Byla e2A-362-658/2017
Dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22232-1043/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui P. D. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilęs dėl delspinigių, atsiradusių dėl išperkamosios nuomos sutarties netinkamo vykdymo, mažinimo. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. D. 35,69 Eur skolos, 241,57 Eur delspinigių ir 3,57 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ 2006 m. rugpjūčio 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę bei įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių terminą mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl pagal sutartį liko skolingas 35,69 Eur įmokų, už praleistą vykdyti prievolę paskaičiuotų 241,57 Eur delspinigių ir 3,57 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ su ieškove UAB „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovą dėl reikalavimo perleidimo informuojant raštu. Atsakovui įteikus teismo procesinius dokumentus viešojo paskelbimo būdu, atsiliepimas į ieškinį nustatytu terminu pateiktas nebuvo.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo P. D., ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 35,69 Eur skolos, 3,56 Eur baudos, 6,42 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (45,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2,44 Eur žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sumažino prašomų priteisti netesybų dydį įvertinęs: 1) kasacinio teismo formuojamą praktiką; 2) atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas; 3) prašomi priteisti delspinigiai viršija pačią skolą 7 kartus; 4) delspinigiai paskaičiuoti net už 3 384 dienas; 5) ieškovė tokio didelio delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais; 6) pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę; 7) pati prievolė iš dalies yra įvykdyta. Teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi sumažino delspinigius iki 0,1 proc. dydžio ir skaičiavo juos už 180 dienų laikotarpį (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl sprendė, kad 6,42 Eur delspinigių suma laikytina pakankama atlyginti ieškovės nuostolius. Patenkinus 16 procentų ieškovės reikalavimų, atitinkamai sumažintos ir ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

8Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 0,1 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo 38,69 Eur skolos sumos už visas pradelstas 3 384 dienas, t. y. 120,78 Eur, taip pat iš atsakovo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas pirmosios instancijos teisme; likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Byloje atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties. Teismas neįvertino, kad ieškovė iki kreipdamasi į teismą ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, t. y. pateikė informaciją apie kreditoriaus pasikeitimą, siuntė raginimus, mėgino išieškoti skolą per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“. Tuo tarpu atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo, ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų, kurių neprašė priteisti, todėl negalima paneigti kreditoriaus, nepaisant to, kad jis yra stipresnė sandorio šalis, interesų. Teismas nepagrįstai sumažino ir ieškovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos buvo realiai patirtos, teismui pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos dalyką byloje sudaro teismo teisės ex officio mažinti prašomas priteisti netesybas vertinimas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 str., 329 str. 2 d. 2 p.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas peržiūri skundžiamą teismo sprendimą tik apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2006 m. rugpjūčio 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsigijo vežimėlį TOTO už 537,19 Lt (atitinka 155,58 Eur), nustatant dalinius kredito grąžinimus ir galutinį kredito sugrąžinimo terminą iki 2007 rugpjūčio 19 d. Išperkamosios nuomos sutarties 11.1 punkte numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė, visų įmokų laiku nesumokėjo, todėl UAB ,,Ūkio banko lizingas“ liko skolingas 35,69 Eur. UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, tačiau atsakovas prievolės iki šiol neįvykdė. Ieškovė paskaičiavo 241,57 Eur delspinigių už 3 384 dienas, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jam kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nutarties 5 punkte nurodytas aplinkybes ir į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laikė, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, viršija atsakovo įsiskolinimo dydį septynis kartus, paskaičiuoti daugiau kaip už devynerius metus, todėl juos sumažino iki 0,1 proc. ir paskaičiavo už 180 dienų. Apeliantė skunde nurodė, kad sutinka su 0,1 proc. netesybų dydžiu, tačiau nesutinka su tuo, kad netesybos buvo paskaičiuotos už 180 dienų. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ex officio mažinti prašomas priteisti netesybas, nors tokio reikalavimo ir nebuvo pareikšta. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Šiam klausimui teisingai atsakyti taip pat svarbi kasacinio teismo praktika. Aiškindamas teisės taikymo klausimus kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas priteisė netesybas sumažindamas jas nuo 241,57 Eur iki 6,42 Eur, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslus skolininkas laikytinas vartotoju, taigi – silpnesniąja sandorio šalimi, be to, dalį skolos yra grąžinęs, paskaičiuoti delspinigiai viršija skolos sumą, o kreditorė pati delsė kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktinę bylos medžiagą nustatė, jog atsakovas ieškovei liko skolingas 35,69 Eur iš visos mokėtinos 155,73 Eur sumos, taigi didžiąją dalį įsiskolinimo yra sumokėjęs (apie 77 proc.). Gyventojų registro departamento duomenimis, atsakovas 2009 m. gruodžio 4 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, jam raginimai padengti likusį įsiskolinimą buvusios deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nebuvo įteikiami. Tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti netesybos, skaičiuojamos net už 3 384 dienas bei viršija pačią skolą beveik septynis kartus. Akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos, jas skaičiuojant dar ir už tokį ilgą terminą, kuris susidarė ir dėl to, kad pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę, negali būti laikomos pagrįstomis ir protingomis. Todėl remiantis 12 punkte nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į 10, 11 nutarties punktuose nurodytą teismų praktiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, tiek mažinant delspinigių dydį, tiek trumpinant laikotarpį, už kurį delspinigiai skaičiuotini. Taip pat būtų pagrįsti ir kiti adekvatūs neprotingai didelių delspinigių sumažinimo būdai (pvz. atitinkamos proporcijos tarp likusios pagrindinės skolos ir priteistinų delspinigių dydžio nustatymas). Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento dėl ieškinio senaties taikymo, sutiktina su apeliantu tik toje dalyje, kad teismas neturi pagrindo be atsakovo prašymo pritaikyti ieškinio senaties. Tačiau ginčijamame sprendime nėra nei vieno motyvo, jog teismas pritaikė ieškinio senatį. Taip pat sprendime nėra nurodyta ir materialinės teisės normų, kurios reglamentuotų ieškinio senaties taikymą. Manytina, jog mažiau ginčų keltų ir galbūt teisiškai logiškiau atrodytų, jei pirmosios instancijos teismas būtų taikęs proporcinį likusios skolos ir priteistinų delspinigių dydžio santykio pagrindimą ir priteisimą. Tačiau, kaip jau minėta 13 nutarties punkte, teismas, skaičiuodamas protingą priteistinų delspinigių dydį grįsti sprendimą gali ir kitais kriterijais. Jei jis būtų plačiau motyvavęs, kodėl pasirenka šį būdą ir kodėl būtent vietoj 3384 dienų pasirinko 180 dienų terminą delspinigiams skaičiuoti, galbūt nebūtų ir apeliacinio skundo. Tačiau net ir nesant šių išsamių sprendimo argumentų, negali būti teismo motyvai dėl delspinigių už 180 dienų terminą skaičiavimą prilyginti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytam sutrumpintam šešių mėnesių ieškinio senaties termino taikymui. Pažymėtina, jog toks pats 180 dienų terminas, kaip maksimalus laikotarpis netesyboms skaičiuoti, imperatyviai įtvirtintas ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (beje to apeliantas nemini, nors faktiškai šis terminas būtent toks, koks paminėtas ir teismo sprendime). Be abejo, ši materialinės teisės norma negali būti taikoma ginčo byloje, nes priimta vėliau nei sudaryta sutartis, tačiau teismui priimant sprendimą ir vadovaujantis visuma aplinkybių bei bendraisiais teisės principais mažinant delspinigius, labiau galėtų būti reikšmingas šis, o ne ieškinio senaties, terminas. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismui kaip vieną iš kriterijų nurodant dienų skaičių, savaime nereiškia, jog teismas savo iniciatyva pritaikė ieškinio senatį šiam reikalavimui, kadangi teismas rėmėsi kitais įstatymo straipsniais, suteikiančiais teisę teismui mažinti netesybas (CK 6. 71 str., 6.72 str., 6.101 str. 1 d. ir pan.) bei kasacinio teismo praktika. Todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimą skundžiamoje dalyje. Netenkinus apelianto skundo padidinti teismo sprendimu priteistą netesybų dydį, atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto reikalavimas perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nepagrįstais laikytini argumentai dėl realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Apeliantas nėra nepatyręs dalyvis bylinėjantis teismuose, todėl jam neabejotinai žinoma, jog bylinėjimosi išlaidos proporcingai paskirstomos patenkintai ir atmestai ieškinio daliai (CPK 93 straipsnis). Formuluodamas ieškinio reikalavimus dėl akivaizdžiai ir aiškiai neprotingų delspinigių sumų jis prisiima riziką ir dėl to, kad šiose dalyse jo reikalavimai galimai bus atmesti ir jis patirs bylinėjimosi išlaidas.

13Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14apeliacinį skundą atmesti.

15Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai