačiau atsakovės pozicijos esmę sudarančios aplinkybės nebuvo patvirtintos objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais šiuos gamybinius nuostolius. Pavyzdžiui, teismo posėdyje apklausti liudytojai tvirtino, jog gamybos metu atsiradusios atliekos buvo priduodamos kitoms įmonės, jog nebuvo vedama ingredientų apskaita. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog jų (liudytojų ir atsakovės) paaiškinimų nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Tuo atveju, jeigu gamybos procese atsiradusios maisto produktų atliekos buvo perduodamos kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, tokios ūkinės operacijos turėjo būti atspindėtos kooperatyvo ir (arba) šias atliekas priimančių subjektų (juridinių asmenų) apskaitoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pernelyg pasitikėdamas atsakovės ir liudytojų paaiškinimais, įrodymų vertinimo procese nesiėmė priemonių šioms aplinkybėms ištirti. Juolab, kad liudytojų paaiškinimai ne visai atitinka atsakovės poziciją, jog produkcijos atliekos gamybos procese sudarė tik dalį nuostolių (likusią dalį sudarė, pvz., brokas, „nudžiūvimas“, „nusirūkimas“). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai apie tai, kad liudytojai buvo ilgamečiai kooperatyvo darbuotojai, atsakovės pavaldiniai, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nesudaro pakankamo pagrindo jų šališkumui preziumuoti. Kita vertus, pritartina apelianto pozicijai, kad įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus galėjo lemti ir tai, jog finansinės atskaitomybės duomenys buvo paneigiami ne objektyviais duomenimis (pvz., rašytiniais įrodymais, pirminiais finansinės apskaitos dokumentais), o vien liudytojų ir pačios atsakovės, kuri suinteresuota bylos baigtimi, paaiškinimais.

23Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog balanse nurodytos vertės atsargas sudarė per ilgą kooperatyvo veiklos vykdymo laiką (1995 m. – 2008 m.) gamybos procese atsiradę ir teisės aktų nustatyta tvarka nenurašyti nuostoliai, kuriuos savo ruožtu sudarė gamybos brokas, maisto produktų atliekos, netekimai (mėsos „nudžiūvimas“, „nusirūkimas“ ir pan.). Atsakovės teigimu, tik susidarius fiktyviam balansiniam didelės vertės atsargų likučiui buvo imtasi nurašinėti atsargas. Pasak atsakovės, medžiagų nurašymo mastai laikotarpiu nuo 2008 metų iki kooperatyvo bankroto bylos iškėlimo leidžia daryti išvadą, jog, panašiomis proporcijomis nurašinėjant medžiagas laikotarpiu iki 2008 metų, atsargų likučio nebūtų ir jos nebūtų fiksuotos apskaitoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai atsakovės pozicijai stinga pagrindimo. Kaip matyti iš į bylą pateiktų medžiagų nurašymo aktų nuo 2010 metų I ketvirčio, kooperatyvo veikloje buvo nurašomos medžiagos: vakuuminiai, fasavimo maišeliai, maistinė plėvelė, įpakavimo popierius, dėžės produkcijai sudėti, kainų etiketės, mediniai padėklai, skystas muilas ir kt. Tačiau pastebimai nurašinėti maisto produktus, gaminius, ingredientus maisto produkcijai gaminti imtasi tik nuo 2012 metų gruodžio 31 d. Taigi iki šio laikotarpio nurašyta maisto produkcija, ingredientai ir žaliava sudarė tik nežymią dalį (pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nurašyta dešrų už 59,82 Lt, 2011 m. gruodžio 21 d. – viščiukų odelių už 5,03 Lt, 2012 m. sausio 31 d. – druskos už 53,60 Lt, 2012 m. vasario 29 d. – druskos už 207,82 Lt). Didesnį maisto produktų ir ingredientų nurašymą patvirtina tik 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gegužės 20 d. aktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti medžiagų nurašymai tuo laikotarpiu, kurį atsakovė laiko pavyzdiniu (t. y. jo pagrindu daro prielaidą apie nurašytinų atsargų vertę laikotarpiui iki 2008 metų), nepatvirtina atsakovės pozicijos, jog kooperatyvo balanse nurodytų atsargų vertę sudaro kooperatyvo veikloje iki 2008 metų patirti nuostoliai – natūralios žaliavinės produkcijos ir maisto gaminių netektys („nudžiūvimas“, „nusirūkimas“, brokas). Taigi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp šioje nutarties dalyje tirtų rašytinių įrodymų ir atsakovės bei jos iniciatyva apklaustų liudytojų paaiškinimų.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą atmesti ieškinį, nenustatė visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ištyrė bylos duomenis dėl atsakovės, kaip juridinio asmens vadovės, civilinės atsakomybės sąlygų – bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, taip pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

25Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog spręsdamas dėl BŽŪK „Evertos“ maistas 2014 m. rugpjūčio 11 d. balanse nurodyto 925 678 Lt (268 094,87 Eur) vertės turto – atsargų (ne)perdavimo bei jo vertės (ne)priteisimo iš atsakovės, teismas iš esmės nepasisakė dėl reikalavimo atlyginti žalą pagrindo – turto perdavimo / neperdavimo, t. y. šio turto neidentifikavo, nesprendė dėl realios jo vertės nustatymo, nesiaiškino šio turto buvimo vietos ir pan. Faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl atsakovės veiksmų kvalifikavimo. Tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius kooperatyvui padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl atsakovės, kaip bendrovės valdymo organo, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovės kaltės. Pažymėtina ir tai, kad visos pirmiau nurodytos aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai, atsižvelgiant į ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą. Nurodytos aplinkybės įgalina daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir dėl to galėjo neteisingai išspręsti ginčą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegijos nurodytos bei kitos tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės turėtų būti ištirtos pirmosios instancijos teisme, remiantis civilinio proceso teisės normose įtvirtintomis įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme naujais aspektais išnagrinėjus bylą dėl ieškovo reikalavimo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas galimo skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis galėtų patikrinti tokio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

26Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

28panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BŽŪK „Evertos“ maistas pirmosios instancijos teismui pateiktame... 5. Atsakovė V. O. L. su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, būdama juridinio... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde ieškovas BŽŪK „Evertos“ maistas prašo Panevėžio... 11. Atsakovė V. O. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo ŽŪK „Evertos“ maistas... 16. Atmesdamas ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos... 17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymuose... 18. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais,... 19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama... 20. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę,... 21. Kaip jau minėta, balanso duomenys yra finansinio pobūdžio duomenys,... 22. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo,... 23. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi... 25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 26. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir...