Byla 2A-129/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atstovui prokurorui Gyčiui Normantui, atsakovų L. D. , UAB „Baltic realty Investments“ ir trečiojo asmens G. A. atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą ir atsakovų L. D. , uždarosios akcinės bendrovės „Baltic realty Investments“ bei trečiojo asmens G. A. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1273-178/2009 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, G. B. (G. B. ), L. D. , uždarajai akcinei bendrovei „Baltic realty Investments“, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, G. A. , Trakų rajono notarų biuro notarei Jūratei Klepackienei dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dalies ir sandorių panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, G. B. , L. D. , UAB „Baltic realty Investments“, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, G. A. , Trakų rajono notarų biuro notarei J. Klepackienei, prašydamas: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 01-2226 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. B. “ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 1,14 ha ploto valstybinės reikšmės miško; panaikinti 2003 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos G. B. ir L. D. , kuria G. B. pardavė L. D. žemės sklypą, esantį Vilniaus m. savivaldybėje, Mačiuliškių kaime, dalį dėl 1,14 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui pirkimo-pardavimo; panaikinti 2003 m. gruodžio 11 d. perdavimo-priėmimo akto, kuriuo G. B. perdavė L. D. žemės sklypą, dalį dėl 1,14 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, perdavimo; panaikinti 2007 m. gruodžio 13 d. UAB „Baltic realty Investments“ vienintelio akcininko sprendimo dalies, kuria nuspręsta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą perduodant UAB „Baltic realty Investments“ 7 707 000 Lt vertės žemės sklypą, dalį dėl 1,14 ha žemės sklypo ploto, atitinkamai 1 215 211 Lt vertės, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, perdavimo; panaikinti 2007 m. gruodžio 13 d. akcijų pasirašymo sutarties tarp UAB „Baltic realty Investments“ ir vienintelio akcininko L. D. dalį dėl 1 215 211 Lt vertės UAB „Baltic realty Investments“ akcijų perdavimo L. D. , kurią sudaro 1,14 ha ploto valstybinės reikšmės miško, esančio ginčo žemės sklype; panaikinti 2007 m. gruodžio 14 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo akto dalį dėl 1,14 ha ploto valstybinės reikšmės miško, esančio ginčo žemės sklype, perdavimo UAB „Baltic realty Investments“; taikyti restituciją natūra: įpareigoti UAB „Baltic realty Investments“ grąžinti valstybei žemės sklypo, esančio Vilniaus m. savivaldybėje, Mačiuliškių kaime dalį – 1,14 ha, užimtą valstybinės reikšmės mišku, įpareigoti L. D. perduoti UAB „Baltic realty Investments“ 1 215 211 Lt, t. y. sumą, proporcingai atitinkančią 1,14 ha ploto valstybinio miško vertei, įpareigoti G. B. grąžinti L. D. 7 884 Lt, gautų pagal 2003 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, atitinkamai už žemės plotą (1,14 ha), užimtą valstybinės reikšmės mišku. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. spalio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 01-2226 (toliau - sprendimas Nr. 01-2226) pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje Mačiuliškių kaime G. B. vardu suformuotas 7,23 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis numeris 0101/0165:690. Ieškovas pažymėjo, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymoje Nr. 16558 nurodyta, jog minėtame sklype yra 1,14 ha valstybinės reikšmės miško. Ieškovo teigimu, sprendimas Nr. 01-2226 dalyje, kuria atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško plotą, priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, imperatyvias įstatymų nuostatas, t.y. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 6 ir 13 straipsnius, Žemės įstatymo 4 straipsnį. Dėl šios priežasties, ieškovo nuomone, ginčijamo sprendimo dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, turi būti panaikinta kaip prieštaraujanti minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Ieškovas pažymėjo, kad pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikoma restitucija. Ieškovas nurodė, kad ginčijamais sandoriais privačion nuosavybėn perleistas žemės sklypas, kuris buvo įgytas pažeidžiant minėtas imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais ir taikytina restitucija (CK 1.80 str. 1, 2 d.). Ieškovo teigimu, šiuo atveju restitucijos natūra apribojimas, įtvirtintas CK 4.96 straipsnio 2 dalyje, L. D. negali būti taikomas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai turėjo suvokti, kad žemės sklype yra miško, kuris yra miesto teritorijoje, be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog sklype yra 0,4800 ha miško žemės. Ieškovas pažymėjo, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtinta, jog pirkėjas turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo žemės sklypą iki sutarties pasirašymo, be to, atsakovas L. D. užsiima nekilnojamojo turto – žemės sklypų pirkimu, todėl yra susipažinęs su teisės aktų reikalavimais šioje srityje.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 01-2226 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. B. “ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 1,14 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui; panaikino 2003 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos G. B. ir L. D. , kuria G. B. pardavė L. D. žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0127-6775, kadastrinis Nr. 0101/0165:690, esantį Vilniaus m. savivaldybėje, Mačiuliškių kaime, dalį dėl 1,14 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, pirkimo-pardavimo; priteisė iš G. B. L. D. 7 884 Lt, gautų pagal 2003 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį už žemės sklypo dalį (1,14 ha), priskiriamą valstybinės reikšmės miškui; panaikino 2003 m. gruodžio 11 d. perdavimo-priėmimo akto, kuriuo G. B. perdavė L. D. žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0127-6775, dalį dėl 1,14 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, perdavimo; panaikino 2007 m. gruodžio 13 d. UAB „Baltic realty Investments“ vienintelio akcininko sprendimo, kuriuo nuspręsta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą perduodant UAB „Baltic realty Investments“ 7,23 ha ploto 7 707 000 Lt vertės žemės sklypą unikalus Nr.4400-0127-6775, dalį dėl 1,14 ha šio sklypo ploto, atitinkamai 1 215 211 Lt vertės, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, perdavimo; panaikino 2007 m. gruodžio 13 d. akcijų pasirašymo sutarties tarp UAB „Baltic realty Investments“ ir L. D. dalį dėl žemės sklypo unikalus Nr.4400-0127-6775 1,14 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, perdavimo; grąžino UAB „Baltic realty Investments“ iš L. D. pagal šią sutartį perduotas 12 152 akcijas; panaikino 2007 m. gruodžio 14 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo akto dalį dėl 1,14 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, esančio žemės sklype unikalus Nr. 4400-0127-6775, perdavimo UAB „Baltic realty Investments“; grąžino valstybei žemės sklypo unikalus Nr. 4400-0127-6775, esančio Vilniaus m. savivaldybėje, Mačiuliškių kaime, dalį – 1,14 ha ploto žemės sklypą, priskiriamą valstybinės reikšmės miškui.

5Teismas nurodė, kad sprendimo Nr. 01-2226 turinys patvirtina, jog žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės atkurtos G. B. , Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 buvo priskirtas Vilniaus miestui. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – nutarimas Nr. 2013). Teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio l punktą Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įgaliojimus tvirtinti valstybinės reikšmės miškų, kurie yra išperkami valstybės, plotus, t.y. nustatyti, kad tam tikros teritorijos yra valstybinės reikšmės miškai. Teismas pažymėjo, kad tokius pat įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi ir pagal Miškų įstatymo 4 straipsnį. Teismo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis miškų valstybės kadastre kaip miesto miškas yra įregistruotas Vilniaus miškų urėdijos 556 kvartalo 95, 97 taksaciniuose sklypuose esantis 1,14 ha miško plotas, atitinkantis įstatymų nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos duomenys laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti dėl G. B. grąžintame žemės sklype esančio miško ploto priskyrimo valstybinės reikšmės miškams ir jo dydžio, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime pažymėjo, jog nepaisant to, ar mieste esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta valstybinės reikšmės miškų ploto schema ar ne, bet koks miesto teritorijoje esantis žemės plotas, atitinkantis Miškų įstatyme pateiktą miško apibrėžimą, yra laikytinas valstybiniu mišku.

6Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Žemės įstatymo 4 straipsnio nustatė, Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13, 16 straipsnių nuostatas, į bylą pateiktus įrodymus bei tai, kad žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, buvo priskirtas miestui bei jo dalis atitinka valstybinės reikšmės miškams keliamus reikalavimus, konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog sprendimo Nr. 01-2226 dalis, kuria atkurta nuosavybės teisė į miško žemės plotą, negali būti laikoma teisėta, todėl ji pripažintina negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.).

7Teismas nurodė, kad nuosavybės atkūrimo procesas baigiamas ir patvirtinamas priimant sprendimą dėl nuosavybės atkūrimo pagal jo priėmimo metu galiojančius teisės aktus. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nuosavybės teisės atkūrimo metu iš valstybinės reikšmės miškų plotų ginčo sklypai nebuvo išbraukti, tuo tarpu už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms valstybės (savivaldybių) institucijoms teisė pakeisti patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nėra suteikta. Dėl to teismas atmetė Vilniaus apskrities viršininko administracijos argumentą, kad nuosavybės teisė galėjo būti atkuriama kaip kaimo vietovėje pagal dar iki nutarimo Nr. 2013 priėmimo paruoštus ginčo sklypų suformavimo dokumentus.

8Teismas nurodė, kad pripažinus negaliojančia sprendimo Nr. 01-2226 dalį, naikintinos ir atitinkamos vėlesnių sandorių dalys, nes neteisėtai įgyto turto perleidimas negali būti laikomas pagrindu jo nuosavybės įteisinimui kitiems asmenims – iš neteisės negali kilti teisė. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog ginčijamo sprendimo dalis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, ta sandorio dalis yra niekinė, todėl negalioja nuo jo priėmimo momento, o tokio niekinio sandorio pasekmėje sudaryti kiti sandoriai taip pat pripažįstami niekiniais.

9Teismas nurodė, kad pripažinus minėtus sandorius iš dalies negaliojančiais, restitucija taikytina natūra. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju restitucijos natūra taikymo būtinumas tiesiogiai atsiranda iš Konstitucijos 47 straipsnio, nustatančio, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei, taigi jų buvimas privačioje nuosavybėje (net ir sąžiningai įgijusių turtą asmenų) apskritai negalimas ne tik dėl atskiruose įstatymuose esančių normų, bet ir dėl minėtos tiesiogiai taikytinos konstitucinės nuostatos. Teismas pastebėjo, kad dėl šių priežasčių nepripažintini pagrįstais Vilniaus apskrities viršininko administracijos argumentai, kad miško sklypo plotas nėra didelis, jo naudojimui dabartiniams savininkams yra nustatyti atitinkami apribojimai. Teismas pažymėjo, kad tikslios grąžinamo miško ploto ribos natūroje gali būti nustatomos grąžinimo metu.

10Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad visa miško žemė, esanti miesto teritorijoje, savaime yra priskiriama miestų miškams. Įstatymų leidėjas numatė specialią nuosavybės teisių atkūrimo tvarką tose teritorijose, kurios priskirtos Vilniaus miestui. Atkūrimo įstatymas aiškiai nustato, kad nuosavybės teisių atkūrimas šiose teritorijose yra vykdomas pagal tokius pat reikalavimus, kokie Atkūrimo įstatymo nustatyti atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę.
  2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra tęstinio, iš keleto etapų susidedančio nuosavybės teisių atkūrimo proceso rezultatas. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kadangi netyrė visų pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl teritorijų planavimo dokumentų, pateiktų byloje, argumentuotai nenurodė, kodėl atmetami Vilniaus apskrities viršininko administracijos argumentai.
  3. Teismo išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimo sprendimas negali prieštarauti aukštesnės galios imperatyvioms teisės normoms, jį analizuojant atsietai nuo teritorijų planavimo dokumentų, palieka neišspęstą problemą dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimu suformuoto ir privačiam asmeniui perduoto sklypo ribų bei dėl ieškovų nurodomo valstybinės reikšmės miško ribų. Teismas sprendime nurodė, kad ginčo žemės sklype yra 1,14 ha valstybinės reikšmės miško, nors Nekilnojamojo turto registro duomenys nurodo, jog ginčo žemės sklype yra 0,48 ha miško žemės ploto, o Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. 16558 nurodo, kad 7,23 ha ploto žemės sklype yra 1,14 ha miško žemės. Duomenys Nekilnojamojo turto registre neatitinka duomenų, pateiktų minėtose schemose, tačiau teismas sprendime nepagrįstai į tai neatsižvelgė, tuo pažeisdamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovas nurodo, kad nors atsakovas teigia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. B. , nes to negalima daryti neįrodžius, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, o ieškovas neginčijo ginčo sklypo suformavimo dokumentų, tačiau šis argumentas yra nepagrįstas, nes teisinį pagrindą naikinti neteisėtus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo duoda tokių sprendimų prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms, draudžiančioms įsigyti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su grąžinamo miško ribomis, ieškovas nurodo, kad grąžinamo miško ploto ribos natūroje gali būti nustatomos grąžinimo metu, tuo tarpu teismo sprendime nustatytas miško plotas yra pagrįstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybines miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis, kuriais nėra jokio pagrindo abejoti.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą ir pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovai L. D. , UAB „Baltic realty Investments“ ir tretysis asmuo G. A. nurodo, kad prisideda prie apeliacinio skundo, prašo apeliacinės instancijos teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ir jį keitusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013, kuriais patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai Vilniaus mieste, nepaskelbiant Aplinkos ministerijos parengtų schemų, atitikimo Konstitucijos 7 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymui bei prašo apeliacinį skundą tenkinti.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Tretysis asmuo nurodo, kad su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais bei prašymais nesutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini, nes pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruoti Trakų miškų urėdijos 556 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 95 ir Nr. 97, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m, spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą. Nurodo, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. 16558, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų ploto schemos 2008 m. rugsėjo 3 d. fragmentas Nr. P0809-0010 ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2008 m. rugpjūčio 20 d. aktas Nr. 248 patvirtina, kad į ginčo žemės sklypą patenka 1,14 ha valstybinės reikšmės miško. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-2226, t.y. po nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

14Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

15Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą netenkintinas, kadangi nėra pagrindo tenkinti tokį prašymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėjų kolegijai aiškus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154, 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 ir kitų teisės aktų bei normų taikymas nagrinėjamoje byloje.

16Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 01-2226 G. B. atkurtos nuosavybės teisės į 7,23 ha žemės Mačiuliškių kaime, teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304, 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493. Šio sprendimo pagrindu pagal sklypo suformavimo dokumentus Vilniaus miesto savivaldybėje Mačiuliškių kaime G. B. vardu suformuotas 7,23 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis Nr. 0101/0165:690. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 3 d. pažyma patvirtina, kad 1,14 ha plotą šiame sklype užima miškas. G. B. visą žemės sklypą 2003 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JK-7192 pardavė L. D. . 2007 m. gruodžio 13 d. L. D. , vienintelis UAB „Baltic realty Investments“ akcininkas, priėmė sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nepiniginiu įnašu – nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu perduodant UAB „Baltic realty Investments“ visą žemės sklypą. L. D. akcijų pasirašymo sutartimi padidino UAB „Baltic realty Investments“ įstatinį kapitalą papildomu akcininko nepiniginiu įnašu – akcininkui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tame tarpe ginčo žemės sklypu.

17Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

18Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti minėtą teismo sprendimą.

19Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą VAVA sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. B. , nes to negalima daryti neįrodžius, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, o ieškovas neginčijo ginčo sklypo suformavimo dokumentų (žemės reformos žemėtvarkos projekto, sklypo paženklinimo vietovėje dokumentų, sklypo plano). Šis argumentas yra nepagrįstas, nes teisinį pagrindą naikinti neteisėtus VAVA sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sudaro tokių sprendimų prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms, draudžiančioms įsigyti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus. Kreipiantis į teismą dėl ginčijamų neteisėtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, ginčyti žemės reformos žemėtvarkos projekto ar kitų ginčo sklypo formavimo dokumentų neprivaloma, nes tik apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybę į jam suformuotą ir perduotą žemės sklypą. Tuo tarpu žemės reformos žemėtvarkos projektas bei kiti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. nesukuria pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą konkrečių teisių ir pareigų į dar nesugrąžintą ar nesuteiktą konkretų žemės sklypą, todėl gali būti keičiami ar tikslinami administracine tvarka. Be to, žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kiti sklypo formavimo dokumentai nesukuria apskrities viršininkui pareigos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuosavybės teisių atkūrimas yra tam tikrą laiką trunkantis procesas, tačiau tai nesudaro pagrindo priimti administracinius aktus, prieštaraujančius jų priėmimo metu galiojusioms teisės normoms. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisės į žemę atkūrimas paprastai turėtų vykti pagal atitinkamų sprendimų priėmimo metu galiojančius įstatymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-438/2004, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1257/2007).

21Apeliaciniame skunde atsakovas VAVA savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo žemę, esančią Mačiuliškių kaime, buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje pagal tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko įsakymu iki minėtoje vietovėje, tarp jų ir ginčo sklype, esančių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Atsakovo VAVA nuomone, ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Šis atsakovo argumentas nėra pagrindas atmesti ieškinį, nes jis nepaneigia ieškinyje nurodytose teisės normose, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 13 straipsniuose, įtvirtinto draudimo bet kokiu būdu, tarp jų nuosavybės teisių atkūrimo, perleisti privačion nuosavybėn miestų miškus, kurie visais atvejais pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą laikomi valstybinės reikšmės miškais, nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė juos formaliai tokiems yra priskyrusi. Kadangi vieta, kurioje yra ginčo sklypas, tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, derinimo, patvirtinimo metu, tiek ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 01-2226 priėmimo metu buvo Vilniaus miesto teritorijoje, o miškas, patekantis į ginčo sklypą, laikomas miesto mišku (Miškų įstatymo 2 str.5 d.), kurį pagal anksčiau nurodytus teisės aktus įsigyti privačion nuosavybėn draudžiama. Pažymėtina, kad atitinkami draudimai teisės aktuose buvo įtvirtinti ir atsakovo VAVA nurodyto žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo bei tvirtinimo metu, o tai tik papildomai patvirtina, kad minėtų draudimų nepaisymas atsakovo nurodytomis aplinkybėmis negali būti pateisintas. Dėl tų pačių argumentų apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 bei 2003 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 980 buvo priimti po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, šiuo konkrečiu atveju teisinės reikšmės neturi. Dėl minėtų Vyriausybės nutarimų šioje byloje teisiškai reikšminga yra tik tai, kad ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 01-2226 buvo priimtas galiojant Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir atsakovui VAVA turėjo būti žinoma, kad ginčo sklype esama valstybinės reikšmės miško.

22Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismas nustatė tik grąžintino valstybei žemės sklypo dalies dydį, bet ne grąžintinos sklypo dalies dislokaciją ir ribas, todėl jo manymu, nebus galimybės įgyvendinti teismo priimto sprendimo. Apeliantas akcentuoja tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka duomenų, pateiktų Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktose schemose. Minėti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes tikslios grąžinimo miško ploto ribos natūroje gali būti nustatomos grąžinimo metu. Tuo tarpu teismo sprendime nustatytas miško plotas yra pagrįstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis. Pateikti į bylą Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 3 d. pažyma apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas Nr. 16558, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos 2008 m. rugsėjo 3 d. fragmentas Nr. PO809-0010 ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 248 bei jo priedai patvirtina, kad ginčo žemės sklype esantis valstybinės reikšmės miško žemės plotas yra 1,14 ha, o ne 0,48 ha. Šie Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti įrodymai yra pagrįsti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, t. y. duomenimis, įregistruotais šiame kadastre. Pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 3, 4, 15, 19 punktus, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 9 straipsnius, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį, Lietuvos Respublikos miškai yra būtent minėto miškų valstybės kadastro, o ne Nekilnojamojo turto registro ar Nekilnojamojo turto kadastro objektas. Miškų valstybės kadastro bazėje kaupiami, sisteminami ir saugomi duomenys apie miškų masyvų ir į juos patenkančių taksacinių sklypų adresus (koordinates), plotus, ribas ir pan., o miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga yra būtent Valstybinė miškotvarkos tarnyba.

23Pagal CK 1.109 straipsnį civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009 konstatavo, kad CK 1.109 straipsnyje nustatytas reikalavimas miško plotams – kad jie būtų apibrėžti; taigi miškui apibrėžti kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis; nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia tai, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisės atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką ir atitinkamo paveldėjimo teisės dalis bei, taikant restituciją, miškas grąžintas valstybei, įgyvendinti pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miško konkretizavimo kriterijus.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo abejoti byloje esančių Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktų duomenų apie ginčo sklype esančio miško žemės plotą teisingumu ir juos atmesti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiais Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro šioje byloje yra paneigti ir nuginčyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys apie ginčo sklype esantį miško žemės plotą, kas Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatoms neprieštarauja.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruoti Trakų miškų urėdijos 556 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 95 ir Nr. 97, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. 0101/0165:690. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjūčio 3 d. pažyma Nr. 16558, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. P0809-0010 ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2008 m. rugpjūčio 20 d. aktas Nr. 248 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 0101/0165:690, patenka 1,14 ha valstybinės reikšmės miško. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 0101/0165:690, nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-2226, t. y. po nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal Vilniaus apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje A3-438/2004). Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas sprendimą Nr. 01-2226 ir privalėdamas vadovautis sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais, pažeidė šias imperatyvias teisės aktų normas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį; Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio, kurio 4 dalyje nurodyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių reikalavimus (šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems; šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybės atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie priskirtini miestų miškams; išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė); Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, ir kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas ginčijamas žemės sklypas, nepaneigia fakto, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dalis, kuria G. B. atkurtos nuosavybės teisės valstybinės reikšmės miškui, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, t. y. tiek tvirtinant žemės reformos žemėtvarkos projektą, tiek ir Vilniaus apskrities viršininkui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 13 straipsniams, kuriais buvo įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu, tarp jų nuosavybės teisių atkūrimo būdu, perleisti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, tarp jų ir miestų miškus, kurie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Teisėjų kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostata, kad į joje nurodytų miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą žemę nuosavybės teisės turi būti atkuriamos laikantis tų pačių procedūrų, kaip ir kaimiškose vietovėse, kaip norma negali būti aiškinama taip, kad būtų pažeisti minėti imperatyvūs LR Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinti draudimai. Šie draudimai galioja nuo minėtų įstatymų priėmimo, todėl ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu ginčo žemės sklypuose esant valstybinės reikšmės miško šio Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dalis dėl valstybinės reikšmės miško yra neteisėta. Ginčo teritorija Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304, 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 priskirta Vilniaus miestui, o kaip minėta Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai.

27Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla 44/04-10/06) konstatavo, kad „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad „nuostata, kad Lietuvos Respublikos miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškams, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą)“.

28Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. B. 2003 m. spalio 29 d., t. y. po nutarimo Nr. 2013 įsigaliojimo, kuriuo ginčo sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Todėl žemėtvarkos projektas turėjo būti koreguojamas atsižvelgiant į nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Aplinkos ministerijos 2003 m. vasario 18 d. raštu Nr. 12-2-1037 Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateiktos nutarimu Nr. 2013 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų schemos. Tokios praktikos laikosi teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje A5-1021/2006 konstatavo, kad vien tai, kad detalusis planas buvo suderintas iki nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, nėra pagrindas keisti miškų plotų ribas ir nurodė, kad tokiu atveju reikia keisti detaliuoju planu patvirtintas žemės sklypo ribas atliekant detalaus plano pakeitimą, įvertinus miško ribas. Taigi pagal teismų praktiką turėjo būti koreguojamas žemės reformos projektas.

29Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes konstatuoja, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 01-2226 dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, yra neteisėta. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažįstamas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimo administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkdami žemės sklypą su mišku kai sklypai yra miesto teritorijoje pirkėjai galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar miškas nepriskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, tuo labiau, kad Vyriausybės nutarimas, nustatantis žemės (miško) priklausomybę išimtinai valstybei, skelbiamas viešai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Nuosavybės teisių atkūrimas, po to perleidimas buvo vykdomas pažeidžiant imperatyvias Miškų įstatymo 4 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Pardavėjas nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl jis neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Viena iš esminių pirkimo-pardavimo ir mainų sutarties sąlygų – pardavėjo ir daikto savininko pareiga patvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą (CK 6.321 str. 4 d., 6.432 str. 2 d.). Nurodyta sąlyga taip pat įpareigoja pirkėją ar daikto gavėją domėtis, kaip pardavėjas/ daikto savininkas įgyvendina šią pareigą. Nežinojimas ar nesidomėjimas tokiomis aplinkybėmis vertintinas kaip pardavėjo/pirkėjo nerūpestingumas ir neatidumas. Be to, pagal CK 1.6 straipsnio nuostatas įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Kiekvienas asmuo turi žinoti ir vykdyti įstatymus ir negali pasiteisinti įstatymų nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai skelbiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad pirkėjas žinojo, ar turėjo žinoti, kad dalyje sklypo yra miškas. Aplinkybė, kad pirkėjas nežinojo ar netinkamai suprato Miškų įstatymo 4 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, nereiškia, kad jis neturėjo ir negalėjo žinoti, kad pardavėjas nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims (pirkėjui). Nagrinėjamu atveju kai sklypas atlygintino sandorio metu (pirkimo-pardavimo sutartimi) perleistas trečiajam asmeniui netaikytinos CK 4.96 straipsnio nuostatos, saugančios sąžiningo įgijėjo teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-297/2008 konstatavo, kad administracinis aktas, priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio) nepaisant to, ar yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir į tai, kad ginčo sklype, kurio kadastrinis Nr. 0101/0165:690, yra 1,14 ha valstybinės reikšmės miško, G. B. neįgijo nuosavybės teisės į 1,14 ha valstybės reikšmės mišką ir šio miško žemę, esančius žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 010/0165:690. Kaip minėta, pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi, todėl G. B. 2003 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavęs L. D. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 0101/0165:690, negalėjo parduoti ir nepardavė nurodyto žemės sklypo dalies, kurią sudaro 1,14 ha valstybinės reikšmės miško. Atitinkamai ir L. D. negalėjo perduoti ir neperdavė žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 0101/0165:690, dalies, kurią sudaro 1,14 ha valstybinės reikšmės miško, UAB „Baltic realty Investments“. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-297/2008 konstatuota, kad sprendžiant dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, netaikomas CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo; tokiu būdu gauto turto išreikalavimas reglamentuojamas specialiųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto normų; atvejai, kai negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto turto, nustatyti CK 6.241 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas, taigi atsakovas privalo grąžinti žemės sklypo dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės miškas, įgytą be teisinio pagrindo.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad išimti iš apyvartos yra išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai (CK 1.97, 4.7 str.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, kiti asmenys negali būti sąžiningi išimtų iš apyvartos daiktų įgijėjai.

32Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

33Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir todėl atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo (apelianto) Vilniaus apskrities viršininko administracijos į valstybės biudžetą 10,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos į valstybės biudžetą 10,90 Lt (dešimt litų devyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį... 5. Teismas nurodė, kad sprendimo Nr. 01-2226 turinys patvirtina, jog žemės... 6. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio,... 7. Teismas nurodė, kad nuosavybės atkūrimo procesas baigiamas ir patvirtinamas... 8. Teismas nurodė, kad pripažinus negaliojančia sprendimo Nr. 01-2226 dalį,... 9. Teismas nurodė, kad pripažinus minėtus sandorius iš dalies... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ir pareiškime dėl prisidėjimo prie... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos... 14. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio... 15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos... 16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 28 d.... 17. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 19. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas Vilniaus apskrities viršininko... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuosavybės teisių atkūrimas yra tam... 21. Apeliaciniame skunde atsakovas VAVA savo nesutikimą su ieškiniu grindžia... 22. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismas nustatė tik grąžintino... 23. Pagal CK 1.109 straipsnį civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas,... 27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla... 28. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių... 29. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkdami žemės sklypą su mišku kai... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad išimti iš apyvartos yra išimtine valstybės... 32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino... 33. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais,... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos į...