Byla e2-1624-947/2018

Dėl turtinės žalos atlyginimo, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – ERGO Insurance SE, R. M., Z. B., G. S

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

2sekretoriaujant Kamilei Trainei ir Aurelijai Paškevičienei,

3dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ advokatui Tadui Dumbliauskui,

4atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“ advokatui Pauliui Vaicekauskui,

5trečiojo asmens Z. B. advokatui Algirdui Sakalauskui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline“ dėl turtinės žalos atlyginimo, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – ERGO Insurance SE, R. M., Z. B., G. S..

7Teismas

Nustatė

8I. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimai ir argumentai.

9

1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2380,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, 121,32 Eur metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 1-3). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. vežimo sutarties pagrindu atsakovė UAB „Baltic transline“ 2015 m. liepos 28 d. atvežė bendrovei „Apranga“ krovinį. Krovinio priėmimo metu buvo nustatytas krovinio trūkumas (54 vienetų prekių trūkumas). Šis krovinys buvo apdraustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“, todėl įvykį pripažinus draudiminiu šiai bendrovei buvo išmokėta 2380,70 Eur draudimo išmoka. Ieškovė atgręžtiniu reikalavimu prašo priteisti turtinę žalą iš krovinio vežėjos UAB „Baltic transline“, nes vežėja netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl savo kaltės prarado dalį krovinio, todėl privalo draudimo bendrovei grąžinti nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepdama į atsakovės argumentus, ieškovė taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti vienerių metų senaties termino, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė (vežėja) dėl savo itin neatsargių veiksmų, prilyginamų tyčiniams veiksmams, prarado krovinio dalį, todėl negali remtis šiuo Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau – CMR konvencija) nustatytu ieškinio senaties terminu.

2. Atsakovės UAB „Baltic transline“ atsiliepimo argumentai.

2. Atsakovė su jai pareikštu ieškiniu visiškai nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. vežimo sutarties pagrindu 2015 m. liepos 28 d. bendrovei APB „Apranga“ atvežė krovinį. Krovinio pristatymo momentu buvo nustatytas 54 vnt. prekių trūkumas. Atsakovės teigimu, vežimo sutartį ji įvykdė tinkamai, atsakovės manymu, krovinio trūkumas galėjo atsirasti krovinio siuntimo vietoje, nes pakraunant krovinį vežėjos vairuotojams nebuvo sudaryta galimybė patikrinti krovinio kokybę ir kiekį. Dėl šios priežasties atsakovė atlygino krovinio gavėjai dalį nuostolių (867,81 Eur), kuriuos apskaičiavo CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies pagrindu (8,33 atsiskaitymo vieneto x 27 kg krovinio trūkumo). Remdamasi šiomis aplinkybėmis, atsakovė įrodinėjo, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3. Trečiųjų asmenų pozicijos.

3. Tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – ERGO Insurance SE, R. M., Z. B. ir G. S. savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsakovės atsiliepimo argumentus, todėl prašo teismo ieškinį atmesti (e. b. 1 t, b. l. 20, 85-86, e. b. 2 t., b. l. 27-29, 34, 73-74). Trečiasis asmuo Z. B. taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

10Teismas

konstatuoja:

11Ieškinys tenkinamas.

12IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados.

13

4. Byloje nustatyta, kad vežėja (atsakovė) UAB „Baltic transline“ maršrutu Italija – Kaunas - Vilnius pervežė APB „Apranga“ priklausantį krovinį. Krovinys, kaip nurodė atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose, buvo vežamas keliais etapais, t. y. krovinį iš siuntėjo Ceva Logistics Diesel SPA paėmė terminalo Z. A. atstovai ir pristatė į Z. A. terminalą 2015 m. liepos 11 d. Iš šio terminalo krovinį paėmė UAB „Baltic transline“ vairuotojai Z. B., G. S. ir pristatė į vežėjos sandėlius Kaune (Nemajūnų g. 19b) (e. b. 3 t., b. l. 23). Iš šio sandėlio krovinį priėmė ir į Vilnių atvežė kitas UAB „Baltic transline“ vairuotojas R. M.. Krovinį priėmus, buvo nustatytas 54 vienetų krovinio trūkumas (e. b. 2 t., b. l. 10-19). Dėl šio įvykio buvo sudarytas aktas, apskaičiuotas padarytų nuostolių dydis. Dėl prarasto apdrausto krovinio trūkumo ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi krovinio draudimo liudijimu Nr. 105938185, išmokėjo draudėjai (krovinio gavėjai APB „Apranga“) 2380,70 Eur dydžio draudimo išmoką (e. b. 1 t., b. l. 50), kurią reikalauja priteisti iš atsakovės. Atsakovės atstovas teismo posėdyje, atsakydamas į teismo klausimus dėl įrodinėjimo dalyko, patvirtino, kad atsakovė neginčija šių aplinkybių ir neprieštarauja dėl padarytos žalos dydžio bei draudimo išmokos sumos (e. b. 1 t., b. l. 16-18, 19, 56, 33), tačiau nesutiko, kad būtent ji yra atsakinga dėl dalies prarasto krovinio.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Įvertinus bylos šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus apie krovinio vežimą maršrutu Italija – Kaunas - Vilnius, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju tarp bendrovės „Apranga“ ir atsakovės susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai, kuriems be 2014 m. liepos 1 d. vežimo sutarties sąlygų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, taip pat taikomos CMR konvencijos normos. CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
6. Teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, nesutinka su atsakovės argumentais, kad jai nekyla civilinė atsakomybė dėl visiško nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalimi, dėl krovinio trūkumo vežėja negali būti atleidžiama nuo žalos atlyginimo, nes žala atsirado būtent dėl vežėjos didelio nerūpestingumo. Kasacinio teismo praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009).
7. Šioje byloje atsakovės poziciją ir paaiškinimus, kodėl atsirado krovinio trūkumas, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad krovinio trūkumas buvo nustatytas tik tuo momentu, kai krovinį priėmė bendrovė „Apranga“ Vilniuje esančiuose sandėliuose. Tačiau trečiasis asmuo R. M. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teikdamas žodinius paaiškinimus, nurodė, kad krovinio pakuočių sugadinimą jis pamatė ir apie tai sandėlio darbuotojams pranešė jau priimdamas krovinį UAB „Baltic transline“ sandėliuose Kaune. Trečiojo asmens paaiškinimu, jis ketino fotografuoti pažeistas krovinio pakuotes, tačiau jam sandėlio darbuotojai nurodė, kad viskas jau yra užfiksuota (e. b. 1 t., b. l. 20, e. b. 2 t., b. l. 27-29; 2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 7 min. - 10 min.). Vėliau atsakovė laikėsi pozicijos, kad krovinys jau priimant buvo su trūkumais, nes vairuotojai Z. B. ir G. S., priimdami krovinį Italijos terminale Z. A., buvo nušalinti nuo krovinio pakrovimo darbų. Tretieji asmenys Z. B. ir G. S. byloje pateikė šią atsakovės poziciją patvirtinančius paaiškinimus, tačiau G. S. taip pat nurodė, kad būtent krovinio važtaraštyje vienas iš vairuotojų šias aplinkybes turėjo būtinai nurodyti (2018 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 26 min. - 32 min.). Šio asmens paaiškinimu, turėjo būti dar vienas važtaraštis su pastabomis apie krovinio pakrovimo aplinkybes Italijoje. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs teismas 2018 m. sausio 23 d. protokoline nutartimi buvo įpareigojęs atsakovę pateikti teismui visus be išimties šio vežimo važtaraščius, tačiau nei viename iš pateiktų dokumentų (dviejų važtaraščių) nėra užfiksuotos vairuotojų Z. B. ir G. S. pastabos dėl krovinio priėmimo aplinkybių. Atsakovė apskritai nepateikė teismui važtaraščio, kurį pildė nurodyti vairuotojai, nors pačios atsakovės paaiškinimu būtent šie vairuotojai priėmė krovinį Italijoje ir jį atvežė į sandėlius Kaune. Atsakovės atstovas teismo posėdyje taip pat negalėjo paaiškinti teismui, dėl kokios priežasties atsakovė nei važtaraštyje, nei atskiru pranešimu neinformavo krovinio vežimo užsakovės APB „Apranga“ apie tai, kad priimant krovinį vežėjos vairuotojai faktiškai negalėjo patikrinti krovinio įpakavimų būklės, taip kaip buvo imperatyviai numatyta 2014 m. liepos 1 d. vežimo sutarties 4.1.4, 4.1.5, 4.1.7 punktuose (e. b. 1 t., b. l. 34). Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad važtaraštyje vežėja nenurodė motyvuotų pastabų apie krovinio priėmimo sąlygas, o tai atitinkamai rodo didelį vežėjos nerūpestingumą. Taip pat akcentuotina, kad trečiojo asmens R. M. paaiškinimu, krovinio pakuotės pažeidimai buvo žinomi jau UAB „Baltic transline“ sandėliuose Kaune, tačiau ir šioje stadijoje krovinio užsakovė nebuvo apie tai informuota. Tokie atsakovės veiksmai pagal kasacinio teismo praktiką yra prilyginami dideliam vežėjo neatsargumui. Teismo įsitikinimu, vežėja UAB „Baltic transline“, priimdama krovinį Italijoje, vėliau pristatydama jį į Kauno sandėlius, nesilaikė minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, neatliko visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, t. y. krovinio priėmimo aplinkybių neužfiksavo krovinio važtaraštyje, apie tai nedelsiant neinformavo krovinio vežimo užsakovės, todėl padaryta žala privalo būti atlyginta, neribojant jos dydžio (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-172/2009).
8. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio bylą, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Kasacinio teismo pažymėta, kad prailgintas trejų metų ieškinio senaties terminas nustatytas tam, jog ieškovui būtų suteikta didesnė pažeistų teisių gynybos apimtis, kai jis patiria nuostolių dėl kvalifikuota kaltės forma padarytų neteisėtų veiksmų (tyčinių ar tokiems prilyginamų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „MS Transport“ v. UAB „Nodora“, bylos Nr. 3K-3-267/2009). Nagrinėjamu atveju teismas kvalifikavo vežėjos veiksmus kaip didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams, todėl ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šis ieškinio senaties terminas nėra praleistas (vežimas buvo atliktas 2015 m. liepos 28 d., o ieškinys buvo pateiktas po dviejų metų (2017 m. rugpjūčio 4 d.).
9. Jau minėta, kad dėl nurodyto faktiškai trūkstamo krovinio vertės (žalos dydžio) ginčo tarp šalių nėra. Taigi konstatuotina, kad, ieškovė, vykdydama krovinio draudimo sutartį, pagrįstai išmokėjo APB „Apranga“ 2380,70 Eur dydžio draudimo išmoką krovinio trūkumu padarytiems nuostoliams atlyginti. Ieškovė byloje įrodė aplinkybę, kad krovinio dalis buvo prarasta dėl vežėjos didelio neatsargumo, todėl ieškovei (draudikui), išmokėjusiai draudimo išmoką, subrogacijos pagrindu perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės (vežėjos) (CPK 178 straipsnis, CK 6.245-6.249, 6.256, 6.987, 6.1015 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 2380,70 Eur žalos atlyginimo.
10. Patenkinus vežėjai pareikštą ieškinį dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjos priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų, palūkanos – 121,32 Eur (už 2380,70 Eur sumą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. liepos 31 d., t. y. už 372 dienas) ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis, 6.37 straipsnis).
11. Ieškinį patenkinus, iš ieškovės atsakovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies, 88 straipsnio nuostatomis, priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 56 Eur žyminio mokesčio (e. b. 1 t., b. l. 45), 455,58 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (e. b. 1 t., b. l. 82-84), 193,88 Eur ir 17,84 Eur dokumentų vertimo išlaidų (e. b. 2 t., b. l. 2, 49).
12. Ieškinį patenkinus, atsakovės UAB „Baltic transline“ pusėje buvusio trečiojo asmens Z. B. prašymas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (už advokato teisinę pagalbą) yra atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
13. Ieškinį patenkinus, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (23,93 Eur) valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

15patenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį.

16Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“, j. a. k. 235584990, 2380,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 70 ct) turtinės žalos atlyginimą, 121,32 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 32 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2502,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, 455,58 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 58 ct) išlaidų už advokato pagalbą, 211,72 Eur (du šimtus vienuolika eurų 72 ct) vertimo išlaidų.

17Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“, j. a. k. 235584990, 23,93 Eur (dvidešimt tris eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.