Byla 2-1125-467/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovei ir ieškovo D. G. M. atstovei pagal įstatymą A. G. M., ieškovų atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos, atstovei Gintarei Izokaitytei, atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui A. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. M. ir D. G. M., gimusio 2015-11-15, atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. G. M., ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, ir atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovai A. G. M. ir D. G. M., gimęs 2015-11-15, atstovaujamas atstovės pagal įstatymą A. G. M., 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, ir atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų turtinę žalą, kurią sudaro: 2 630 EUR laidojimo (paminklo) išlaidos, 1 405 EUR gydymo išlaidos, 2 165 EUR negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu, 127 200 EUR negautos pajamos, netekus maitintojo (žuvusiojo sutuoktinio); priteisti solidariai 75 000 EUR neturtinę žalą atsakovei A. G. M. už sutuoktinio netekimą, 7 000 EUR - dėl sveikatos sužalojimo; priteisti solidariai 75 000 EUR neturtinę žalą ieškovui D. G. M.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad 2015-03-08, apie 17 val. 57 min. Vilniuje, Galvės g., netoli posūkio į Lentvarį, automobilis Volvo V70, valst. Nr. ( - ) vairuojamas S. G. M., gim. ( - ), partrenkė į kelią išbėgusį briedį, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė medį. Eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas S. G. M. ir buvo sužalota keleivė (ieškovė) A. G. M.. Eismo įvykio metu oro sąlygos buvo geros, be kritulių, kelio danga buvo sausa.
  3. Automobilio vairuotojas S. G. M. mirė nuo per eismo įvykį patirtų galvos sužalojimų visumos (VTMT teismo medicinos specialisto išvada Nr. M314/15(01)). Ieškovė A. G. M. per eismo įvykį prarado sąmonę ir patyrė šiuos sužalojimus: pjautinės žaizdos veide, poodinė kraujosruva pakaušyje ir abiejų akių vokuose, muštinė žaizda kairėje galvos momeninėje srityje, kairės akiduobės apatinės sienelės, kairio kaktinio sinuso ir nosies kaulų lūžiai.
  4. Eismo įvykio aplinkybės yra nustatytos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vykdytame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13884-15. Prokuroro 2015-05-15 nutarime konstatuota, kad vairuotojas S. G. M. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kitų asmenų dėl eismo įvykio kaltų nėra. Šio eismo įvykio kilimo pagrindine sąlyga galėjo būti netikėtas briedžio pasirodymas kelio važiuojamojoje dalyje ir neišvengiamos kliūties sudarymas, t. y., eismo įvykis galėjo kilti ne dėl vairuotojo kaltės. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs.
  5. Ieškovė A. G. M. ir žuvęs vairuotojas S. G. M. susituokė 2011-08-20 ir iki lemtingo autoįvykio gyveno santuokoje. Ieškovas D. G. M. yra ieškovės A. G. M. ir žuvusio vairuotojo S. G. M. sūnus, gimęs ( - ), t. y. po nurodyto eismo įvykio.
  6. Eismo įvykį sukėlęs briedis yra laukinis gyvūnas, o valstybės civilinė atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą siejama su jos, kaip šių gyvūnų savininkės, statusu. Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkų pareiga atlyginti žalą, o 2 dalyje - kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka įstatymų leidėjo nustatyta 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimais (nauja įstatymo redakcija XI-920, 2010 m. birželio 22 d.).
  7. Ieškovų teigimu, valstybės institucijos, o konkrečiai - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos tinkamai neveikė pagal savo kompetenciją, t. y. nevykdė Saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos užtikrinti eismo saugumą kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, nes nesiėmė pakankamų priemonių, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, būtų įrengtos pakankamos apsaugos priemonės, kurios užkirstų kelią laukiniams gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį.
  8. Ieškovų teigimu jau nuo 2000 metų šiame kelio ruože fiksuojama aktyvi laukinių gyvūnų migracija. Nors buvo pastatytas kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai", tačiau jis neužtikrino pakankamo saugumo šioje kelio atkarpoje. Tai patvirtina aplinkybės, kad autoįvykių avaringumo su laukiniais žvėrimis dinamika augo nuo 2010 metų iki 2015 metų. Pridedami įrodymai patvirtina, kad valstybinės institucijos buvo informuotos apie esamą grėsmingą situaciją šioje valstybinės reikšmės kelio atkarpoje, tačiau, tik žuvus ieškovės sutuoktiniui, 2015 metų spalio mėnesį, t.y. po ginčo eismo įvykio toje kelio vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo įrengta apsauginė metalinė tvora (atitvaras). Tokiu būdu valstybės institucija aktyviais veiksmais patvirtino savo ankstesnį neteisėtą neveikimą, nesiimant pakankamų priemonių užtikrinti eismo saugumą minėtame kelio ruože.
  9. Literatūroje pateiktais duomenimis suaugęs briedis sveria apie 500 kg ir išvysto iki 72 km per valandą greitį. Jo šuolis gali siekti iki 7-8 metrų. Konkrečiame autoįvykyje briedis išlėkė iš už priešine kelio juosta važiavusio autovilkiko puspriekabės ir tiesiog užšoko ant ieškovų automobilio priekinio stiklo. Esant tokioms aplinkybėms, net ir atsargiai, protingai, saugiu greičiu važiavęs ieškovės sutuoktinis nieko negalėjo padaryti, kad išvengtų autoįvykio. Taigi kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“ nebuvo pakankama priemonė, kad užtikrinti eismo saugumą, dėl ko žuvo žmogus. Įstatyme nenustatyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos neteisėtas neveikimas panaikina Lietuvos Respublikos civilinę atsakomybę už laukinių gyvūnų padarytą žalą. Dėl to abiems atsakovams taikytina civilinė atsakomybė.
  10. Ieškovė A. G. M. dėl kilusio eismo įvykio patyrė turtinę žalą, kurią prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų. Šią žalą sudaro laidojimo (paminklo) išlaidos – 2 630 EUR (1 330 EUR už žuvusio sutuoktinio S. G. M. laidojimo paslaugas ir 1 300 EUR paminklo, tvorelės ir jų pastatymo išlaidas) ir išlikusių randų gydymo išlaidos – 1 405 EUR. Randų gydymo procedūros buvo būtinos, nes ieškovės kaktos zonoje 1 cm ir po kaire akimi 3 cm randai ne tik buvo neestetiški, bet ir kelia nuolatinį veido tempimo pojūtį. Dalis procedūrų jau atlikta, sudarytas tolesnis gydymo planas.
  11. Ieškovės negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu sudaro 2 165,57 EUR, nes ieškovės iki autoįvykio, dirbant UAB „Headex“, gautos pajamos 2015 m. sausio mėnesį buvo 452,44 EUR, 2015 m. vasario mėnesį - 419,12 EUR, t.y. vidutiniškai 435,78 EUR per mėnesį. Todėl per ligos laikotarpį 2015 m. kovo-rugsėjo mėnesius ji galėjo uždirbti 3 050,46 EUR, tačiau ligos laikotarpiu ieškovei buvo išmokėta iš viso 884,89 EUR dydžio ligos pašalpos. Taigi iš atsakovų ieškovei priteistinas negautų pajamų skirtumas už ligos laikotarpį – 2 165,57 EUR.
  12. Ieškovė taip pat prašo priteisti 127 200 EUR dydžio negautas pajamas, netekus maitintojo. Nurodo, kad šiuo metu statistinis vidutinis vyro amžius Lietuvoje sudaro 80 metų. Žuvęs sutuoktinis nesirgo jokiomis ligomis, nerūkė ir nevartojo svaiginamųjų gėrimų, sportavo, vedė sveiką gyvenimo būdą, todėl teisinga ir pagrįsta manyti, kad jis būtų gyvenęs dar 53 metus. Žuvusio sutuoktinio pajamos buvo didesnės nei ieškovės, todėl jis daugiau prisidėjo prie šeimos gerbūvio. Sutuoktinis buvo jauno amžiaus ir darbingas, labai darbštus, kas objektyviai patvirtina, kad, jam nežuvus, jis būtų dirbęs ir reikšmingai prisidėjęs prie šeimos išlaikymo.
  13. Pateiktos pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad žuvęs sutuoktinis nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio imtinai bendroje sumoje uždirbo 2 062,75 EUR. Todėl jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 343 EUR per mėnesį. Vidutiniškai šeima per mėnesį pragyvenimui išleisdavo apie 270-280 EUR, o kitus skyrė šeimos reikmėms (naujam būstui įsigyti, kelionėms bei būsimo vaikučio ateičiai). Todėl būtų pagrįsta ir teisinga spręsti, kad paties žuvusio sutuoktinio išlaidos sudarė apie 140 EUR per mėnesį. Taigi ieškovė, žuvus sutuoktiniui, neteko 200 EUR paramos ir papildomų pajamų, su kurių buvimu pagrįstai siejo savo ateitį bei išlaikymą.
  14. Ieškovė prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų dėl kilusio eismo įvykio patirtą neturtinę žalą dėl sutuoktinio netekties - 75 000 EUR. Pažymi, kad sulaužyti galvos kaulai ir nuolatiniai fiziniai skausmai, subjaurotas veidas sukėlė ieškovei ne tik fizinį skausmą ir kančias, bet ir sąlygojo ieškovės pirmalaikį gimdymą, operuojant cezario būdu. Tačiau šalia šių netekčių buvo ir kitos, baisesnės netektys. Ieškovė patyrė labai stiprius, skaudžius ir sunkius išgyvenimus, nes ieškovę ir žuvusįjį siejo glaudūs santuokiniai ryšiai, ieškovė laukėsi kūdikio, jie kūrė ateities planus kartu. Dėl netikėtos netekties ieškovė patyrė didelį stresą, nenusakomą dvasinį skausmą. Ją kankino nemiga, netikrumo būsena. Paguldyta į ligoninę ji blaškėsi, nes negalėjo įsivaizduoti savo tolimesnio gyvenimo viena. Mintys apie likimo atimtą brangų asmenį bei sužlugdytą jos šeimyninį gyvenimą sukėlė jai sunkią depresiją. Ieškovė buvo nukreipta gydymui pas psichiatrus. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kad ieškovės patirta neturtinė žala galėtų būti mažinama. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad žuvęs vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jo kraujyje alkoholio nenustatyta. Ieškovė dėl sveikatos sužalojimo prašo priteisti 7 000 EUR. Nurodo, kad ji eismo įvykio metu neteko sąmonės, ant veido liko randai. Veidas prarado estetinę išvaizdą. Tenka iki dabar kęsti gydymo procedūras bei diskomfortą keliančius liekamuosius pojūčius.
  15. Ieškovas D. G. M., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą A. G. M., prašo priteisti jam solidariai iš atsakovų dėl kilusio eismo įvykio patirtą neturtinę žalą dėl tėvo netekties - 75 000 EUR. Šiuo atveju ieškovas nuo gimimo neteko galimybės pažinti savo tėvą, taip pat neteko galimybės augti pilnoje šeimoje.
  16. Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai neįrodo ir nepagrindžia valstybės institucijų neteisėtų veiksmų laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimo ar eismo saugumo užtikrinimo srityse. Pažymi, kad valstybė yra atsakinga tik už laukinių gyvūnų padarytą žalą, tačiau ieškovų pateikti duomenys apie eismo įvykius neatspindi konkrečios eismo įvykio vietos - kelio ruožo realios avaringumo situacijos bei neparodo realaus laukinių gyvūnų migracijos masto.
  17. Atsakovas nurodo, kad dėl laukinių gyvūnų, kaip nuosavybės objekto, specifikos egzistuoja labai ribotos galimybės kontroliuoti ir valdyti jų migraciją, todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučią apsaugą nuo jų sukeliamų eismo įvykių. Dėl valstybės veiksmų (ne) teisėtumo turi būti sprendžiama pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetenciją, t.y., vykdė iš įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrąją rūpestingumo bei atsakingumo pareigą. Ženklas „Laukiniai žvėrys“ statomas prieš kelio ruožą, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių. Laiko, kad eismo įvykio metu ginčo kelio ruože buvo įrengtos atitinkamos specialios priemonės eismo saugumui užtikrinti.
  18. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kiekvienais metais užsako VšĮ „Kelių ir transporto tyrimo instituto“ atlikti valstybinės reikšmės kelių saugumo patikrinimo tyrimus. Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 10-20 km ruože nei 2014 metais, nei 2015 metais nenustatyta avaringų kelio ruožų. Šie atlikti tyrimai patvirtina, kad valstybės institucijos nuolat renka ir analizuoja duomenis ir informaciją apie kelių būklę, juose taikomas saugumo priemones, naujų priemonių taikymo būtinybę. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovų pozicija, kad eismo įvykio metu ginčo kelio atkarpa turėjo būti vertinama kaip padidintos rizikos zona, kad jau iki ginčo eismo įvykio egzistavo būtinybė toje kelio vietoje atsakovams imtis priemonių laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, įrengti papildomas saugumo priemones.
  19. Atsakovas nesutinka ir su prašomais atlyginti žalos dydžiais. Tvirtina, kad ieškovai nenurodo, ar buvo skirta laidojimo pašalpa, dėl kurios susidarytų pagrindas mažinti laidojimo išlaidas. Be to nėra aišku, kaip ieškovės nedarbingumas yra susijęs su netektomis pajamomis, kadangi nuo 2016-09-01 iki 2017-09-31 ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Nėra duomenų apie ieškovės gautas pajamas (išmokas) iki eismo įvykio. Laiko, kad nedarbingumas nėra eismo įvykio pasekmė. Atsakovas pastebi, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis vyrų vidutinis amžius Vilniaus apskrityje yra 69,59 metų. Ieškovė nepateikė duomenų apie vyro sveikatos būklę, taip pat, kad vyras jai skirdavo kas mėnesį apie 200 EUR. Atsakovas laiko, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio, netekus maitintojo.
  20. Atsakovas laiko, kad ieškovai neįrodė ir neturtinės žalos dydžio, o prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė. Nurodo, kad valstybė ir jos institucijos padarė viską, kad informuotų eismo dalyvius apie galimą pavojų kelyje, o kiekvienas eismo dalyvis, vadovaudamasis kelio ženklais, jų informaciją vertina individualiai ir prisiima asmeninę atsakomybę. Tokiu atveju nėra valstybės kaltės ar neveikimo požymių.
  21. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad valstybės atsakomybė už laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytą žalą yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui būtinas bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visetas: turi būti nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys ir valstybės kaltė. Laiko, kad šiuo atveju ieškovai privalo įrodyti ieškinį (pateikti įrodymus) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
  22. Ieškovai, teigdami, kad valstybės neveikimas yra neteisėtų veiksmų sąlyga, turėjo nurodyti konkretų norminį teisės aktą ir jame nurodytą konkrečią atitinkamos institucijos pareigą (funkciją), kurios ši galimai nevykdė. Ieškovų subjektyvus manymas, kad valstybė (jos institucijos) neveikė taip, kaip jų manymu privalėtų veikti, yra teisiškai nepagrįstas. Toks teiginys yra ne tik kad subjektyvus, bet ir neapibrėžtas. Neesant įrodymų, ieškovo teiginiai dėl galimo valstybės neveikimo, veiksmų neteisėtumo yra teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
  23. Ieškovų manymas, kad valstybė turi užtikrinti, kad joks gyvūnas nepatektų į kelio važiuojamąją dalį, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad eismo dalyvių interesai kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, eismo įvykio metu nebuvo užtikrinti tinkamai ir pakankamai. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2017-07-13 raštas Nr. 39-S-2025-(1.13E) „Dėl informacijos apie užvažiavimus ant gyvūnų magistraliniame kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė“ neparodo, kad iki eismo įvykio įvykimo (2015-03-08) magistralinio kelio Al6 10-20 km buvo išskirtinis dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais, avaringas. To neįrodo ir 2017-08-21 Lentvario medžiotojų būrelio vadovo raštas, kuris yra tik šio būrelio vadovo nuomonė.
  24. Atsakovas pateikė informaciją apie briedžių populiacijos gausą ir jos reguliavimą Vilniaus ir Trakų rajonuose 2014-2015 metų medžioklės sezonų metu, kuri parodo, kad briedžių populiacijos gausa rajone 2014-2015 metų medžioklės sezonu Vilniaus rajone ir Trakų rajone reguliuota tinkamai.
  25. Atsakovas iš esmės atkartojo atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimo į ieškinį argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos nepagrįstumo.
  26. Teismo posėdžiuose ieškovė ir ieškovų atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, palaikė ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad kelias, kuriame įvyko autoįvykis, tiek ieškovei, tiek jos sutuoktiniui buvo gerai pažįstamas, nes jie gyveno Lentvaryje ir važinėjo į darbą Vilniuje. Ieškovė iki šiol jaučia autoįvykio pasekmes, jai svaigsta galva, t. y. ji dar nėra pasveikusi. Jos sutuoktinis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiavo apie 70 km/val. greičiu, matė, kad buvo kelio ženklas „žvėrys“, tačiau aplinkybės buvo tokios, kad jis negalėjo išvengti susidūrimo, nes briedis į kelią iššoko netikėtai. Jos sūnus gimė jau po vyro mirties, iš jo atimta teisė pažinti savo tėvą ir būti jo auginamam. Jos žuvęs sutuoktinis apie sūnų nieko nežinojo, nes, kad laukiasi, ir ji pati suprato tik ligoninėje po įvykio, buvo ir yra labai sunku, reikėjo psichologo pagalbos.
  27. Teismo posėdžiuose atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR aplinkos ministerijos, atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, nurodė, kad ieškovai nepagrindžia ir neįrodo visų deliktinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, kad nėra jokių neteisėtų valstybės veiksmų, t.y., kad kokia nors valstybės institucija būtų neatlikusi savo pareigų. Atsižvelgiant į laukinio gyvūno (briedžio) specifiką, ieškovai reikalauja neįmanomo dalyko – pilnai sukontroliuoti laukinius gyvūnus valstybė negali. Kelio ruožas, kuriame įvyko autoįvykis, nebuvo avaringas. Valstybės institucijos atliko visus joms teisės aktais nustatytus privalomus nurodymus, priešingų įrodymų, nepateikta. Ieškovai nepagrindė įrodymais turtinės ir neturtinės žalos dydžio.
  28. Teismo posėdžiuose atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, nurodė, kad kelio ženklas „gyvūnai“ buvo ir jis apėmė kelio atkarpą, kurioje įvyko įvykis. Tuo metu kelio ruožas dėl susidūrimų su gyvūnais nebuvo avaringas. 2015 m. spalio mėn. buvo pastatyta vielos tinklo tvora, kuri yra gamtosauginė ir skirta apsaugoti nuo žūties laukinius gyvūnus. Tokią tvorą užsakė atsakovas, bet kada ji buvo suplanuota, nežino.
  29. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-01-23, liudytoju apklaustas T. J. (2015-03-08 autoįvykio liudininkas) parodė, kad tą dieną jis su draugu važiavo automobiliu priešinga nei ieškovės sutuoktinio vairuojamas automobilis kryptimi ir matė, kaip briedis iššoko iš griovio tiesiai ant ieškovės sutuoktinio vairuojamo automobilio, matė smūgį, nuo kurio automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Vairuotojas žuvo iš karto, moteris buvo sužeista, iškvietė pagalbą. Briedis irgi žuvo iš karto, jis liko gulėti griovyje.
  30. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-01-23, liudytoju apklaustas V. M. (2015-03-08 autoįvykio liudininkas) parodė, kad tą dieną jis važiavo automobiliu paskui ieškovės sutuoktinio vairuojamą automobilį Volvo, kai iš griovio netikėtai išbėgo briedis. Jį pastebėti Volvo vairuotojui buvo praktiškai neįmanoma, nes jis išėjo iš priešingos pusės. Ten yra ženklas „žvėrys“, o tvorą pastatė jau po šio įvykio.
  31. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-01-23, liudytoju apklaustas A. T. (Lentvario medžiotojų būrelio pirmininkas) parodė, kad kelyje nuo Trakų Vokės iki Trakų pastoviai įvyksta autoįvykių, kai žūsta žvėrys. Nuo 2010 m. žūsta briedžiai, stirnos ir pan., nes ten yra žvėrių migracijos keliai. Ten yra atitinkamas ženklas, bet netgi užtvara nieko nepadeda, nes ir 2017 m. buvo numuštas briedis. Nagrinėjamo įvykio metu užtvaros nebuvo, ji atsirado vėliau. Tuneliai taip pat nėra veiksmingi dideliems žvėrims, reikia viaduko (tilto).
  32. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-01-23, liudytoju apklausta A. G. M. (žuvusiojo motina) parodė, kad po įvykio ieškovė ilgai gulėjo ligoninėje, buvo reabilitacijoje ir po to ją reikėjo slaugyti, nes svaigo galva, mėtė į šonus. Ieškovė gavo sunkią galvos traumą, ją reikėjo labai prižiūrėti. Pasekmės liko iki šiol. Po įvykio ieškovė sužinojo, kad laukiasi, bet buvo visokių minčių, užpuolė depresija. Šiuo metu ieškovė gyvena su liudytojos šeima, nes neturi artimųjų. Ieškovė yra gera motina savo sūnui, liudytoja jai padeda.
  33. Ieškinys atmestinas.
  34. Byloje nustatyta, kad 2015-03-08, apie 17.57 val. Vilniuje, Galvės gatvėje, netoli posūkio į Lentvarį, automobilis Volvo V70, valst. Nr. ( - ) vairuojamas S. G. M., gimusio ( - )m., partrenkė į kelią išbėgusį briedį, ko pasėkoje, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13884-15 medžiaga). Šio eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas S. G. M. (mirties liudijimo kopija b.l. 9; VTMT teismo medicinos specialisto išvada Nr. M314/15(01) ikiteisminio tyrimo medžiagoje) ir buvo sužalota keleivė (ieškovė) A. G. M. (pjautinės žaizdos veide, poodinė kraujosruva pakaušyje ir abiejų akių vokuose, muštinė žaizda kairėje galvos momeninėje srityje, kairės akiduobės apatinės sienelės, kairio kaktinio sinuso ir nosies kaulų lūžiai).
  35. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13884-15 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro S. J. 2015-05-15 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 12-14) nurodyta, kad vairuotojas S. G. M. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kitų asmenų dėl eismo įvykio kaltų nėra. Šio eismo įvykio kilimo pagrindine sąlyga galėjo būti netikėtas briedžio pasirodymas kelio važiuojamojoje dalyje ir neišvengiamos kliūties sudarymas, t. y, eismo įvykis galėjo kilti ne dėl vairuotojo kaltės. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
  36. Ieškovė A. G. M. ir žuvęs vairuotojas S. G. M. buvo sutuoktiniai - susituokė 2011 m. rugpjūčio 20 d. (santuokos liudijimo kopija b.l. 8). Ieškovas D. G. M., atstovaujamas atstovės A. G. M. pagal įstatymą, yra ieškovės A. G. M. ir žuvusio vairuotojo S. G. M. sūnus, gimęs 2015 m. lapkričio 15 d. – jau po autoįvykio (gimimo liudijimo kopija b.l. 10).
  37. Nagrinėjamoje byloje ieškovai – žuvusiojo S. G. M. sutuoktinė ir jos atstovaujamas mažametis sūnus - reiškia reikalavimus atlyginti jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, priteisiant ją solidariai iš atsakovų – valstybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, motyvuojant tuo, kad 2015-03-08 eismo įvykis įvyko dėl staiga į kelią išbėgusio briedžio, už kurį yra atsakinga valstybė, kaip kelio ir laukinio gyvūno savininkė, kuri netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovai su ieškiniu nesutinka, motyvuodami tuo, kad nėra valstybės neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Taigi byloje keliamas klausimas dėl valstybės ir jos institucijos civilinės atsakomybės už žalą, padarytą į kelią išbėgusio ir eismo įvykį sukėlusio laukinio gyvūno, sąlygų.
  38. CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Gyvūnai pagal įstatymą prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 str.). Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 dalį laukinių gyvūnų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė. Taigi valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvūno padarytą žalą, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme (CK 6.263 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).
  39. Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkų pareiga atlyginti žalą, o 2 dalyje nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas ir tikslindamas formuojamą teismų praktiką, vėliausiai išnagrinėtose bylose išaiškino, kad, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už eismo įvykio metu laukinių gyvūnų padarytą žalą, CK 6.267 straipsnio 1 dalis taikytina, nustatant visas CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; kt.).
  40. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą gali būti pripažinta tik nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis žalos atlyginimo (CPK 178 str.). Tik jam pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei kiltų pareiga juos paneigti, t. y. įrodyti, kad jos veiksmai buvo teisėti.
  41. Ieškovai nurodo, kad valstybės institucijos nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų pareigų, užtikrinant eismo saugumą kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, nes nesiėmė pakankamų priemonių, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, būtų įrengtos pakankamos apsaugos priemonės, kurios užkirstų kelią laukiniams gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį. Pažymi, kad jau nuo 2000 metų šiame kelio ruože fiksuojama aktyvi laukinių gyvūnų migracija, todėl, nors ir buvo pastatytas kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, tačiau jis neužtikrino pakankamo saugumo šioje kelio atkarpoje, ką patvirtina aplinkybės, jog autoįvykių avaringumo su laukiniais žvėrimis dinamika augo nuo 2010 metų iki 2015 metų. Taigi ieškovai įrodinėja buvus valstybės (jos institucijos) neveikimą eismo saugumo ir laukinių gyvūnų apsaugos srityje kelyje (kelio ruože), kuriame 2015-03-08 įvyko eismo įvykis.
  42. Jau minėta, kad pagal teismų praktiką yra reikalaujama įrodyti, jog viešosios teisės subjektas neveikė taip, kaip pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo veikti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Šiuo atveju ieškovai nenurodo konkretaus teisės akto (išskyrus minimą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnį, nustatantį bendrąją normą „Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose“) ir jame nurodytos konkrečios atitinkamos institucijos pareigos (funkcijos), kurios ši galimai nevykdė. Ieškovų teiginys, kad valstybė (jos institucijos) neveikė taip, kaip jų manymu privalėtų veikti, vertintinas tik kaip subjektyvi pačių ieškovų nuomonė, kuri yra teisiškai nepagrįsta.
  43. Ieškovų teiginys, jog valstybė turi užtikrinti, kad joks gyvūnas nepatektų į kelio važiuojamąją dalį, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams, kadangi tokiu būdu reikalaujama iš valstybės (jos institucijų) neįmanomo ir jokiomis priemonėmis neužtikrinamo dalyko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
  44. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnį saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas 2011-06-07 priimtas susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-342 „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo, kurio tikslas apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sąvoką ir, atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo srautų parametrus ir atsitikusius eismo įvykius, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Kelio ruožas avaringu pripažįstamas pagal minėtu įsakymu patvirtintą metodiką (metodikos 2-4 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013).
  45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs (žr. pvz. 2012-04-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012), kad tam, jog būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų.
  46. Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė pakankamų duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad eismo dalyvių interesai kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, eismo įvykio metu nebuvo užtikrinti tinkamai ir pakankamai. Ieškovai neneigia, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“ buvo pastatytas. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai T. J., V. M. ir A. T.. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 181 punktas nustato, kad kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus nustato Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos 2012-01-31 susiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83, kurių 74 punktas numato, kad ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Liudytojas A. T., kaip medžiotojas, kaip tik ir nurodė, kad nagrinėjamame kelio ruože yra žvėrių migracijos takai. Taigi laikytina, kad eismo įvykio metu kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“ eismo dalyviai buvo tinkamai informuoti (įspėti), kad šiame kelio ruože didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys.
  47. Ieškovai remiasi Lietuvos kelių policijos tarnybos 2017-07-13 raštu Nr. 39-S-2025-(1.13E) „Dėl informacijos apie užvažiavimus ant gyvūnų magistraliniame kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė“ (b.l. 16) ir teigia, kad iki eismo įvykio įvykimo (2015-03-08) magistralinio kelio Nr. Al6 10-20 km buvo išskirtinis dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais, avaringas. Tačiau minimame rašte nurodyta tik „užvažiavimų ant gyvūno skaičius“, bet nėra nurodyta, kad tai būtent laukiniai gyvūnai. Be to nurodyta, kad eismo įvykiai įvyko magistralinio kelio Nr. A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė atkarpoje nuo 10 iki 20 km, tačiau konkretus kilometras nedetalizuotas. Tuo tarpu, sprendžiant dėl taikytų priemonių, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, pakankamumo šiuo atveju analizuotina situacija, kuri buvo eismo įyvkio metu kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, šio kelio konkretus kilometras, jo avaringumas, jame esantys kelio ženklai, kitos šiame ruože taikytos priemonės, atitinkamų institucijų vykdytos funkcijos (veikla), susijusios su kelio saugumo patikrinimu.
  48. Be to, teismo vertinimu, Lietuvos kelių policijos tarnybos 2017-07-13 rašte nurodyti eismo įvykiai, kurie įvyko po nagrinėjamo eismo įvykio (nuo 2015-03-09 iki 2017-07-12) apskritai neparodo šio kelio ruožo avaringumo ar pavojingumo nagrinėjamo eismo įvykio metu (2015-03-08), todėl negalima pagal juos spręsti apie to ruožo avaringumą, pavojingumą nagrinėjamo eismo įvykio įvykimo metu (2015-03-08). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ginčo kelio ruožas 2014-2015 metais laikytinas avaringu. Priešingai, iš VšĮ Kelių transporto instituto parengtų 2014 ir 2015 metų valstybinės reikšmės kelių saugumo patikrinimo tyrimų (b.l. 82-109) matyti, kad magistralinio kelio Nr. A16 10-20 kilometruose nei 2014 metais, nei 2015 metais atliktų tyrimų metu nebuvo nustatyta, kad magistralinio kelio Nr. Al6 10-20 kilometruose būtų kelio ruožų, kurie laikytini avaringais, šiuose tyrimuose analizuotos taikomos ir siūlomos naujos eismo saugumo priemonės. Šie tyrimai ir jų turinys taip pat tvirtina, kad valstybės institucijos nuolat renka informaciją ir analizuoja kelių būklę, taikomas juose saugumo priemones, naujų priemonių taikymo būtinybę, nustatinėja kelių saugumo ir didelio avaringumo ruožus.
  49. Lentvario medžiotojų būrelio vadovo A. T. 2017-08-21 raštas ir jo parodymai teisme yra tik šio asmens nuomonė, kuri nepagrindžia ir neįrodo valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimo ar eismo saugumo užtikrinimo srityse. Byloje nustatyta ir liudytojas patvirtino, kad informaciją medžioklės plotų naudotojai teikia pagal Aplinkos ministro 2000-06- 27 įsakymą Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, ir tai yra informacija apie sumedžiotus medžiojamuosius gyvūnus, medžioklės būdus, medžiotojų bokštelių vietas, dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo ir pan.
  50. Taigi teismas neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo daryti išvadą, kad konkrečiu atveju valstybės institucijos nesiėmė kokių nors Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų pareigų, užtikrinant eismo saugumą kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato, kad keliai turi būti atitveriami atitvarais nuo laikinių gyvūnų (priešingai, teigdami ieškovai, tokių aktų konkrečiai neįvardija), o vielos tinklo tvoros yra ne saugaus eismo priemonė, o gamtosauginė priemonė, skirta apsaugoti laukinius gyvūnus nuo patekimo į kelią ir siekiant sumažinti jų žūties ar sužalojimų skaičių, ką patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas A. T..
  51. Taigi aplinkybė, jog 2015 m. spalio mėn. (po eismo įvykio įvykimo) buvo pastatyta tvora nuo laukinių gyvūnų magistralinio kelio Nr. Al6 nuo 16.512 iki 18,012 kilometruose, negali būti vertinama kaip valstybės neteisėtas neveikimas eismo įvykio metu, kadangi nekonstatuotinas priežastinis ryšys tarp tvoros nuo laukinių gyvūnų pastatymo 2015 m. spalio mėn. ir ieškovų nuostolių atsirasti, nesant objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad ginčo kelio ruože (magistralinio kelio Nr. A16 10-20 km) eismo įvykio metu valstybė (jos institucijos) neatliko kokių nors teisės aktų joms nustatytų pareigų.
  52. Byloje taip pat yra pateikta informacija apie briedžių populiacijos gausą ir jos reguliavimą Vilniaus ir Trakų rajonuose 2014 - 2015 metų medžioklės sezonų metu (b.l. 60-61), kuri parodo, kad briedžių populiacijos gausa rajone 2014-2015 metų medžioklės sezonu Vilniaus rajone ir Trakų rajone reguliuota tinkamai. Priešingų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovai netinkamai reguliavo arba nereguliavo bridžių populiacijos, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos takas, į bylą nepateikta. Byloje liudytoju apklaustas Lentvario medžiotojų būrelio pirmininkas A. T., nors ir nurodė, kad kelyje nuo Trakų Vokės iki Trakų pastoviai įvyksta autoįvykiai, kuriuose nukenčia gyvūnai, tačiau apie tai, kad briedžių populiacija šioje vietovėje būtų reguliuojama netinkamai, nepasisakė, o tai, kad, liudytojo vertinimu, čia yra laukinių gyvūnų migracijos takai, nesant objektyvių įrodymų, vertintina tik kaip liudytojo asmeninė nuomonė ir pastebėjimas. Be to liudytojo nuomone, nei tvora (užtvaras), nei tuneliai nėra veiksmingi dideliems žvėrims – jų staigus išbėgimas į kelią yra pavojingas ir praktiškai neišvengiamas.
  53. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodo, kad valstybė turėjo pareigą imtis papildomų veiksmų (galimai įrengti technines apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį, ir pan.) eismo saugumui užtikrinti ir laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, tačiau to nebuvo padaryta, ir tai patvirtina valstybės neteisėtą neveikimą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su eismo įvykių kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė dažnumu (b.l. 15, 16), nepatvirtina kokio nors išskirtinio šio kelio ruožo pavojingumo dėl laukinių gyvūnų migracijos ir jo avaringumo šiuo pagrindu. Tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga, esant pastatytam įspėjamajam kelio ženklui, taikyti papildomas technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatus.
  54. Ieškovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovai būtų pažeidę kelių ženklinimo tvarką, kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat nepateikė jokių duomenų (tyrimų, kompetentingų institucijų ar pareigūnų išvadų), kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ginčo kelio ruože turėjo būti įrengtos papildomos eismo saugumo priemonės.
  55. Panašiose bylose teismai (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2011-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-740-464/2011 ir/ar 2011-12-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1087-640/2011) yra nurodę, kad valstybės pareiga įrengti atitvarus, įspėjamuosius kelio ženklus negali būti aiškinama atsietai nuo protingumo standartų, kitoks aiškinimas neatitiktų racionalumo bei protingumo standartų, kadangi valstybei negalima nustatyti besąlygiškos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvūnų migracijos duomenis, tuo labiau, aiškinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje būti budriems bei atsargiems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės).
  56. Taigi, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, reikėtų atsižvelgti ir į transporto priemonės vairuotojo elgesį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-330-706/2015), kad vien aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo važiavo neviršydamas maksimalaus leistino greičio, nereiškia, jog jo pasirinktas važiavimo greitis buvo saugus pagal tuometines važiavimo sąlygas ir jis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo fakto ar jos dydžio. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Rūpestingas ir atidus vairuotojas, atsižvelgdamas į eismą reglamentuojančius kelio ženklus konkrečioje vietoje, privalo pasirinkti tokį važiavimo greitį ir būdą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę prieš kliūtį ar ją apvažiuoti. Vairuotojas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, privalo įvertinti savo automobilio technines galimybes, esamas eismo sąlygas, matomumą, savo vairavimo įgūdžius ir pasirinkti tokį važiavimo greitį ir būdą, kad nekeltų pavojaus sau, tretiesiems asmenims ir aplinkai.
  57. Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad valstybė (jos institucijos) padarė viską, kad informuotų eismo dalyvius apie galimą pavojų kelyje, t. y. ginčo kelio ruože įrengė kelio ženklą „Laukiniai žvėrys“, o kiekvienas eismo dalyvis, vadovaudamasis įspėjamaisiais kelio ženklais, jų informaciją įvertina individualiai ir prisiima asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. Tokiu atveju valstybės kaltės ar neveikimo požymių nėra.
  58. Duomenys, kuriais remiasi ieškovai, nėra pakankamai informatyvūs, todėl teismas sprendžia, kad aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintą pavojingumą, suponuojantį valstybės pareigą imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, byloje nenustatyta, taigi nėra ir teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Kadangi neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tai, jų neįrodžius, valstybės civilinė atsakomybė negalima.
  59. Nenustačius visų – šiuo atveju bent vienos iš jų - būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad valstybės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju nekyla, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas. Dėl to teismas neanalizuoja kitų ieškovų ir atsakovų argumentų, susijusių su kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis, nes jie nebeturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
  60. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, nesant valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp valstybės veiksmų, eismo įvykio ir iš valstybės reikalaujamos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos, valstybei (jos institucijai) nekyla pareiga atlyginti ieškovų prašomą žalą, todėl ieškinys atmetamas.
  61. Ieškinį atmetus, ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.). Atsakovai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neprašė, jas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

5Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

6Ieškovų A. G. M. ir D. G. M., gimusio 2015-11-15, atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. G. M., ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, ir atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

7Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai