Byla 2S-2585-945/2017
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Aigis VL5“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Nefrovita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5UAB „Nefrovita“ kreipėsi į teismą (b. l. 1–2), prašydama iki ieškinio pareiškimo dienos taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti UAB „Aigis VL5“ užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į UAB „Nefrovita“ priklausančias 275 kv. m. bendro ploto patalpas, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), Alytuje.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (b. l. 31–33) prašymą tenkino. Teismas, preliminariai įvertinęs galimus būsimo ieškinio reikalavimus ir pateikto prašymo turinį, nustatė, kad, UAB „Aigis VL5“ netiekiant elektros energijos į UAB „Nefrovita“ priklausančias patalpas, esančias ( - ), Alytuje, gali atsirasti žala. UAB „Nefrovita“ siekia apginti savo teises ir interesus, prašoma taikyti priemonė atlieka UAB „Nefrovita“ teisių ir interesų apsauginę funkciją, užkerta kelią didesnės žalos kilimui.

8Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu (b. l. 39–44, 73–78) UAB „Aigis VL5“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškinys teismui nepareikštas, o prie prašymo nėra pridėta įrodymų, kurie patvirtintų grėsmes pareiškėjos interesams. Apeliantė, kaip pardavėja, ir pareiškėja, kaip pirkėja, teisės aktų nustatyta tvarka yra sudarę Pastato dalių pardavimo–pirkimo sutartį (toliau – Pardavimo sutartis), pagal kurią pareiškėja tapo pastate esančių vidaus patalpų savininke. Pagal Pardavimo sutarties sąlygas apeliantė tik įrengė pareiškėjos nusipirktose patalpose vandens, elektros ir kanalizacijos įvadus su apskaitos prietaisais, tačiau neįsipareigojo tiekti elektros energijos, šilumos ir (ar) vandens į pareiškėjos nusipirktas patalpas. Pagal Pardavimo sutarties sąlygas, pati pareiškėja įsipareigojo sudaryti patalpų prijungimo prie tiekėjų centralizuotų energetinių resursų tiekimo tinklo (sistemų) ir šių sistemų priežiūros sutartis. 2017 m. gegužės 26 d. apeliantė geranoriškai siūlė pareiškėjai, kad pareiškėja sudarytų su ja rašytinę elektros subtiekimo sutartį arba dėl elektros energijos tiekimo susitartų tiesiogiai su tiekėjais. Pareiškėja to nepadarė, ilgą laiką elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo susidariusia padėtimi, siekė ir toliau savo veiksmais siekia, kad apeliantė prieš elektros tiekėją būtų finansiškai atsakinga už pareiškėjos sunaudojamą elektros energiją. Pareiškėja atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Įstatyme numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, jog ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015, 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). Toks teisinis reglamentavimas paneigia skundo argumento, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos nesant ieškinio, pagrįstumą. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2017 m. spalio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės UAB „Nefrovita“ prevencinis ieškinys atsakovei UAB „Aigis VL5“ dėl įpareigojimo užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą. Pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos motyvavo tuo, kad apeliantė nutraukė elektros tiekimą į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias patalpas ir dėl to ji patiria ir ateityje patirs žalos. Apeliantė nurodo, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų grėsmes pareiškėjos interesams. Tokią poziciją apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą. Nutraukus elektros energijos tiekimą, pareiškėja negali tinkamai eksploatuoti jai nuosavybes teise priklausančių patalpų, vykdyti komercinės veiklos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinama reikšmingo pareiškėjos intereso apsauga. Apeliantė nurodo, jog ji neturi pareigos tiekti elektros energiją pareiškėjos patalpoms. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pareigos tiekti elektros energiją egzistavimo klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis tėra nustatomos šalių elgesio taisyklės iki ginčo išnagrinėjimo. Klausimui spręsti svarbios kelios faktinės bylos aplinkybės. Pirma, VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad patalpas pareiškėjai pardavė apeliantė, prieš tai suformavusi jas kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Antra, apeliantė patvirtino pati įrengusi apskaitos prietaisus, kad būtų galima apskaityti į kitiems savininkams priklausančias patalpas tiekiamą energiją. Trečia, energija tam tikrą laiką buvo tiekiama. Be to, apeliantė patvirtino vykdanti bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus funkcijas ir siekė, kad nebūtų atskirų vartotojų tiesioginio prisijungimo prie elektros tinklų, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinamas energijos tiekimas bendrojo naudojimo patalpoms (b. l. 67, 68, 95, 96). Ketvirta, apeliantė energijos tiekimą užtikrino ne tik pareiškėjos patalpoms. Apeliantė pati siūlė patalpų savininkams sudaryti energijos subtiekimo sutartis ir nurodė, kad energijos tiekimas bus atnaujintas po tokių sutarčių pasirašymo. Penkta, apeliantė neįvardijo, kaip laikinas elektros energijos tiekimas iki bus išnagrinėta byla pažeistų jos interesus. Pareiškėja su prašymu pateikė tinkamo atsiskaitymo už elektros energiją įrodymus (b. l. 20–21). Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėja elektros energija naudojasi nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Nurodytos aplinkybės atskleidžia, jog apeliantės veiksmais buvo apribotos pareiškėjos galimybės tinkamai naudotis patalpomis, elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas ne dėl apeliantės siekio išvengti pareigos užtikrinti energijos tiekimą, bet dėl noro įforminti ją su pareiškėja siejančius santykius rašytine sutartimi. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas. Laikinai užtikrinus pareiškėjos teisę į elektros energijos tiekimą jokie esminiai apeliantės interesai nėra pažeidžiami. Teismas atmeta ir atskirojo skundo argumentą dėl taikomų suvaržymų apimties. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apeliantės iniciatyva pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties nurodydamas, jog, „nutraukus elektros tiekimą, elektros energijos tiekimas turi būti atstatytas tokiu būdu, kaip jis buvo ir nutrauktas.“ Ši nutartis yra apskųsta ir jos teisėtumas bei pagrįstumas bus vertinamas kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje. Dėl aukščiau nurodytų motyvų atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

14Atskirąjį skundą atmesti.

15Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai