Byla 3K-3-297/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Gražinos Davidonienės, sekretoriaujant Aringui Kartanui, dalyvaujant: ieškovo Varėnos rajono savivaldybės atstovei Gabrielei Brazauskienei, atsakovui R. M., jo atstovui advokatui Albertui Bandžiui, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Varėnos rajono savivaldybės kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Varėnos rajono savivaldybės ieškinį atsakovams Ž. S., R. M., Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei, VĮ Registrų centro Alytaus filialui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą panaikinimo; tretieji asmenys: Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Varėnos rajono savivaldybė 2005 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais: 2004 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią Ž. S. pardavė R. M. paveldėjimo teisę į gyvenamąjį namą Varėnos rajone (duomenys neskelbtini); paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, išduoto 2004 m. rugsėjo 3 d. Varėnos rajono antrojo notarų biuro notarės L. Muzikevičiūtės, dalį, pagal kurią R. M. paveldėjo po A. B. mirties gyvenamąjį namą Varėnos rajone (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centro įrašus, kuriais įregistruota nuosavybės teisė A. B. ir R. M. į 448,23 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone (duomenys neskelbtini).

5Varėnos rajono apylinkės teismas 2003 m. liepos 4 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą atkurti turintį faktą, kad A. B. (miręs 2002 m. sausio 28 d.) valdė iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise gyvenamąjį namą Varėnos rajone (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) 2003 m. lapkričio 6 d. administracijos direktorius įsakymu Nr. 455 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. B.“ atkūrė nuosavybės teisę į namą natūra mirusiam A. B., kurio testamentinė įpėdinė – Ž. S. 2004 m. Savivaldybė gavo Kibyšių kaimo gyventojų raštą, kad pastatas, į kurį atkurta nuosavybės teisė, niekada nebuvo A. B. nuosavybė, tai kaimo bendruomenės lėšomis pastatytas pastatas mokyklai įsteigti. Paaiškėjus šiai aplinkybei, Savivaldybė 2004 m. gegužės 21 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, o šio pagrindu atkurta nuosavybės teisė į ginčo pastatą; 2004 m. liepos 21 d. įvyko pirmasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo ir Ž. S.; Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 19 d. sprendimu panaikino 2003 m. liepos 4 d. teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2004 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi Ž. S. pardavė R. M. paveldėjimo teises, likusias po tėvo A. B. mirties. 2004 m. rugsėjo 3 d. R. M. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl gyvenamojo namo Varėnos rajone (duomenys neskelbtini) paveldėjimo po A. B. mirties.

6Ieškovas nurodė, kad, nepaisant atnaujinto proceso byloje, kurioje priimto sprendimo pagrindu atkurta nuosavybės teisė į ginčo pastatą, atsakovė siekė perleisti šį pastatą trečiajam asmeniui, kreipėsi dėl pastato teisinės registracijos ir VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2004 m. rugpjūčio 30 d. įregistravo nuosavybės teisę į ginčo pastatą mirusiam atsakovės tėvui. Notarė, tvarkiusi A. B. turto paveldėjimo bylą, 2004 m. rugsėjo 3 d. patvirtino paveldėjimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią Ž. S. pardavė R. M. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po A. B. mirties. Tą pačią dieną notarė išdavė R. M. paveldėjimo teisės liudijimą, įrašydama į jį ginčo pastatą. Ieškovo teigimu, notarė pažeidė Notariato įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, įpareigojančią notarą nustatyti, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Tas faktas, kad į paveldėjimo teisės liudijimą įrašytas daiktas, kurio neturėjo palikėjas palikimo atsiradimo metu, yra pagrindas pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį. Ieškovo teigimu, VĮ Registrų centras, įregistruodamas nuosavybės teisę į ginčo objektą A. B., pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymą ir Nekilnojamojo turto registro nuostatus, pagal kuriuos daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą galima įregistruoti tik asmens, įgijusio šią teisę, prašymu, be to, neatsižvelgė į tai, jog turtas nuosavybės teisės įgijėjui niekada nebuvo perduotas, kaip nustatyta CK 4.49 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas taip pat nurodė, kad ginčo pastatas nuo jo pastatymo buvo naudojamas Savivaldybės funkcijoms vykdyti, todėl perduotinas jos nuosavybėn.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Varėnos rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad notarė, patvirtinusi paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, pagrįstai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą R. M., nes jau buvo suėjęs trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos ir notarė nežinojo jokių aplinkybių, draudžiančių sudaryti sandorį bei išduoti paveldėjimo teises patvirtinančius dokumentus (CK 6.426 straipsnio 1 dalis, 6.306 straipsnis). Ž. S. perleido R. M. ne konkretų daiktą, o paveldėjimo teises, todėl Notariato įstatymo 46 straipsnio norma, nustatanti notarui pareigą tvirtinant nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį įsitikinti, jog perleidžiamas daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui, netaikytina. Atsakovė pardavė ne savo teisę atkurti nuosavybės teises, kaip teigia ieškovas, o jai priklausančias pagal testamentą po A. B. mirties teises, įregistruotas nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie ginčo nekilnojamąjį turtą ir teises į jį tuo metu atitiko pateiktą registruoti dokumentą – Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 445, kitus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, todėl registracija buvo atlikta teisėtai. Nuosavybės teisė R. M. į ginčo pastatą įregistruota 2004 m. rugsėjo 7 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, tuo metu nebuvo panaikintas teismo sprendimas, pagal kurį buvo išduoti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat nebuvo uždėta draudimų disponuoti šiuo turtu. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, paneigiančių R. M. sąžiningumą, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, be to, ieškovas nekėlė šio argumento, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų, juolab taikyti restituciją (CK 4.96 straipsnis, 1.80 straipsnio 4 dalis).

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad apelianto argumentai, jog, registruojant nuosavybės teises į ginčo pastatą, buvo pažeisti Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 66 ir 67 punktų reikalavimai (nebuvo pareikalauta turto perdavimo akto, neįregistruoti Savivaldybės įsakyme nurodyti apribojimai), ir būtent tai vėliau lėmė neteisėtą turto perleidimą, nepagrįsti. Apeliantas neteisingai aiškina nuosavybės teisės į daiktą atsiradimo momentą bei Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 66 ir 67 punktų nuostatas dėl turto perdavimo akto surašymo, dokumentų, reikalingų registruojant turtą, taip pat akto nesurašymo ir apribojimų neįregistravimo teisines pasekmes. CK 4.49 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisės atsiradimo momentą tais atvejais, kai daiktas perleidžiamas pagal sandorį; ginčo atveju nuosavybės teisė į daiktą atsirado ne sandorio pagrindu, bet atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, nei kituose teisės aktuose nenustatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises, nuosavybės teisė į turtą atsiranda nuo daikto perdavimo momento. Dėl to nuosavybės teisės į ginčo turtą atsiradimo momentu laikytinas Savivaldybės 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymo priėmimo momentas. Pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 66 punktą nuosavybės teisės atsiradimo momentas nesiejamas su perdavimo akto surašymu; perdavimo aktas nurodytas kaip daikto perdavimo faktą įforminantis dokumentas; tuo atveju, kai grąžintinuose natūra namuose, jų dalyse, butuose gyvena nuomininkai, kaip yra ginčo atveju, perdavimo aktas surašomas tik po to, kai nuomininkai atlaisvina patalpas. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė į ginčo pastatą atkurta natūra, tačiau dėl to, kad šiame gyveno nuomininkai, perdavimo aktas nebuvo ir negalėjo būti surašytas iki patalpų atlaisvinimo. Perdavimo akto nesurašymas nereiškia, kad nuosavybės teisė nebuvo atkurta, t. y. kad buvęs savininkas neįgijo nuosavybės. Tokio akto nesurašymas nebuvo kliūtis nuosavybės teisėms registruoti: pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 67 punktą, registruojant nuosavybės teises, kai grąžintuose pastatuose gyvena nuomininkai, Nekilnojamojo turto registro įstaigai pateikiamas tik sprendimas atkurti nuosavybės teises.

10Dėl paveldėjimo teisių perleidimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais teisėjų kolegija nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytų apribojimų neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, taip pat jų neįrašymas pažymoje, išduotoje notarei, negalėjo turėti jokios realios įtakos nei paveldėjimo teisiniams santykiams, nei galimybei perleisti turtą ar turtines teises trečiajam asmeniui, nes šie apribojimai nesusiję su disponavimo teise, taigi nėra pagrindo pripažinti paveldėjimo teisių perleidimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo atitinkamų dalių neteisėtomis. Savivaldybė, atkurdama 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 455 nuosavybės teises į ginčo pastatą, atkūrė šias ne mirusio A. B. įpėdinei, o mirusiam A. B., nors pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Atkurdamas nuosavybės teisę į turtą mirusiam asmeniui, o ne mirusio pretendento vardu jo įpėdiniui, ieškovas pats sumodeliavo ydingą situaciją, kai turtas, kuris mirusiajam nepriklausė jo mirties dieną, po jo mirties galėjo būti įregistruotas būtent mirusiojo vardu ir jo teisinis likimas galėjo būti išspręstas tik paveldėjimo būdu. Kolegija taip pat pažymėjo, kad nors A. B. iki mirties (2002 m. sausio 28 d.) nuosavybės teisė į ginčo turtą nebuvo atkurta, tačiau jis buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taigi jis buvo įgijęs turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą. Ž. S., priimdama palikimą po A. B. mirties, paveldėjo nurodytą turtinę teisę, o kai savivaldos institucija priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teisę į ginčo pastatą natūra mirusiam A. B., paveldėta turtinė teisė dar iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo transformavosi į konkretų paveldimą turtą. Notarė, įsitikinusi, kad atsakovė Ž. S. paveldėjo pagal testamentą visą mirusiojo turtą, taigi ir turtines teises, nustačiusi, jog ginčo objektas įregistruotas mirusio A. B. vardu, pagrįstai įtraukė šį į paveldimo turto sudėtį, nors turtinės teisės transformacija į daiktinę teisę įvyko jau po A. B. mirties. Tiek paveldėjimo teisės liudijimas, tiek paveldėjimo teisių perleidimo sutartis dėl to, kad juose kaip paveldimas turtas įvardytas ir ginčo objektas, nėra nei faktiškai, nei teisiškai ydingi, todėl nepripažintini neteisėtais ir negaliojančiais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Be to, tiek sandorio sudarymo, tiek paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu jokie apribojimai ar draudimai dėl disponavimo atkurta nuosavybe nebuvo pritaikyti, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus sandorį ir paveldėjimo teisės liudijimą dėl to, jog iš esmės savininkui nepriklausė nuosavybės teisė į perleidžiamą turtą: tuo metu dokumentas, kurio pagrindu atsirado nuosavybės teisė į namą (Savivaldybės 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymas) nebuvo panaikintas, o atsakovė Ž. S., turėdama teisę paveldėti visą po A. B. mirties likusį turtą, turėjo teisę sudaryti paveldėjimo teisių perleidimo sandorį; notarė neturėjo teisinio pagrindo nepatvirtinti tokio sandorio ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, kurį atsakovė, kaip mirusio savininko įpėdinė, turėjo teisę paveldėti. Ta aplinkybė, kad ginčijamų sandorio ir paveldėjimo teisės liudijimo sudarymo metu teismui jau buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, savaime nepaneigia teisės atlikti tokio pobūdžio teisinius veiksmus; teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta vėliau, negu atlikti ginčijami veiksmai. Tai, kad Ž. S. žinojo apie pateiktą teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, rodo atsakovės nesąžiningumą, tačiau neįrodo, kad turtas savininko buvo prarastas dėl nusikalstamų veiksmų, kaip teigia apeliantas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, atnaujinęs procesą, informavo prokurorą dėl nusikaltimo požymių, atkuriant A. B. nuosavybės teisę į ginčo gyvenamąjį namą, tačiau Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. vasario 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo požymių. Asmens nusikalstami veiksmai gali būti konstatuoti tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl apelianto argumentai, kad turtas iš savivaldybės perėjo kitų asmenų nuosavybėn dėl Ž. S. nusikalstamų veiksmų ir kad tai būtų vindikacijos pagrindas pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl ginčo namo perdavimo savivaldybei, nes atsakovas R. M. jį įgijo pagal atlygintinį sandorį, nepateikta jo nesąžiningumo įrodymų (ieškovas net neįrodinėjo šio atsakovo nesąžiningumo), taigi, net konstatavus faktinę aplinkybę, jog teismo sprendimu yra panaikintas dokumentas, kurio pagrindu A. B. įgijo nuosavybės teisę į ginčo namą, šis daiktas iš dabartinio savininko negali būti išreikalautas; viešasis interesas šiuo atveju gali būti apgintas reikalaujant nuostolių iš asmenų, dėl kurių kaltės turtas iš viešosios nuosavybės tapo asmenine trečiojo asmens nuosavybe.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas Varėnos rajono savivaldybė prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Teismai pažeidė CK 4.49 straipsnio, Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 66, 67 punktų nuostatas, todėl nepagrįstai pripažino teisėta ginčo pastato teisinę registraciją, atliktą nepateikus pastato perdavimo akto, taip pat neįregistravus Nekilnojamojo turto registre apribojimų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 20 straipsnyje savininkams grąžintų natūra pastatų, kuriuose gyvena nuomininkai. Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas turi atsakyti už tai, kad duomenys, kurie buvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre, neatitinka dokumento, kurio pagrindu jie buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Iš neteisėtai įregistruotos nuosavybės teisės negali būti kildinamas teisėtas jos paveldėjimas.

142. Pagal CK 4.254 straipsnio ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio nuostatas šiuo atveju turėjo būti įregistruota ne nuosavybės teisė, o juridiniai faktai, kurie, jeigu nebūtų buvę panaikinti, būtų tik vienas iš pagrindų atsirasti nuosavybės teisei ateityje. Įregistruoti turėjo būti tokie juridiniai faktai: teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas; Savivaldybės sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo; bylos dėl juridinio fakto nustatymo atnaujinimas ir sprendimas šioje byloje, kad pirmieji du įregistruoti faktai pripažinti negaliojančiais. Jeigu Registrų centras būtų tinkamai vykdęs savo pareigas ir registravęs ne nuosavybės teisę, kurios nebuvo, o tik esminius juridinius faktus, nebūtų šio ginčo.

153. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.426 straipsnio 1 dalį, pagal kurią priėmęs palikimą asmuo gali parduoti paveldėjimo teises, garantuodamas pirkėjui savo kaip įpėdinio teisinį statusą. Parduoti teises gali tik palikimą priėmęs asmuo, o atsakovė Ž. S. nepaveldėjo teisės į ginčo namą, nes šis niekada nebuvo A. B. nuosavybė, taigi nebuvo palikimo objektas ir įpėdinė negalėjo paveldėti šio turto (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

164. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CK 4.49 straipsnį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad nuosavybės teisė į ginčo pastatą atsirado ne nuo daikto perdavimo momento, o nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Savivaldybės įsakymas yra ne kas kita kaip vienašalis sandoris, todėl CK 4.49 straipsnio nuostatos dėl nuosavybės teisės perėjimo momento taikytinos ir nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo atvejais. Be to, nuosavybės teisė į ginčo namą buvo atkurta natūra, o turto neįmanoma grąžinti natūra, jo neperduodant.

175. Atsakovė Ž. S. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo pastatą, taigi ji negalėjo jo perleisti. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tokius atsakovės veiksmus kaip nesąžiningus, tačiau daikto perleidimas tretiesiems asmenims už atlygį, kai tai padaro asmuo, neturintis teisės perleisti tą daiktą, kvalifikuotinas kaip BK 183 straipsnyje nurodytas nusikaltimas.

186. Notarė, patvirtinusi 2004 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį ir išdavusi atsakovui R. M. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, neužkirto kelio tam, kad nebūtų disponuojama neteisėtai įregistruota nuosavybe, taigi pažeidė notaro pareigą užtikrinti, jog civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Notarės išduoto R. M. paveldėjimo liudijimo dalis, kurioje ginčo pastatas įrašytas kaip paveldėjimo objektas, neteisėtas ir naikintinas, nes notarė įrašė šį daiktą nenustačiusi, kad jis priklauso nuosavybės teise teisių perleidėjai Ž. S. (Notariato įstatymo 46 straipsnis). Be to, notarė žinojo, kad teisių perleidėja neturi paveldėjimo teisės į šį daiktą.

197. Atsakovas R. M. nusipirko tas paveldėjimo teises, kurias turėjo Ž. S. Atsakovė neturėjo teisės paveldėti ginčo pastatą, taigi ji ir negalėjo perleisti šios teisės. Vadinasi, nurodytos paveldėjimo teisės perleidimo sandoris yra niekinis. Tai reiškia, kad atsakovas R. M. nenusipirko paveldėjimo teisės į ginčo objektą ir neįgijo į šį nuosavybės teisės, taigi nelieka sąžiningo įgijėjo subjekto.

208. Teismai nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo perduoti ginčo pastatą Savivaldybės nuosavybėn. Ieškovas valdė nurodytą pastatą atvirai, sąžiningai nuo jo pastatymo 1938 m. (į Savivaldybės turto apskaitą šis pastatas įtrauktas 1987 m.), naudojo jį švietimo ir kultūros reikmėms, niekas nereiškė pretenzijų į šį pastą. Dėl to ginčo pastatas pripažintinas Savivaldybės nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis).

21CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Nagrinėjamoje byloje ieškovas – Savivaldybė – kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą – siekdamas panaikinti neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui, kuris nebuvo to turto savininkas, teisinius padarinius.

25Nuosavybės teisių į išlikusį nekilojamąjį turtą atkūrimo proceso, imperatyviai reglamentuojamo viešosios teisės normų, tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės teisių atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems įstatyme nustatytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš savininko teisių. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje įsakmiai išvardyti asmenys, kuriems gali būti atkurta nuosavybės teisė. Kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra niekinis, nes prieštarauja nurodytoms imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, taip pat pažeidžia viešąjį interesą. Niekinio nuosavybės teisių atkūrimo padariniai išsprendžiami teismo sprendimu, nutraukiant neteisėto įgijėjo nuosavybės teisę, įgytą niekiniu pagrindu.

26Nagrinėjamoje byloje sprendžiama situacija, kai pagal specialųjį nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą buvo grąžinta nuosavybės teisė į ginčo pastatą atsakovės Ž. S. mirusiam tėvui A. B., laikant, kad jis buvo savininkas, iš kurio nurodytas turtas neteisėtai nusavintas, tačiau vėliau nustatyta, jog A. B. neturėjo nuosavybės teisės į šį pastatą. Nurodytam asmeniui nuosavybės teisė atkurta Varėnos rajono savivaldybės 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu, kai Varėnos rajono apylinkės teismas 2003 m. liepos 4 d. sprendimu patenkino jo dukters Ž. S. 2003 m. birželio 18 d. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., miręs 2002 m. sausio 28 d., valdė iki nacionalizacijos nuosavybės teise gyvenamąjį namą Varėnos rajone (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė atkurta mirusio asmens vardu, vadovaujantis Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 3 punktu, nes šis, būdamas gyvas, buvo pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę ir pastatus atkūrimo. Tačiau Savivaldybė 2004 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nurodė, kad paaiškėjo, jog ginčo namas pastatytas 1936 m. valstybės lėšomis mokyklai steigti ir nebuvo A. B. nuosavybė. Atnaujinus procesą, Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimu konstatuota, kad atsakovės tėvas A. B. nebuvo pastato, į kurį jam 2003 m. lapkričio 6 d. atkurta nuosavybės teisė, savininkas, todėl panaikinta Varėnos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 7 d. sprendimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat pripažintas negaliojančiu Varėnos rajono savivaldybės 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymas, kuriuo A. B. atkurta nuosavybės teisė į ginčo pastatą.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis aktas – Varėnos rajono savivaldybės 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymas dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatą atkūrimo A. B. – yra niekinis, nes priimtas pažeidžiant imperatyviąsias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas – nuosavybės teisė į ginčo pastatą atkurta asmeniui, kuris nebuvo šio turto savininkas. Niekinis administracinis aktas negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio), nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Dėl to nurodytas niekinis administracinis aktas dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatą atkūrimo A. B. negalėjo sukelti ir nesukėlė teisinių pasekmių.

28Byloje nustatyti faktai, kad A. B. nebuvo ginčo pastato savininkas, todėl administracinis aktas dėl jo nuosavybės teisės į šį pastatą atkūrimo yra niekinis, reiškia, kad šio akto pagrindu A. B. netapo ginčo pastato savininku ir po jo mirties šis negalėjo būti paveldėtas, nepaisant to, kad A. B. turto paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu nebuvo teismo sprendimo pripažinti nurodytą administracinį aktą niekiniu ir negaliojančiu.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl to, jog A. B. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo namą, o ši teisė negalėjo atsirasti niekinio administracinio akto pagrindu, atsakovė Ž. S. – testamentinė A. B. įpėdinė – negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo teisės, kurios neturėjo palikėjas, nes įpėdinis paveldi tik tas teises, kurias turėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnis). Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam ipse habet). Taigi atsakovė Ž. S., 2004 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi pardavusi atsakovui R. M. paveldėjimo teises į A. B. turtą, negalėjo parduoti ir nepardavė teisės paveldėti ginčo pastatą, nes tokios teisės palikėjas neturėjo. Tai savo ruožtu reiškia, kad atsakovas R. M., nurodyta sutartimi nusipirkęs teisę paveldėti A. B. turtą, neįgijo teisės paveldėti ginčo pastatą.

30Pažymėtina, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, t. y. paveldėjimo teisės nedalomos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi gali būti parduotos tik visos paveldėjimo teisės, t. y. negali būti atskirai parduota paveldėjimo teisė į tam tikrą konkretų daiktą; perleidžiant paveldėjimo teises, turtas nedetalizuojamas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis; 6.426 straipsnio 1 dalis). Dėl to, kad 2004 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje negalėjo būti ir nebuvo detalizuota, kokio turto paveldėjimo teisės perleidžiamos, o teisė paveldėti ginčo pastatą negalėjo būti ir nebuvo perleista, nes palikėjas nebuvo šio turto savininkas, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia šios sutarties dalį. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, pagal A. B. testamentą atsakovė Ž. S. turėjo teisę paveldėti keletą nekilnojamojo turto objektų.

31Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl to, jog 2004 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo pastatą R. M. išduotas niekiniu pagrindu, šis liudijimas taip pat yra niekinis ir negalioja.

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal ieškinio pagrindu nurodytas ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas kvalifikuoti ginčo teisinius santykius kaip santykius dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovas R. M. neturėjo teisės paveldėti ginčo pastato, nes šis nebuvo palikėjo nuosavybė (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į daiktą, kurio neturėjo palikėjas, reiškia, kad atsakovas tapo šio daikto savininku be teisinio pagrindo. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti tai asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

33Sprendžiant dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, netaikomas CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Tokiu būdu gauto turto išreikalavimas reglamentuojamas specialiųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto normų. Atvejai, kai negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto turto, nustatyti CK 6.241 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš įstatyme išvardytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas, taigi atsakovas R. M. privalo grąžinti ginčo pastatą, įgytą be teisinio pagrindo.

34Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai teisiškai kvalifikavo ieškinio reikalavimų pagrindu nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų. Minėta, kad niekinio administracinio akto pagrindu neatsirado A. B. nuosavybės teisė į ginčo pastatą, todėl ši teisė negalėjo būti nei perleista, nei paveldėta, nes jos nebuvo. Teismų išvada, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovo R. M. nuosavybės teisės į ginčo pastatą dėl to, jog paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu nebuvo panaikintas įsakymas dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatą atkūrimo, netaikyta jokių apribojimų ar draudimų disponuoti šiuo turtu, iš esmės reiškia tai, jog pripažįstama nuosavybės teisė, grindžiama niekiniu administraciniu aktu. Tokia išvada prieštarauja ne tik specialiojo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, reglamentuojančio nuosavybės teisių atkūrimą asmenims, kurių šios teisės buvo pažeistos, paskirčiai bei tikslams, bet ir akivaizdžiai paneigia vieną svarbiausių teisėje galiojančių principų – iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Apie šio principo svarbą ne kartą pabrėžta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimą byloje Nr. 12/93; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002; 2007 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007, kt.).

35Turtas, įgytas be teisinio pagrindo, turi būti grąžintas asmeniui, kurio sąskaita jis įgytas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo grąžinti ginčo pastatą Savivaldybei, be to, prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į šį pastatą. Dėl to, kad teismai netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nenustatė, kas yra šio turto tikrasis savininkas. Byloje yra duomenų, kad ginčo pastatas pastatytas valstybės ir kaimo bendruomenės lėšomis bei buvo naudojamas mokymo įstaigos, kaimo bendruomenės veiklai. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti ginčo pastatą Savivaldybės nuosavybe teisėjų kolegija pažymi, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose šis neišdėstė aplinkybių, kokiu pagrindu nurodytas pastatas turėtų būti pripažintas Savivaldybės nuosavybe; tik kasaciniame skunde nurodė, jog šį reikalavimą grindžia įgyjamąja senatimi. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir kelti reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Dėl to, kad ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo pastatą pagal įgyjamąją senatį, žemesniųjų instancijų teismai netyrė, yra ar ne įstatymo nustatytos sąlygos nuosavybės teisei tokiu pagrindu pripažinti. Taigi šis reikalavimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kartu pažymėtina, kad pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus. Valstybės turtas gali būti perduotas savivaldybės nuosavybėn Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nustatyta tvarka.

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo turtas naudojamas įstatymo savivaldybėms priskirtoms funkcijoms vykdyti, t. y. kultūros centro veiklai, be to, šiame pastate buvo suteiktas gyvenamasis būstas socialiai remtinoms šeimoms (Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 10, 17 punktai), sprendžia, kad atsakovo R. M. be pagrindo įgytas turtas grąžintinas valdyti Varėnos rajono savivaldybei.

37Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia ginčo pastato teisinę registraciją A. B. ir atsakovo R. M. vardu teisėjų kolegija pažymi, kad bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl teisės į registruojamą daiktą, nereikia reikšti atskiro reikalavimo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją. Daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, susijusius su daiktinėmis teisėmis, įregistruoja ir išregistruoja viešojo registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, remdamasis dokumentais, kurių pagrindu atsiranda ar pasibaigia nurodytos daiktinės teisės (CK 4.255 straipsnis, 4.257 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, kai suinteresuotas asmuo pateikia viešojo registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius, kad ta teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis). Vienas iš su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimo viešajame registre teisinių pagrindų yra teismo sprendimas (CK 4.255 straipsnio 2 punktas; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis, 22 straipsnio 2 punktas). Teismo sprendimu konstatavus, kad administracinis aktas, kurio pagrindu buvo įregistruota A. B. nuosavybės teisė į ginčo pastatą, yra niekinis, taip pat pripažinus niekiniu ir negaliojančiu 2004 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu įregistruota atsakovo R. M. nuosavybės teisė, Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeistini pagal teismo sprendimą (CK 4.254 straipsnio 7 punktas, 4.255 straipsnio 2 punktas, 4.257 straipsnio 1, 2 dalys; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis, 22 straipsnio 2 punktas).

38Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo nustatinėjama, dėl kieno kaltės ir neteisėtų veiksmų priimtas niekinis administracinis aktas atkurti nuosavybės teisę į ginčo pastatą, taip pat kas ir kokio dydžio žalą dėl to patyrė, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimas šioje byloje nėra kliūtis reikšti nurodytus ir kitus su neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo teisiniais padariniais susijusius reikalavimus kitose civilinėse bylose.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 275 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

40Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

41Patenkinti dalį ieškovo Varėnos rajono savivaldybės ieškinio: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą (notaro registro Nr. 3163M), išduotą 2004 m. rugsėjo 3 d. Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės, pagal kurį R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje (duomenys neskelbtini), paveldėjo po A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. sausio 28 d. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone (duomenys neskelbtini); grąžinti nurodytus objektus valdyti Varėnos rajono savivaldybei; kitą ieškinio dalį atmesti.

42Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Varėnos rajono savivaldybė 2005 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą su... 5. Varėnos rajono apylinkės teismas 2003 m. liepos 4 d. sprendimu nustatė... 6. Ieškovas nurodė, kad, nepaisant atnaujinto proceso byloje, kurioje priimto... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 10. Dėl paveldėjimo teisių perleidimo sutarties ir paveldėjimo teisės... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas Varėnos rajono savivaldybė prašo panaikinti... 13. 1. Teismai pažeidė CK 4.49 straipsnio, Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl... 14. 2. Pagal CK 4.254 straipsnio ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12... 15. 3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.426... 16. 4. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CK 4.49 straipsnį ir... 17. 5. Atsakovė Ž. S. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo pastatą, taigi ji... 18. 6. Notarė, patvirtinusi 2004 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisių... 19. 7. Atsakovas R. M. nusipirko tas paveldėjimo teises, kurias turėjo Ž. S.... 20. 8. Teismai nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo perduoti ginčo pastatą... 21. CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas – Savivaldybė – kreipėsi į teismą... 25. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilojamąjį turtą atkūrimo proceso,... 26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama situacija, kai pagal specialųjį... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis aktas – Varėnos rajono... 28. Byloje nustatyti faktai, kad A. B. nebuvo ginčo pastato savininkas, todėl... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl to, jog A. B. neturėjo nuosavybės... 30. Pažymėtina, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar... 31. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl to, jog 2004 m. rugsėjo 3 d.... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal ieškinio pagrindu nurodytas ir... 33. Sprendžiant dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, netaikomas CK... 34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios ir... 35. Turtas, įgytas be teisinio pagrindo, turi būti grąžintas asmeniui, kurio... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo turtas naudojamas... 37. Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia ginčo pastato teisinę... 38. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo nustatinėjama, dėl kieno kaltės ir... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą,... 41. Patenkinti dalį ieškovo Varėnos rajono savivaldybės ieškinio: pripažinti... 42. Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...