Byla 2-54-577/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

2sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams B. V., adv. G. B.,

4atsakovams R. B., A. P., atsakovo A. P. atstovei adv. B. P.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, bankroto administratorius UAB „Vantolina“ ieškinį atsakovams R. B., A. P., R. A. dėl nuostolių atlyginimo ir

Nustatė

6ieškovo BUAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, bankroto administratorius UAB „Vantolina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų R. B., A. P., R. A. solidariai ieškovo BUAB „Durisolio“ statybinės medžiagos naudai 895 372 Lt nuostolių atlyginimą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; nurodo, kad jam joks įmonės turtas ir finansiniai dokumentai nebuvo perduoti, todėl reikalavimas priteisti nuostolius yra grindžiamas 2010-01-26 įmonės balanso duomenimis, nes šis balansas yra sudarytas jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl jo duomenys yra artimiausi bankroto bylos iškėlimo datai. Įmonės akcininkai buvo R. B. ir A. P.. A. P. ėjo įmonės direktoriaus pareigas nuo 2006-09-04 iki 2008-05-13, R. B. įmonės direktoriumi buvo nuo 2001-03-20, o atleidimo data nėra žinoma, paskutine įmonės direktore buvo paskirta R. A., kuri pagal VĮ Registrų centro duomenis šias pareigas ėjo iki 2008-08-20, tačiau į jos vietą nebuvo paskirtas joks kitas direktorius iki pat 2009-03-30. Ieškovo atstovai tvirtina, kad nei įmonės akcininkai, nei paskutinioji iki bankroto bylos iškėlimo direktorė nesirūpino bendrovės turto išsaugojimu, todėl turi solidariai atsakyti už prarastą įmonės turtą. Atleidus R. A. iš direktoriaus pareigų, ji nesirūpino turto išsaugojimu ir niekam neperdavė balanse apskaityto turto, kurio vertė jos atleidimo iš darbo dieną sudarė 956 281 Lt. Turto perdavimu nesirūpino ir įmonės akcininkai, kurie net nepaskyrė naujo direktoriaus, kuris galėtų perimti įmonės turtą iš atleidžiamo direktoriaus ir būtų už jį atsakingas. Neišsaugojus įmonės turto, dabar yra pažeidžiami pačios įmonės ir jos kreditorių interesai, nes esamo įmonės turto nepakanka atsiskaityti su jais. Ieškovo atstovai tvirtina, kad įmonės akcininkai dar iki palikdami įmonę be direktoriaus savo veiksmais mažino įmonės turtą nepagrįstais pinigų išmokėjimais įmonės akcininkams: 2008-01-27 iš įmonės kasos R. B. buvo išmokėta 10 644,52 Lt, 2008-05-14 R. B. vėl buvo išmokėta 21 944,21 Lt, 2008-05-15 A. P. buvo išmokėta 15 859,40 Lt. Jokių dokumentų, kurie pagrįstų minėtų sumų išmokėjimą akcininkams, bankroto administratoriui perduota nebuvo. Be to, atkreipia dėmesį, kad tuo metu įmonė jau buvo nemoki, nes Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartyje konstatavo, jog jau iš 2007 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog įmonė yra nemoki. Administratoriaus nuomone, tiek mažindami nemokios įmonės turto masę, tiek palikdami įmonę be valdymo organo ir neužtikrindami įmonės turto išsaugojimo, įmonės akcininkai pažeidė pareigą elgtis taip, kad dėl jų elgesio arba neveikimo nebūtų padaroma žala kitiems asmenims. Pažymėjo, jog nei vienas iš atsakovų neneigia, kad 2010-01-26 ieškovo balanse nurodytas turtas įmonės administratoriui nebuvo perduotas, tačiau skirtingai interpretuoja susidariusią situaciją ir kaltę dėl įmonės turto praradimo. Administratoriaus nuomone, atsakovų pateikti paaiškinimai neatleidžia nei vieno iš jų nuo pareigos atlyginti įmonei padarytą žalą. Nurodo, kad įmonės buhalterė pateikė jam įmonės turto sąrašus, iš kurių matyti, kad 2008-09-30 ilgalaikis įmonės turtas sudarė – 53 019,39 Lt, 2010-01-26 sandėlio likučiai sudarė 24 965, 37 Lt, o kitas turtas sudarė 337 168, 94 Lt ir 243 368,63 Lt. Pažymi, kad nei vienas iš atsakovų nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių ieškovo turto praradimą, o nors atsakovas A. P. ir tvirtina, kad 2010-01-26 balanse nurodoma turto suma yra neteisinga, bet nepateikia jokių šiuo savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas A. P. savo atsiliepime nurodo, kad UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos balanse įrašytas turtas buvo panaudotas UAB „Altesta“ statomuose objektuose, operacijų turtu nefiksuojant jokiuose dokumentuose. Administratoriaus nuomone, tokiais teiginiais atsakovas pats patvirtina, kad įmonės turtas buvo iššvaistytas. Taip pat administratorius pastebi, jeigu UAB „Altesta“ būtų buvusi skolinga UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, tai įmonės valdymo organų nariai ar akcininkai turėjo reikšti kreditorinius reikalavimus UAB „Altesta“ bankroto byloje, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl dar ir dėl šios priežasties atsakovai privalo atlyginti įmonei padarytą žalą. Administratorius paaiškina, kad iš jo turimų duomenų neįmanoma nustatyti, kokiu laikotarpiu ir koks konkretus turtas buvo iššvaistytas, todėl atsakovai turi atsakyti solidariai.

7Atsakovas A. P. bei jo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašo jį atsakovo A. P. atžvilgiu atmesti. Pažymėjo, jog buvo mažasis bendrovės akcininkas, kuris jokių sprendimų bendrovėje nepriminėjo, faktiškai įmonei vadovavo atsakovas R. B., kuris buvo pagrindinis bendrovės akcininkas. Atsakovas A. P. tvirtina, kad administratorius neteisingai interpretuoja 2010-01-26 UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos balansą; ieškovas prašo priteisti 895 372 Lt, kai įmonės balanse nurodoma, kad pirkėjų įsiskolinimas sudaro 243 341 Lt, kuris niekada ir nebuvo padengtas, nes skolininkui UAB „Altesta“ buvo iškelta bankroto byla. Taip pat atsakovas tvirtina, kad balanse nurodyta 605 503 Lt suma yra neteisinga, nes įmonė tokio turto turėti negalėjo. Paaiškina, kad nuo 2007 metų pagal užsakovo UAB „Altesta“ užsakymą bendrovė vykdė statybos darbus Vismaliukų k. ir Paraudondvario k., Vilniaus rajone, tačiau 2008 m. bankams sustabdžius finansavimą, UAB „Altesta“ nebeturėjo finansinių galimybių sumokėti už UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos atliktus darbus, darbai buvo vis tiek vykdomi, tačiau užsakovas nebepasirašinėjo statybos darbų aktų, statybinės medžiagos liko UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos balanse, nors jos buvo panaudojamos statybai Vismaliukų k. ir Paraudondvario k., Vilniaus rajone. Atsakovas tvirtina, kad 2008-05-13 pasitraukus iš direktoriaus pareigų, jis įmonės veikloje nebedalyvavo, o sprendimą atleisti iš direktoriaus pareigų R. A. priėmė vienasmeniškai R. B.; ją atleidęs iš direktoriaus pareigų, jis nesirūpino naujo direktoriaus paskyrimu. Atsakovui einant vadovo pareigas, jokių nemokumo požymių bendrovėje nebuvo; 2008-05-13 bendrovė dirbo, pagal galimybes atsiskaitinėjo su kreditoriais. Bankroto byla buvo iškelta po metų, t.y. 2009 m. pavasarį. Todėl, atsakovo nuomone, jis negali būti atsakingas už tai, kad nebuvo paskirtas naujas įmonės vadovas ir neperduotas įmonės turtas bankroto administratoriui. Dėl 15 859,40 Lt išmokėjimo atsakovas nurodo, jog ši pinigų suma buvo jam išmokėta kaip kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas tvirtina, kad jis neturėjo įtakos įmonės akcininkų susirinkime, nes įmonės veiklą visiškai kontroliavo R. B.. Jis nieko nežinojo apie pagrindinio akcininko veiksmus, todėl negali prisiimti jokios atsakomybės, o pats jokios žalos įmonei nepadarė. Pažymi, kad atsakovas R. B. kontroliavo ir UAB „Altesta“, ir UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos veiklą, šios įmonės kartu vykdė bendrus statybinius projektus, todėl būtent R. B. turėjo ir galėjo realiai būdamas didžiuoju bendrovių akcininku laiku stabdyti bendrovių veiklą ir nedidinti skolų.

8Atsakovė R. A. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu jos atžvilgiu nesutinka, prašo jį atmesti; teigė, kad ji UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos direktore buvo nuo 2008-05-13 iki 2008-08-20, per šį laikotarpį, pasak atsakovės, jokie statybos darbai įmonėje nebuvo vykdomi, buvo atlikti tik tam tikri smulkūs prekių pardavimai, tikslūs duomenys apie pardavimus yra perduoti administratoriui. Tvirtina, jog ji, būdama direktore, negalėjo nei iššvaistyti, nei pasisavinti jokio įmonės turto, be to nurodo, kad jai A. P. neperdavė jokių dokumentų ir įmonės turto, todėl ir ji nieko negalėjo perduoti.

9Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Atsakovo teigimu, jis buvo įmonės akcininkas ir samdomas darbuotojas, todėl iššvaistyti ar pasisavinti įmonės turto negalėjo; nurodo, kad visa įmonės veikla buvo vykdoma būtent A. P. direktoriavimo laikotarpiu, jis administravo visą įmonės veiklą, todėl ir privalo atsakyti už laikotarpį nuo 2006-09-04 iki 2008-05-13. R. B. patvirtino, jog buvo UAB „Altesta“ direktorius, visi atlikti darbai pagal pateiktas sąskaitas buvo įtraukti į UAB „Altesta“ apskaitą. Pasak atsakovo, kadangi jis vadovavo didelei įmonei UAB „Altesta“, todėl net fiziškai nebūtų turėjęs laiko vadovauti ir UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos. Nurodo, kad UAB „Altesta“ buvo tik vienas iš UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos užsakovų, todėl medžiagų likučiai galėjo susidaryti įvairiais būdais. Taip pat pažymi, kad likučiuose daug mažaverčio inventoriaus, kuris turėjo savo laiku būti nurašytas. AtsakovoR. B. nuomone, A. P. kaip įmonės akcininkas elgėsi juridiškai neteisingai; A. P. metus darbą, R. B. buvo priverstas ieškoti kito direktoriaus, o apie įmonės trūkumus ir nesklandumus nieko nežinojo iki to laiko, kol įmonei buvo iškelta bankroto byla.

10Ieškinys atsakovų A. P. ir R. A. atžvilgiu atmestinas, atsakovo R. B. atžvilgiu tenkintinas.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-03-19 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“ (t. 1, b.l. 17-19); ta pačia nutartimi UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pateikti į bylą vykdomieji raštai, administratoriaus 2011-03-14, 2011-11-02 raštai patvirtina, jog administratorius ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių perimti įmonės dokumentus bei turtą. Priėmimo-perdavimo aktai (t. 1, b.l. 33-36) patvirtina, jog bankroto administratoriui buvo perduota tik neženkli dalis bendrovės dokumentų: 2009-10-07 dalyvaujant antstoliui R. A. perdavė dalį įmonės dokumentų; kita dalis įmonės dokumentų buvo perduota administratoriui 2010-01-26; 2010 metų lapkričio mėnesio pabaigoje bankroto administratoriui buvo perduoti UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos 2008-05-13, 2008-08-20, 2008-09-30 ir 2010-01-26 balansai; tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad bankroto administratoriui būtų perduotas koks nors bendrovės turtas, byloje nėra.

12Perduotų bankroto administratoriui bendrovės 2008-05-13, 2008-08-20, 2008-09-30 ir 2010-01-26 balansų duomenimis bendrovės turtas 2008-05-13 sudarė 1 065 364 Lt, 2008-08-20 – 956 281 Lt, 2008-09-30 – 895 372 Lt ir 2010-01-26 – 895 372 Lt. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad koks nors bendrovės turtas būtų perduotas bankroto administratoriui. Ieškovo teigimu, negalima nustatyti, kokiu laikotarpiu ir koks konkretus turtas buvo iššvaistytas; turto iššvaistymui neužkirto kelio nei įmonės akcininkai, nei vadovai, atsakovų elgesys nulėmė įmonės kreditorių teisių pažeidimą – turto masto sumažinimą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, todėl atsakovai turi atsakyti solidariai; iš atsakovų solidariai priteistini nuostoliai, kuriuos sudaro bendrovės balansuose apskaityto, bet faktiškai prarasto turto vertė – 895 372 Lt; reikalavimą priteisti nuostolius grindžia 2010-01-26 įmonės balanso duomenimis, nes, ieškovo teigimu, šis balansas yra sudarytas jau po bankroto bylos iškėlimo, jo duomenys artimiausi bankroto bylos iškėlimo datai, todėl, pasak ieškovo, šiame balanse nurodytas ne mažesnės vertės turtas turėjo egzistuoti ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną. Taigi, ieškovo teigimu, atsakovas R. B. turi atsakyti kaip akcininkas, atsakovas A. P. kaip akcininkas ir vadovas, R. A. – kaip bedrovės vadovė.

13Tiek proceso dalyvių paaiškinimais, tiek byloje surinktų rašytinių įrodymų duomenimis nustatyta, kad atsakovai R. B. bei A. P. yra bendrovės akcininkai; R. B. priklauso 67 paprastosios vardinės įmonės akcijos, kurios sudaro 67 procentus visų įmonės akcijų, o 33 akcijos (33 procentai visų akcijų) – priklauso A. P. (t. 1, b.l. 20-23). Atsakovas A. P. ėjo įmonės direktoriaus pareigas nuo 2006-09-04 iki 2008-05-13 (t. 1, b.l. 20, 21-22, 26). Nuo 2008-05-14 įmonės direktore paskirta R.A. (t. 1, b.l. 21,26). Visuotinio akcininkų susirinkimo 2008-08-19 sprendimu Nr. 08-08-19 (t. 1, b.l. 23) buvo nutarta jos prašymu atleisti ją iš bendrovės direktorės pareigų, darbo sutartis buvo nutraukta 2008-08-20 (t. 1, b.l. 54-55); VĮ Registrų centro duomenimis, ji ėjo direktorės pareigas nuo 2008-06-04 iki 2009-03-31 (t. 1, b.l. 26). Pažymėtina, jog akcininkų 2008-08-19 susirinkimo protokolo turinys patvirtina, kad R. B. atleido R. A. vienasmeniškai, beje, ir jis buvo įgaliotas pasirašyti su R. A. jos atleidimo iš darbo dokumentus; todėl teismo vertinimu visiškai akivaizdu, kad būtent R. B. turėjo pasirūpinti ir užtikrinti, kad įmonės turtas būtų perimtas iš atleistos bendrovės direktorės įstatymo nustatyta tvarka. Be to, atsakovas R. B. nuo 2005-10-10 įmonėje ėjo projektų vadovo pareigas (t. 1, b.l. 24-25).

14Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

15Visų pirma paminėtina tai, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus būtina nustatyti visų jos sudėties sąlygų egzistavimą. Preziumuojama yra tik skolininko kaltė (CK 6.248 str. 1 d.). Tuo tarpu įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala turi ieškovas. Nors bankroto bylos yra susijusios su viešu interesu, įmonės administratorius įrodinėjimo prasme nėra privilegijuotas asmuo. Taigi, jis turi įrodyti visas kitos šalies civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę) (CPK 12, 178 str.).

16Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovo A. P. tiek jo procesiniuose dokumentuose nurodytus, tiek bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus apie tai, kad jam pradėjus eiti direktoriaus pareigas ir nustojus eiti direktoriaus pareigas visas bendrovės turtas buvo perduodamas (tiek jam iš ankstesnio vadovo, tiek jis perdavė R. A.) tik vizualiai, jokių turto perdavimo-priėmimo aktų surašoma nebuvo, darytina išvada, kad atsakovai A. P. ir R. A., būdami įmonės vadovais, nesilaikė vadovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas (Įstatymo 12 str. 1 d.; 21 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju svarstant, ar atsakovams A. P. ir R. A. kyla civilinė atsakomybė, svarbu nustatyti kiek ir ar iš viso toks atsakovų įstatymo reikalavimų nesilaikymas sąlygojo bedrovės turto, užfiksuoto 2010 m. balanse, praradimą (būtent paminėto balanso duomenimis ieškovas grindžia prašomų priteisti nuostolių dydį). Sprendžiant šį klausimą, akcentuotinos dar ir kitos labai svarbios nagrinėjamam ginčui nustatytos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 2.82 str. 2 d., ABĮ 19 str. 1 d. nuostatose įtvirtinta, kad bendrovė privalo turėti valdymo organą (kolegialų ar vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ieškovo Įstatų 5.1. d. Visiškai aišku, kad įmonė negali likti be direktoriaus, todėl atšaukiant bendrovės vadovą, tuo pačiu turi būti renkamas naujas įmonės vadovas (ABĮ 37 str. 5 d., Įstatų 5.14 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po R. A. 2008-08-20 atleidimo joks kitas asmuo į direktoriaus pareigas paskirtas nebuvo. Kaip minėta, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovas R. B. (bedrovės akcininkas, turintis 67 procentus akcijų) 2008-08-19 vienasmeniškai priima sprendimą (t. 1, b.l. 23) patenkinti R. A. prašymą dėl atleidimo iš darbo ir 2008-08-20 atleisti ją iš darbo, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Beje, pats R. B. save įgalioja pasirašyti darbo sutartyje su R. A. dėl jos atleidimo. Iš darbo sutarties Nr. 83 (t. 1, b.l. 54-55) matyti, kad darbo sutartis nuo 2008-08-20 pagal DK 127 str. 1 d. su R. A. nutraukta. VĮ Registrų centro duomenimis (t. 1, b.l. 26) A. atleista nuo 2009-04-09. Tačiau byloje surinkti įrodymai: R. A. raštas (t. 1, b.l. 32) antstoliui I. G., kuriame ji nurodo, kad nuo 2008-08-20 nebedirba UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, paties R. B. paaiškinimai apie tai, kad po sutarties nutraukimo su R. A. jokių darbų bendrovėje neatlikinėjo, galu gale įrašas apie darbo sutarties nutraukimą sudaro pagrindą išvadai, kad R. A., nors de jure ir buvo laikoma bendrovės direktore, tačiau de fakto bendrovės direktorės pareigų nėjo nuo 2008-08-20. Pažymėtina ir tai, kad tokią teismo išvadą patvirtina ir 2008-09-30 sudarytas bendrovės balansas, kuris yra pasirašytas atsakovo R. B., kaip projekto vadovo (t. 1, b.l. 24-25, b.l. 51). Kita vertus, teismo nuomone, šis 2008-09-30 bendrovės balansas patvirtina ir tai, kad visas bendrovės balanse apskaitytas turtas R. A. nebuvo prarastas, kaip teigia ieškovo atstovai, nes priešingu atveju visiškai neaišku, kokiu pagrindu (jeigu bendrovėje nebūtų turto) balansas būtų sudarytas, ir kita vertus visiškai akivaizdu, kad jeigu bendrovėje turto nebūtų, R. B., kaip įmonės akcininkas, jau tada turėtų pagrindą kelti klausimą dėl R. A. padarytos žalos (turto praradimo) bendrovei atlyginimo. Taigi, nors, kaip teismas jau aukščiau nustatė, kad atsakovai A. P. ir R. A. nesilaikė vadovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų; bendrovėje nebuvo tinkamai apskaitomi nei bendrovės turtas, nei tvarkomi buhalteriniai dokumentai, tačiau minėtas 2008-08-30 balansas sudaro teismui pagrindą daryti vienareikšmišką išvadą, kad po R. A. atleidimo turtas balanse nurodytoje apimtyje bendrovėje buvo (ką atsakovas R. B. patvirtino pasirašydamas 2008-09-30 balansą). Atkreiptinas dėmesys, jog 2008-09-30 balanso (t. 1, b.l. 51) ir 2010-01-26 balanso (t. 1, b.l. 52-53) duomenys faktiškai identiški.

17Akcentuotina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendrovės akcininkai turi pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (LAT 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009, 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011, LAT 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2011 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagrindinės bendrovės akcininkas R. B. (be kito akcininko žinios), atleidęs iš pareigų bendrovės direktorę, nepasirūpino kito valdymo organo paskyrimu, įstatymo nustatyta tvarka turto perėmimu bei to turto išsaugojimu, o iškėlus bankroto bylą – turto perdavimu bankroto administratoriui. Bendrovėje buvo tik du akcininkai – atsakovai R. B. ir A. P.; tačiau teismas, įvertinęs aukščiau išvardintas nustatytas faktines aplinkybes (atsakovas R. B. atleido R. A. vienasmeniškai, pats perėmė turtą, sudarė ir pasirašė balansą), neturi pagrindo netikėti A. P. paaiškinimais, kad jis po to, kai nustojo eiti bendrovės direktoriaus pareigas ir bendrovės direktore buvo paskirta R. A., visiškai nusišalino nuo bedrovės veiklos, o būtent atsakovas R. B. buvo ne tik pagrindinis akcininkas, bet faktiškai savo sprendimais darė lemiamą įtaką bendrovės veiklai. Iš pateiktų byloje rangos sutarčių, sudarytų tarp UAB „Altesta“ ir UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, kurios pasirašytos UAB „Altesta“ direktoriaus R. B. ir UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos direktoriaus A. P., trišalių reikalavimų įskaitymo tarp UAB „Altesta“, UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, UAB „Durisolis“ sutarčių, pasirašytų UAB „Altesta“ direktoriaus R. B., UAB „Durisolis“ direktoriaus pavaduotojos R. B. ir UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos direktorės R. A. (kuri darbo sutarties bei Registrų centro duomenimis sutarties pasirašymo metu net nėjo bendrovės UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos direktorės pareigų), paminėtų bendrovių tarpusavio užskaitymo aktų, atliktų darbų perdavimo aktų matyti, kad UAB „Altesta“, UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, UAB „Durisolis“, kurių pagrindinis akcininkas buvo atsakovas R. B. (ko jis neneigė ir duodamas paaiškinimus), veikla buvo tampriai susijusi; o tai, kad UAB „Altesta“ buvo UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos užsakovas, būtent rangos sutarčių, sudarytų su UAB „Altesta“, vykdymui UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos buvo perkamos statybinės medžiagos, atliekami statybos darbai, patvirtina ir atsakovo A. P. teiginius, kad UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos finansinę padėtį sąlygojo UAB „Altesta“ tiek atliktų bendrovės darbų priėmimas, tiek savalaikis atsiskaitymas už panaudotas statybines medžiagas ir atliktus darbus. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytą (tiek R. B. kaip pagrindinio akcininko vaidmenį ir įtaką UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos veiklai, tiek R. A. atleidimo iš direktorės pareigų ir turto perdavimo aplinkybes), akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bendrovei padaryta žala yra teisiškai pernelyg nutolusi nuo A. P. kaip akcininko neteisėtų veiksmų (neveikimo), vertinant juos būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti kontekste. Visiškai sutiktina su R. B. teiginiais, kad paprastai akcininkas kasdienėje įmonės veikloje, taip pat ir santykiuose su kreditoriais ir įsipareigojimais jiems, nedalyvauja. Tokią veiklą vykdo ir visų pirma atsakingas už ją yra įmonės vadovas, tačiau nagrinėjamu atveju, kuomet įmonės vadovas buvo akcininko atleistas ir bedrovės turtas paliktas akcininko žinioje, atsakomybė už turto neišsaugojimą atsiranda būtent šitam asmeniui. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau nustatytą bei tai, kad atsakovas R. B., vienasmeniškai atleidęs iš darbo bendrovės direktorę, kito bendrovės valdymo organo nepaskyrė; vėliau, nesant bendrovės valdymo organo, o jam būnant pagrindiniu bendrovės akcininku, jokių priemonių tinkamai sutvarkyti bendrovės turto apskaitą bei buhalterinius dokumentus nesiėmė; iškėlus bendrovei bankroto bylą turto, kuris jo buvo apskaitytas po R. A. atleidimo 2008-09-30 bendrovės balanse, bendrovės paskirtam bankroto administratoriui neperdavė (2008-09-30 ir 2010-01-26 balansų duomenys analogiški), darytina išvadą, kad būtent atsakovo R. B. veiksmai (neveikimas) nulėmė bendrovės turto praradimą, todėl ieškinys gali būti tenkintinas tik jo atžvilgiu. Teismo vertinimu, R. B. pasirašydamas 2008-09-30 balansą patvirtino, kad balanse nurodytas turtas bendrovėje yra, tačiau, kaip minėta, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui jo neperdavė. Esant nustatytam, teismo nuomone, net ir konstatavus tiek A. P. ir R. A. netinkamą bendrovės vadovo pareigų vykdymą, o A. P. kaip bendrovės akcininko neveikimą, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovų A. P. ir R. A. neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys su ieškovo nurodomais bendrovei padarytais nuostoliais, o būtent 2010-01-26 balanse nurodyto turto, kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui, praradimu, todėl ieškinys atsakovų A. P. ir R. A. atžvilgiu atmestinas.

18Ieškovo argumentai, kad atsakovai A. P. ir R. B. įmonei būnat nemokiai mažino įmonės turto mastą, atmestini, kaip visiškai neįrodyti (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog atsakovas R. B. neigia gavęs iš bendrovės administratoriaus įvardintus pinigus; iš įrodymų, kuriais ieškovas grindžia savo teiginius, kad 2008-01-27 iš įmonės kasos R. B. buvo išmokėta 10 644,52 Lt, 2008-05-14 R. B. vėl buvo išmokėta 21 944,21 Lt (t. 1, b.l. 56-57), matyti, kad kasos išlaidų orderiai atsakovo R. B. nepasirašyti. Tuo tarpu A. P. buvo išmokėtas darbo užmokestis (b. l, b.l. 58, 91), todėl nėra pagrindo spręsti, kad tokia išmoka buvo pažeisti Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ar kitų įstatymų nuostatos.

19Kiti ieškovo argumentai nagrinėjama ginčui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisakinėja.

20Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 str.), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-64/2013).

21Tiek 2008-09-30 ir 2010-01-26 balansų duomenimis bendrovės turtas – 895 372 Lt; kiti finansinės atskaitomybės dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Bendra Vilniaus apygardos teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 527 774,40 Lt. Byloje duomenų apie bendrovei padarytą didesnę žalą nėra. Pažymėtina, jog visiškai akivaizdu, jog net ir esant visiems dokumentams nerealu išieškoti visas debitorines skolas; tačiau nesant finansinių dokumentų visiškai užkirtama galimybė išieškoti debitorines skolas. Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, jog priteistinos žalos dydį sudaro finansinių reikalavimų suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-290/2014). Todėl ieškovo reikalavimai tenkintini dalyje dėl 527 774,40 Lt, kitoje dalyje atmestini.

22Esant aukščiau išdėstytam, ieškinys tenkintinas iš dalies; iš atsakovo R. B. ieškovui priteistini 527 774,40 Lt nuostolių, kitoje dalyje ir kitų atsakovų atžvilgiu atmestinas.

23Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 420 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, atsižvelgdamas į surašytų procesinių dokumentų skaičių, jų apimtis, bylos sudėtingumą ir apimtį, posėdžių skaičių, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijumi bei LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimais, teismas sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai; teismas ieškovo reikalavimus tenkino58,94 procento, atmetė – 41,06 procento. Taigi iš atsakovo R. B. ieškovui priteistina 1426,39 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p. ieškovas šios kategorijos bylose yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo priteistinas ir žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju patenkintų reikalavimų suma yra 527 774,40 Lt, mokėtina žyminio mokesčio suma sudarė 7635,09 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7635,09 Lt žyminio mokesčio ir 118,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 7753,66 Lt (CPK 93, 96 str. str.).

24Vilniaus apygardos teismo 2012-02-01 nutartimi atsakovo R. B. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės sumažinant turto arešto mastą iki 527 774,40 Lt paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, kitoje dalyje, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str.).

25Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 270 str., str.,

Nutarė

26Ieškinį tenkinti iš dalies.

27Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. ( - ) ieškovui BUAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, j.a.k. 125520134, 527 774,40 Lt (penkis šimtus dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis litus 40 centų) nuostolių atlyginimui ir 1426,39 Lt bylinėjimosi išlaidų (tūkstantį keturis šimtus dvidešimt šešis litus 39 centų).

28Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

29Vilniaus apygardos teismo 2012-02-01 nutartimi atsakovo R. B. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones sumažinant turto arešto mastą iki 527 774,40 Lt palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, kitoje dalyje, tame tarpe kitų atsakovų atžvilgiu, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

30Priteisti iš atsakovo valstybei 7753,66 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris litus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

31Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,... 2. sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams B. V., adv. G. B.,... 4. atsakovams R. B., A. P., atsakovo A. P. atstovei adv. B. P.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB... 6. ieškovo BUAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, bankroto administratorius... 7. Atsakovas A. P. bei jo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašo jį atsakovo A.... 8. Atsakovė R. A. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką... 9. Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti.... 10. Ieškinys atsakovų A. P. ir R. A. atžvilgiu atmestinas, atsakovo R. B.... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-03-19 nutartimi... 12. Perduotų bankroto administratoriui bendrovės 2008-05-13, 2008-08-20,... 13. Tiek proceso dalyvių paaiškinimais, tiek byloje surinktų rašytinių... 14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 15. Visų pirma paminėtina tai, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės vadovo... 16. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovo A. P. tiek jo... 17. Akcentuotina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs,... 18. Ieškovo argumentai, kad atsakovai A. P. ir R. B. įmonei būnat nemokiai... 19. Kiti ieškovo argumentai nagrinėjama ginčui yra teisiškai nereikšmingi,... 20. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės... 21. Tiek 2008-09-30 ir 2010-01-26 balansų duomenimis bendrovės turtas – 895 372... 22. Esant aukščiau išdėstytam, ieškinys tenkintinas iš dalies; iš atsakovo... 23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 420 Lt patirtų bylinėjimosi... 24. Vilniaus apygardos teismo 2012-02-01 nutartimi atsakovo R. B. turtui taikytos... 25. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 270 str., str.,... 26. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 27. Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. ( - ) ieškovui BUAB „Durisolio“... 28. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 29. Vilniaus apygardos teismo 2012-02-01 nutartimi atsakovo R. B. turtui taikytas... 30. Priteisti iš atsakovo valstybei 7753,66 Lt (septynis tūkstančius septynis... 31. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas...