Byla e2-449-464/2015
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo civilinėje byloje Nr. e2-331-212/2015 pagal ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Kraštovaizdis“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2014-12-03 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos ir prašė atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas. Nurodė, kad šalys buvo sudariusios paramos sutartį, atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Augalininkystės produkcijos rinkodaros centro steigimas“. Atsakovui buvo išmokėta 4 833 919 Lt parama. Tačiau ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo padarytus esminius pažeidimus, įgyvendinant projektą, 2014-11-26 priėmė sprendimą dėl „ŽŪB „Kraštovaizdis“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos sutarties grąžinimo“. Ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti iki ieškinio pareiškimo, nes dėl didelės apimties projektinės dokumentacijos bei įvairių institucijų derinimų, ieškovas nespėjo paruošti ieškinio, o atsižvelgiant į tai, kad sprendimas atsakovui jau yra išsiųstas, atsakovas gali paslėpti savo turtą ar jį perleisti, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2014-12-04 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo tenkino ir taikė areštą atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ turtui reikalavimo ribose (bendrai 4 833 919 Lt sumai), areštuojant ŽŪB „Kraštovaizdis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, likusiai sumai areštuojant kilnojamąjį turtą, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu (tame tarpe jo įkeitimu, pardavimu, dovanojimu ar kitaip perleidimu tretiesiems asmenims), išskyrus būtinus turto apsaugai bei išlaikymui. Neužtenkant turto ieškinio sumos ribose, teismas areštavo ŽŪB „Kraštovaizdis“ pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu bankuose arba trečiuosius asmenis leidžiant jas naudoti privalomiems įsipareigojimams valstybės biudžetui ir įmokoms į valstybinio socialinio draudimo fondą vykdyti bei atsiskaitymui su ieškovu. Tenkindamas ieškovo prašymą, teismas atsižvelgė į reikalavimo sumą, į ieškovo prašyme išdėstytas ginčo aplinkybes, jog atsakovui buvo išmokėtos Europos Sąjungos lėšos, kurių bendra suma yra 4 833 919 Lt, ir šių aplinkybių sprendė, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės tikimybė egzistuoja.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8ŽŪB „Kraštovaizdis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-12-04 nutartį ir procesą nutraukti, arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-12-04 nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisinį reguliavimą bei momentą, nuo kada ir kokiais atvejais ieškovas savo teises gali ginti teismine tvarka. Ieškovas reikalavimą priteisti 4 833 919 Lt skolą grindė 2014-11-20 sprendimu, kuris atsakovui įteiktas 2014-11-26 ir dar nebuvo įsiteisėjęs, jame buvo nurodyta apskundimo tvarka. Be to, atsakovui 2014-11-26 taip pat buvo pateiktas raštas Nr. BRK- 10273(3.144.) dėl 4 833 919 Lt paramos sumos grąžinimo per 30 kalendorinių dienų. Minėti sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 patvirtintomis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos sąjungos žemės ūkio fondų priemonių administravimo taisyklėmis, kurios numato grąžintinų lėšų išieškojimo teismine tvarka procedūras. Taisyklių 10 punktas numato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas - 30 kalendorinių dienų nuo laiško. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus. Taisyklių 21 punkte numatyta, kad administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procedūras tik po to, kai pasibaigia Taisyklių 10 punkte numatytas savanoriško įvykdymo 30 dienų terminas. Taigi teisė į teisminę gynybą atsiranda tik praėjus tokiam terminui. Ieškovui nesulaukus 30 dienų termino ir pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio patekimo, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turėjo atsisakyti priimti tokį prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civiline proceso tvarka.
  2. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina ne tik įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, bet ir tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Išvadą, kad egzistuoja tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, teismas padarė netinkamai įvertinęs ieškovo pateiktą patikrinimo aktą ir 2014-11-20 priimtą sprendimą, kuris dar nebuvo įsiteisėjęs.
  3. Teismas būtinybę taikyti užtikrinimo priemones grindė vien didele ieškinio suma, tačiau nevertino atsakovo galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Atsakovas yra didelė įmonė, kuri teikia transportavimo paslaugas. Pasinaudojęs suteikta 4 833 919 Lt parama ir papildomai investavęs virš 6 mln. litų, gautų iš trečiųjų asmenų, atsakovas įgijo ir šiuo metu naudoja 24 vilkikus vežimo paslaugoms teikti. Gauta parama yra panaudota pagal paskirtį, įmonė per metus gauna apie 9 mln. litų pardavimo pajamų, įmonėje dirba virš 40 darbuotojų. Vadovaujantis įmonės balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita už 2013 m. finansinius metus, atsakovas turėjo turto 14 967 942 Lt sumai, o pardavimo pajamos sudarė 9 051 005 Lt. Didžiąją dalį sudaro realus materialus turtas: ilgalaikio turto už 11 579 045 Lt, materialaus turto už 10 233 426 Lt, įmonė turi daug nekilnojamojo turto. Ieškovas netinkamai vertina atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus nuostoliu dydžius už 2012 m. ir 2013 m. Šie duomenys patvirtina ne atsakovo sunkią finansinę padėtį ar siekį slėpti turtą ar pajamas, o tai, kad atsakovas siekia savo veiklos pelningumo ir per vienerius metus nuostolį sumažino 1 mln. litų, kas akivaizdžiai parodo, kad atsakovas neturi tikslo nei pažeidinėti paramos sutartį, nei kitų kreditorių interesus, siekia vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus.
  4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepakeliamai apsunkina įmonės veiklą ir galimybes ją tęsti. Apribojus galimybes disponuoti, naudotis turtu ir lėšomis, vykdant kasdienę veiklą, įmonė negali funkcionuoti, atsiskaityti su joje dirbančių darbuotojų, susimokėti už kurą, vykdyti kitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Laikinosios apsaugos priemones yra neproporcingos, suponuojančios atsakovo bankrotą bei pažeidžia ekonomiškumo ir teisingumo principus. Atsakovas negalės mokėti kelių mokesčių, atsiskaityti su kuro tiekėjais, dėl ko bus nutrauktas kuro tiekimas ir sutrikdytas krovinių gabenimas, atsakovas neturės galimybių įvykdyti su trečiaisiais asmenimis sudarytų krovinių vežimo sutarčių. Atsakovas ne tik negaus pajamų, tačiau jo atžvilgiu bus taikomas ir civilinės atsakomybės institutas. Iš esmės visos ŽŪB „Kraštovaizdis“ gaunamos pajamos yra pardavimo pajamos iš krovinių pervežimo veiklos, o dėl nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovė apskritai negales vykdyti krovinių pervežimo veiklos, kas reikš pajamų negavimą.

9Ieškovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2014-12-04 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimus:

  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 21 punktas, priešingai nei teigia atsakovas, numato ne momentą, nuo kurio agentūrą turi teisę pradėti išieškoti lėšas, bet apibrėžia terminą, per kurį agentūra turi pareigą pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teismo būdu procedūras. Tai, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 10 punktas numato grąžintinų lėšų grąžinimo terminą, per kurį nėra skaičiuojamos palūkanos, nereiškia, kad tuo metu agentūra neturi teisės į teisminę gynybą. Atsakovo teikiamas taisyklių aiškinimas yra klaidingas ir paneigiantis laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslą. Agentūros sprendimai dėl skolos grąžinimo gali būti skundžiami per mėnesį laiko, o laukiant tokio sprendimo įsiteisėjimo skolininkas galėtų išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskundęs minėtą sprendimą, piktnaudžiaudamas bei teikdamas akivaizdžiai nepagrįstą skundą. Tokiu būdu skolų išieškojimo procesas pasidarytų sunkesnis, kiltų grėsmė Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansiniams interesams. Atsakovui apskundus skolos sprendimą administracine tvarka, teismas turėtų bylą dėl skolos priteisimo sustabdyti tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla. Taigi skola iš atsakovo nebūtų išieškoma tol, kol nebūtų patikrintas apskųsto sprendimo teisėtumas.
  2. Atsakovo nesutikimas su sprendimu dėl paramos grąžinimo bei agentūros 2014-04-22 – 2014-06-11 patikros rezultatais neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nes šios aplinkybės galės būti tinkamai įvertintos tik nagrinėjant bylą iš esmės. 2014-04-22 – 2014-06-11 atliktos projekto patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad atsakovas nevykdė paraiškos plane numatytos veiklos, už paramos lėšas įsigytomis specializuotomis transporto priemonėmis atsakovas daugiausiai vežė ne augalininkystės produkciją, o kitas prekes (metalą, medieną, cheminius produktus), krovinius vežė užsienio valstybėse, o žemės ūkio produkcijos sandėliavimo paslaugų apskritai neteikė.
  3. Ieškinio suma (1 399 999,71 EUR) yra didelė ne tik pati savaime, bet didelė ir atsižvelgus į atsakovo finansines galimybes. Nors atsakovas 2013 m. gavo 9 051 005 Lt pardavimo pajamų, tačiau patyrė 9 115 952 Lt sąnaudų, taigi pajamos yra mažesnės už sąnaudas. 2013 metais atsakovas iš viso patyrė 432 989 Lt nuostolių. Tai, kad atsakovas 2013 metais patyrė mažesnį nuostolį, nei 2012 m. (1 457 451 Lt), nepaneigia fakto, kad atsakovo veikla nuostolinga ir jis gali būti nepajėgus vykdyti agentūrai palankaus teismo sprendimo. Atsakovo teiginiai, kad pagal 2013 m. balanso duomenis ji turėjo turto už 14 967 942 Lt, iš kurio 11 579 045 Lt sudaro ilgalaikis turtas, nepagrindžia jo geros turtinės padėties. 2013 m. balanso duomenis atsakovo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma (11 826 434 Lt) netgi viršija jos turimą ilgalaikį turtą. Atsakovas taip pat turi 4 086 726 Lt trumpalaikio turto, tačiau, kaip pripažįstama, trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas.
  4. Atsakovo teiginiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatitikties proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principams nepagrįsti. Teismas pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nagrinėjamoje situacijoje iš esmės netrukdo įmonės normaliai ūkinei komercinei veiklai. Areštas į atsakovo lėšas bus nukreiptas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų jo ūkinėje komercinėje veikloje.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo dienos, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priima ir tiria kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus – 2012-06-20 patikrinimo aktą, 2013-12-31 balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, nekilnojamojo turto registro išrašą, turto arešto aktą.

13Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo

14Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), o tais atvejai, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 str. 3 d.).

15Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį pirmiausiai ginčija tuo pagrindu, kad, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui, kadangi toks prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Tokią savo poziciją apeliantas grindžia Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos sąjungos žemės ūkio fondų priemonių administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, nuostatomis. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos sąjungos žemės ūkio fondų priemonių administravimo taisyklių 10 punktą, apeliantas turėjo galimybę per 30 kalendorinių dienų nuo laiško, nurodyto taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje (o ne nuo jo gavimo, kaip nurodoma atskirajame skunde) grąžinti lėšas savanoriškai arba kreiptis į administruojančią instituciją leisti grąžinti lėšas dalimis. Panevėžio apygardos teismui 2014-12-19 pateiktas ieškinys, kuris šiame teisme priimtas nagrinėti 2014-12-23 (civilinė byla Nr. e2-331-212/2015; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.) patvirtina aplinkybę, kad lėšos nurodytu terminu negrąžintos. Į bylą nepateiktas ir ieškovo sutikimas leisti apeliantui lėšas grąžinti dalimis. Dar daugiau, apeliantas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-02-20 inicijavo ginčą dėl ieškovo 2014-11-26 priimto sprendimo nutraukti jam paramos teikimo sutartį ir įpareigoti grąžinti išmokėtą paramą (civilinė byla Nr. I-7337-789/2015; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Vadinasi, 30 kalendorinių dienų terminas, kurį apeliantas įvardijo kaip kliūtį tokiam ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo priimti, bet kuriuo atveju jau yra suėjęs, o ieškovas Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka realizavęs savo teisę pradėti teisminę grąžintinių lėšų išieškojimo procedūrą, pateikęs atitinkamą ieškinį dėl lėšų grąžinimo. Tokioje situacijoje su terminais susiję atskirojo skundo argumentai jau nėra teisiškai aktualūs ir patys savaime nesudaro prielaidų panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328 str.) ir, remiantis ieškinio pareiškimo apeliantui faktu, laikinąsias apsaugos priemones taikyti iš naujo. Tokia procesinė nagrinėjamos bylos eiga nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga (CPK 3 str. 1 d.).

16Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo

17CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

18CPK 144 straipsnio 1 dalis numato reikalavimą, kad asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Tačiau šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ieškinys dar nebuvo pareikštas. Taigi nagrinėdamas tokio pobūdžio klausimą įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi teismas neturėjo objektyvios galimybės, apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas, galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-16 nutartis c. b. Nr. 2-874/2012). Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, ignoravo būsimo ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimą. Nors, kaip pirmiau aptarta, tokioje stadijoje vertinimas objektyviai yra labiau ribotas, negu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bendrąja tvarka, tačiau ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė šiuo aspektu, atsižvelgdamas į pakankamai reikšmingą net ir jokių nemokumo problemų neturinčiam juridiniams asmeniui būsimo reikalavimo (ieškinio) sumą, pateiktame prašyme nurodytą būsimo ginčo pobūdį (ginčas tarp šalių kilo apeliantui netinkamai naudojant Europos Sąjungos paramos lėšas, suteiktas pagal 2011-01-19 paramos sutartį, dėl ko ieškovas 2014-11-26 priėmė sprendimą dėl paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ir būsimas ieškinys) yra tikėtinai pagrįstas, susiformuoti, juo labiau kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi tik preliminariai vertinti ieškinio (įskaitytinai ir būsimo) tikėtiną pagrįstumą. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas prašymo teisinius bei faktinius argumentus privalo įvertinti tik ta apimtimi, kad jie turi būti pakankami prima facie patvirtinti, jog toks ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais bei teisiniais argumentais, galėtų būti patenkintas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik leidžia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo poreikį. Toks vertinimas taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui.

19Dėl apelianto turtinės padėties

20Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismų praktikoje formuojama ir pozicija, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-13 nutartis c .b. Nr. 2-851/2014).

21Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma 4 833 919 Lt (1 399 997,71 EUR). Taigi apeliantas, siekdamas paneigti būtinumą taikyti jam laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė, o jo finansinė padėtis eliminuoja grėsmę, kad būsimas jam galimai nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas, atskirajame skunde išdėstytais argumentais kvestionuodamas ieškinio sumos dydžio reikšmingumą, savo finansinei padėčiai pagrįsti kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013-01-01 – 2013-12-31 laikotarpio balansą, iš kurio matyti, kad įmonės valdomo turto bendra vertė siekia 14 967 942 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 10 968 678 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 099 896 Lt. Apeliantas taip pat pateikė to paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą, pagal kurią įmonės nuostolis, 2012 m. siekęs 1 457 451 Lt sumą, 2013 m. sumažėjo iki 432 989 Lt, kas, anot apelianto, liudija teigiamus įmonės veiklos rezultatus. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas ir nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis apelianto nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtį. Tačiau net ir įvertinus aptartus įmonės finansinius rodiklius apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, jog apelianto turimo turto bei esamų įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinų sumų) santykis, kaip ir nuosavybes teise valdomo turto struktūra, patvirtina neabejotiną įmonės finansinės padėties stabilumą (patikimumą) laiko perspektyvoje. Juolab kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys tvirtina, jog atsakovo atžvilgiu yra pareikšti turtiniai reikalavimai ir kitose civilinėse bylose, taip pat yra pradėtas procesas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo (CPK 179 str. 3 d.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada apie pareikšto ieškinio sumos dydžio apeliantui reikšmingumą, kas iš esmės ir sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui apelianto atžvilgiu, atskirojo skundo argumentais bei juos patvirtinančiais įrodymais nepaneigta.

22Dėl ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo

23Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

24Išvardinti principai skundžiama teismo nutartimi nėra pažeidžiami. Sutiktina su apelianto pozicija, kad dėl jo vykdomos veiklos specifikos piniginių lėšų panaudojimo suvaržymas gali turėti neigiamos įtakos apelianto, kaip juridinio asmens, ūkinei komercinei veiklai bei jos perspektyvoms. Tačiau nors apeliantas ir tvirtina apie proporcingumo bei teisingumo principų pažeidimą taikytomis priemonėmis (t. y. kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustos jo veikla (krovinių vežimas), jis negalės atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, teikiančiais apeliantui kurą ir kitas paslaugas), į bylą įrodymų nei apie jo atžvilgiu pritaikytą piniginių lėšų areštą, nei apie jo mastą jis nepateikia (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties matyti, jog laikantis joje nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumo, apeliantui priklausančios piniginės lėšos galėjo būti areštuotos paskiausiai, ir tik nesant ar esant nepakankamai apeliantui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškiniu pareikštų reikalavimų, kurių suma sudaro 4 833 919 Lt, įvykdymo užtikrinimui. Kita vertus, ir pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad jo materialaus ilgalaikio turto vertė sudaro 10 233 426 Lt sumą, kas suponuoja atitinkamą išvadą, jog apeliantas išvengė piniginių lėšų arešto, nes ieškiniui užtikrinti pakanka jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tokią išvadą patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas 2014-12-11 apelianto arešto turto aprašas, patvirtinantis, jog buvo areštuotas apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypai) bei kilnojamasis turtas (kelių transporto priemonės) pareikšto turtinio reikalavimo ribose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas taikė areštą tik uždrausdamas apeliantui disponuoti areštuotu turtu, t. y. areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, tačiau neapribojo kitų atsakovo nuosavybės teisės sudėtinių dalių - valdymo ir naudojimo, apeliantas ir toliau turi teisę laisvai valdyti ir naudotis savo veikloje areštuotu turtu. Tokiu atveju pripažintina, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga ir kiek galima mažiau pažeidžianti apelianto interesus, o atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą įtaką įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymui, pripažintini faktiškai nepagrįstais.

25Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo apeliantui, atsakingai įvertino ekonomiškumo, proporcingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, svarbą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliantui taikomų suvaržymų apimties. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2014-12-04 nutartimi ieškovo prašymą dėl... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. ŽŪB „Kraštovaizdis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio... 9. Ieškovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus,... 13. Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo ... 14. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 15. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį pirmiausiai ginčija tuo... 16. Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo ... 17. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis taikyti... 18. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato reikalavimą, kad asmenys, prašantys taikyti... 19. Dėl apelianto turtinės padėties ... 20. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo... 21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti... 22. Dėl ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo... 23. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines... 24. Išvardinti principai skundžiama teismo nutartimi nėra pažeidžiami.... 25. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 27. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti...