Byla B2-503-883/2017
Dėl kreditorinio reikalavimo individualios įmonės „Statybos meistrai“ bankroto byloje patvirtinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, sekretoriaujant O. S., dalyvaujant pareiškėjui J. T. ir jo atstovui advokatui D. N., bankrutavusios individualios įmonės „Statybos meistrai“ bankroto administratoriui R. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. T. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo individualios įmonės „Statybos meistrai“ bankroto byloje patvirtinimo ir

Nustatė

2

  1. Pareiškėjas J. T. pareiškė prašymą pripažinti jį bankrutuojančios individualios įmonės „Statybos meistrai“ kreditoriumi ir patvirtinti 8325,13 Eur finansinį reikalavimą IĮ „Statybos meistrai“ bankroto byloje (1 t. 102 b. l.). Nurodė, kad nuo 2009-10-02 iki 2013-06-28 pagal darbo sutartį dirbo įmonėje statybininku. Darbo sutartimi nustatytas darbo užmokestis jam nebuvo mokamas, įmonės vadovas S. J. prašydavo palaukti atlyginimo išmokėjimo, žadėjo mokėti didesnį atlyginimą, negu nustatytas darbo sutartyje. Pareikalavus išmokėti darbo užmokestį, pareiškėjui buvo pažadėta perleisti ir pareiškėjo vardu įforminti automobilį Volksvagen Transporter, valst. Nr. ( - ) 2013-06-28 nutraukus darbo sutartį, automobilis buvo paliktas naudotis kaip garantija už neišmokėtą darbo užmokestį, 2014-09-26 įmonės vadovas įteikė įgaliojimą naudotis automobiliu. Pareiškėjas naudojosi automobiliu, jį remontavo, savo lėšomis apdraudė ir tik 2016 m. gruodžio mėnesį bankroto administratoriaus buvo informuotas, kad automobilį privalo grąžinti. Pareiškėjas teigia, kad 2011 m. birželio – rugsėjo mėnesių, 2012 m. kovo – gruodžio mėnesių ir 2013 m. birželio mėnesių atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose jo parašai yra suklastoti, o pagal bankinius pavedimus jam buvo mokama už nupirktas statybines medžiagas. Posėdžio metu, atsižvelgęs į 2017-07-05 ekspertizės akto išvadas, pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo sumažino savo reiškiamą reikalavimą iki 4923,45 Eur, nurodydamas, jog 2011 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesių, 2012 m. lapkričio, gruodžio mėnesių, 2013 m. birželio mėnesių atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose yra ne jo parašai ir kad šiuose atlyginimų mokėjimų žiniaraščiuose nurodytų sumų jis nėra gavęs. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
  1. Rengiantis bylos nagrinėjimui bankroto administratorius R. V. pateikė teismui jam perduotus su pareiškėjo reikalavimais susijusius įmonės dokumentus. Bankroto administratorius R. V. su pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad turimais buhalterinės apskaitos duomenimis, įmonė J. T. skolos dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo neturi; IĮ „Statybos meistrai“ nėra išnuomavusi ar leidusi pagal panaudą naudotis automobiliu J. T., taip pat nėra sudariusi kitokios sutarties, pagal kurią automobilis būtų perduotas už nesumokėtą atlyginimą; J. T. išduoto įgaliojimo naudotis automobiliu terminas pasibaigė 2015-09-31.
  1. Teismo posėdyje pareiškėjas J. T. ir atstovas prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo tvirtinimo palaikė ir prašė IĮ „Statybos meistrai“ bankroto byloje pripažinti termino kreditoriniam reikalavimui pateikti praleidimo priežastis svarbiomis bei įtraukti J. T. kreditoriumi su 4923,45 Eur finansiniu reikalavimu. Pareiškėjas nurodė, kad apie tai, jog privalo grąžinti automobilį, sužinojo 2016 m. gruodžio mėnesį ir grįžęs iš Vokietijos 2016-12-22 kreipėsi į bankroto administratorių su kreditoriniu reikalavimu dėl neišmokėto darbo užmokesčio.
  1. Teismo posėdyje bankroto administratorius su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, prašė netvirtinti J. T. finansinio reikalavimo.

3Dėl termino atnaujinimo

  1. Pagal CPK 78 straipsnio nuostatas klausimus dėl praleisto termino atnaujinimo sprendžia teismas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos. Tai reiškia, kad teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį.
  1. Priežastimis, dėl kurių praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir kurias prašo pripažinti svarbiomis, pareiškėjas įvardija tai, kad apie bankroto bylos iškėlimą jam nebuvo žinoma, apie tai, kad turi grąžinti automobilį įmonei sužinojo 2016 m. gruodžio mėnesį ir nedelsdamas kreipėsi į bankroto administratorių, pateikdamas kreditorinį reikalavimą.
  1. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytas priežastis yra pakankamas pagrindas pripažinti svarbiomis, nes pareiškėjas iš esmės dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti atitinkamo procesinio veiksmo per nustatytą terminą. Todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį priima tvirtinti pareiškėjo (kreditoriaus) reikalavimą, kuris buvo pateiktas pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, kadangi termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

4Dėl kreditorinio reikalavimo

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Įmonių bankroto įstatymo bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-369/2009). Pagal teismų praktiką, tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą.
  1. Šiaulių apygardos teismo 2016-08-10 nutartimi IĮ „Statybos meistrai“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016-08-23. 2016-12-29 J. T. pateikė prašymą patvirtinti dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio susidariusį kreditorinį reikalavimą. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo J. T. reikalavimo pagrįstumo.
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. T. nuo 2009-04-15 iki 2009-09-15 ir nuo 2009-10-12 iki 2013-06-28 dirbo įmonėje. 2009-10-12 J. T. priimtas dirbti apdailininku ir atleistas 2013-06-28 pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Darbo sutartyje darbo užmokesčio dydis nenurodytas. Darbo užmokesčio paskaičiavimų, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių ir SODROS duomenimis nustatyta, kad 2011 metais pareiškėjui priskaičiuota 8502,50 Lt (2462,49 Eur) darbo užmokesčio, kuris išmokėtas grynais pinigais per kasą. 2012 metais priskaičiuota 42 131,20 Lt (12 202,04 Eur) darbo užmokesčio, grynais pinigais per kasą išmokėta 26 631,20 Lt, bankiniais pavedimais išmokėta 15 500 Lt; 2013 metais priskaičiuota 12 5557,83 Lt darbo užmokesčio, grynais išmokėta 657,83 Lt, bankiniais pavedimais išmokėta 11 900 Lt. 2014-09-26 pareiškėjui išduotas įgaliojimas iki 2015-01-19 naudotis IĮ „Statybos meistrai“ priklausančia transporto priemone –lengvuoju automobiliu VW Transporter, valst. Nr. ( - ) 2017-01-20 automobilio perdavimo –priėmimo aktu Nr. 17/01-20-01 J. T. automobilį VW Transporter valst. Nr. ( - ) perdavė bankroto administratoriui.
  1. Posėdžio metu pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jam nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, tačiau negalėjo nurodyti tikslios įsiskolinimo susidarymo datos, nuo kada ir kokia suma nebuvo išmokėta. Pareiškėjas reikalavimą patvirtinti dėl neišmokėto darbo užmokesčio susidariusį kreditorinį reikalavimą grindė atlyginimų mokėjimų žiniaraščiais, nurodė konkrečius atlyginimų mokėjimų žiniaraščius, kuriuose esančių parašų nepripažino, teigdamas, kad IĮ „Statybos meistrai“ 2011 metų birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2012 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių ir 2013 metų birželio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose jo parašai yra suklastoti.
  1. Pareiškėjo nurodytiems atlyginimų mokėjimų žiniaraščiams ištirti nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo rašysenos (parašo) ekspertizė, kurią atlikti pavesta Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-07-05 ekspertizės akto Nr.11Š-45(17) išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog tirti pateiktų IĮ Statybos meistrai“ atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiuose už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir spalio mėnesius pasirašė J. T.; nustatyti, ar IĮ „Statybos meistrai“ atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiuose už 2011 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiu, už 2012 m. lapkričio, gruodžio mėnesius ir už 2013 m. birželio mėn. pasirašė J. T., nebuvo galima, nes įvertinus bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, kiekvieno parašo atžvilgiu atskirai, nei sutapimai nei skirtumai nesudarė požymių visumų pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms duoti; nustatytieji sutampantys požymiai nėra reti, pasitaiko daugelio asmenų rašysenose ir parašuose, o besiskiriančių požymių atžvilgiu, nebuvo galima nustatyti, ar tai kito asmens parašo požymiai, ar J. T. parašų ir rašysenos variantiškumas, neatsispindėjęs tirti pateiktuose parašų ir rašysenos pavyzdžiuose.
  1. Kai ekspertizės akto išvadose nekonstatuojami byloje įrodinėtini teisiškai reikšmingi faktai, tai tokiems faktams patvirtinti ar juos paneigti byloje įrodinėjimo proceso metu gali būti pateikiami ir teismo vertinami kiti susiję su įrodinėtomis aplinkybėmis įrodymai.
  1. Liudytoju apklaustas įmonės savininkas S. J. posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui buvo išmokėtas visas darbo užmokestis, atlyginimas nebuvo pastovus ir priklausė nuo atlikto darbo kiekio. Liudytoja I. V., dirbusi IĮ „Statybos meistrai“ buhaltere, paaiškino, kad darbo užmokestis įmonėje buvo mokamas grynais pinigais ir bankiniais pavedimais, visas pinigines operacijas atlikdavo įmonės savininkas S. J., atlyginimų mokėjimų žiniaraščius išrašydavo mėnesio pabaigoje ir paduodavo savininkui, kuris, surinkęs parašus, grąžindavo žiniaraščius į buhalteriją; darbuotojai gaudavo darbo užmokestį (MMAx1,3+10 Lt) ir dienpinigius, kurie būdavo išmokami anksčiau, negu darbo užmokestis.
  1. Atsižvelgęs į rašysenos ekspertizės išvadas, pareiškėjas sumažino savo reikalavimus, atsisakė reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio pagal tuo žiniaraščius, kuriems ekspertai teikė išvadą, jog tikėtina, kad juos pasirašė pareiškėjas, ir prašė priteisti pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius, dėl kurių ekspertai išvados duoti negalėjo. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal išdirbį, neginčijo jam priskaičiuoto darbo užmokesčio sumų, pripažino, kad darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais ir bankiniais pavedimais. Liudytoja apklausta pareiškėjo sutuoktinė R. T. nurodė, kad su jos sutuoktiniu J. T. už darbą įmonėje „Statybos meistrai“ nebuvo pilnai atsiskaityta, todėl įmonės savininkas davė automobilį, iki atsiskaitys arba automobilį perrašys; J. T. naudojosi automobiliu, iškilus būtinumui automobiliu darbo reikalais vykti į Rusiją, įmonės savininkas be jokių problemų parašė rusų kalba įgaliojimą naudotis automobiliu. Liudytojas R. P. nurodė, kad kartu su pareiškėju buvo nuvykęs pas įmonės savininką S. J. apžiūrėti automobilio, kurį J. T. turėjo perimti už skolą, už ką buvo susidariusi skola ir kokia skolos suma, jis nežinantis. Tačiau liudytojai negalėjo nurodyti, nuo kada pareiškėjui buvo išmokamas ne visas darbo užmokestis ir kokia skola dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo buvo susidariusi.
  1. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ir jo buvusio darbdavio paaiškinimai dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo skiriasi, nagrinėjamu atveju yra kilęs įrodinėjimo pareigos, įrodinėjant darbo užmokesčio neišmokėjimo pareiškėjui aplinkybę, paskirstymo klausimas. Kadangi įstatymas nustato pareigą darbdaviui atlyginti darbuotojui už jo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, todėl būtent darbdaviui (šiuo atveju administratoriui) kyla pareiga įrodyti, kad darbdavys tinkamai įvykdė savo prievolę. Nagrinėjamu atveju administratorius pateikė jam perduotus įmonės dokumentus ir ekspertizė nepatvirtino pareiškėjo nurodyto fakto, kad atlyginimo mokėjimo žiniaraščiuose J. T. parašas yra suklastotas.
  1. Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nežino tikslios įsiskolinimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio sumos, negali nurodyti, kada atsirado įsiskolinimas. Pareiškėjas skirtingai aiškino, kokiu pagrindu buvo atliekami bankiniai pavedimai – ar tai darbo užmokestis, ar atsiskaitymas už pirktas prekes. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad įmonėje buvo atsakingas už statybinių medžiagų tiekimą, pastolių nuomojimą ar už kitas teikiamas paslaugas įmonei, kad pagal bankinius pavedimus buvo apmokama už nupirktas statybines medžiagas, už nuomojamus pastolius, kad banko pavedimai „<..buvo vedami ne darbo sutarties pagrindu nustatytu laiku ir sumomis...>“. Pareiškėjas ginčijo ir tuos atlyginimo mokėjimo žiniaraščius, kuriuos, tikėtina, yra pats pasirašęs. Bylos duomenimis 2013 metais pareiškėjui priskaičiuotas 12 557,83 Lt atlyginimo; kompensacija už atostogas šioje sumoje sudarė 4003,53 Lt. Pavedimais per banką pareiškėjui sumokėta 11 900 Lt, grynais išmokėta 657,83 Lt. Nors pareiškėjas akcentavo aplinkybę, kad iš darbo buvo atleistas 2013-06-28, todėl 2016 metų gegužės mėnesį atlikti banko pavedimai negalėjo būti užskaityti kaip kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau nenurodė, kokiu kitu pagrindu 2013-05-08 jam buvo pervesta 3000 Lt, 2013-05-17 pervesta 1500 Lt, 2013-05-28 pervesta 1000 Lt. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra susidariusi skola.
  1. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017-02-14 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1537-1051/2017 Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, jog J. T. 2014-09-26 įgaliojimo pagrindu perduota naudotis transporto priemonė - lengvasis automobilis VW Transporter, valst. Nr. ( - ) šiuo įgaliojimu atsakovui suteikta teisė palaikyti santykius su trečiaisiais asmenimis ir naudotis minėtu lengvuoju automobiliu įgaliojime nurodytu terminu - iki 2015-09-01; tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams pasibaigus 2015-09-01, išnyko pagrindas, kuriuo atsakovas teisėtai įgijo naudotis transporto priemone - lengvuoju automobiliu VW Transporter.
  1. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad pareiškėjas J. T. automobiliu VW Transporter, valst. Nr. ( - ) naudojosi 2014-09-26 įgaliojimo pagrindu ir kad 2015-09-01 šis pagrindas išnyko, šios aplinkybės byloje dalyvavusiems asmenims tapo prejudiciniais faktais, kurių šioje byloje įrodinėti nereikia ir jos negali būti ginčo objektu. Todėl teismas atmeta pareiškėjo nurodytus argumentus, kad automobilis jam buvo perduotas už neišmokėtą darbo užmokestį.
  1. Remdamasis išdėstytais motyvais teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu jo reikalavimas dėl 4923,45 Eur neišmokėto darbo užmokesčio būtų pripažintas pagrįstu. Teismas įvertinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą, LR DK ir LR ĮBĮ nuostatas, bylos faktines aplinkybes, įrodymų visumą, bankroto administratoriaus bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nėra.
  1. Netenkinus pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis).

5Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais,

Nutarė

6netenkinti pareiškėjo J. T. pareiškimo dėl 4923,45 Eur finansinio reikalavimo bankrutavusios IĮ „Statybos meistrai“ bankroto byloje patvirtinimo.

7Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai