Byla 2A-220-538/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MSBR Group“ ieškinį atsakovui D. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, O. F., L. M., R. D., E. Z., V. P. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 10718,23 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovas realiai ir faktiškai vykdė UAB „MSBR Group“ ( - ) funkcijas. Iš kasos knygos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 matyti, kad kasoje grynųjų pinigų likutis laikotarpio pabaigoje sudaro 37 007,89 Lt (10 718,23 eurų). Atsakovas grynųjų pinigų, esančių kasoje, bankroto administratoriui neperdavė. Ieškovės bankroto administratorius raštu pateikė pretenziją atsakovui dėl lėšų kasoje sugrąžinimo. Atsakovas atsakė 2016-10-26, tačiau nepateikė jokių pasiūlymų į pagrįstą ieškovo reikalavimą dėl grynųjų pinigų kasoje sugrąžinimo, reikalavimo grąžinti kasoje apskaitomus grynus pinigus neįvykdė. Teigia, kad kasoje nurodyti duomenys apie grynųjų pinigų išmokėjimą taip pat sutampa ir su UAB “MSBR Group” apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 sąskaitoje Nr. 61181 nurodytais duomenimis. Pateikiamų duomenų tikrumą taip pat patvirtina ir UAB “MSBR Group” direktoriaus įsakymai dėl siuntimo į komandiruotes. UAB “MSBR Group” dokumentai - kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai yra pasirašyti atsakovo, kaip įmonės kasininko, jis taip pat visuose dokumentuose yra nurodomas kaip įmonės kasininkas. Nurodytų dokumentų verstoje pusėje yra už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingo asmens uždarosios akcinės bendrovės “Tempo invest” žyma gauta ir dokumento gavimo data, kas dar kartą papildomai ir neginčijamai patvirtintina pateikiamų duomenų autentiškumą ir tikrumą. Pateikiami dokumentų priėmimo-perdavimo aktai, sudaryti už apskaitą atsakingos UAB “Tempo invest” ir BUAB “MSBR Group”, taip pat papildomai patvirtina, kad šiame ieškinyje aptarti įmonės dokumentai buvo vedami ir buvo perduoti BUAB “MSBR Group” bankroto administratoriui. 2013 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis tarp UAB “Tempo invest” ir UAB “MSBR Group”. Nurodė, kad neperdavęs UAB “MSBR Group” 10 718,23 eurų grynų pinigų, atsakovas padarė žalą ieškovei. Taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimus bei CK 6.249 straipsnio l dalies reikalavimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

  1. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-09-25 sprendimu ieškinį visiškai tenkino. Priteisė ieškovei bankrutuojančiai UAB „MSBR Group“ iš atsakovo D. M. 10718,23 eurus turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos nuo bylos iškėlimo 2016-11-28 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo D. M. valstybei 322 eurų žyminį mokestį. Atmetė trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų O. F. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Panaikino 2016-11-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18515-642/2016. Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MSBR Group“, įmonės kodas 302700310, buveinė – Klaipėda, Kauno g. 9B-28, reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Areštavo atsakovui D. M. nuosavybės teise priklausantį turtą už 10718,23 eurų sumą.
  2. Teismas sprendė, kad atsakovas padarė ieškovei 10 718, 23 Eur žalą, neperduodamas bankroto administratoriui dokumentinio likučio kasoje 2014-05-31, atsakovas žalą padarė neteisėtais veiksmais, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (grynųjų pinigų neperdavimo) ieškovės bankroto administratoriui padaryta žala, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog yra nekaltas dėl žalos atsiradimo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Pažymi, kad atsakovas nesurašė, nesudarė ir juo labiau nepasirašė apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių), kurių pagrindu yra priimami grynieji pinigai iš E. Z., todėl sudarytas kasos registras yra ne tik netikslus, bet ir neteisėtas. Nurodo, kad atsakovui, kaip kasininkui, nebuvo perduodami grynieji pinigai, jam tik būdavo duodami pasirašyti kasos pajamų orderiai ir kasos pajamų išlaidų orderiai. Teigia, kad atsakovas kasos pajamų orderių ir kasos pajamų išlaidų orderių neruošė, nors šiuos dokumentus turi išrašyti kasininkas. Pažymi, kad pasirašytus dokumentus E. Z. saugojo įmonės patalpose, tačiau iš kasos pajamų orderių akivaizdu, kad egzistavo dokumentai be parašų, o tai sąlygoja aplinkybę, kad jie ir nebuvo pateikti atsakovui, kaip ( - ). Pažymi, kad duomenų ir/ar dokumentų liudijančių, kad atsakovus, kaip ( - ) būtų priėmęs faktiškai valdyti įmonės kasos registruose nurodytas pinigines lėšas nėra, kaip ir nėra pirminių apskaitos dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas grynųjų pinigų priėmimo faktas. Teigia, kad akivaizdu, jog teismas net tik kad nepagrįstai suteikė FNTT specialisto išvadai prima facie įrodymo galią, bet ir neteisingai bei klaidingai ją suvokdamas, susiejo ją su nagrinėjamu dalyku nustatant žalos dydį. Mano, kad teismas sprendime neteisingai nurodė, kad kasos registre nurodyto kasos likučio duomenų, t.y. 37007,89 Lt (10718,23 Eur), niekas neginčijo. Atsakovas tiek pateikdamas atsiliepimą, tiek teikdamas prašymus prijungti prie bylos duomenis, tiek ir savo paaiškinimuose, buvo aiškiai nurodęs, kad jis nesutinka su registruose užfiksuotais duomenimis. Taip pat pažymi, kad bendrovės faktiniu vadovu buvo E. Z. ir jam, kaip direktoriui, nuėmus grynuosius pinigus iš įmonės banko sąskaitos, jie nebuvo perduoti atsakovui, kaip ( - ). Pažymi, kad atitinkamai kasos registrų duomenys apie tariamą (dokumentinį) kasos likutį, kurių pagrindu pareikštas ieškinys bei priimtas teismo sprendimas, yra neteisingi. Taip pat pažymi, kad atsakovo, kaip ( - ), veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
  2. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Nustatyta, kad 2014-09-05 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „MSBR Group”, teismas nurodė UAB „MSBR Group“ valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. 2016-03-21 Klaipėdos apygardos teismas pripažino UAB „MSBR Group“ bankrotą tyčiniu, kadangi UAB „MSBR Group“ valdymo organai neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų. Tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktuose kasos išlaidų orderiuose kasininku nurodytas atsakovas. Iš ieškovo bankinės sąskaitos išgryninti pinigai laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-12-16, iš viso 29 424,16 Eur (101 595,75 Lt) suma užregistruota kasos registre, tačiau UAB „MSBR Group“ valdymo organai neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių), pagrindžiančių grynųjų pinigų įnešimą į kasą ir išėmimą iš kasos.
  4. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovas padarė ieškovei 10 718,23 Eur žalą neperduodamas bankroto administratoriui dokumentuose nurodyto likučio kasoje, atsakovas žalą padarė neteisėtais veiksmais, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (grynųjų pinigų neperdavimo) ieškovės bankroto administratoriui ieškovei padaryta žala, be to, atsakovas neįrodė, kad yra nekaltas dėl žalos atsiradimo.
  5. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp jų, sprendime teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M., M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P., bylos Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L., E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013).
  7. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčas, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo kasininku, todėl šioje byloje yra taikytinos Darbo kodekso (toliau-DK) nuostatos, o atsakovo atsakomybės klausimas, be kita ko, spręstinas pagal DK 246 straipsnio nuostatas.
  8. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. Pagal DK (redakcija, galiojusi šalis siejusių darbo santykių laikotarpiu iki 2017-07-01) 245 straipsnio nuostatas, materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms DK 246 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms: 1) kai padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla
  9. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).
  10. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualiai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012).
  11. Kaip byloje nustatyta, atsakovas, nei kasos pajamų orderių, nei kasos išlaidų orderių neruošė. Atsakovui būdavo paduodami dokumentai (kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai) pasirašymui, o pasirašytus dokumentus direktorius E. Z. saugojo įmonės patalpose.
  12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 Nr. 179 nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkte nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kasininko, tai yra atsakovo, atsakomybės, jog pirminiai apskaitos dokumentai nėra pasirašyti, nėra.
  13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 Nr. 179 nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punkte nustatyta, kad kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo.
  14. Nors registre užfiksuotas 29 424,16 Eur (101 595,75 Lt) įnešimas, tačiau pirminių apskaitos dokumentų dėl 47 595,75 Lt įnešimo į kasą nėra. Nors 2014-05-31 UAB „Tempo invest“ užregistravo dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje 43525,90 Lt, teisėjų kolegija pažymi, kad įmonei bankroto byla buvo iškelta tik 2014-09-05, taigi neaišku, koks pinigų likutis buvo kasoje būtent bankroto bylos iškėlimo dieną. Nesant pirminių apskaitos dokumentų, negalima nustatyti ir registro duomenų teisingumo, taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad būtent ieškovės nurodyta suma ir buvo išlikusi įmonės kasoje, todėl darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, kaip įmonės ( - ), būtų priėmęs faktiškai valdyti įmonės kasos registruose nurodytas pinigines lėšas ir būtų už jas atsakingas (CPK 178, 185 straipsniai).
  15. Pažymėtina, kad įmonės dokumentų neišsaugojo būtent direktorius E. Z. ir jis šias aplinkybes pripažino. Taip pat direktorius pripažino, kad prieigą prie įmonės banko sąskaitos turėjo tik jis, taigi tik direktorius E. Z. galėjo išgryninti įmonės banko sąskaitoje esančius pinigus. Pažymėtina ir tai, kad direktoriaus E. Z. atžvilgiu ikiteisiminis tyrimas būtent dėl pinigų išėmimo iš įmonės kasos nutrauktas.
  16. Kadangi nenustatyta, jog būtent atsakovas neišsaugojo įmonės dokumentų, nėra pagrindo ir daryti išvados, kad atsakovas materialiai atsakingas už ieškovės nurodytą įmonei padarytą žalą. Taigi ieškovui neįrodžius atsakovo, kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų, atsakovo atsakomybė pagal DK 246 straipsnio nuostatas negalima.
  17. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  18. Tenkinus apeliacinį skundą, atsakovės sumokėtas 241 eurų žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

7Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

8Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

9Priteisti atsakovui D. M. iš ieškovės BUAB „MSBR Group“ 241 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai