Byla e2-1289-790/2019

Dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ 35 528,82 Eur finansinis reikalavimas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Kačinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“, ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios kredito unijos „Amber“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ 35 528,82 Eur finansinis reikalavimas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Dainesa“ iškelta bankroto byla, o jos bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslaveda“. 2019 m. vasario 12 d., 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 6 d. teismo nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai atsakovės bankroto byloje. 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

82.

9Kreditorė UAB „Bankrotas“ prašė teismo patvirtinti 44 828,82 Eur finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje; teikiant pirmajam atsakovės kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, į ją įtraukti kreditorės patirtas atsakovės administravimo išlaidas, nurodytas šiame reikalavime; patenkinti reikalavimą iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

103.

11Kreditorė UAB „Bankrotas“ nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 8 d., kai atsakovės kreditoriai susirinkime priėmė nutarimą iškelti jai bankroto bylą, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, iki 2018 m. gegužės 22 d., kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas minėtas nutarimas, ji vykdė atsakovės bankroto administratorės funkcijas. 2018 m. balandžio 16 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai patvirtino administratorės veiklos ataskaitą už 2017 m. gruodžio 8 d. – 2018 m. balandžio 6 d. laikotarpį ir administravimo išlaidų sąmatą, be kita ko, patvirtindami, kad laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2018 m. balandžio 20 d. faktiškai patirtos bankroto administravimo išlaidos sudaro 32 728,82 Eur. Kreditorių susirinkimui pateiktoje atsakovės administravimo išlaidų sąmatoje buvo nurodyta, kad bankroto administratorės mėnesinis atlyginimas sudaro 2 000 Eur ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM).

124.

13Kreditorės UAB „Bankrotas“ teigimu, jos patirtos administravimo išlaidos vykdant atsakovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka sudaro bendrą 44 828,82 Eur sumą (32 728,82 Eur administravimo išlaidos, kurias pripažino atsakovės kreditoriai patvirtindami administratorės veiklos ataskaitą, ir 12 100 Eur atlyginimas bankroto administratorei (2 000 Eur x 5 mėn. + 21 proc. PVM). Prašomos priteisti išlaidos patirtos vykdant atsakovės bankroto procedūrą, todėl pagal savo pobūdį jos turi būti priskirtos atsakovės administravimo išlaidoms ir atlygintos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnyje nustatyta tvarka.

145.

15Atsakovė, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslaveda“, iš dalies sutiko su kreditorės reikalavimais. Atsakovė nurodė, kad pagal turimus dokumentus kreditorės finansinis reikalavimas atsakovės atžvilgiu sudaro 19 703,37 Eur, todėl sutiko, kad toks reikalavimas būtų patvirtintas. Tačiau, atsakovės vertinimu, kreditorė nepagrįstai prašo patvirtinti 12 100 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro bankroto administratorės atlyginimas, nes jis prieštarauja 2018 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimui, pagal kurį iki 2018 m. balandžio 20 d. administratorei nebuvo paskirtas atlyginimas, o laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki bankroto proceso pabaigos nustatytas atlyginimas bankroto administratorei sudarė 28 minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). UAB „Bankrotas“ administravo atsakovę iki 2018 m. gegužės 20 d., todėl jos atlyginimas pagal kreditorių susirinkimo sprendimą galėtų būti apskaičiuotas už 1 mėnesį. Atlyginimo klausimas turėtų būti pakartotinai sprendžiamas kreditorių susirinkime arba bankroto proceso pabaigoje, kadangi administratorės atlyginimas buvo paskirtas už visą bankroto procedūrą, kuri nebuvo baigta.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

186.

19Panevėžio apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi patenkino iš dalies kreditorės UAB „Bankrotas“ prašymą dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo ir įtraukė į atsakovės BUAB „Dainesa“ kreditorių sąrašą 35 528,82 Eur finansinį reikalavimą, nustatydamas, kad 2 800 Eur reikalavimas įtraukiamas į pirmosios eilės kreditorių sąrašą, o 32 728,82 Eur reikalavimas apmokamas kaip administravimo išlaidos.

207.

21Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas patvirtinti kreditorės UAB „Bankrotas“ 32 728,82 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro atsakovės ne teismo tvarka vykdyto bankroto administravimo išlaidos. Vykstant neteisminiam bankroto procesui atsakovės kreditoriai 2018 m. balandžio 16 d. susirinkime patvirtino administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. ir atsakovės administravimo išlaidų sąmatą, kartu patvirtindami nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2018 m. balandžio 20 d. patirtas faktines bankroto administravimo išlaidas. Iš kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto administratorės veiklos ataskaitos matyti, kad patirtos administravimo išlaidos sudarė kreditorės UAB „Bankrotas“ nurodytą 32 728,82 Eur sumą. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas, todėl teismas vertino neturįs pagrindo jį peržiūrėti ir keisti. Aplinkybė, kad UAB „Bankrotas“ nevisiškai atsiskaitė su UAB „Dussmann Service“ už atsakovės turto saugojimą, nesudaro pagrindo sumažinti prašomas patvirtinti administravimo išlaidas, nes būtent kreditorė sudarė atsakovės turto apsaugos sutartį su UAB „Dussmann Service“, o pastaroji nepareiškė kreditorinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje, taigi, atsiskaityti su UAB „Dussmann Service“ privalo UAB „Bankrotas“. Nors ne teismo tvarka vykdytas bankroto procesas buvo nutrauktas, šiuo metu vykdomas bankroto procesas iš esmės yra tęstinis, nes UAB „Bankrotas“ atliko dalį būtinų bankroto procedūrų, todėl 32 728,82 Eur reikalavimas turi būti apmokėtas ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.

228.

23Teismas nurodė, kad UAB „Bankrotas“ nepagrįstai prašo patvirtinti 12 100 Eur administratorės atlyginimą pagal administravimo išlaidų sąmatos projektą, kuriame nurodyta, kad bankroto administratorės mėnesinis atlyginimas sudaro 2 000 Eur ir PVM, nes šios sąmatos nepatvirtino kreditoriai. Atsakovės kreditoriai 2018 m. balandžio 16 d. susirinkime nustatė, kad atlyginimas bankroto administratorei už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki atsakovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro sudarys 28 MMA. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovės kreditoriai iki 2018 m. balandžio 20 d. nenustatė bankroto administratorei atlyginimo, nereiškia, kad UAB „Bankrotas“ neturi gauti atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., juo labiau kad svarstant kreditorių susirinkime bankroto administratorės patirtų išlaidų atlyginimo kausimą, pagrindinė atsakovės kreditorė patikino, kad atlyginimas bankroto administratorei bus apmokėtas teisės aktuose nustatyta tvarka. Todėl, vadovaudamasis ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatomis, kreditorių susirinkime patvirtintos pavedimo sutarties sąlygomis, teismas vertino, kad 28 MMA arba 11 200 Eur (400 Eur x 28 = 11 200 Eur) administratorės atlyginimas buvo nustatytas visam bankroto procesui. Kadangi bankroto procesas buvo nutrauktas, teismas, įvertinęs UAB „Bankrotas“ veiksmus, atliktus atsakovės bankroto procese, padarė išvadą, kad jos atlyginimas sudaro 1/4 dalį kreditorių susirinkimo patvirtintos atlyginimo sumos, t. y. 2 800 Eur (11 200 Eur / 4 = 2 800 Eur). Bankroto administratorės reikalavimas dėl atlyginimo išmokėjimo priskiriamas pirmai kreditorių reikalavimų eilei, todėl ji turi būti įtraukta į atsakovės pirmos eilės kreditorių sąrašą su 2 800 Eur finansiniu reikalavimu.

24III.

25Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

269.

27Atskirajame skunde atsakovė BUAB „Dainesa“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslaveda“, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria teismas įtraukė į atsakovės kreditorių sąrašą UAB „Bankrotas“ 35 528,82 Eur finansinį reikalavimą, nurodydamas, kad 2 800 Eur reikalavimas įtraukiamas į pirmosios eilės kreditorių sąrašą, o 32 728,82 Eur reikalavimas apmokamas kaip administravimo išlaidos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

289.1.

29Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu buvo panaikintas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, visas bankroto procesas, vykdytas ne teismo tvarka, taip pat laikytinas niekiniu. Iš niekinio (neteisėto) bankroto proceso negali atsirasti teisinės pasekmės. Niekiniu kreditorių nutarimu paskirta bankroto administratorė turėjo suprasti vykdanti neteisėtą bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir tęsdama neteisėtus veiksmus, veikė savo rizika. UAB „Bankrotas“ prisiimti įsipareigojimai ar patirtos išlaidos negali būti prilyginamos išlaidoms, patirtoms teisėtai vykdomame bankroto procese, ir kompensuojamos iš administravimui skirtų lėšų.

309.2.

31Teismas nepagrįstai vertino, kad ne teismo tvarka vykdytas atsakovės bankroto procesas ir šiuo metu vykdomas bankroto procesas – tai tęstinis procesas. Pirma, kaip minėta, bankroto procesas ne teismo tvarka buvo niekinis, todėl jis negali būti laikomas Panevėžio apygardos teismo teisėtai iškeltos bankroto bylos dalimi. Antra, nuo bankroto proceso, vykdyto ne teismo tvarka, nutraukimo iki bankroto bylos teisme iškėlimo praėjo 7 mėnesiai, per kuriuos atsakovė vykdė savarankišką veiklą ir neturėjo bankrutuojančios įmonės statuso, todėl šie procesai yra atskiri tiek laiko, tiek faktine ir teisine prasme. Trečia, teismui iškėlus atsakovei bankroto bylą, bankroto administratorė UAB „Verslaveda“ iš naujo atliko visus įstatyme nurodytus bankroto administravimo veiksmus, todėl teismas nepagrįstai teigia, kad kreditorė atliko dalį atsakovės bankroto administravimo veiksmų.

329.3.

33Santykiai, iš kurių yra kildinami kreditorės reikalavimai, susiklostė iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl jų pagrindu atsiradusios išlaidos negali būti apmokamos iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.

349.4.

35Bankroto administratorė neturi teisės gauti atlyginimą, nes ji, būdama profesionale, turėjo suprasti vykdanti niekinį bankroto procesą ir nedelsdama inicijuoti jo nutraukimą. UAB „Bankrotas“ nėra atsakovės darbuotoja, todėl reikalavimas dėl atlyginimo administratorei priteisimo nepagrįstai įtrauktas į pirmos eilės kreditorių sąrašą. Nors teismas sprendė, kad UAB „Bankrotas“ atliko 1/4 dalį bankroto procedūrų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, įrodančių šią aplinkybę, o pagal kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus ne teismo tvarka vykdytame bankroto procese, administratorei galėjo būti apskaičiuotas atlyginimas ne daugiau kaip už 1 mėnesį.

369.5.

37Iš neteisminio bankroto proceso dokumentų matyti, kad nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. UAB „Bankrotas“ faktiškai patyrė 19 703,37 Eur išlaidų. Teismas nepagrįstai vertino, kad UAB „Bankrotas“, nors nėra apmokėjusi dalies turto saugojimo išlaidų, turės atsiskaityti su UAB „Dussmann Service“ už suteiktas atsakovės turto saugojimo paslaugas ir dėl to šios išlaidos turi būti atlygintos iš administravimo išlaidų, nes sąskaitas už turto saugojimo paslaugas UAB „Dussmann Service“ išrašė ne UAB „Bankrotas“, o atsakovei.

3810.

39Atskirajame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti kredito unija (toliau – BKU) „Amber“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4010.1.

41Teismas įvertino ir patvirtino kreditorės finansinį reikalavimą ištyręs ne jo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, bet atsakovės neteisminio bankroto proceso metu kreditorių priimtus nutarimus patvirtinti atitinkamas administravimo išlaidas. Aplinkybės, kad kreditorės finansinis reikalavimas – tai administravimo išlaidos, susidariusios vykdant atsakovės bankrotą ne teismo tvarka, kad neteisminio bankroto proceso metu atsakovės kreditoriai patvirtino administratorės veiklos ataskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad patirtos administravimo išlaidos sudaro 32 728,82 Eur, ir kad šio susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas, nepatvirtina kreditorės reikalavimo pagrįstumo ir nereiškia, kad teismas neturėjo tirti, kokio dydžio išlaidos iš tikrųjų buvo patirtos.

4210.2.

43Ginčijama nutartimi teismas patvirtino ne tik išlaidas, kurias kreditorė yra patyrusi (faktiškai apmokėjusi), bet ir išlaidas, kurių ji galimai patirs ateityje apmokėdama sąskaitas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės bankroto administratorė UAB „Verslaveda“, patikrinusi buhalterinius dokumentus, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. kreditorė patyrė tik 19 703,37 Eur faktinių išlaidų. Nors UAB „Verslaveda“ prašė, kad UAB „Bankrotas“ pateiktų papildomus dokumentus, pagrindžiančius patirtas išlaidas, pastaroji nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

4410.3.

45Kreditorės kreditorinis reikalavimas galėjo būti įtrauktas tik į trečios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą. UAB „Bankrotas“ finansinis reikalavimas yra susidaręs iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo, bet ne bankroto proceso metu, todėl šios išlaidos negali būti pripažįstamos administravimo išlaidomis, o jų apmokėjimas negali būti vykdomas iš atsakovės administravimui skirtų sumų. 2 800 Eur reikalavimas nėra susijęs nei su vienu iš ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalyje išvardintų reikalavimų, tenkinamų pirmąja eile, todėl jis negali būti tenkintas su pirmos eilės kreditorių reikalavimais.

4611.

47Atsiliepimuose į atskiruosius skundus kreditorė UAB „Bankrotas“ prašo atskiruosius skundus atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais atsikirtimais:

4811.1.

49Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė iš dalies sutiko su kreditorės prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą, prašydama patvirtinti 19 703,37 Eur reikalavimą, kuris yra pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais, ir netvirtinti 25 125,45 Eur reikalavimo. Taigi, atsakovė pripažino, kad ne teismo tvarka vykęs bankroto procesas buvo teisėtas ir pagrįstas, bei vertino, kad kreditorių susirinkime patvirtintos faktiškai patirtos išlaidos turi būti įtrauktos į kreditorių reikalavimų sąrašą. Tačiau atskirajame skunde atsakovė remiasi naujomis aplinkybėmis, kad pats bankroto procesas, vykęs ne teismo tvarka, nėra teisėtas, todėl tokį bankroto procesą administravusi UAB „Bankrotas“ veikė savo rizika ir jos finansinis reikalavimas turi būti atmestas. Šios naujos aplinkybės, kurių atsakovė nebuvo nurodžiusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neturi būti vertinamos. Teismas taip pat turėtų palikti nenagrinėtą atskirajame skunde atsakovės iškeltą naują reikalavimą netvirtinti 19 703,37 Eur kreditorinį reikalavimą. Minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė sutiko, kad 19 703,37 Eur kreditorinis reikalavimas būtų patvirtintas, o atskirajame skunde reiškia naują reikalavimą ir nesutinka su visa reikalaujama suma.

5011.2.

51Kreditorė UAB „Bankrotas“, teikdama kreditorių susirinkimui sutikimą administruoti atsakovės neteisminį bankroto procesą, neturėjo duomenų, kad bankroto bylos iškėlimas ne teismo tvarka prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Įstatyme nėra nustatyta, kad bankroto administratorė, teikdama kreditorių susirinkimui sutikimą administruoti įmonę, turi vertinti kreditorių sprendimo inicijuoti bankroto bylą pagrįstumą ir teisėtumą, o atsakovės kreditorių nutarimo dėl neteisminio bankroto pradėjimo neteisėtumas nebuvo akivaizdus. Net ir iškėlus bylą dėl nutarimo iškelti atsakovei bankroto bylą ne teismo tvarka panaikinimo ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pagrindinė atsakovės kreditorė BKU „Amber“ laikėsi pozicijos, kad UAB „Bankrotas“ privalo vykdyti bankroto procedūras, ypač atsakovės turto apsaugą, garantuodama, jog bankroto administratorei bus atlygintos išlaidos ir išmokėtas atlyginimas. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi, kuria buvo pakeista nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreditorei UAB „Bankrotas“ buvo suteikta teisė teikti atsakovės administravimo paslaugas. UAB „Bankrotas“ įgijo pareigą nutraukti atsakovės bankroto procedūras tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo panaikintas nutarimas iškelti atsakovei bankroto bylą ne teismo tvarka.

5211.3.

53Aplinkybė, kad atsakovė yra nemoki, buvo konstatuota dar Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje, kuria buvo nutraukta atsakovės restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad nutraukus ne teismo tvarka vykdytą bankroto procedūrą, atsakovės mokumas buvo atkurtas. Taigi, atsakovės nemokumo būsena nebuvo nutrūkusi, todėl teismas pagrįstai vertino, kad jos bankroto procesas (tiek vykdomas ne teismo tvarka, tiek ir teisme iškelta byla) – tai tęstinis procesas.

5411.4.

55Byloje esantys duomenys, be kita ko, kreditorių susirinkimų protokolų kopijos, administratorės veiklos ataskaita, pavedimo sutartis, vėliau pateikti mokėjimą patvirtinantys dokumentai (sąskaitos faktūros, kvitai) ir pan., patvirtina, kad kreditorės reikalavimas yra pagrįstas. Trečiasis asmuo BKU „Amber“, ginčijanti patvirtinto reikalavimo pagrįstumą, ne teismo tvarka vykusiame bankroto procese pritarė, kad būtų patvirtinta bankroto administratorės veiklos ataskaita ir sutiko su joje nurodytomis faktiškai patirtomis išlaidomis, kurias kreditorė prašo patvirtinti šioje byloje.

5611.5.

57Kreditorė administravimo išlaidas patyrė vykdydama atsakovės bankroto procedūras. Atsižvelgiant į šių išlaidų pobūdį (UAB „Bankrotas“ patyrė išlaidų organizuodama atsakovės turto apsaugą, buhalterinę apskaitą, teisinių paslaugų teikimą ir pan.), jos priskirtinos administravimo išlaidoms, todėl turi būti atlygintos ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors dalis sumų, mokėtinų UAB „Dussmann Service“ už atsakovės turto saugojimą, nėra apmokėta, akivaizdu, kad šios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį yra skirtos bankroto procedūroms atlikti ir būtent kreditorė turės jas atlyginti, nes UAB „Dussmann Service“ per įstatyme nustatytą terminą nėra pareiškusi kreditorinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje ir neturi teisinių galimybių išieškoti skolą už suteiktas paslaugas iš atsakovės.

5811.6.

59Atsakovė nepagrindė savo pozicijos, kad administratorės atlyginimas turėtų būti apskaičiuotas ne už 1/4 dalį bankroto proceso, bet ne daugiau kaip už 1 mėnesį. Teismas, nustatydamas, kad administratorės atlyginimas turi būti įtrauktas į pirmos eilės kreditorių reikalavimų sąrašą, iš esmės apsunkino UAB „Bankrotas“ galimybę atgauti atlyginimą už atsakovės bankroto administravimą, nes šioms išlaidoms nesuteikė pirmenybės prieš kitų pirmos eilės kreditorių reikalavimus, todėl tokiu būdu atsakovės ar jos kreditorių teisės nebuvo pažeistos.

6011.7.

61BKU „Amber“, nesutikdama su pareikštu reikalavimu, piktnaudžiauja savo teisėmis. 2017 m. gruodžio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime BKU „Amber“ balsavo už bankroto bylos ne teismo tvarka iškėlimą atsakovei ir siūlė paskirti UAB „Bankrotas“ jos bankroto administratore. Tokiu būdu BKU „Amber“ nulėmė, kad būtų inicijuota imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujanti bankroto procedūra (BKU „Amber“ yra didžiausia atsakovės kreditorė, turėjusi 56,43 proc. balsų), todėl pastaroji bendrovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmais sukeltų padarinių. Nors BKU „Amber“ kreditorių susirinkime balsavo už administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimą, sutikdama su joje nurodytomis faktinėmis administravimo išlaidomis, ir pavedimo sutarties sąlygų patvirtinimą, šiuo metu ji ginčija savo patvirtintų faktiškai patirtų administravimo išlaidų pagrįstumą.

6212.

63Atsiliepime į trečiojo asmens BKU „Amber“ atskirąjį skundą atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį remiantis atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad BKU „Amber“ kreditorių susirinkime pritarė UAB „Bankrotas“ veiklos ataskaitai ir patvirtino joje nurodytas 32 728,82 Eur faktiškai patirtas administravimo išlaidas, tačiau nepaisydama to, atskiruoju skundu ginčija savo pačios patvirtintos sumos pagrįstumą.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6713.

68Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos.

69Dėl bankroto proceso ne teismo tvarka metu bankroto administratorės patirtų išlaidų (ne)priskyrimo administravimo išlaidoms

7014.

71Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, o jos bankroto administratore paskirta UAB „Verslaveda“. Kreditorė UAB „Bankrotas“ bankroto byloje pareiškė 44 828,82 Eur dydžio reikalavimą, nurodydama, kad prašomą patvirtinti sumą sudaro jos išlaidos, patirtos vykdant atsakovės bankroto procedūras ne teismo tvarka, ir bankroto administratorės atlyginimas. Kreditorės vertinimu, šios išlaidos pagal jų pobūdį yra atsakovės administravimo išlaidos, todėl jos turėtų būti įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą ir apmokamos iš administravimui skirtų lėšų. Atsakovės bankroto administratorė iš dalies sutiko su pareikštu reikalavimu, nurodydama, kad gali būti patvirtintas 19 703,37 Eur dydžio reikalavimas, nes faktinės administravimo išlaidos sudaro šią sumą. Tačiau atsakovės atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nesutiko su kreditorės prašymu pareikštą reikalavimą tenkinti iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.

7215.

73Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditorės reikalavimą tenkino iš dalies, įtraukė į atsakovės kreditorių sąrašą UAB „Bankrotas“ 35 528,82 Eur finansinį reikalavimą, nustatydamas, kad 2 800 Eur reikalavimas įtraukiamas į pirmosios eilės kreditorių sąrašą, o 32 728,82 Eur reikalavimas apmokamas kaip administravimo išlaidos. Atskiruosiuose skunduose atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su tokia teismo nutartimi, be kita ko, reikšdami argumentus dėl neteisėto UAB „Bankrotas“ patirtų išlaidų vykdant atsakovės bankroto procedūras ne teismo tvarka įtraukimo į atsakovės administravimo išlaidas.

7416.

75ĮBĮ detaliai reglamentuoja, kokios išlaidos gali būti priskiriamos bankroto administravimo išlaidomis bei kokia tvarka jos apmokamos. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausiai iš įmonės visų rūšių lėšų. Remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Pagal bendrą taisyklę, nustatytą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų.

7617.

77Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių kreditoriams atsiradimo momento (iki ar po bankroto bylos iškėlimo) ir pobūdžio priklauso tai, kokia tvarka jos turi būti vykdomos. Įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, jam apmokamos būtent ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).

7818.

79Nagrinėjamos bylos ypatumas tas, kad UAB „Bankrotas“ reikalavimas kildinamas iš jos patirtų išlaidų vykdant bankroto administratoriaus pareigas atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka metu nuo 2017 m. gruodžio 8 d. (kai atsakovės kreditoriai susirinkime priėmė nutarimą iškelti bankroto bylą, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka), iki 2018 m. gegužės 22 d., kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas.

8019.

81Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šios nutarties 17 punkte paminėtą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant, ar prašomos patvirtinti išlaidos gali būti priskiriamos prie Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovei iškeltos bankroto bylos administravimo išlaidų, turi būti įvertintas jų pobūdis (ar jos skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai užtikrinti ar pan.) ir susidarymo momentas (iki ar po bankroto bylos iškėlimo).

8220.

83Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Bankrotas“ nurodomos išlaidos susidarė anksčiau vykusio bankroto proceso ne teismo tvarka metu, jos nebuvo skirtos šiuo metu teismo tvarka vykstančio bankroto procedūroms atlikti ir kreditorių interesams ginti, įmonės veiklai užtikrinti. Tokios išlaidos susidarė dar iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo 2018 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi. Vadinasi, pagal paminėtus kriterijus šios išlaidos negali būti vertinamos kaip šiuo metu teisme nagrinėjamos atsakovės bankroto bylos administravimo išlaidos, kurios turėtų būti įtraukiamos į administravimo išlaidų sąmatą ir dengiamos ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka pirmiau už kitus kreditorius.

8421.

85Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiuo metu vykdomas bankroto procesas iš esmės yra tęstinis anksčiau ne teismo tvarka vykdytų bankroto procedūrų atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ne teismo tvarka vykdytas atsakovės bankroto procesas negali būti laikomas atsakovei 2018 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi iškeltos bankroto bylos dalimi pirmiausia dėl to, kad pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą tai visiškai atskiros, skirtingai reglamentuojamos bankroto procedūros, kurios negali būti tapatinamos. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimas patvirtina, kad atsakovės bankroto procedūros ne teismo tvarka buvo pradėtos neteisėtai, pažeidus imperatyvias ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas. Galiausiai, atsakovės bankroto procesas negali būti vertinamas kaip tęstinis ir laiko prasme. Atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka buvo vykdomas, kaip minėta, nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Nutraukus bankroto procedūras, vykdytas ne teismo tvarka kaip neteisėtas, atsakovė toliau buvo įprastą teisinį statusą turinčia įmone, jai vadovavo įmonės vienintelio akcininko naujai paskirtas vadovas (tai matoma iš viešai skelbiamų Juridinių asmenų registro duomenų). Remiantis atsakovės atstovės paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nutraukus bankroto procedūras įmonė toliau vykdė veiklą, pardavė tam tikrą savo turtą. Kaip minėta, bankroto byla atsakovei buvo iškelta tik 2018 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi, praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo.

8622.

87Teisėjų kolegija pastebi, kad tuo atveju, jeigu administravimo išlaidomis šiuo metu vykstančiame bankroto procese būtų pripažįstamos anksčiau vykusio neteisėto atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka metu bankroto administratorės patirtos išlaidos, patvirtintos kreditorių susirinkimo, tai paneigtų dabar vykstančio bankroto proceso kreditorių, kurie gali dalinai nesutapti su prieš tai buvusiame procese buvusiais kreditoriais ar jų reikalavimų verte, teisę, įtvirtintą ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte bei 36 straipsnio 2 dalyje, spręsti klausimus dėl administravimo išlaidų. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Bankrotas“ nurodomų išlaidų pripažinimas administravimo išlaidomis ir jų apmokėjimas pirmiau už kitus šiuo metu esančius įmonės kreditorius, galėtų pažeisti tų kreditorių, kurie nebalsavo už neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka, ar tuo metu neturėjo kreditorių statuso, teises, nes tuo būdu jiems dėl neteisėto ankstesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka sumažėtų galimybės patenkinti jų reikalavimus.

8823.

89Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad UAB „Bankrotas“ 32 728,82 Eur reikalavimas gali būti priskiriamas administravimo išlaidoms ir atitinkamai turi būti apmokamas pirmiau už kitų kreditorių reikalavimus. Dėl kreditorės reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir jo dydžio

9024.

91Vadovaujantis ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalimi, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Tačiau teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus ir teismui tvirtinti pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu vadovaujantis byloje esančiais duomenimis galima padaryti išvadą, kad jis yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

9225.

93Byloje yra duomenys, kad UAB „Bankrotas“ kaip buvusi atsakovės bankroto procedūrų, vykdytų ne teismo tvarka, administratorė faktiškai patyrė 19 703,37 Eur išlaidų, sumokėdama už atsakovę įvairiems paslaugų teikėjams už įmonei suteiktas tam tikras paslaugas (pvz., transporto priemonių draudimą, fizinės saugos paslaugas, elektros energijos tiekimą ir kt., 3 t., b. l. 77, 80, 82, 84, 87, 90, 93, 95, 97–103). Byloje nėra ginčo, kad šios paslaugos buvo būtinos bendrovei, atsakovės bankroto administratorė neprieštaravo dėl šios reikalavimo dalies patvirtinimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Bankrotas“ atitinka bankrutuojančios atsakovės kreditorės statusą (ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir jos nurodyto dydžio reikalavimas ĮBĮ 35 straipsnio tvarka turi būti įtrauktas į trečiąja eile tenkinamų reikalavimų sąrašą.

9426.

95Pirmosios instancijos teismas tenkino kreditorės reikalavimą dėl 32 728,82 Eur administravimo išlaidų sumos. Teismas rėmėsi tuo, kad kreditorių susirinkimo 2018 m. balandžio 16 d. susirinkime kreditoriai patvirtino faktines bankroto administravimo išlaidas ir bankroto administratorės veiklos ataskaitą, kurioje buvo nurodyta, jog administravimo išlaidos už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. sudarė 32 728,82 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

9627.

97Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, gavusi UAB „Bankrotas“ reikalavimą atlyginti administravimo išlaidas ir pagal jai perduotus bankroto proceso, vykdyto ne teismo tvarka, buhalterinius dokumentus nustačiusi, kad vykdydama atsakovės bankroto procesą kreditorė patyrė 19 703,37 Eur išlaidų, 2019 m. vasario 8 d. raštu kreipėsi į kreditorę, prašydama pagrįsti likusią reikalavimo sumą. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kreditorė nei atsakovei, ne teismui nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių buhalterinių dokumentų. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad UAB „Bankrotas“ pagrindė mokėjimą patvirtinančiais dokumentais išlaidas, kurių bendra suma sudaro 19 703,37 Eur (žr. šios nutarties 25 punktą). Kreditorė byloje iš esmės pripažįsta, kad kitos dalies prašomų patvirtinti išlaidų šiuo metu nėra patyrusi, nes nėra sumokėjusi visų sumų, mokėtinų UAB „Dussmann Service“ už atsakovės turto saugojimo paslaugas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios kreditorės nurodytos išlaidos, kurių ji faktiškai nėra patyrusi, negali būti tvirtinamos kaip jos reikalavimas, nes UAB „Dussmann Service“ paslaugas teikė atsakovei ir būtent jai, o ne kreditorei išrašydavo sąskaitas už suteiktas paslaugas (3 t., b. l. 78, 79, 94, 106). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino UAB „Bankrotas“ 32 728,82 Eur dydžio reikalavimą. Dėl atlyginimo UAB „Bankrotas“ už vykdytą bankroto procesą ne teismo tvarka

9828.

99Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat iš dalies tenkino kreditorės reikalavimą patvirtinti 12 100 Eur administratorės atlyginimą, ir patvirtino 2 800 Eur reikalavimą (atlyginimą UAB „Bankrotas“), kurį įtraukė į pirmosios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą. Atsakovė ir trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, nurodydami, kad, pirma, bankroto administratorė neturėjo teisės gauti atlyginimo, nes bankroto procesas buvo niekinis, antra, teismas netinkamai nustatė tvirtintiną administratorės atlyginimo dydį, neatsižvelgdamas į tai, kad iki 2018 m. balandžio 20 d. bankroto administratorei nebuvo paskirtas atlyginimas, ir, trečia, šis reikalavimas nepagrįstai įtrauktas į pirmosios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą.

10029.

101Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad bankroto administratorė neturi teisės reikalauti atlyginimo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai priėmus kreditorių nutarimą iškelti atsakovei bankroto bylą ir vykdyti ją ne teismo tvarka, buvo pradėti atlikti teisės aktuose nustatyti veiksmai – buvo atleisti atsakovės darbuotojai ir valdymo organai, kreditorių susirinkimo paskirta bankroto administratorė perėmė atsakovės turtą ir dokumentus. Tuo atveju, jeigu UAB „Bankrotas“ nebūtų atlikusi atsakovės administravimo veiksmų (nebūtų atstovavusi atsakovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, nepasirūpinusi neatidėliotinais įmonės reikalais, jos turto apsauga ir pan.), neigiamų padarinių galėjo patirti tiek pati atsakovė, tiek ir jos kreditoriai. Esant tokiai situacijai, Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. sumažino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir nustatė, kad kreditorė turi teisę atlikti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus, išskyrus teismo nustatytas išimtis, o atsakovės kreditoriai įpareigojo UAB „Bankrotas“ imtis visų neatidėliotinų priemonių užtikrinant atsakovės turto apsaugą, patvirtino administravimo išlaidų sąmatą ir sudarė su ja pavedimo sutartį, tokiu būdu patvirtindami, kad nepaisant VMI inicijuotos civilinės bylos dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3 darbotvarkės klausimu baigties, UAB „Bankrotas“ yra atsakovės bankroto administratorė, įgaliota atlikti teisės aktuose jai priskirtas funkcijas ir atitinkamai gauti administravimo išlaidų atlyginimą.

10230.

103Kaip minėta, 2018 m. balandžio 16 d. įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, nustatydami, kad nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki bankroto proceso pabaigos atlyginimas administratorei sudarys 28 MMA. Pažodžiui vertinant šį kreditorių susirinkimo nutarimą galima daryti išvadą, kad tvirtindami administravimo išlaidų sąmatą, kreditoriai nustatė atlyginimą UAB „Bankrotas“ tik nuo 2018 m. balandžio 20 d. Tačiau tai neatitinka ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, pagal kurį administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, o konkreti administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju kreditorės ir atsakovės pasirašytos pavedimo sutarties 3.1 papunktyje šalys nustatė, kad administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro bankroto administratorės atlyginimas, o šios sutarties 3.2 papunktyje įtvirtino, kad 2018 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidas visam bankroto procesui nuo bankroto bylos iškėlimo iki jo pabaigos. Išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkime patvirtintas bankroto administratorės atlyginimas buvo nustatytas visam atsakovės bankroto procesui, vykdytam ne teismo tvarka.

10431.

105Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės bankroto procesas buvo nutrauktas Panevėžio apygardos teismo nutartimi panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą, UAB „Bankrotas“ įgijo teisę gauti atlyginimo už suteiktų paslaugų dalį, proporcingą jos atliktų darbų kiekiui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.764 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorės atliktų darbų atsakovės bankroto procese mastą, nustatė, kad bankroto administratorės atlyginimas šiuo atveju sudaro 1/4 dalį atsakovės kreditorių patvirtintos atlyginimo sumos. Nors atsakovė nesutinka su teismo nustatyta mokėtina atlyginimo dalimi, ji neginčija konkrečių pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų kreditorės atliktų darbų atsakovės bankroto procese, nenurodo, kokią, jos vertinimu, darbų dalį atliko kreditorė, ir nepateikia konkrečių argumentų, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta kreditorei mokėtina atlyginimo dalis yra nepagrįsta, todėl šie deklaratyvūs atsakovės samprotavimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

10632.

107Tačiau teisėjų kolegija sutinka su abiejų apeliančių išdėstytais argumentais, kad UAB „Bankrotas“ finansinis reikalavimas, kurį sudaro atlyginimas bankroto administratorei, nepagrįstai įtrauktas į pirmosios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalį, pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus. Kreditorės reikalavimas kyla iš bankroto procedūros vykdymo fakto ir šios procedūros metu sudarytos pavedimo sutarties. Taigi, kreditorės reikalavimas atlyginti už ne teismo tvarka vykdytas bankroto procedūras negali būti laikomas reikalavimu, tenkinamu kartu su pirmosios eilės kreditorių reikalavimais. Nors vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalimi, bankroto administratoriaus atlyginimas yra laikomas administravimo išlaidų sudėtine dalimi, tačiau dėl šioje nutartyje jau išdėstytų argumentų (žr. šios nutarties 16–23 punktus) anksčiau vykusio bankroto proceso ne teismo tvarka metu susidarę išlaidos (tarp jų ir atlyginimas bankroto administratorei) negali būti vertinamos kaip šiuo metu nagrinėjamos bankroto bylos administravimo išlaidos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorės prašoma patvirtinti atlyginimo suma ĮBĮ 35 straipsnio tvarka turi būti įtraukta į trečiąja eile tenkinamų reikalavimų sąrašą. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

10833.

109Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas ir nepagrįstai sprendė, jog UAB „Bankrotas“ 32 728,82 Eur reikalavimas gali būti priskiriamas administravimo išlaidoms bei apmokamas pirmiau už kitų kreditorių reikalavimus, taip pat nepagrįstai, neatsižvelgęs į kreditorės faktiškai patirtų išlaidų dydį, patvirtino visą reikalaujamą 32 728,82 Eur sumą. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino 2 800 Eur reikalavimą (atlyginimą UAB „Bankrotas“), tačiau nesant teisėto pagrindo jį įtraukė į pirmosios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą. Dėl šių aplinkybių apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, kreditorės UAB „Bankrotas“ prašymą dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo tenkinant iš dalies, įtraukiant kreditorę į BUAB „Dainesa“ kreditorių trečios eilės sąrašą su 22 503,37 Eur finansiniu reikalavimu (19 703,37 Eur + 2 800 Eur).

11034.

111Pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį, turi būti iš naujo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

11235.

113Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui 2019 m. birželio 3 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (900 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti) priteisimo. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama priteisti išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti, nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, nenurodė, už kokias konkrečias advokatės atstovavimo paslaugas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė duomenų, kad realiai patyrė tokias išlaidas, t. y. pateikė tik advokatės išrašytą sąskaitą, tačiau nepateikė duomenų, kad ši sąskaita buvo apmokėta. Todėl atsakovei jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susidarę pirmosios instancijos teisme, nepriteisiamos.

11436.

115Atsakovė atskirajame skunde prašė priteisti iš UAB „Bankrotas“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Dėl to toks atsakovės prašymas nesprendžiamas. UAB „Bankrotas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens jos patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atskirieji skundai šia teismo nutartimi tenkinami, UAB „Bankrotas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ir trečiojo asmens nepriteistinos.

116Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

117Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:

118„Kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ prašymą dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dainesa“ patenkinti iš dalies.

119Kreditorę uždarąją akcinę bendrovę „Bankrotas“ įtraukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 22 503,37 Eur finansiniu reikalavimu.

120Kitos prašymo dalies netenkinti.“