Byla e2A-1799-413/2019
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17552/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės V. S. 99,44 Eur skolą, 221,19 Eur delspinigius, 9,94 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. kovo 8 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsigijo magnetolą. Sutartyje buvo numatytas 3 mėnesių terminas, per kurį atsakovė nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo pradinei kreditorei už gautą prekę sumokėti iš viso 99,44 Eur.

103.

11Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir pradinei kreditorei liko skolinga 99,44 Eur. 2009 m. kovo 4 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 09/03/04-1, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą pagal sutartį.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovės V. S. 99,44 Eur skolą, 35,80 Eur delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,14 Eur (šešių eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

165.

17Teismas nurodė, kad CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė sutarties tinkamai neįvykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimą dėl 99,44 Eur dydžio skolos pripažino pagrįstu.

186.

19Teismas pažymėjo, kad išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 221,19 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. birželio 13 d., t. y. už 4449 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.

207.

21Teismas nustatė, kad atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. balandžio 8 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas tik 2019 m. birželio 14 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Todėl, spręstina, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinės skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, o ieškovės teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais. Duomenų, kad atsakovė būtų ketinusi ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.

228.

23Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra silpnesnė šalis – vartotoja, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, teismas sprendė sumažinti netesybas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 35,80 Eur (99,44 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję ieškovės apeliacinius skundus tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018; 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Atkreipė dėmesį, kad, nagrinėjamu atveju, teismas netaiko ieškinio senaties, tačiau delspinigius mažina kaip neproporcingai didelius ir nepagrįstus.

249.

25Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydamas arba netinkamas vykdydamas sutarties 5.2. ir 5.5. punktų, atsakovei sukuria pareigą sumokėti 10 proc. neišpirktos daikto vertės baudą. Ieškovė nurodo, kad nurodytais atsakovės kontaktiniais duomenimis su ja susisiekti nepavyko, atsakovė nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl to pažeidė sutarties 5.2. ir 5.5. punktus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovės finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovės telefono numeris (5.5 punktas) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė su pradine kreditore sudarytoje sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodžiusi Kėdainių rajone, Jankūnų kaime. Teismui išsiuntus procesinius dokumentus šiuo adresu, kuris buvo nurodytas ir ieškovės ieškinyje, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti asmeniškai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės gyvenamoji vieta pasikeitė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 9,94 Eur baudos priteisimo yra nepagrįstas.

26III.

27Apeliacinio skundo argumentai

2810.

29Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą už akių ir priteistą iš atsakovės V. S. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai 35,80 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 221,19 Eur dydžio delspinigių sumos; priteisti 9,94 Eur dydžio baudą; atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (99,44 Eur skolos, 221,19 Eur palūkanų, 9,94 Eur baudos). Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301.1.

31Atsakovė kreditoriui nesumokėjo nė vienos išperkamosios nuomos mėnesinės įmokos iš visų priklausančių (privalomų) sumokėti įmokų, atsakovė sutarties nenutraukė, turto negrąžino, ne(į)vykdė visų kitų prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, nemokėjo sutartinių delspinigių už pradelstą sumokėti (kreditoriui grąžinti) skolą, nesumokėjo baudos, ir tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 2.1 punkte, dėl ko sutarties 11.1 p. pagrindu atsakovei buvo skaičiuojami delspinigiai už visą sutarties nevykdymo laikotarpį.

321.2.

33Teismas sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Kaip matyti iš sudarytos išperkamosios nuomos sutarties, kurios pagrindu šioje byloje pareikšti reikalavimai, tai buvo išperkamosios nuomos sutartis. Išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis (LR vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovę laikyti vartotoju. Negana to, teismas neturėjo jokio pagrindo ieškovės laikyti kredito davėju, kadangi akivaizdu, kad tai ne kreditas (ne kredito sutartis).

341.3.

35Ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, laikant, kad jie yra nepagrįstai dideli, teismas mažinti taip pat neturėjo pagrindo. To neprašė atsakovė, o ir ieškovė (apeliantė) jau ieškinyje nurodė, kad ji prašo ne visų sutartimi numatytų delspinigių, juos pati sumažinusi iki 0,05 proc. dydžio.

361.4.

37Teismas nepriteisė baudos motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Nuo pat reikalavimo į atsakovę atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovės ikiteisminiu būdu (keliu), abiem šalims (kontrahentėms) patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent – jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovei buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovą nurodytais kontaktais, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovė ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, bet ir elgėsi (ir toliau elgiasi) nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdama įvykdyti prievolę.

381.5.

39Pareiškėjas mano, kad negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui (verslininkui), t. y, tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau, atsakovė ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškove, bet ir su teismu. Tai patvirtina faktą, kad skolininkė yra nesąžininga, ji ir toliau geruoju neketina vykdyti gerokai pradelstus įsipareigojimus kreditoriui. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė atsakovės atžvilgiu 6 (šešių) mėn. (sutrumpintos) delspinigių senaties, ieškovas prašo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018 išdėstytais argumentais ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 221,19 dydžio delspinigius.

4011.

41Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

42Teismas

konstatuoja:

43IV.

44Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4512.

46CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

4713.

48Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – delspinigių mažinimo ir baudos pagal sutartį priteisimo pagrindai.

4914.

50Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė V. S. 2007 m. kovo 8 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703585023, pagal kurią atsakovė įsigijo magnetolą už 319 Lt (92,39 Eur), nustatant dalinius kredito grąžinimus ir galutinį kredito sugrąžinimo terminą iki 2007 m. birželio 8 d.. Atsakovė įsipareigojo pradiniam kreditoriui sumokėti palūkanas ir sutarties mokestį neįvykdė, todėl iš viso mokėtina suma buvo 343,33 Lt (99,44 Eur). Šios sutarties 11.1 punkte numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Sutarties 11.2 punkte taip pat numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios sutarties sąlygas, numatytas sutarties 5.2 p. ir 5.5 p., nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Sutarties 5.2 p. numatyta, kad lizingo įmonei pareikalavus, per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksplaotuojamas turtas. Sutarties 5.5 punkte atsakovė įsipareigojo informuoti per 5 dienas lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta (b. l. 10–11).

5115.

52Atsakovė savo prievolės nevykdė, nesumokėjo nė vienos įmokos, todėl UAB ,,Ūkio banko lizingas“ liko skolinga 343,33 Lt (99,44 Eur) pagrindinės skolos.

5316.

54UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei UAB „Kapitalo valda“ (b. l. 8–9). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė buvo informuota apie pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimą ieškovei.

5517.

56Pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 221,19 Eur sumą sumažino iki 35,80 Eur, pagal teismuose nusistovėjusią praktiką delspinigius paskaičiavo už 180 dienų ir pažymėjo, kad delspinigius mažina kaip neproporcingai didelius ir nepagrįstus, keletą kartų viršijančius pačią skolą. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo teismo delspinigių sumos nemažinti.

5718.

58CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

5919.

60Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, kad už nevykdomą ar netinkamai vykdomą prievolę bus skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė savo prievolės pradiniam kreditoriui nustatytais terminais neįvykdė, už įsigytą daiktą nesumokėjo 99,44 Eur.

6120.

62CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

6321.

64Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

6522.

66Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

6723.

68Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad išperkamosios nuomos sutartis sudaryta laisva šalių valia, tačiau tiek pradinis kreditorius, tiek ieškovė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus, yra verslo subjektai, turintys patirties sudarydami įvairias sutartis, todėl joms taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pradinis kreditorius yra lizingo paslaugas teikianti įmonė, kuri ir rengė sutarties sąlygas bei numatė ne tik sankcijas nuomininkui (atsakovei), bet ir lizingo įmonės teises – tikrinti duomenis, susijusius su sutartimi, reikalauti iš nuomininko visos reikalingos informacijos pateikimo apie jo finansinę būklę, o nuomininkui daugiau kaip 30 dienų pradelsus sumokėti įmoką, reikalauti nutraukti sutartį, grąžinti daiktą, reikalauti sumokėti sutartyje nustatytus mokesčius, delspinigius, baudas (Sutarties 6.1, 6.2, 12 punktai).

6924.

70Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pradinis kreditorius, o vėliau reikalavimo teises perėmusi apeliantė ėmėsi kokių nors sutartyje numatytų veiksmų siekiant išieškoti skolą iš atsakovės arba nutraukti sutartį ir susigrąžinant daiktą. Šios nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad nuo pat reikalavimo į atsakovę atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovės ikiteisminiu būdu (keliu), kad 2009 m. kovo 23 d. atsakovei buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovą nurodytais kontaktais, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str.).

7125.

72Priešingai nei apeliantė, atsakovė, sudarydama išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), nes pasirašė lizingo bendrovės parengtas standartines sutarties sąlygas (CK 6.185 str. Akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. liepos 14 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d.).

7326.

74Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovę laikė vartotoja, neįvertindamas, jog išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

7527.

76Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2007 m. kovo 8 d. tarp V. S. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytos išperkamosios nuomos sutarties metu dar nebuvo priimtas Vartojimo kredito įstatymas. Išperkamosios nuomos sutarties 2007 m. kovo 8 d. sudarymo metu galiojo ir šiai dienai tebegalioja CK 6.350 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarties sampratą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi.

7728.

78Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

7929.

80Nagrinėjamu atveju, 2007 m. kovo 8 d. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte nustatyta, kad lizingo įmonė nuperka iš nuomininko nurodyto pardavėjo turtą ir perduoda jį nuomininkui valdyti ir naudotis už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą, turtas pereis nuomininkui nuosavybės teise. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ nupirko atsakovės V. S. nurodytą magnetolą iš pardavėjo UAB „Takada“ ir perdavė ją valdyti atsakovei, kuri sutiko per tris mėnesius sumokėti dalimis visą daikto kainą, kad daiktas pereitų jos nuosavybėn.

8130.

82Taigi, pagal teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja, nes prekę (magnetolą) įsigijo fizinis asmuo savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, prekę pardavė verslininkas, todėl apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai atsakovę laikė vartotoja ir silpnesniąja sutarties šalimi, turėjusia ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti.

8331.

84Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai delspinigius skaičiavo tik už 180 dienų, be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo ne visų sutartimi numatytų delspinigių, paskaičiuotų po 0,2 procentus, o juos pati sumažino iki 0,05 procentų.

8532.

86Pažymėtina, jog toks 180 dienų terminas, kaip maksimalus laikotarpis netesyboms skaičiuoti, imperatyviai įtvirtintas šiuo metu galiojančiame Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje pradėjo galioti nuo 2011 m. balandžio 1 d.). Nors ši materialinės teisės norma priimta vėliau nei sudaryta sutartis (2007 m. kovo 8 d.), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019).

8733.

88Šiuo metu galiojančioje Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

8934.

90Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, atsižvelgė į tai, jog sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą perėmė 2009 m. kovo 4 d., tačiau į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2019 m. birželio 14 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų, o savo paaiškinimų dėl aktyvių ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų atlikimo nepagrindė jokiais įrodymais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl nepagrįstai ilgo delsimo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

9135.

92Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ieškovės elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos vien atsakovei. Net ir apeliantei savanoriškai sumažinus sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti delspinigių suma (221,19 Eur) palyginus su pagrindine skola (99,44 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (CK 1.2 straipsnis).

9336.

94Apeliantė prašo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių vadovavosi Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018 bei 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019.

9537.

96Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Tačiau CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymo nustatyta tvarka formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

9738.

98Apeliantės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, bylos faktinės aplinkybės sutampa, tačiau teismas sutiko su apeliantės UAB „Kapitalo valda“ argumentais, jog nėra pagrindo mažinti delspinigių, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netesybas mažino pagrįstai, bet per daug. Šioje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į atsakovo, kaip vartotojo, padėtį ir jos implikacijas, bet ir į tai, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, o tik nepavykus to padaryti, kreipėsi į teismą, kad atsakovas nesirūpino skolos grąžinimu, vengė įvykdyti prievolę, nebendradarbiavo, neteikė procesinių dokumentų šiame procese.

9939.

100Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas nurodytoje nutartyje dėl delspinigių mažinimo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, kurioje abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, todėl kasacinis teismas toje byloje darė išvadą, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, o galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius teisinius santykius yra labai ribotas. Antra, Vilniaus apygardos teismas nustatė aplinkybes, kad UAB „Kapitalo valda“ ėmėsi priemonių išieškoti iš skolininko skolą ikiteisminiu keliu, tačiau nepavyko.

10140.

102Priešingai nei šioje nagrinėjamoje byloje, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų išieškoti skolą ikiteisminiu keliu, nes byloje nėra nė vieno tokias aplinkybes patvirtinančio įrodymo, be to, kaip jau minėta, į teismą ieškovė kreipėsi praėjus daugiau kaip dešimt metų. Be to, nagrinėjamu atveju, išperkamosios nuomos sutarties šalys yra iš vienos pusės verslininkas, iš kitos pusės vartotojas, t. y. silpnesnioji sutarties šalis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis apeliantės skunde nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018.

10341.

104Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vadovautis žemesnės grandies teismo priimtu procesiniu sprendimu, nes tai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

10542.

106Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019 citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, kurioje paskolos sutarties šalys buvo du fiziniai asmenys ir tarp jų buvo iškilęs ginčas dėl delspinigių dydžio. Taip pat citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012, kurioje pažymėta, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio.

10743.

108Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo nurodytose civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais, nes tose bylose bylos aplinkybės yra panašios, be to, civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018 apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, trumpinant laikotarpį, už kurį skaičiuotini delspinigiai, darydamas tokią išvadą vadovavosi analogiškais tos pačios grandies teismų priimtais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-362-658/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-601/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-170-450/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1339-390/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1655-555/2017).

10944.

110Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai nepriteisė baudos, kuri buvo numatyta sutarties 11.2 punkte. Šį prašymą apeliantė grindė argumentais, kad nurodytais atsakovės kontaktiniais duomenimis su ja susisiekti nepavyko, atsakovė nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl to pažeidė sutarties 5.2. ir 5.5. punktus. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau nustatė, kad ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovės finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovės telefono numeris (5.5 punktas) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovei su pradine kreditore sudarytoje sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu Kėdainių rajone, Jankūnų kaime teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti, tačiau atsakovė atsiliepimo nepateikė. Tai reiškia, kad atsakovė nebuvo pakeitusi savo gyvenamosios vietos, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo vadovaujantis sutarties 11.2 punktu atsakovei skirti baudą.

11145.

112Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teismas, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.). Dėl procesinės bylos baigties

11346.

114Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, todėl pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

115Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

116Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

117Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. kovo 8 d. tarp pradinės kreditorės UAB... 10. 3.... 11. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir pradinei... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu už akių ieškinį... 16. 5.... 17. Teismas nurodė, kad CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis... 18. 6.... 19. Teismas pažymėjo, kad išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų... 20. 7.... 21. Teismas nustatė, kad atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. balandžio... 22. 8.... 23. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra silpnesnė šalis – vartotoja, o... 24. 9.... 25. Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydamas arba netinkamas vykdydamas... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo argumentai... 28. 10.... 29. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ (toliau – apeliantė)... 30. 1.1.... 31. Atsakovė kreditoriui nesumokėjo nė vienos išperkamosios nuomos mėnesinės... 32. 1.2.... 33. Teismas sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą motyvuodamas tuo, kad... 34. 1.3.... 35. Ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, laikant, kad jie yra... 36. 1.4.... 37. Teismas nepriteisė baudos motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra vartotojas ir... 38. 1.5.... 39. Pareiškėjas mano, kad negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien... 40. 11.... 41. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.... 42. Teismas... 43. IV.... 44. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 45. 12.... 46. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 47. 13.... 48. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – delspinigių mažinimo ir baudos... 49. 14.... 50. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė V.... 51. 15.... 52. Atsakovė savo prievolės nevykdė, nesumokėjo nė vienos įmokos, todėl UAB... 53. 16.... 54. UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo... 55. 17.... 56. Pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 221,19... 57. 18.... 58. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti... 59. 19.... 60. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, kad... 61. 20.... 62. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai... 63. 21.... 64. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 65. 22.... 66. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje... 67. 23.... 68. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad išperkamosios nuomos sutartis... 69. 24.... 70. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pradinis kreditorius, o... 71. 25.... 72. Priešingai nei apeliantė, atsakovė, sudarydama išperkamosios nuomos... 73. 26.... 74. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovę laikė vartotoja,... 75. 27.... 76. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2007 m. kovo 8 d. tarp V. S. ir... 77. 28.... 78. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo... 79. 29.... 80. Nagrinėjamu atveju, 2007 m. kovo 8 d. Išperkamosios nuomos sutarties... 81. 30.... 82. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus yra... 83. 31.... 84. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai delspinigius skaičiavo tik... 85. 32.... 86. Pažymėtina, jog toks 180 dienų terminas, kaip maksimalus laikotarpis... 87. 33.... 88. Šiuo metu galiojančioje Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje... 89. 34.... 90. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų... 91. 35.... 92. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra... 93. 36.... 94. Apeliantė prašo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d.... 95. 37.... 96. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad... 97. 38.... 98. Apeliantės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d.... 99. 39.... 100. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas nurodytoje nutartyje dėl... 101. 40.... 102. Priešingai nei šioje nagrinėjamoje byloje, tiek pirmosios instancijos... 103. 41.... 104. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vadovautis žemesnės... 105. 42.... 106. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.... 107. 43.... 108. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes,... 109. 44.... 110. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad... 111. 45.... 112. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo... 113. 46.... 114. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 115. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 116. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą už akių palikti... 117. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....