Byla 2A-1390/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant atsakovo BUAB „Kamintras“ atstovui advokatui Artūrui Kalyčiui, Irenai Janulionienei, atsakovo UAB „Rukma“ atstovams advokatui Mindaugui Paukštei, Anatolij Kašnikov, trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Michal Stasilovič, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2785-656/2011 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai bendrovei „Kamintras“, uždarajai akcinei bendrovei „Rukma“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Montuotojas“, akcinei bendrovei SEB bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl turto pardavimo viešose varžytynėse akto pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams BUAB „Kamintras“, uždarajai UAB „Rukma“, tretiesiems asmenims AB „Montuotojas“, AB SEB bankui, VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, prašydamas pripažinti degalinės, adresu Sietyno g. 4, Vilnius, 2010 m. lapkričio 16 d. varžytynes neteisėtomis; pripažinti 2010 m. lapkričio 26 d. turto varžytynių aktą Nr. 03 dėl turto-degalinės, adresu Sietyno g. 4, Vilnius, pardavimo viešose varžytynėse negaliojančiu; taikyti restituciją – grąžinti degalinę, adresu Sietyno g. 4, Vilnius, BUAB „Kamintras“ nuosavybėn, priteisti iš BUAB „Kamintras“ atsakovui UAB „Rukma“ 4 800 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 16 d. 10 val. buvo paskelbtos BUAB „Kamintras“ turto varžytynės, pranešime apie varžytynes buvo nurodyta, kad yra parduodama degalinė, adresu Sietyno g. 4, Vilnius, pradinė turto pardavimo kaina – 4 300 Lt. Ieškovas nurodė, kad varžytynėse parduodamą turtą nupirko UAB „Rukma“, 2010 m. lapkričio 26 d. buvo surašytas turto varžytinių aktas Nr. 03, kuris 2011 m. gruodžio 2 d. buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo. Ieškovo nuomone, varžytynės pripažintinos neteisėtomis, o pardavimo viešose varžytynėse aktas naikintinas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovas nurodė, kad apie varžytynes buvo paskelbta Įmonių bankroto valdymo viešame departamento tinklapyje „bankrotodep.lt“. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šalia minėto sklypo turi kitą nekilnojamąjį turtą, jam gerai žinoma vieta, adresu Sietyno g. 4, Vilnius, ir minėtu adresu jokios degalinės nėra, todėl jis pagrįstai manė, kad skelbimas neatitinka realios situacijos. Ieškovas nurodė, kad norėdamas išsiaiškinti dėl parduodamo turto, ieškovas ne kartą kreipėsi skelbime nurodytu telefonu, tačiau jam buvo paaiškinta, kad administratoriaus įgalioto asmens I. Janulionienės nėra, o jo prašomą informaciją gali suteikti tik ji. Ieškovo teigimu, buvo nuvykta į administratoriaus buveinės vietą, tačiau administratorių įgalioto asmens I. Janulionienės rasti nepavyko ir ieškovui nebuvo suteikta informaciją apie parduodamą turtą, nors skelbime buvo nurodyta, kad parduodamo turto apžiūra vykdoma iš anksto susitarus, o varžytynių dieną susiekus su administratore, ji paaiškino, kad minėtu adresu yra degalinės pamatai, kurių nematyti, tačiau taip pat nurodė, kad turtas jau parduotas. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės jį suklaidino bei sukliudė jam dalyvauti parduodamo turto varžytynėse. Ieškovo teigimu, administratorius nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų neteisingai ir netiksliai nurodydamas skelbime duomenis apie parduodamą turtą. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą pastato-degalinės būklė yra nebaigtas statyti pastatas, baigtumas 17 procentų, tačiau šių nekilnojamojo turto duomenų skelbime nurodyta nebuvo. Ieškovui nesuteikus tinkamos informacijos, buvo pažeista varžytynių vedimo tvarka, todėl varžytynės pripažintinos neteisėtomis. Ieškovas pažymėjo, kad varžytynėse parduodamas įmonės turtas buvo parduodamas už 4 300 Lt kainą, kuri yra daug mažesnė, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, be to, UAB „Krivita“ atlikus turto, adresu Sietyno g. 4, Vilnius, vertinimą, nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 26 d. turto vertė buvo 21 000 Lt., t.y. daugiau kaip keturis kartus didesnė, negu buvo nustatyta pradinė turto kaina. Ieškovas pažymėjo, kad varžytynes vedant pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, skelbime apie varžytines nurodant netikslią informaciją, nepavykstant rasti varžytynių vykdytojo gauti išsamią informaciją ir apžiūrėti turtą, buvo suvaržytos potencialių pirkėjų teisės dalyvauti varžytinėse. Ieškovo nuomone, varžytynėse dalyvaujant didesniam skaičiui pirkėjų, turto kaina būtų padidinta, ieškovui dalyvaujant varžytynėse, jis būtų pasiūlęs daug didesnę kainą negu pasiūlė varžytynes laimėjęs pirkėjas, todėl varžytynių vykdytojo veiksmais buvo pažeisti kreditorių interesai gauti už parduodamą turtą didesnę kainą ir tokiu būdu patenkinti kreditorių reikalavimus. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jis buvo ir yra pasirengęs mokėti daug didesnę kainą už parduodamą kainą, todėl varžytynių akto nuginčijimas atitiktų viešąjį interesą – bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, be to, reiškiamas reikalavimas yra susijęs ir su viešojo intereso gynimu, turto pardavimo iš varžytynių aktas prieštarauja gerai moralei ir viešai tvarkai, nes bankrutuojančios įmonės turtas varžytynėse buvo parduotas už kainą kuri yra daugiau kaip keturis kartus mažesnė negu reali to turto vertė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti atsakovui BUAB „Kamintras“ iš ieškovo A. K. 4 598 Lt bylinėjimosi išlaidų; panaikinti degalinės, adresu Sietyno g. 4, Vilnius, areštą; priteisti valstybei iš ieškovo A. K. 68 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas kaimyninio sklypo savininku, turėjo pagrįstą interesą dalyvauti varžytynėse ir jo interesus galėjo pažeisti netinkamas informacijos apie varžytynes atskleidimas. Teismo teigimu, ieškovas neįrodė, kad paskelbta informacija apie varžytynes yra neteisinga ar jos turinys neatitinka Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo reikalavimų. Teismas nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą pastato-degalinės būklė yra nebaigtas statyti pastatas, kurio baigtumas 17 procentų. Teismas pažymėjo, kad šių nekilnojamojo turto duomenų skelbime nurodyta nebuvo, tačiau šios informacijos viešas neatskleidimas nepažeidė ieškovo teisių. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis nustatyta, jog ieškovas, būdamas kaimyninio sklypo savininkas, gerai žinojo informaciją apie pastato būklę. Teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti administratoriaus įgalioto asmens I. Janulionienės paaiškinimu, kad ieškovas telefonu gavo visą norimą informaciją ir pats suradęs apžiūrėjo degalinės pamatus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra BUAB „Kamintras“ kreditorius, todėl ieškovo nurodyta galimai pernelyg maža degalinės kaina nepažeidė jo interesų, o jam buvo naudinga. Teismo teigimu, ieškovo pateikta 2011 m. vasario 15 d. UAB „Krivita“ atlikto vertinimo turto vertės pažyma ir ataskaita negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, nes nustatyta turto rinkos vertė sudarant tiesioginį komercinį sandorį, o ne parduodant priverstinai, ataskaitos bendrojoje dalyje 1.7. skyriuje nurodyta, kad vertintojas neatliko pastato būklės tyrimo, neapžiūrėjo paslėptų konstrukcijų ir daro prielaidą, kad šios konstrukcijos yra geroje būklėje. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Kamintras“ administratoriaus pateiktoje 2011 m. kovo 25 d. UAB „Informacijos ir Investicijų centro“ atlikto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad turto likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė yra 4 300 Lt. Teismas pažymėjo, kad prieš ginčijamas varžytynes administratoriaus užsakymu atlikto vertinimo, kurį atliko licencijuotas UAB „RK matavimai“ turto vertintojas, metu nustatyta 3 000 Lt priverstinio pardavimo (likvidacinė) vertė, paskaičiuota atkuriamosios vertės metodu. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditoriai (kreditorių komiteto nariai), kurių tiesioginis interesas yra brangesnis turto pardavimas, pripažįsta, kad kaina buvo teisinga. Teismas nurodė, kad byloje nepaneigti atsakovų argumentai, kad ieškovas dėl savo paties kaltės nedalyvavęs varžytynėse, reikšdamas ieškinį, tik siekia atkurti iki varžytynių buvusią padėtį.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant, nors buvo pateikti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą ir atsižvelgiant į atsiradusias aplinkybes buvo pagrindas šiuos prašymus tenkinti. Išnagrinėjus bylą ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant, neteisingai buvo išspręsta byla, suvaržytos ieškovo procesinės teisės – ieškovo teisė būti išklausytam, įrodinėti ieškinį liudytojų parodymais, užduoti atsakovo atstovei klausimus, susijusius su duotais paaiškinimais, prieštarauti atsakovo atstovės nurodytoms faktinėms aplinkybėms.
  2. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2011 m. kovo 25 d. turto vertinimo, kurį atliko UAB „Informacijos ir investicijų centras“, ataskaita, kuri nebuvo pateikta su atsakovo procesiniais dokumentais, o buvo pateikta teismui prieš pat teismo posėdį, nors buvo parengta 2011 m. kovo 25 d. Teismas nesudarė galimybių su šiuo įrodymu, kurį prijungė prie bylos, supažindinti ieškovą, tuo suvaržydamas CPK 42 straipsnyje nustatytas ieškovo teises. Teismas turėjo teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. 2011 m. kovo 25 d. turto vertinimo ataskaitos prijungimas užvilkins bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovas prašys apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti turto vertintojus ir skirti byloje ekspertizę turto vertei nustatyti.
  3. Teismas netinkamai vertino įrodymus, konstatuodamas, kad viešas informacijos apie varžytynes neatskleidimas nepažeidė ieškovo teisių. Tokios teismo išvados padarytos suvaržant ieškovo teises duoti paaiškinimus, įrodinėti ieškinį liudytojų parodymais, užduoti atsakovo atstovei klausimus, susijusius su duotais paaiškinimais, prieštarauti atsakovo atstovės nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Bylos eiga ir pateiktų procesinių dokumentų turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atstovė I. Janulionienė yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, varžytynes organizavo pažeisdama poįstatyminių aktų nuostatas, todėl jos parodymai privalėjo būti įvertinti atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą.
  4. Byla susijusi su bankrutuojančios įmonės turto pardavimu, todėl teismas negalėjo apsiriboti išvada, kad informacijos apie varžytynes neatskleidimas nepažeidė jo teisių. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu, privalėjo nuosekliai tirti ir aiškintis, ar varžytynių vedimo tvarkos pažeidimas, suteikta netiksli informacija turėjo įtakos varžytynių rezultatui, kreditorių interesų gynimui, ar tokie pažeidimai neįtakojo to, kad varžytynėse dalyvavo tik vienas pirkėjas, todėl tai tiesiogiai lėmė parduodamo turto kainą.
  5. Teismo išvados dėl parduoto turto kainos padarytos pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Remiantis suformuota teismų praktika, turtas turi būti parduodamas rinkos kaina, o ne pagal priverstinio pardavimo vertę, kas neužtikrina įmonės kreditorių interesų. Be to, teismas nurodydamas, kad UAB „Krivita“ pateiktoje ataskaitoje yra nurodyta, jog vertintojas neapžiūrėjo paslėptų konstrukcijų ir darė prielaidą, kad jos yra geros būklės, neatsižvelgė, kad UAB „Informacijos ir Investicijų centro“ vertinimo ataskaitoje vertintojas nurodė, kad neatsako už paslėptus defektus, todėl darytina išvada, kad vertintojas taip pat neapžiūrėjo paslėptų konstrukcijų, tačiau teismui tai netrukdė remtis pastarąja ataskaita, nors UAB „Krivita“ ataskaitą dėl tų pačių priežasčių kritikavo. Teismas, pasisakydamas dėl parduodamo turto kainos, neįvertino turto vertės, nurodytos išraše iš nekilnojamo turto registro. Tuo buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimai.
  6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant dėl parduodamo turto kainos, tokios kainos nustatymui prieštaravo BUAB „Kamintras“ darbuotojų atstovas. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, nesprendė klausimo dėl darbuotojų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nors tokią pareigą turėdamas veikti byloje aktyviai, turėjo. Teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas sutinka mokėti už turtą daug kartų didesnę kainą, negu buvo parduota iš varžytynių, o tai atitiktų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
  7. Teismas neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį, ir tai pripažintina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
  8. Teismo priteistos iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidos neprotingai didelės, neatitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Kamintras“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus bylos medžiagą, pagrįstai nusprendus neatidėti civilinės bylos nagrinėjimo ir išnagrinėjus bylą ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant, tinkamai nustačius, jog nėra įrodytas atitinkamas viešųjų varžytynių vedimo tvarkos pažeidimo faktas, neįrodytas ieškovo interesų pažeidimo faktas bei tariamas BUAB „Kamintras“ kreditorių interesų pažeidimo faktas, dėl ko naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Rukma“ nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad apelianto argumentai dėl nepagrįsto teismo posėdžio neatidėjimo atmestini kaip nepagrįsti bei prieštaraujantys aktualiai teismų praktikai, kadangi advokatės atostogos nėra svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atidėti teismo posėdį, be to, ieškovas turėjo galimybę susitarti su kitu advokatu dėl atstovavimo. Atsakovo nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista pastarojo teisė būti išklausytam. Bylos aplinkybės buvo išsiaiškintos šalims apsikeitus procesiniais dokumentais, nebuvo likę esminių bylos neaiškumų, todėl nebuvo pagrindo vilkinti bylą paskiriant vėlesnį teismo posėdį, kai visi byloje dalyvaujantys asmenys buvo aiškiai išreiškę savo pozicijas. Apeliantą tinkamai informavus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jis laisva valia savo veiksmais atsisakė paaiškinti tam tikras aplinkybes, pareikšti savo nuomonę dėl dokumentų prijungimo ir pan. Atsakovo teigimu, apeliantas taip pat neteisus, teigdamas, kad teismas buvo šališkas dėl to, kad prijungė atsakovo teismo posėdžio metu pateiktą vertinimo ataskaitą. Atsakovas pažymi, kad nors apeliantas nurodo, jog teismas apelianto reikalavimus atmetė vadovaudamasis vien tik atsakovo BUAB „Kamintras“ atstovės I. Janulionienės paaiškinimais, tačiau teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis ir atsakovo UAB „Rukma“ atstovo A. Kašnikov paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurie buvo įvertinti objektyviai bei vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu sąžiningumu bei teisingumu. Be to, byloje yra daug rašytinių įrodymų, kitų asmenų paaiškinimų, pateiktų tiek atsiliepimuose, tiek teismo posėdžio metu, iš kurių teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog paskelbta informacija apie varžytynes yra neteisinga. Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų atsakovas nurodo, kad teismas išsprendė visus ieškovo reikalavimus ir tai, kad nei vienas jų nebuvo patenkintas, lėmė teisinio pagrindo nebuvimas.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo VMI prie FM nurodo, kad su sutinkame su ieškovu, kad teismas neužtikrino teisingo bylos išnagrinėjimo bei nebuvo aktyvus byloje, kurioje turėjo būti ginamas ir viešasis interesas. Mano, kad teismas privalėjo nuosekliai tirti ir aiškintis, ar buvo varžytynių vedimo tvarkos pažeidimai, ir, jeigu tokie pažeidimai buvo, ar jie neįtakojo parduodamo turto kainą. Pritaria apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms dėl teismo nenuoseklumo atmetant turto vertintojo UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaitą ir atsižvelgiant į tokiomis pat aplinkybėmis sudarytą UAB „Informacijos ir Investicijų centro“ turto vertinimo ataskaitą. Prašo apeliacinės instancijos teismą į bylą įtraukti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

15Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

16Dėl ieškovo ir jo atstovės nedalyvavimo teismo posėdyje

17Apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo priimtas ieškovui bei jo atstovei nedalyvaujant. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

18CPK orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą sprendimą. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. posėdis, kuriame buvo išnagrinėta civilinė byla buvo paskirtas 2011 kovo 15 d. nutartimi ir apie jį tinkamai pranešta ieškovo atstovei 2011 m. kovo 18 d., t. y. beveik prieš du mėnesius iki numatytos teismo posėdžio datos. Prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo dėl ieškovo atstovės atostogų teismui faksu pateiktas tik 2011 m. gegužės 3 d., t. y. likus dviem dienoms iki teismo posėdžio.

19Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004, 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2006, 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007).

20Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo atstovė beveik prieš kelis mėnesius iki teismo posėdžio žinojo apie paskirtą teismo posėdį, todėl galėjo ir turėjo savo atostogas organizuoti taip, kad jos nesutrukdytų dalyvauti iš anksto paskirtame teismo posėdyje. Be to, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, šios atostogos buvo iš anksto suplanuotos, todėl nepaaiškinta ir nemotyvuota ieškovo atstovės pozicija, kodėl ieškovo atstovės prašymas atidėti posėdį pateiktas ne anksčiau, bet vos likus kelioms dienoms iki jo. Šiuo atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad ieškovo atstovės atostogos būtų pripažinta svarbia priežastimi, nulemiančia būtinumą atidėti teismo posėdį. Be to, minėtų aplinkybių pagrindu atidėjus teismo posėdį būtų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai.

21Pagal CPK 156 straipsnio 1 dalį atidėti bylos nagrinėjimą teismas turi teisę CPK nustatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus ar dėl kitų svarbių priežasčių (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatymo požiūriu neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis ir tik teismo diskrecijai palikta teisė spręsti šį klausimą prašančiojo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Tačiau suprantama, jog tokia teisė nereiškia absoliučios teismo laisvės pasirinkti, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priimti. Ši teismo teisė turi tarnauti bendriesiems civilinio proceso tikslams ir užtikrinti tinkamą civilinio proceso principų įgyvendinimą. Tai taip pat reiškia ir teismo pareigą išdėstyti teisinius argumentus, kuriais remiantis priimami tam tikri procesiniai sprendimai naudojantis teismo diskrecija. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstyti išsamūs šalių argumentai dėl ginčo pagrindų ir dalyko (atsiliepimai, dublikas, triplikas). Tai, kad šalių argumentai, paaiškinimai ir atsikirtimai į juos yra išdėstyti raštu ir teismui žinomi, vertintina kaip esminė aplinkybė priimant sprendimą dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas neatidėti bylos nagrinėjimo, tinkamai taikė nurodytas proceso taisykles, o apeliacinio skundo argumentų dalis dėl ieškovo procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsta.

22CPK 246 straipsnio 1 dalyje tarp galimų pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą numatytas atitinkamas ieškovo ar jo atstovo prašymas. Tokio prašymo pagrįstumas turi būti patvirtintas pridedamais dokumentais, pateisinančiais ieškovo ar jo atstovo neatvykimą. Neatvykimas gali būti pateisinamas tik svarbiomis priežastimis. Ar prašyme nurodytos priežastys yra pakankamai svarbios, kad reikėtų atidėti bylos nagrinėjimą, kiekvienu konkrečiu atveju įvertina ir nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į įstatyme numatytą neatvykimo priežasčių, paprastai nelaikomų svarbiomis, pavyzdinį sąrašą: liga, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai. Spręsdamas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, teismas turi įvertinti, ar jį patenkinus, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Nuolat atidedant bylos nagrinėjimą būtų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kitų bylos dalyvių teisė į tinkamą procesą (CPK 7 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kartu su ieškovo ir jo atstovės prašymais nebuvo pateikta jokių svarbias neatvykimo į teismo posėdį priežastis patvirtinančių dokumentų, t. y. prašymas buvo nepagrįstas.

23Taip pat pažymėtina, jog CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato atitinkamas neigiamas pasekmes ieškovui ar jo atstovui neatvykus į teismo posėdį. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį - tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvykus ieškovui ar jo atstovui, gali būti taikomi keli neigiami procesiniai padariniai - ieškinio palikimas nenagrinėtu ir sprendimo už akių priėmimas. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis - užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis - užtikrinti ne tik greitą bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Kilus šių dviejų tikslų konkurencijai (CPK 2 str.), pirmenybė skiriama tiesos nustatymo tikslui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškovas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, netaikė šių neigiamų procesinių padarinių, o atvirkščiai, siekdamas teisingai išspręsti ginčą, išnagrinėjo šią civilinę bylą, teismo sprendime išsamiai įvertindamas abiejų šalių pateiktas pozicijas. Nagrinėjamu atveju pagrindinis civilinio proceso tikslas - materialiosios tiesos nustatymas, buvo įgyvendintas, nesukėlus ieškovui neigiamų procesinių padarinių, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

24Dėl teismo posėdžio neatidėjimo

25Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovo teisė būti išklausytam buvo pažeista teismui netenkinus ieškovo advokatės prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. Pažymėtina, jog į teismo posėdį buvo kviečiami visi byloje dalyvaujantys asmenys, nėra duomenų, jog kuris nors iš kviestų asmenų nebūtų tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl teismas informavimo pareigą įvykdė tinkamai. CPK 246 straipsnio 1 dalyje tiek teismų praktikoje aiškiai suformuluotos sąlygos, kurioms esant teismo posėdis šaliai prašant gali būti atidėtas.

26Pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009, 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-320/2010). Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, jog atostogos paprastai nelaikoma svarbia ir pakankama priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog netgi esant nurodytų sąlygų visumai teismas turi teisę, bet ne pareigą tenkinti šalies prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Šalies pateiktas prašymas niekaip imperatyviai neįpareigoja teismo pastarojo patenkinti. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl panašaus pobūdžio prašymų tenkinimo. Priežastys, kurios paprastai nelaikytinos svarbiomis, tokiomis gali būti visgi įvertintos tik teismui nustačius, jog šios aplinkybės konkrečiu atveju yra išskirtinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009).

27Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo atstovės prašymą dėl bylos atidėjimo, kadangi atostogos advokato veikloje turi ypatumų. Advokatas yra asmuo laisvai pasirenkantis darbo laiką bei krūvį. Tai reiškia, jog savarankiškai dirbantis advokatas, kaip šiuo atveju dirba ieškovo atstovė, turėdama savo kontorą, gali atostogauti laisvai pasirinktu laiku bei terminais, todėl atostogų laiko pasirinkimas yra sąlyginis dalykas, kada konkretaus atostogų meto nereikia derinti su jokiais kitais asmenimis, kurie turėtų vienokius ar kitokius valdingus įgaliojimus norinčio atostogauti asmens atžvilgiu. Advokatas savo atostogas gali būti suplanavęs kelis metus į priekį, tačiau tai nereiškia, jog teismas privalo tenkinti prašymą dėl šios priežasties atidėti bylos nagrinėjimą. Būdama savo srities profesionalė, ieškovo atstovė privalėjo suderinti paskirtus teismo posėdžius bei kitus darbus taip, jog jie netrukdytų jai tinkamai atlikti jos kaip ieškovo atstovės pareigų. Ieškovo atstovė, turėdama profesinės atstovavimo teismuose patirties žino neatvykimo į teismo posėdį galimas pasekmes, todėl turėjo žinoti, jog jos nurodyta priežastis atidėti teismo posėdį nėra laikoma svarbia. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai atsisakė atidėti teismo posėdį dėl apelianto atstovės atostogų atmestinas kaip nepagrįstas.

28Apeliantas nurodo, jog teismas privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti, o apeliantui pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, atstovaujamas advokatės, turėjo būti išsamiai bei tinkamai informuotas apie savo procesines teises, bei pareigas. Šalims, kurios procese yra atstovaujamos advokatų teismas neprivalo išaiškinti pastarųjų procesinių teisių. Ši pareiga perduota šalis atstovaujantiems advokatams. Ieškovės atstovė 2011 m. vasario 25 d. priėmė įsakymą išleisti ją atostogų nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 13 d. Ieškovo atstovei 2011 m. kovo 18 d. tinkamai pranešta apie pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 5 d. posėdį. Ieškovo atstovė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė 2011 m. gegužės 3 d., kai teismo posėdžio data buvo numatyta 2011 m. gegužės 5 d. Todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti atstovavimu teismo posėdyje, kadangi ieškovo atstovė apie teismo posėdį ir atostogas žinojo nuo 2011 m. kovo 18 d. Ieškovas turėjo teisę bei galimybę pasitelkti kitą advokatą, kuris jam atstovautų teismo posėdyje, kuriame negalinti dalyvauti dėl atostogų advokatė K.Račkauskienė. Ieškovas šia savo teise bei galimybę nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas nesuteikė pastarajam teisės pasisakyti teismo posėdyje neužtikrindamas tinkamo teismo proceso. Teismų praktikoje pažymėta, jog teismas šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteikia teisę būti išklausytiems teismo posėdyje pirmiausiai tinkamai informuodamas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kaip buvo nurodyta, teismas šią savo pareigą įvykdė tinkamai, o tai, kad pats ieškovas nepasirūpino tinkamu atstovavimu ir pats savarankiškai nedalyvavo teismo posėdyje tik dėl tos priežasties, jog ieškovo advokatė atstogauja, rodo ieškovo atsainų požiūrį į bylos nagrinėjimą.

29Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog priimant sprendimą buvo pažeista ieškovo teisė duoti teisme paaiškinimus. Pasiruošimas šios bylos nagrinėjimui buvo vykdomas paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu. Ieškinyje bei dublike ieškovas išsamiai paaiškino ieškinio aplinkybes, nurodė nesutikimo su atsakovų argumentais motyvus, todėl jo teisė teikti teismui paaiškinimus buvo tinkamai įgyvendinta net jam nedalyvaujant teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi 2011 m. kovo 25 d. turto vertinimo ataskaita, kurią atliko UAB „Informacijos ir Investicijų centras“, o ši ataskaita nebuvo pateikta teismui kartu su ankstesniais atsakovų procesiniais dokumentais. Pažymėtina, kad be svarbių ir pateisinamų priežasčių neatvykimo į teismo posėdį ir nedalyvavimo teismo posėdyje pasekmės tenka pačiam ieškovui.

30Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė byloje civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą vienai iš proceso šalių nedalyvaujant, o aplinkybė, jog ieškovas negalėjo pareikšti nuomonės dėl prie bylos prijungtos turto vertinimo ataskaitos bei kitaip įrodinėti atitinkamų ieškinio aplinkybių, laikytina paties ieškovo veiksmų sukeltomis pasekmėmis.

31Dėl rungtyniškumo principo

32Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeista pastarojo teisė būti išklausytam. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Asmens teisė būti išklausytam nėra siejama vien tik su žodiniais paaiškinimais. Šioje byloje buvo pateikta daug procesinių dokumentų, kuriuose išdėstyti išsamūs šalių argumentai dėl ginčo pagrindų ir dalyko. Pažymėtina, jog šalys apsikeitė procesiniais dokumentais, ieškovas tikslino ieškinį, į kurį taip pat buvo pateikti atsiliepimai. Taigi akivaizdu, kad šalių argumentai, paaiškinimai ir atsikirtimai dėl bylos esmės buvo tinkamai pateikti bei išsakyti raštu, šalis atstovaujant advokatams, kurie būdami profesionalūs teisininkai išsamiai ir aiškiai suformulavo savo pozicijas, kurios teismo posėdžio metu būtų tik patvirtintos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog ieškovas neturėjo teisės pasisakyti ir nebuvo išklausytas dėl bylos esmės. Bylos esmė buvo atskleista visiškai, kad teismas galėtų priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą, priešingai nei teigia apeliantas. Dėl šios priežasties teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo, nes bylos aplinkybės buvo išsiaiškintos šalims apsikeitus procesiniais dokumentais, nebuvo likę esminių bylos neaiškumų, todėl nebuvo jokio pagrindo vilkinti bylą paskiriant vėlesnį teismo posėdį kai visi byloje dalyvaujantys asmenys buvo aiškiai išreiškę savo pozicijas.

33Atkreiptinas dėmesys, jog teismui ieškovą tinkamai informavus apie posėdžio laiką ir vietą, ieškovas laisva valia savo veiksmais atsisakė paaiškinti tam tikras aplinkybes, t. y. ieškovas pats neatvyko į teismo posėdį nurodęs nereikšmingą aplinkybę, jog atostogauja ieškovo atstovė, tokiais savo veiksmais jis pats atsisakė būti išklausytas, o ne teismas jam šios galimybės nesuteikė.

34Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai prieš teismo posėdį priėmė naujus įrodymus tuo užvilkindamas procesą bei nesuteikdamas galimybės apeliantui išreikšti savo nuomonę dėl šio dokumento prijungimo prie bylos. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Pateiktų įrodymų prijungimas prie bylos proceso neužvilkino. Turto vertinimas UAB „Informacijos ir Investicijų centras“ buvo atliktas 2011 m. kovo 25 d., t.y. likus nedaug laiko iki teismo posėdžio, dėl šios priežasties nebuvo reikalo byloje dalyvaujantiems asmenims papildomai siųsti šio įrodymo kopiją, kai teismo posėdžio data buvo aiški ir su šiuo dokumentu visi byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti teismo posėdžio metu. Tai, kad ieškovas ir jo atstovė be pateisinamos priežasties nedalyvavo teismo posėdyje ir dėl savo netinkamo procesinių pareigų vykdymo šios galimybės neteko, nėra nei teismo netinkamas proceso normų taikymas, nei kitų byloje dalyvaujančių asmenų netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo padarinys. Ieškovas pareikšti savo nuomonės dėl dokumentų prijungimo neteko galimybės dėl savo paties kaltės bei veiksmų.

35Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas BUAB „Kamintras“, pateikdamas turto vertinimą prieš teismo posėdį, sudarė galimybes vilkinti procesą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ta aplinkybė, kad teismas atsisakė atidėti teismo posėdį, užvilkino bylą tuo aspektu, jog apeliantas reiškia šį apeliacinį skundą, apeliacinio proceso metu ketina prašyti teismą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, apklausti turto vertintojus. Pažymėtina, kad ieškovas turėjo teisę bei galimybę prašyti teismą skirti turto vertinimo ekspertizę, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nepadarė dėl savo valios bei veiksmų.

36Apeliantas nurodo, jog neatidėjus teismo posėdžio buvo apribota viena iš įrodinėjimo priemonių - šalių galimybė teikti paaiškinimus. Kaip buvo nurodyta, apeliantas pats šios teisės atsisakė neatvykdamas į teismo posėdį, kai jam ir jo atstovei buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nebuvo apklausti liudytojai, kuriuos apeliantas nurodė dublike. Dublike, pateiktame iki patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos, nurodyti liudytojai nesaistė pirmosios instancijos teismo juos kviesti į teismo posėdį paliudyti vienas ar kitas aplinkybes, kadangi patikslintu ieškiniu tikslindamas savo ieškinį ieškovas jame neprašė teismo į posėdį kviesti jokių liudytojų. Taigi nesant prašymo į bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje kviesti liudytojų, pirmosios instancijos teismas liudytojų į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė pagrįstai. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat neprašė teismo apklausti liudytojus.

37Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas buvo šališkas dėl to, kad prijungė teismo posėdžio metu atsakovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Kaip buvo nurodyta, pripažinti, jog yra pagrindas atidėti teismo posėdį dėl svarbios priežasties, kaip ir nuspręsti prijungti papildomus įrodymus prie bylos ar ne, yra teismo diskrecija. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tiek ieškovo, tiek jo atstovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo pagrįstas, todėl atsisakė posėdį atidėti. Vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, teismas nusprendė ir tai, kad vertinimo ataskaitos prijungimas prie bylos neužvilkins bylos proceso. Vien tai, kad vienos šalies prašymas buvo tenkintas kaip pagrįstas, o kitos atmestas tuo pagrindu, jog tokie veiksmais užvilkins bylą, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Pažymėtina, jog per bylos nagrinėjimą tokių pareiškimų anksčiau nėra padaręs nei ieškovas, nei ieškovo atstovė. CPK 65 straipsnyje numatyta byloje dalyvaujančių asmenų teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Jei ieškovas turėjo pagrindą manyti, jog teismas buvo šališkas, galėjo šia teise nevaržomai pasinaudoti, tačiau to nepadarė, todėl ieškovo pozicija dėl teismo šališkumo nagrinėjant bylą yra nepagrįsta ir todėl atmestina.

38Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog užkirtus kelią bylos nagrinėjime dalyvauti ieškovui ir jo atstovei buvo pažeistas rungimosi principas. Į pirmosios instancijos teismo posėdį buvo tinkamai kviečiami proceso dalyviai. Ieškovas ir jo atstovė pateikė teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovo atstovės nurodoma priežastis buvo atostogos, o ieškovas taip pat rėmėsi savo atstovės atostogų faktu. Jokių kitų priežasčių dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje ieškovas nenurodė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nei ieškovas, nei ieškovo atstovė nedalyvavo. Šiuo atveju, proceso šalis, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnio reikalavimus, privalėjo pasirūpinti kito atstovo dalyvavimu, o to nepadariusi prisiėmė visus procesinius nedalyvavimo teismo posėdyje padarinius, kurie be pagrindo apelianto laikomi rungimosi principo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-320/2010).

39Dėl turto varžytynių ir varžytynių akto galiojimo

40Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad yra neteisingos pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo pripažinti varžytynes negaliojančiomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos medžiagą, pagrįstai nustatė, jog ieškovas neįrodė atitinkamų varžytynių vedimo tvarkos pažeidimų, bei fakto, jog varžytynių metu turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą.

41Apeliantas atitinkamu varžytynių vedimo tvarkos pažeidimu nurodo tariamai netikslios informacijos apie varžytynėse parduodamą objektą pateikimą. Apelianto teigimu, varžytynių organizatorius BUAB „Kamintras“ bankroto administratorius nesilaikė Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau tekste – Aprašas) 9 punkto, kuriame nurodoma kokie duomenys apie varžytynes turi būti paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Apelianto teigimu, atsakovas BUAB „Kamintras“ tinkamai neįvykdė šių reikalavimų ir taip galimai buvo pažeistos apelianto teisės gauti informaciją apie varžytynes. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

422010 m. spalio 22 d. „Valstybės žininių“ priede „Informaciniai pranešimai“ buvo nurodyta, jog 2010 m. lapkričio 16 d. varžytynių metu bus parduodamas BUAB „Kamintras“ priklausantis nekilnojamasis turtas - degalinė, Sietyno g. 4, Vilnius, unikalus Nr. 1099-2032-9011, pradinė pardavimo kaina - 4300 LT, varžytynių tiksli vieta, laikas, parduodamo turto apžiūros tvarka, vykdytojo kontaktai ir kt. Todėl skelbimas dėl varžytynių atitiko visus imperatyvius jam teisės aktų keliamus reikalavimus ir minėti apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog iš skelbimo turinio jam nebuvo aišku, koks turtas bus pardavinėjamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai nusprendė, jog ieškovas neįrodė, kad paskelbta informacija apie varžytynes buvo neteisinga ar jos turinys neatitinka minėto teisės akto reikalavimų. Pažymėtina, jog skelbime dėl varžytynių buvo nurodytas parduodamo turto unikalus numeris. VĮ Registrų centras asmenų pageidavimu teikia informaciją apie nekilnojamąjį turtą, jo suvaržymus, todėl ši informacija laikytina vieša. Svarbu tai, jog ieškovas, naudodamasis kaimyniniu sklypu, žinojo šio nekilnojamojo turto būklę ir faktą, jog tai yra nebaigtos statybos objektas. Kaip nurodė pats ieškovas patikslintame ieškinyje, jam gerai žinoma vieta, esanti adresu - Sietyno g. 4, Vilniuje, ir faktas, kad įrengtos degalinės ten nėra, todėl apelianto argumentai, jog skelbimo turinys buvo klaidinantis, atmestini, kaip ir apelianto argumentai, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti parduodamą objektą.

43Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nekilnojamasis turtas - degalinė buvo parduota už pernelyg mažą kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos ieškovo argumentus atmetė, nurodydamas, jog ieškovas nėra BUAB „Kamintras“ kreditorius, todėl per maža nekilnojamojo turto kaina negali būti vertinama kaip pažeidžianti ieškovo interesus. Apelianto argumentai dėl to, jog tariamai per maža degalinės pardavimo kaina pažeidė BUAB „Kamintras“ kreditorių interesus, taip pat atmestini, kadangi tokiai parduodamo nekilnojamojo turto kainai pritarė BUAB „Kamintras“ kreditorių komitetas, nė vienas iš įmonės kreditorių nepareiškė pastabų dėl įvykusių varžytynių, jų neginčijo. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog BUAB „Kamintras“ kreditoriai buvo suinteresuoti parduoti minimą nekilnojamojo turto objektą už 4300 Lt ir objekto pardavimas už šią sumą laikytinas kreditorių interesus tenkinančiu sandoriu.

44Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl byloje esančių turto vertinimo ataskaitų įrodomosios galios. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos trys nekilnojamojo turto, esančio Sietyno g. 4, Vilniuje, vertinimo ataskaitos: UAB „RK matavimai“ atliko turto vertinimo ataskaita, UAB „Krivita“ atlikta turto vertinimo ataskaita, UAB „Informacijos ir Investicijų centras“ atlikta turto vertinimo ataskaita. Pagal Aprašo 3 punktą, varžytynes vykdo bankrutuojančios įmonės administratorius. Pradinę įmonės turto pardavimo kainą įpareigotas nustatyti kreditorių susirinkimas arba kreditorių komitetas. Konkretūs turto vertės nustatymo kriterijai neaptarti nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Apraše. Kreditorių susirinkimas arba komitetas, nustatydamas turto vertę, gali pats pasirinkti, kokiu būdu nustatyti parduodamo turto vertę. Nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi į turto vertintojus, kurie pateikė savo išvadas, jog atsakovo BUAB „Kamintras“ turto - degalinės rinkos vertė yra 4300 Lt, o likvidacinė vertė yra 3000 Lt. Šis UAB „RK matavimai“ atliktas turto vertinimas buvo laikomas pagrindu nustatyti pradinę varžytynėse parduodamo turto kainą. Pažymėtina, jog ir UAB „Informacijos ir Investicijų centras“ atliktame turto vertinime nurodoma panaši šio nekilnojamojo turto vertė. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto kaina. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovo užsakymu UAB „Krivita“ atliktas turto vertinimas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, nes nustatyta rinkos vertė sudarant tiesioginį komercinį sandorį, o ne parduodant turtą priverstinai. UAB „Krivita“ 2011 m. vasario 15 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodoma, jog turto rinkos vertė suprantama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčiųjų turtą parduoti ir norinčiųjų turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių ar interesų. Todėl UAB „Krivita“ atliktas turto vertinimas nagrinėjamoje byloje neturėjo ir negalėjo būti laikomas tinkamu turto vertės įrodymu, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra priverstinis sandoris, kuomet viena iš sandorio šalių yra priversta turtą parduoti, sąlygojama kitų atsiradusių aplinkybių.

45Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų dėl varžytynių galiojimo

46Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio nurodė, jog ieškovas nėra atsakovo kreditorius, todėl atitinkama nekilnojamojo turto pardavimo kaina niekaip negalėjo daryti įtakos ieškovo interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kreditoriai (kreditorių komiteto nariai), kurių tiesioginis interesas yra brangesnis turto pardavimas, nutarimu dėl turto pardavimo konstatavo, kad turto pardavimo kaina yra teisinga.

47Apelianto argumentai dėl tariamo BUAB „Kamintras“ bankroto administratoriaus suinteresuotumo bylos baigtimi bei dėl neskaidrių varžytynių organizavimo nepatvirtinti pateiktais į bylą įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

48Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė vadovaudamasis vien tik atsakovo BUAB „Kamintras“ atstovės I. Janulionienės paaiškinimų. Nurodytas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Įrodinėjimas teisme vyksta laikantis procesinių teisės normų. Įrodinėjimo procesas turi didžiulę reikšmę priimant teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis ne tik atsakovo atstovės I. Janulionienės paaiškinimais, bet ir atsakovo UAB „Rukma“ atstovo A. Kašnikov paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo buvo įvertinti vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, objektyviai, teisingai ir tinkamai.

49Teismas išvadą, jog absoliučiai išsamios informacijos skelbime apie varžytynes nenurodymas nepažeidė apelianto teisių, padarė ir atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas netoliese prie iš varžytynių parduodamo objekto naudojasi kitu nekilnojamuoju turtu, todėl puikiai žinojo apie parduodamos degalinės būklę. Tai patvirtina ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas paaiškinimas: „Kadangi ieškovas šalia minėto sklypo turi kitą nekilnojamąjį turtą, jam gerai žinoma vieta, adresu Sietino g. 4, Vilnius.“

50Įmonių bankroto valdymo departamento paskelbta informacija apie BUAB „Kamintras“ turto pardavimą iš varžytynių visiškai atitinka Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo reikalavimus. Todėl apelianto teiginiai dėl paskelbtų netikslų duomenų apie parduodamą iš varžytynių turtą, yra nepagrįsti ir atmestini.

51Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, kad paskelbta informacija apie varžytynes yra neteisinga. Todėl darytina išvada, jog paskelbta informacija apie varžytynes nepažeidė apelianto teisių ir teisėtų interesų.

52Apeliantas teigia, jog atsakovas UAB „Rukma“ savo atsiliepime į ieškinį nenurodė argumento dėl jo kaip pirkėjo sąžiningumo. Atsakovas UAB „Rukma“ ir neturėjo to įrodinėti, kadangi CK 4.96 straipsnio 4 dalyje numatyta daikto savininko, kuris parduodamas teismo sprendimams vykdyti, sąžiningumo prezumpcija, kuri nebuvo apelianto paneigta.

53Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog varžytynių skelbimo tvarka įtakojo tai, kad jose dalyvavo tik vienas pirkėjas. Apie varžytynes buvo pranešta tinkamai, o tai, kad jose dalyvavo tik vienas potencialus pirkėjas lėmė tai, kad antras pirkėjas atvyko į varžytynes pavėluotai, ir tai, kad parduodamas turtas nebuvo toks nekilnojamasis turtas, kurio paklausa rinkoje yra itin didelė. 17 procentų baigtumo statyti pastatas nėra didžiausią paklausą rinkoje turintis statinys, todėl logiška, jog norą tokį turtą įsigyti pareiškė vos du pirkėjai. Šią aplinkybę lėmė turto būklė, o ne varžytynių skelbimo tvarka. Parduodamas turtas buvo įkainotas tinkamai bei objektyviai atsižvelgiant į turto būklę ir paklausą rinkoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog turto pardavimo kaina buvo per maža ir pažeidžianti kreditorių interesus.

54Priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, turto pardavimas nagrinėjamu atveju nepažeidžia kreditorių interesų. Nebaigto statyti pastato vertė objektyviai vertinant nėra ir negali būti tokia pati ar bent jau panaši į baigto statyti pastato, todėl parduoto varžytynėse turto 4 300 Lt kaina yra objektyvi ir proporcinga pastato faktiniai būklei. Suinteresuotų asmenų įsigyti tokį turtą buvo bei yra nedaug, o kreditorių interesai turi būti patenkinami kuo operatyviau, todėl atsiradus tokio turto pirkėjui kreditorių interesai yra užtikrinti pardavus turtą ir iš gautų lėšų proporcingai tenkinant kreditorinius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog kreditoriai gali būti savarankiški šio ginčo subjektai ir patys savarankiškai ginti neva pažeistus savo interesus. Kreditoriai jokių prieštaravimų nepareiškė nei iškart po varžytynių, nei prasidėjus šiam ginčui tarp ieškovo ir atsakovų teisme, todėl ieškovas neturi jokio įstatyminio pagrindo atstovauti kreditoriams gindamas jų pažeistus interesus jiems to nepageidaujant, todėl ieškovo teiginiai dėl pažeistų kreditorių interesų nėra pagrįsti.

55Apeliantas nurodydamas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į BUAB „Kamintras“ kreditorių komiteto posėdžio 2010 m. rugsėjo 16 d. protokolą ir į ten nurodytą faktą, jog balsuojant dėl turto pardavimo kainos prieš balsavo darbuotojų atstovas, nenurodo aplinkybės, kad balsuojant turto pardavimo kaina buvo nustatyta balsų dauguma (4 - už, 1 - prieš). Vykdant bankroto procedūras sprendimai priimami balsuojant už atitinkama sprendimą nubalsavus daugumai. Šiuo atveju dauguma kreditorių balsavo už konkrečią 4300 Lt pardavimo kainą, todėl toks sprendimas ir buvo priimtas. Tai, kad vienas kreditorius (darbuotojų atstovas atstovaujantis darbuotojus) balsavo prieš nepaneigia šio sprendimo teisėtumo, priešingu atveju prarastų bet kokią prasmę sprendimų priėmimo balsų dauguma tvarka, jei vieninteliam kreditoriui balsavus prieš į daugumos nuomonę nebūtų atsižvelgta.

56Pagal Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuostatą tvirtinti bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą turi teisė tik kreditorių susirinkimas. Pažymėtina, kad kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas (Įmonių bankroto įstatymo 25 str. 3 d.). Iš varžytynių parduodamas įmonės turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali, tačiau neprivalo būti įvertintas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

57Taigi bankroto procese parduodamo iš varžytynių turto pradinės kainos nustatymo teisė teisės normų imperatyviai suteikta kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkimas sprendžia klausimą ar kreiptis dėl turto įvertinimo pas turto vertintojus ar nustatyti pradinę turto kainą tiesiog susirinkime.

58Pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatą kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti skundžiamas teismui. Teisę skųsti turi kreditoriai ir bankrutuojančios įmonės administratorius. Darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina, kuri nebuvo nuginčyta teisme, varžytynių organizatoriui - bankroto administratoriui - yra privaloma ir kiti tretieji asmenys neturi teisės šios kainos ginčyti.

59Pažymėtina, jog BUAB „Kamintras“ turto pardavimas iš varžytynių nepažeidė kreditorių interesus, o juos tinkamai užtikrino. Bankroto procedūros bei bankrutuojančios įmonės turo pardavimas iš varžytinių yra specifinis procesas, kurio metu siekiama kuo operatyviau ir kuo didesne kaina parduoti įmonės turtą kurį pardavus už gautas lėšas būtų tenkinami kreditoriniai reikalavimai. Siekiant derinti operatyvumo kreditorių interesų užtikrinimo principus buvo pasirinkta optimaliausia parduodamo turto kaina, kuri kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvo numatyta pačių kreditorių, todėl preziumuojama, jog jie priėmė geriausią ir labiausiai jų interesus tenkinantį sprendimą. Ši prezumpcija nėra paneigta, kadangi nei vienas BUAB „Kamintras“ kreditorius nėra pareiškęs prieštaravimų teisme nei dėl turto įkainojimo, nei dėl įvykusių varžytynių.

60Ieškinio ir apeliacinio skundo motyvus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu apeliantas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuri taikoma bylose dėl areštuoto turtą pardavimo iš varžytynių vykdymo procese. CPK VI dalies nuostatos imperatyviai reglamentuoja antstolio veiksmus nustatant skolininkui priklausančio turto įkainojimą. Tačiau įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus Įmonių bankroto įstatymas.

61Skirtingai nei vykdymo procese, kurio nuostatos reikalauja, kad antstolis įvertintų parduodamą turtą rinkos kainomis, bankroto procese turto pardavimo iš varžytynių pradinė kainos nustatymo ir patvirtinimo teisę suteikta kreditorių susirinkimui (komitetui). Pažymėtina, kad įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų normos nereglamentuoja parduodamo iš varžytynių turto pradinės kainos dydžio. Savo teises dėl parduodamo iš varžytynių įmonės turto kainos dydžio kreditoriai gina susirinkime bei skundžiant teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus. Todėl apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys negali būti laikomos precedentinėmis šioje byloje.

62Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

63Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimas yra absoliučiai negaliojantis CPK 329 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Apeliantas patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti 2010 m. lapkričio 16 d. varžytynes neteisėtomis, pripažinti negaliojančiu 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių aktą ir pritaikyti dvišalę restituciją. Teismas išsprendė visus šiuos ieškovo ieškinio reikalavimus. Tai, kad nei vienas jų nebuvo patenkintas lėmė teisinio pagrindo nebuvimas. Iš byloje esančios medžiagos teismas padarė išvadą jog nėra pagrindo nei varžytines, nei jų aktą pripažinti neteisėtomis, ir to pagrindu taikyti restituciją.

64Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo reikalavimas varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu vadovaujantis CK 1.80 straipsnio ir 1.81 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas. Ieškovas reikalavo pripažinti neteisėtomis varžytynes ir jų aktą. Šis reikalavimas teismo buvo išspęstas ir atmestas kaip nepagrįstas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl CK 1.81 straipsnio taikymo nėra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes ieškovo nurodytos teisinio santykio kvalifikacijos teismas nėra saistomas. Teismas, nenustatęs sandorio negaliojimo pagrindų, pagrįstai atmetė ieškinį visiškai, todėl teismo sprendime atskirai pasisakyti dėl CK 1.81 straipsnio nuostatos taikymo nebuvo prasmės bei reikalingumo.

65Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį, kas pripažintina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

66CPK 265 straipsnyje nurodoma, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl turto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nurodydamas du skirtingus šio reikalavimo teisinius pagrindus. Pažymėtina, jog ieškovas byloje pareiškė vieną ieškinio reikalavimą dėl atitinkamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurį teismas atmetė. Kitų reikalavimų dėl šio sandorio pareikšta nebuvo, todėl apelianto argumentai neturi teisinio pagrindo. Reikalavimas pripažinti atitinkamą sandorį negaliojančiu nurodant skirtingas CK teisės normas, t.y. reikalavimo teisinius pagrindus, nelaikytinas keliais skirtingais reikalavimais.

67Dėl bankroto administratoriaus veiksmų

68Apeliantas, teigdamas, kad bankroto administratorius netinkamai naudoja atsakovo BUAB „Kamintras“ lėšas, nepateikė į bylą tai įrodančių duomenų. Kiekviena byloje nurodyta aplinkybė privalo būti įrodyta teigiančios šalies. Apeliantas tokių savo teiginių neįrodė, todėl nėra jokio pagrindo nagrinėti nurodytas su byla nesusijusias aplinkybes.

69Dėl bylinėjimosi išlaidų

70Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės ir neatitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šie apelianto argumentai nepagrįsti atitinkamais skaičiavimais bei teisės aktų analize. Teismas priteisė iš ieškovo A. K. atsakovui BUAB „Kamintras“ 4598 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo teikti atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei teismui paskyrus pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu - pateikti tripliką. Pagal bylos apimtį, nagrinėjamų teisinių santykių sudėtingumą bei paruoštų procesinių dokumentų kiekį, iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos per didelėmis (CPK 93, 98 str.).

71Teisėjų kolegijos nuomone apeliacinis skundas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus bylos medžiagą, pagrįstai nusprendus neatidėti civilinės bylos nagrinėjimo ir išnagrinėjus bylą ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant, tinkamai nustačius, jog nėra įrodytas atitinkamas varžytynių vedimo tvarkos pažeidimo faktas, neįrodytas ieškovo interesų pažeidimo faktas bei tariamas BUAB „Kamintras“ kreditorių interesų pažeidimo faktas, dėl ko naikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

72Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovams po 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

74Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 83, 87 straipsniais sprendžia, kad ieškovui gražintinas sumokėtas 129 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kadangi ieškovas šioje byloje įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

77Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovė „Kamintras“ 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

78Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rukma“ 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

79Gražinti ieškovui A. K. 2011 m. birželio 20 d. AB „Swedbank“ mokėjimo kvitu sumokėtą 129 Lt (vieno šimto dvidešimt devynių litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu nusprendė... 7. Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas kaimyninio sklypo savininku, turėjo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo apeliacinės instancijos teismą... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Kamintras“ prašo... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Rukma“ nurodo, kad su... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo VMI prie FM nurodo, kad su... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės... 15. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 16. Dėl ieškovo ir jo atstovės nedalyvavimo teismo posėdyje... 17. Apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo... 18. CPK orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti... 19. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų... 20. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo atstovė beveik prieš kelis mėnesius... 21. Pagal CPK 156 straipsnio 1 dalį atidėti bylos nagrinėjimą teismas turi... 22. CPK 246 straipsnio 1 dalyje tarp galimų pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą... 23. Taip pat pažymėtina, jog CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato atitinkamas... 24. Dėl teismo posėdžio neatidėjimo... 25. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovo teisė būti išklausytam... 26. Pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą... 27. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo atstovės prašymą dėl... 28. Apeliantas nurodo, jog teismas privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti, o... 29. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog priimant sprendimą buvo... 30. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė... 31. Dėl rungtyniškumo principo ... 32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeista pastarojo... 33. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui ieškovą tinkamai informavus apie... 34. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai prieš teismo posėdį priėmė... 35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas BUAB „Kamintras“, pateikdamas... 36. Apeliantas nurodo, jog neatidėjus teismo posėdžio buvo apribota viena iš... 37. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas buvo šališkas dėl to,... 38. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog užkirtus kelią bylos... 39. Dėl turto varžytynių ir varžytynių akto galiojimo... 40. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad yra neteisingos pirmosios... 41. Apeliantas atitinkamu varžytynių vedimo tvarkos pažeidimu nurodo tariamai... 42. 2010 m. spalio 22 d. „Valstybės žininių“ priede „Informaciniai... 43. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nekilnojamasis turtas - degalinė buvo... 44. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl byloje esančių turto... 45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų dėl varžytynių galiojimo... 46. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio nurodė, jog ieškovas... 47. Apelianto argumentai dėl tariamo BUAB „Kamintras“ bankroto... 48. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas ieškovo ieškinio reikalavimus... 49. Teismas išvadą, jog absoliučiai išsamios informacijos skelbime apie... 50. Įmonių bankroto valdymo departamento paskelbta informacija apie BUAB... 51. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, kad paskelbta... 52. Apeliantas teigia, jog atsakovas UAB „Rukma“ savo atsiliepime į ieškinį... 53. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog varžytynių skelbimo tvarka... 54. Priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, turto pardavimas... 55. Apeliantas nurodydamas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į BUAB... 56. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuostatą... 57. Taigi bankroto procese parduodamo iš varžytynių turto pradinės kainos... 58. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatą kreditorių... 59. Pažymėtina, jog BUAB „Kamintras“ turto pardavimas iš varžytynių... 60. Ieškinio ir apeliacinio skundo motyvus dėl sandorio pripažinimo... 61. Skirtingai nei vykdymo procese, kurio nuostatos reikalauja, kad antstolis... 62. Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 63. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės... 64. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo reikalavimas varžytynių aktą... 65. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas neišnagrinėjo... 66. CPK 265 straipsnyje nurodoma, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų... 67. Dėl bankroto administratoriaus veiksmų... 68. Apeliantas, teigdamas, kad bankroto administratorius netinkamai naudoja... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 70. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog iš ieškovo priteistos... 71. Teisėjų kolegijos nuomone apeliacinis skundas skundžiamas pirmosios... 72. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į... 74. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 83, 87 straipsniais sprendžia, kad... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 76. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti... 77. Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei... 78. Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rukma“... 79. Gražinti ieškovui A. K. 2011 m. birželio 20 d. AB „Swedbank“ mokėjimo...