Byla 3K-3-64/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ ieškinį atsakovams A. U., R. M. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi UAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė A. K. Teismo nutartimi UAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtam administratoriui bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ įsiteisėjo 2010 m. sausio 26 d. Nepaisant administratoriaus raginimo perduoti turtą ir dokumentus, baudos paskyrimo, įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti. Bendrovės bankroto administratorius 2010 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į atsakovą R. M., prašydamas perduoti turtą už 389 198 Lt pagal 2007 m. gruodžio 31 d. balansą, nes tai paskutinis oficialiai perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir viešai paskelbtas balansas. Atsakovas į šį prašymą neatsakė. Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad 2009 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi R. M. pardavė jam priklausančias 60 paprastųjų vardinių akcijų (60 proc. visų įmonės akcijų) A. U. už 1 Lt. Tą pačią dieną buvo pasirašytas dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo–perdavimo aktas. Bendrovės turtas nebuvo perduotas. Atsakovas teigė, kad pardavė A. U. ir kito akcininko akcijas, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė, nors buvo įpareigotas tai padaryti.

6Ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų 389 198 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; reikalavimą grindė CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, 2.50 straipsnio 3 dalimi, 6.245, 6.249, 6.263 straipsniais.

7Atsakovas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad savo turimas bendrovės akcijas pardavė 2009 m. liepos 1 d. atsakovei A. U. Buvo dar vienas akcininkas, norvegas P. A., jis taip pat pardavė savo akcijas atsakovei A. U. Atsakovas teigė, kad buvo UAB „Magris“, UAB „Arvas“ ir UAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ akcininkas. UAB „Magris“ ir UAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ akcijas pardavė per tą pačią bendrovę, visus dokumentus perdavė A. U., su ja nebendrauja ir jos nepažįsta.

8Procesinių dokumentų atsakovei A. U. įteikti nepavyko, nes nenustatyta jos gyvenamoji ir darbo vietos.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš R. M. 389 198 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos už laiką nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 624,95 Lt bylinėjimosi išlaidų bankrutavusiai UAB „Vilkablauzdės lentpjūve“, 7892 Lt žyminio mokesčio ir 26,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, – valstybei; dėl A. U. ieškinį atmetė.

11Teismas pažymėjo, kad akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: žalai (nuostoliams); neteisėtiems veiksmams; priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; už žalą atsakingo asmens kaltei. Iš šių keturių sąlygų tik atsakovo kaltė pagal civilinius įstatymus yra preziumuojama. Deliktinės civilinės atsakomybės bylose neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CPK 6.246 straipsnio 1 dalis). Analogišką teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

12Teismas nurodė, kad kadangi atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė – yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), tai, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, jis turėjo įrodyti, kad balanse įrašytas 389 198 Lt turtas neprarastas, perduotas, parduotas, tinkamai panaudotas ir pan., t. y. dėl šio turto nebuvimo jo kaltės nėra. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, už šios pareigos nevykdymą privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

13Teismas konstatavo tik atsakovo R. M. (bendrovės vadovo) kaltę, argumentuodamas, kad, siekdamas išvengti atsakomybės kreditoriams, tik jis atliko neteisėtus veiksmus, naujai akcininkei ir vadovei A. U. bendrovės apskaityto turto neperdavė, o perdavimo akto 5.53 punktas, kad perduodamas ilgalaikis turtas, yra niekinis, nes jo nepatvirtina jokie dokumentai, nėra šio turto aprašo, įvertinimo, balanso, sudaryto akcijų pardavimo dienos duomenimis; atsakovas, parduodamas akcijas, iš esmės pardavė tik įmonės skolas ir tai nulėmė akcijų pardavimo kainą (1 Lt). Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jo kaltę paneigiančių įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti atsakovo R. M. atsakomybės, toks sandoris yra niekinis (fiktyvus) dėl sandorio šalių valios ydingumo, nes jame išreikšta valia nėra tikra ir neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų; naujoji akcininkė ir vadovė po 2009 m. liepos 1 d., t. y. po akcijų įgijimo, įmonės vardu jokių sandorių nesudarinėjo, veiklos nevykdė, jau esamų įmonės skolų nepadidino. Teismas konstatavo, kad atsakovė A. U. neturėtų atsakyti už tai, kas padaryta kito asmens neteisėtais veiksmais iki jai įgyjant akcijas, todėl ieškinį dėl jos atmetė.

14Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, suradęs atsakovės A. U. darbovietę, išsiuntė jai į darbovietę pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Atsakovė A. U. atvyko į teismo posėdį nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovų R. M. ir A. U. solidariai ieškovui bankrutavusiai UAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ 60 996 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (60 996 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. lapkričio 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš R. M. 255 822 Lt ieškovui bankrutavusiai UAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (255 822 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. lapkričio 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 624,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6000 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, – valstybei; priteisė iš A. U. ieškovui bankrutavusiai UAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ 2380 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už šią sumą (2380 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. lapkričio 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1200 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, – valstybei; kitos ieškinio dalies netenkino.

16Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už ieškovui padarytą žalą yra atsakingas tik atsakovas R. M., nes, parduodant UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ akcijas, buvo panaudota ta pati akcijų pardavimo schema, kokia buvo nustatyta Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-753-369/2009 tiriant UAB „Magris“, kurios akcininku buvo R. M., akcijų pirkimą–pardavimą ir dokumentų perdavimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų 2009 m. liepos 1 d. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, ji nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta baudžiamosios bylos medžiaga neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjant šią civilinę bylą; 2009 m. rugsėjo 9 d. baudžiamajame įsakyme nustatytos faktinės aplinkybės yra susijusios su kitais asmenimis ir nesusijusios su šioje civilinėje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis.

17Teisėjų kolegija nurodė, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvio atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis), o bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad dalį žalos atsakovai padarė bendrai, todėl ji turi būti atlyginama solidariai, o kita dalis turi būti atlyginama subsidiariai. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovai įmonės direktoriais buvo skirtingais laikotarpiais, t. y. R. M. įmonės direktoriumi buvo nuo 2003 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. liepos 1 d., o A. U. – nuo 2009 m. liepos 1 d.; atsakovas R. M., po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, 2009 m. liepos 1 d. aktu, kaip buvęs ieškovo įmonės direktorius, perduodamas dokumentus ir antspaudą, jokio turto, pinigų, atsakovei A. U. neperdavė, todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, jog už ieškovo bankroto administratoriui neperduotą turtą ir dėl to atsiradusią žalą yra atsakingas atsakovas R. M. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad 2009 m. liepos 1 d. kasos bei antspaudo priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, jog buvęs direktorius R. M. perduoda direktorei A. U. visus dokumentus bei antspaudą, buvo surašyti du vienodos juridinės galios šio akto egzemplioriai, šis aktas nėra nuginčytas, todėl už ieškovo bankroto administratoriui neperduotus dokumentus ir dėl to atsiradusią žalą yra atsakinga atsakovė A. U.

18Dėl subsidiariosios A. U. atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu A. U., kuriai buvo išaiškinta teisė turėti kvalifikuotą atstovą, nurodė, kad parašas ant perdavimo dokumentų yra jos, dokumentus pasirašė, sutarties neginčija, taip pat nurodė, kad yra baigusi technikumą ir turi specialų vidurinį išsilavinimą. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė, pasirašydama akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo suvokti visas su tuo susijusias teises ir pareigas; kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovė A. U. būtų perėmusi ieškovo bendrovės turtą, ji gali būti atsakinga tik dėl žalos, atsiradusios dėl dokumentų ieškovo bankroto administratoriui nepateikimo. Teisėjų kolegija, remdamasi paskutiniu 2007 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ balansu, nustatė, kad ieškovo įmonė turėjo 2380 Lt per vienerius metus gautinų sumų; konstatavo, kad, nesant įmonės dokumentų, už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakinga A. U., ieškovo bankroto administratorius neturi galimybės išsiieškoti debitorių skolų, nes neaišku, kokie asmenys yra skolininkai ir kokias konkrečias sumas jie skolingi BUAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“. Teisėjų kolegija sprendė, kad ši 2380 Lt suma turi būti priteista iš atsakovės A. U. (CK 2.4 straipsnis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis).

19Dėl subsidiariosios R. M. atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas R. M. po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, 2009 m. liepos 1 d. aktu perduodamas dokumentus ir antspaudą A. U., jokio turto, pinigų atsakovei A. U. neperdavė; padarė išvadą, jog už ieškovo bankroto administratoriui neperduotą turtą (jo identifikavimui nėra būtinų atsakovei A. U. perduotų dokumentų) ir dėl to už atsiradusią žalą yra atsakingas atsakovas R. M. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal 2007 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ balansą, ieškovo įmonė turėjo 258 202 Lt trumpalaikio turto, kurį sudarė 250 041 Lt vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai, 2380 Lt per vienerius metus gautinos sumos, 5781 Lt pinigai ir pinigų ekvivalentai. Teisėjų kolegija sprendė, kad dėl 255 822 Lt dydžio (258 202 Lt – 2380 Lt) žalos atsakingas atsakovas R. M., nes byloje nėra duomenų, jog dėl šio turto dingimo kalti kiti asmenys, todėl 255 822 Lt priteisė iš atsakovo R. M.

20Dėl žalos dydžio. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal 2007 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ balansą, ieškovo įmonė turėjo 389 198 Lt turto (130 996 Lt ilgalaikio turto ir 258 202 Lt trumpalaikio turto); pažymėjo, kad atsakomybė už 2008 m. finansinės atskaitomybės nesudarymą ir nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai tenka iki 2009 m. liepos 1 d. UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ ėjusiam direktoriaus pareigas atsakovui R. M. Teisėjų kolegija konstatavo, kad 2007 m. balanse užfiksuotas įmonės turtas (jo vertė) gali būti priteistas iš atsakovo R. M., tačiau atsakovė A. U., perėmusi visus įmonės dokumentus ir daugiau kaip pusę metų (iki bankroto bylos iškėlimo) nesiėmusi jokių veiksmų dokumentuose užfiksuotam turtui surasti, jį išsaugoti, taip pat solidariai atsakinga už šio turto praradimą: tapusi bendrovės savininkė ir perėmusi bendrovės finansinius dokumentus, kuriuose buvo nurodytas ir bendrovės turtas, ji privalėjo nedelsiant pasidomėti tuo turtu, jo būkle ir imtis priemonių jį išsaugoti, o nustačius, kad turtas prarastas, nedelsiant veikti ir siekti, kad jis (turtas) būtų surastas ir grąžintas bendrovei.

21Teisėjų kolegija nustatė, kad į balanse užfiksuotą 130 996 Lt vertės įmonės ilgalaikį turtą įtraukta medienos džiovykla, medžio pjovimo staklės ir automobilis ,,VW Transporter“. Medienos džiovyklą AB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ už 122 881,39 Lt (su PVM) ketino įsigyti nuosavybės teise 2005 m. liepos 25 d. lizingo sutarties Nr. 2005/07-T112, sudarytos su UAB ,,NORD/LB lizingas“, pagrindu. Kadangi UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ tinkamai nevykdė sutarties sąlygų (pradelsė eilinius lizingo mokėjimus), tai AB DnB NORD bankas 2009 m. rugsėjo 3 d. pranešimu lizingo sutartį vienašališkai nutraukė, įpareigojo UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ grąžinti turtą – medienos džiovyklą. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kokia verte šis turtas buvo įtrauktas į UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ balansą, tačiau liudytoja A. V., kuri iki 2009 m. liepos 1 d. dirbo UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ buhaltere, 2012 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu parodė, jog į balansą įtrauktos medienos džiovyklos vertė galėjo būti 70 000 Lt, iš esmės su tokiais teiginiais sutiko ir ieškovo atstovas. Atsakovai kitokios į balansą įtrauktos džiovyklos vertės neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti medienos džiovyklos, grąžintos lizingo davėjui AB DnB NORD bankui balansinio turto vertę, kaina – 70 000 Lt (130 996 – 70 000 = 60 996). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kaip matyti iš Utenos apskrities vyriausiojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2012 m. balandžio 6 d. rašto, apie automobilio ,,VW Transporter“ (1991 m. gamybos) vagystę Utenos r. PK pranešimą gavo dar 2005 m. spalio 8 d., tačiau automobilis iki šiol nesurastas, kalti asmenys nenustatyti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra tikslių duomenų apie automobilio ,,VW Transporter“ ir medžio pjovimo staklių, užfiksuotų kaip ilgalaikis turtas įmonės 2007 metų balanse, vertę, todėl padarė išvadą, kad likusi ilgalaikio turto vertė, atskaičius medienos džiovyklos vertę, yra tikroji šio turto vertė. Atsakovai jos nenuginčijo.

22Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, atsakovų veiksmus, susijusius su bendrovės turto bei finansinės atskaitomybės dokumentų priėmimu–perdavimu vienas kitam, jų praradimu, sprendė, kad bendrovės ginčo turtas prarastas abiejų atsakovų (bendrovės vadovų) bendrai padarytais veiksmais (neveikimu), esant tyčiai: atsakovas R. M. privalėjo perduoti turtą, o A. U. – jį patikrinti, tinkamai priimti ir išsaugoti. Atsakovų neveikimą pateisinančių įrodymų nepateikta. Teisėjų kolegija sprendė, kad, pasikeitus bendrovės savininkams, atsakovai nepatikrino turto, jo neįvertino ir neapskaitė, ignoravo bendrovės turto bei jų apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo procedūrą, todėl bendrovė neteko turto, patyrė turtinę žalą ir neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovai šiais bendrais nesąžiningais veiksmais sąmoningai leido atsirasti žalai, todėl 60 996 Lt privalo atlyginti bendrovei solidariai (CK 6. 279 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

23III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

24Kasaciniu skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškinys atsakovui R. M., ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl atsakovo R. M. atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 45 straipsnio 1 dalies ir CK 6.245 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisingai nustatė materialiojo teisinio santykio dalyvius, neteisingai aiškino, kas yra civilinės atsakomybės subjektas ir tinkamas atsakovas už iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 1 d. atsakovas R. M. pardavė visas turėtas UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ akcijas A. U., kad nuo 2009 m. liepos 1 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo A. U., todėl darytina išvada, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. atsakovas R. M. neturėjo jokio teisinio ryšio su šia bendrove. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus nustatyta tik bankroto bylos įmonei iškėlimo metu valdymo organų narių pareigas einantiems asmenims, bet ne kuriuo nors įmonės laikotarpiu valdymo organų nariais buvusiems asmenims. Teismai privalėjo nustatyti ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvius. Nagrinėjamu atveju materialiojo teisinio santykio dalyviai yra tik ieškovas BUAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ ir bankroto bylos bendrovei iškėlimo metu direktorės pareigas ėjusi A. U. Teisę reikšti reikalavimą atsakovui R. M. atlyginti žalą dėl neperduotų UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ turto ir dokumentų turi bendrovę nusipirkusi A. U., tačiau ji jokių reikalavimų R. M. nereiškė, nagrinėjant bylą neteigė ir neįrodinėjo, kad bendrovės akcijų pirkimo metu jai nebuvo perduoti bendrovės turtas ir dokumentai. BUAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ nėra materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui R. M., tiesioginis subjektas.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus teismo priimtus procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodyti šie teisiniai argumentai:

271. Teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų. Kasatorius nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, kad jis perdavė A. U. UAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“ turėtą turtą. Teismai nustatė, kad atsakovas bendrovės turto naujai administracijos vadovei neperdavė, ši aplinkybė iš naujo neįrodinėjama ir laikoma nustatyta.

282. Atsižvelgiant į šį nustatytą teisiškai reikšmingą faktą, kad kasatorius, kaip buvęs bendrovės administracijos vadovas ir vienintelis akcininkas, neperdavė turto naujam administracijos vadovui ir akcininkui A. U., spręstinas teisės klausimas, ar buvusiam administracijos vadovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė už turėto turto neišsaugojimą, ir jeigu taip, tai kokia apimtimi. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose, bendrovės įstatuose, bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Taigi bendrovės vadovas tiesiogiai atsakingas už bendrovės turto apsaugą, turto išsaugojimą.

29Kasatorius bendrovės turto neišsaugojo, neperdavė, todėl yra atsakingas bendrovei prarasto turto verte, nurodyta paskutiniame balanse, kurį pasirašė atsakovas. Kasatorius kasaciniame skunde nenurodo, kad ginčytų neperduoto turto vertę, todėl laikytina, kad prarasto turto vertė nustatyta teisingai.

30Kasatorius teigia, kad dėl turto neperdavimo administratoriui atsakinga bankroto bylos dieną bendrovės administracijos vadove buvusi A. U., kuri ir turi atlyginti žalą. Tačiau byloje nustatyta, kad kasatorius neperdavė turto A. U., t. y. neperdavė turto bendrovei (A. U. nuo paskyrimo direktore dienos atstovauja bendrovei). Atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad kasatorius neperdavė turto bendrovei, ši įgijo teisę reikalauti atlyginti prarasto turto vertę iš tiesiogiai už turto išsaugojimą atsakingo asmens – kasatoriaus – ir tokia teisė atsirado nuo to momento, kai kasatorius privalėjo perduoti turtą naujam administracijos vadovui. Dėl to ieškovas pagrįstai pareiškė ieškinį reikalaudamas atlyginti žalą už prarastą bendrovės turtą tiek iš administracijos vadovės, kuri buvo įmonės vadovė bankroto bylos iškėlimo metu, tiek iš kasatoriaus, kuris turėjo pareigą perduoti jam patikėtą turtą, bet jos neįvykdė.

31Paskutinis bendrovės balansas, sudarytas ir pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo patvirtintas 2008 m. rugsėjo 1 d. direktoriaus – atsakovo R. M. Iš balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto už 389 198 Lt. Fiktyvus akcijų pardavimas ir statytinės – A. U. – paskyrimas administracijos vadove neatleido kasatoriaus nuo pareigos grąžinti bendrovei turtą, o neturint šio turto – atlyginti turto vertę.

32Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata, įtvirtinanti pareigą bendrovės vadovui perduoti turtą paskirtam administratoriui, neatleidžia kasatoriaus nuo pareigos perduoti turtą bendrovei, o turto nesant, – atlyginti žalą.

333. Ieškovo nuomone, iš bylos faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas buvo padaręs pagrįstą išvadą, kad atsakovas pardavė A. U. savo turimas akcijas fiktyviai, siekdamas išvengti atsakomybės už netinkamą vadovavimą bendrovei, turto praradimą, ir kad administracijos vadove A. U. tapo fiktyviai, dėl akių.

34Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis laikytina prieštaraujančia viešajai tvarkai, nes jos sudarymo tikslas – siekis išvengti vienintelio akcininko ir direktoriaus atsakomybės už iššvaistytą turtą. Šios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinti negaliojančia nereikia, nes ji savaime niekinė (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80, 1.81 straipsniai).

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliamas klausimas, ar buvęs įmonės vadovas turi atsakyti už įmonei padarytą žalą pagal bankroto administratoriaus ieškinį, kai įmonei bankroto bylos iškėlimo metu vadovavo kitas vadovas ir žala atsirado dėl įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo.

38Dėl įmonės vadovų atsakomybės, kai žala padaryta neperdavus įmonės turto bankroto administratoriui

39Kasaciniame skunde teigiama, kad, siekdami teisingai išnagrinėti bylą, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai turėjo nustatyti materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas dalyvius, nes, tik nustačius materialiojo teisinio santykio dalyvius, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių ginčą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas žalą ir atsakovų atsakomybę kildina dėl bankroto administratoriui neperduoto įmonės turto ir dokumentų, įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas, buvęs iki bankroto bylos iškėlimo (kasatorius), nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kildinama žala, dalyvis ir jis neturi atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Kasatoriaus teigimu, materialiojo teisinio santykio dalyviai pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo yra įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ir bankroto bylos įmonei iškėlimo metu įmonės administracijos vadovo pareigas ėjusi atsakovė A. U. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

40Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme reikalaujama, jog ieškovas ieškininio pareiškime nurodytų teisę pažeidusį asmenį, savo reikalavimą bei aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Tiek reikalavimas, tiek to reikalavimo pagrindimas yra materialinio teisinio pobūdžio reiškiniai, t. y. reikalavimas kyla iš materialiosios subjektinės teisės. Dėl to, ar šalis tinkama, galima nustatyti konkretiems materialiniams teisiniams santykiams taikant materialiosios teisės normas. Teismui iškėlus skolininkui bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti ĮBĮ, be kita ko, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas); kad įmonės bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 11 punktas); kad imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas) ir pan.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje įmonės administratorius, gavęs duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie įmonės turtą, vykdytą ūkinę veiklą, veiklos finansinę ataskaitą ir kitus duomenis; duomenis iš įmonių registro centro apie įmonės administracijos valdymo organus (nagrinėjamu atveju vienasmenius – direktorius), veikusius per ataskaitinį laikotarpį pagal pateiktą įmonės balansą ir kitus finansinius dokumentus, bei atsižvelgdamas į tai, kad administratoriui neperduotas įmonės turtas ir dėl to įmonei padaryta žalos, pareiškė ieškinį dėl žalos įmonei atlyginimo ir buvusiam įmonės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W. ir R. M., bylos Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Remiantis aptartomis bankroto procedūras reglamentuojančiomis teisės normomis ir nustatytais bylos faktais (atsakovas neperdavė įmonės turto ir piniginių lėšų naujam vadovui), bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius (atsakovas) yra ginčijamo materialinio teisinio santykio, iš kurio kildinama žala, dalyvis.

42Kad kasatorius (atsakovas) yra ginčijamo materialinio teisinio santykio dėl žalos atlyginimo dalyvis ir turi pareigą atsakyti, apeliacinės instancijos teismas sprendė remdamasis įmonės administracijos vadovų veiklą ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiais įstatymais, jų aiškinimu kasacinio teismo praktikoje bei konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais, kurie būtini sprendžiant šalių ginčą ir taikant teisę šiam ginčui reglamentuoti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š., A. B., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

43Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios prežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus.

44Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutuojančios įmonės ir buvusių įmonės administracijos vadovų. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

45Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

46Byloje konstatuota, kad buvęs įmonės administracijos vadovas (atsakovas), pardavęs atsakovei A. U., naujai paskirtai įmonės direktorei, savo akcijas, įmonei priklausančio turto neperdavė, nesudarė įmonės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį apskaityti ir pan. Byloje konstatuota, kad kasatorius, būdamas įmonės vadovas, nesilaikė aptartų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, t. y. šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, kurioje nustatyta, kad ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorius (atsakovas) yra atsakingas už trumpalaikio turto nurodyto balanse neišsaugojimą ir jo neperdavimą nujai įmonės vadovei atsakovei A. U. (dėl šios priežasties ji turto negalėjo perduoti administratoriui), o solidariai su atsakove yra atsakingas už ilgalaikio turto neperdavimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės pareikšto reikalavimo nurodė, kad abiejų atsakovų bendri veiksmai lėmė šio turto neperdavimą administratoriui: kasatorius naujai įmonės vadovei ilgalaikio turto neperdavė (išskyrus medienos džiovyklą perduotą lizingo institucijai), atsakovė A. U., perėmusi įmonės finansinius dokumentus ir būdama atsakinga kaip įmonės vadovė už įmonės veiklą, daugiau kaip pusę metų iki bankroto bylos iškėlimo nesiėmė jokių veiksmų dokumentuose nurodytam turtui surasti. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstoliui D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovų (įmonės administracijos vadovų) civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei padarymą, nagrinėjamu atveju negali būti laikomi susijusiais su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, kurią konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas.

47Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad kasatorius nėra ginčijamo materialinio santykio dėl pareikštos žalos atlyginimo dalyvis ir neturi atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Kasaciniame teisme patirta 57,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

52Priteisti valstybės naudai iš kasatoriaus – atsakovo R. M. (duomenys neskelbtini) – 57,07 Lt (penkiasdešimt septynis litus 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d.... 6. Ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų 389 198 Lt žalos... 7. Atsakovas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad savo turimas bendrovės... 8. Procesinių dokumentų atsakovei A. U. įteikti nepavyko, nes nenustatyta jos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 10. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas pažymėjo, kad akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę... 12. Teismas nurodė, kad kadangi atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga –... 13. Teismas konstatavo tik atsakovo R. M. (bendrovės vadovo) kaltę,... 14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 16. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už... 17. Teisėjų kolegija nurodė, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvio atsakomybė... 18. Dėl subsidiariosios A. U. atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad... 19. Dėl subsidiariosios R. M. atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad... 20. Dėl žalos dydžio. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal 2007 m. gruodžio... 21. Teisėjų kolegija nustatė, kad į balanse užfiksuotą 130 996 Lt vertės... 22. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi... 23. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 24. Kasaciniu skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 25. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 45... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB ,,Vilkablauzdės lentpjūvė“... 27. 1. Teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, ištyrė ir įvertino... 28. 2. Atsižvelgiant į šį nustatytą teisiškai reikšmingą faktą, kad... 29. Kasatorius bendrovės turto neišsaugojo, neperdavė, todėl yra atsakingas... 30. Kasatorius teigia, kad dėl turto neperdavimo administratoriui atsakinga... 31. Paskutinis bendrovės balansas, sudarytas ir pateiktas Valstybinei mokesčių... 32. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata,... 33. 3. Ieškovo nuomone, iš bylos faktinių aplinkybių pirmosios instancijos... 34. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis laikytina prieštaraujančia viešajai... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 38. Dėl įmonės vadovų atsakomybės, kai žala padaryta neperdavus įmonės... 39. Kasaciniame skunde teigiama, kad, siekdami teisingai išnagrinėti bylą,... 40. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi,... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės... 42. Kad kasatorius (atsakovas) yra ginčijamo materialinio teisinio santykio dėl... 43. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat... 44. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp... 45. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas... 46. Byloje konstatuota, kad buvęs įmonės administracijos vadovas (atsakovas),... 47. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Kasaciniame teisme patirta 57,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 52. Priteisti valstybės naudai iš kasatoriaus – atsakovo R. M. (duomenys... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...