Byla e2-4796-566/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

2sekretoriaujant Miglei Udraitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mantui Armaliui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB ) „Stateksas“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vakarai“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

5Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog 2018 m. birželio 12 d. ieškovas su atsakovu sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. ( - ) (toliau - Sutartis), kurioje ieškovas įsipareigojo atlikti stogo šiltinimo ir hidroizoliavimo darbus adresu ( - ) numeriais pažymėtuose pastatuose, o atsakovas įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir juos apmokėti. Pagal Sutarties 2 ir 6 punktus sutarties darbų kaina 91 981,89 Eur be PVM (su PVM tai sudaro 111 298,08 Eur ) ir ji mokama periodiniais mokėjimais už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį per 20 dienų po PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų aktų pateikimo dienos.

6Ieškovas nurodo, jog vykdant sutartį atliko darbus jam perduotose objektuose, o atsakovas atlikto darbo rezultatą priėmė, be jokių pretenzijų ar išlygų, pasirašant darbų priėmimo perdavimo aktus ir ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2018-07-23 atliktų darbų aktą Nr. ( - ) ir PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. ( - ) 37026,80 Eur sumai, 2018-08-22 atliktų darbų aktą Nr. ( - ) ir PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. ( - )17810,22 Eur sumai, 2018-10-08 atliktų darbų aktą Nr. 1008 ir PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. ( - )7415,45 Eur sumai. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovas neįvykdė prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti ir iš dalies apmokėjo už darbus ieškovui bei liko skolingas 14 432,47 Eur. Tokiu būdu ieškovas, tinkamai įvykdęs savo prievolę perduoti atliktus darbus - sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas atsakovui priimti atliktus darbus, tačiau, atsakovas pilnai neatsiskaitė už darbus, perduotus abiejų šalių pasirašytu aktu. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad atsakovas delsė perduoti ieškovui visą darbų frontą dėl šios priežasties ieškovas negalėjo atlikti visų sutartyje numatytų darbų. 2018-08-30 ir 2018-09-24 ieškovas atsakovui pateikė pretenzijas dėl kliūčių vykdyti darbus pašalinimo ir likusio sumos apmokėjimo. 2018-10-17 ieškovas atsakovui pateikė pranešimą dėl sutarties vykdymo sustabdymo ir sutarties nutraukimo nuo 2018-11-29 dėl atsakovo esminių sutarties pažeidimų. 2018-11-05 pranešimu atsakovas nurodė, kad negali atsiskaityti su ieškovu ir prašo pratęsti terminą iki 2018-11-30 d, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė.

7Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 14432,47 Eur skolos už atliktus statybos darbus, 3760,83 Eur delspinigių, 9198,19 Eur sutartinių netesybų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-7).

8Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais. Nurodė, jog jokių pretenzijų pagal atliktų darbų aktus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), kuriuos pasirašė abi šalys ir statinio techninės priežiūros vadovas S. J., atsakovas nereiškė. Pažymėjo, kad internetiniame tinklalapyje www.infostatyba.lt matosi, kad statyba yra užbaigta 2018-11-27, taip pat pats atsakovas savo internetinėje svetainėje nurodo, kad iš 20 pastatytų objektų yra parduoti 16, tai reiškia, kad atsakovas sėkmingai naudojasi ieškovo darbų rezultatu ir gauną iš to naudą. Prašė ieškinį tenkinti pilnai.

9Atsakovas UAB „Vilniaus vakarai“ atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad vykdo ieškovo atliktų darbų patikrą objekte adresu ( - ), Vilnius, kadangi atsirado požymiai, sudarantys pagrindą teigti, kad dalis statybos rangos darbų atlikti netinkamai ir su galimais defektais. Taip pat pažymi, kad ieškovas nepateikė atsakovui atliktų darbų statybos produktų ir įrenginių atitiktį patvirtinančių dokumentų, darbai galimai atlikti ne pagal projektą panaudojant ne sutartyje numatytas medžiagas, bei nepateikė sutarties 2.3.2 punkte numatyto garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo rašto, kurio apimtis yra 5 proc. nuo sutarties kainos. (e.b.l. 34-36).

10Atsakovas 2019 m. balandžio 23 d teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, pažymėjo, kad, įrengtuose pastatuose ( - ), Vilniuje statybos darbai atlikti netinkamai, nurodė, kad ieškovui neturėjo būti perduotas joks papildomas darbų frontas, kadangi dėl mažesnės darbų apimties susitarimas šalis ir siejo, todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti netesybas, prašo teismo bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas prašo ieškinį atmesti.

11Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Atsakovas į posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinomos, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovo atstovui (CPK 246 str.).

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Bylos duomenimis nustatyta, ieškovas (Vykdytojas) vykdė statybos darbus adresu ( - ) numeriais pažymėtuose pastatuose. 2018 m. birželio 12 d. ieškovas ir atsakovas (Užsakovas) sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. ( - ) ( toliau – Sutartis), kurioje ieškovas įsipareigojo atlikti stogo šiltinimo ir hidroizoliavimo darbus adresu ( - ) numeriais pažymėtuose pastatuose ir juos perduoti atsakovui (Sutarties 1.1 punktas), o atsakovas įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir juos apmokėti. Pagal Sutarties 2 ir 6 punktus sutarties darbų kaina 91 981,89 Eur be PVM (su PVM tai sudaro 111 298,08 Eur ). Sutarties 2.3.1 punkte šalys susitarė, kad už atliktus ir priimtus darbus, Užsakovas apmoka Vykdytojui periodiniais mokėjimais už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį per 20 dienų po PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų aktų pateikimo dienos. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, jog užsakovas (atsakovas), pažeidęs sutarties 2.2. punkte numatytus apmokėjimo terminus moka Vykdytojui (ieškovui) 0,2 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, o pagal 8.6 punktą – nutraukus sutartį dėl šalies kaltės, kaltoji šalis sumoka kitai šaliai 10 proc. darbų kainos numatytos 2.1 sutarties punkte, dydžio baudą.

14Ieškovas nurodė, jog atliko stogo šiltinimo ir hidroizoliavimo darbus jam perduotose objektuose. Atlikęs šiuos darbus ir laikydamasis Sutartyje nustatytos tvarkos, Vykdytojas pateikė Užsakovui atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus: 2018-07-23 atliktų darbų aktą Nr. ( - ), 2018-08-22 atliktų darbų aktą Nr. ( - ), 2018-10-08 atliktų darbų aktą Nr. ( - ), kuriuose buvo užfiksuoti atlikti statybos darbai bendrai 62252,47 Eur sumai. Minėtus aktus pasirašė abi šalys ir pastatų techninės priežiūros vadovas S. J., pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas ieškovui nereiškė.

15Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2018-07-23 PVM sąskaitą faktūrą Serija STA ( - ) 37026,80 Eur sumai, 2018-08-22 PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. ( - ) 17810,22 Eur sumai, 2018-10-08 PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. ( - ) 7415,45 Eur sumai. Pagal šias sąskaitas faktūras atsakovas sumokėjo ieškovui 47820,00 Eur ir liko skolingas 14432,47 Eur. Tokiu būdu ieškovas, tinkamai įvykdęs savo prievolę perduoti atliktus darbus - sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas atsakovui priimti atliktus darbus, tačiau, atsakovas pilnai neatsiskaitė už darbus, perduotus abiejų šalių pasirašytu aktu. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad atsakovas delsė perduoti ieškovui visą darbų frontą dėl šios priežasties ieškovas negalėjo atlikti visų sutartyje numatytų darbų. 2018-08-30 ir 2018-09-24 ieškovas atsakovui pateikė pretenzijas dėl kliūčių vykdyti darbus pašalinimo ir likusio sumos apmokėjimo. 2018-10-17 ieškovas atsakovui pateikė pranešimą dėl sutarties vykdymo sustabdymo ir sutarties nutraukimo nuo 2018-11-29 dėl atsakovo esminių sutarties pažeidimų. 2018-11-05 pranešimu atsakovas nurodė, kad negali atsiskaityti su ieškovu ir prašė pratęsti terminą iki 2018-11-30 d, tačiau atsakovas su ieškovu iki šiol neatsiskaitė.

16Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau tekste - CK) 6.644 str. 1 d. nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.662 str. nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą).

17CK 6.694 str. įstatymo leidėjas nustato rangos darbų, jų rezultatų perdavimo užsakovui tvarką. Nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

18CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ir rekonstrukcijai, montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti bei kapitalinio remonto darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Būtent ginčo šalių sudaryta sutartis laikytina statybos rangos sutartimi. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Nagrinėjamu atveju, ieškovas atliko statybos darbus objektuose adresu ( - ) Vilniuje, ir Sutartyje nustatyta tvarka perdavė juos atsakovui, kuris aktus pasirašė, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, tačiau, apmokėjo darbus iš dalies.

19Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Konstatuotina, kad ieškovas objekte adresu ( - ), atliko darbus 62252,47 Eur sumai, atsakovas sumokėjo – 47820,00 Eur. Atsakovas be pastabų priėmęs darbus pagal priėmimo perdavimo aktus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) privalo juos pilnai apmokėti. Pažymėtina, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo teisme nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, bei neprašė pašalinti galimai nustatytų atliktų darbų trūkumus. Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo priteistina 14432,47 Eur skolos.

20Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis.

21Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pagal sutarties nuostatas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos ir papildomai savo interesus ginti reikalaudamas skolininko sumokėti 10 proc. darbų kainos numatytos 2.1 sutarties punkte (91981,89*10-100 – 9198,19), dydžio baudą. Įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis), taikytinas ir nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju delspinigiai yra nustatyti už mokėjimo terminų pažeidimą, o bauda – už Sutarties nutraukimą dėl kitos Sutarties šalies kaltės (Sutarties 8.2 ir 8.6 punktai). Nustatyta, jog ieškovas nutraukė Sutartį dėl atsakovo kaltės dėl atsiskaitymo pavėlavimo ir nesudarymą galimybės vykdyti kitus Sutarties darbus (e.b. l. 30). Sutarties nutraukimo atsakovas neginčijo, konstatuotina, jog Sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės – dėl netinkamo jos vykdymo. Pažymėtina, jog atsiskaitymo vėlavimas taip priskirtinas Sutarties netinkamam vykdymui (Sutarties 8.2 punktas). Teismo vertinimu, tokiu būdu šalys už Sutarties pažeidimą nustatė iš esmės dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą. Šiuo atveju ginčo šalių sulygtos dvigubos netesybos pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. uAtsižvelgiant į tai, jog bauda yra didesnė, nei prašomi delspinigiai, teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta teismų praktika, įskaito delspinigius (mažesnę sumą) į baudą.

22Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.) Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės. Neprotingai didelių netesybų sumažinimo dydis yra fakto klausimas ir teismas spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.) Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas iš dalies įvykdė savo prievolę, prievolės neįvykdymo terminas yra sąlyginai trumpas, todėl atsižvelgdama į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, ir į tai, kad sumažintos netesybos (bauda) nepažeidžia sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, nes kreditorius neįrodinėjo savo realiai patirtų nuostolių, teismas sprendžia, kad tikslinga sumažinti baudos dydį iki 5 proc. darbų kainos numatytos 2.1 sutarties punkte (91981,89*5/100), kas sudaro 4599,09 Eur.

24CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str., ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 19031,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-01-02 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

25Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 1454,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 654,00 Eur žyminio mokesčio ir 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

26Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (69,48 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d. bei 98 str., ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1010,24 Eur (1454,00 Eur x 69,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

27Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

28Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

29Ieškinį patenkinti iš dalies.

30Priteisti ieškovo UAB „Stateksas“, į.k. 304097213, naudai iš atsakovo UAB „Vilniaus Vakarai“, į.k. 304442766, 14432,47 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt du eurus 47 ct) skolos, 4599,09 Eur baudos (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 09 ct), 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19031,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1010,24 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

31Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Vilniaus Vakarai“, į.k. 304442766, 3,34 Eur (tris eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

32Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,... 2. sekretoriaujant Miglei Udraitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mantui Armaliui,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog 2018 m. birželio 12 d.... 6. Ieškovas nurodo, jog vykdant sutartį atliko darbus jam perduotose objektuose,... 7. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 14432,47 Eur skolos už atliktus... 8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais... 9. Atsakovas UAB „Vilniaus vakarai“ atsiliepime su ieškovo ieškiniu... 10. Atsakovas 2019 m. balandžio 23 d teismui pateikė rašytinius paaiškinimus,... 11. Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku.... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Bylos duomenimis nustatyta, ieškovas (Vykdytojas) vykdė statybos darbus... 14. Ieškovas nurodė, jog atliko stogo šiltinimo ir hidroizoliavimo darbus jam... 15. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2018-07-23 PVM sąskaitą faktūrą... 16. Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau tekste - CK) 6.644 str. 1 d.... 17. CK 6.694 str. įstatymo leidėjas nustato rangos darbų, jų rezultatų... 18. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį... 19. Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 20. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 21. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali... 22. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas iš dalies įvykdė savo... 24. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (69,48... 27. Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovo... 28. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas... 29. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 30. Priteisti ieškovo UAB „Stateksas“, į.k. 304097213, naudai iš atsakovo... 31. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Vilniaus Vakarai“, į.k.... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...