Byla 2S-2171-264/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12908-528/2012 pagal pareiškėjos Kauno kredito unijos pakartotinį pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei/įkeisto turto savininkei A. B. ir įkeisto turto savininkui K. B. dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Pareiškėja kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydama: priteisti iš skolininkės A. B. negrąžintą pagal 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. ( - ) skolinį įsipareigojimą – 68.414,49 EUR, iš jų: 67.001,04 EUR negrąžintos paskolos; 1.413,45 EUR palūkanų – 5 proc. metinių palūkanų už negrąžintą skolinio įsipareigojimo sumą nuo Būsto paskolos sutarties nutraukimo, t.y. 2012-01-31, iki Kauno kredito unijos kreipimosi į Kauno m. apylinkės teismą dėl nutarties priėmimo parduoti iš varžytynių už skolą įkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. 2012-07-03; siekiant užtikrinti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, palikti areštą įkeistam nekilnojamajam turtui (hipotekos lakšto identifikavimo kodas ( - )) – 0,0637ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir gyvenamajam namui su garažu, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), priklausantiems sutuoktiniams A. B. ir K. B.; parduoti iš varžytynių už skolą įkeistą aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą (hipotekos lakšto identifikavimo kodas ( - )), nuosavybės teise priklausantį sutuoktiniams A. B. ir K. B.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė, kad skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės, todėl kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-02-15 nutartimi areštuotas įkeistas turtas bei įspėti skolininkė ir įkeisto daikto savininkai, kad, negrąžinus skolos per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Kadangi per teismo nustatytą terminą skolininkė skolos negrąžino, pareiškėja kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjos (kreditorės) pakartotinį pareiškimą tenkino ir nutarė kreditorės Kauno kredito unijos reikalavimų įvykdymui priverstinai išieškoti iš A. B. 67 001,04 EUR negrąžintos paskolos, 1 413,45 EUR palūkanų nuo 2012-01-31 iki 2012-07-03, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 68 414,49 EUR sumą, skaičiuojant nuo 2012-07-03 iki teismo nutarties visiško įvykdymo, 139 Lt žyminį mokestį ir 1.250 Lt už advokato padėjėjo pagalbą; priverstinai parduoti iš varžytynių A. B. ir K. B. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0637 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).

6Teismas nurodė, kad pranešimai apie vienašališką paskolos sutarties nutraukimą 2011-06-21 įteikti A. B. ir K. B.. 2012-02-03 pranešimu kreditorė skolininkei ir įkeisto turto savininkams pranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą ir priverstinį skolos išieškojimo pradėjimą. Pranešimai skolininkei ir įkeisto turto savininkams buvo įteikti. Kadangi per papildomai nustatytą terminą skolininkė įsipareigojimų nevykdė, sutarties pažeidimų nepašalino, teismas pripažino, kad kreditorė 2012-01-31 nutraukė 2009-10-12 paskolos sutartį Nr. ( - ) laikydamasis sutarties sąlygų. Vertinant šalių sudarytą sutartį, kuri kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, teismas konstatavo, kad nesąžiningumo sąlygų nenustatyta, nes sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, todėl paskolos gavėja turėjo galimybę apsispręsti, ar tokia sutartis jai priimtina ir ji pajėgi ją vykdyti, o jei sutarties sąlygos jos netenkino, tai ji turėjo galimybę sudaryti sutartį su kitu kreditoriumi, kurio sąlygos jiems priimtinesnės.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Suinteresuotas asmuo A. B. atskiruoju skundu (2 t. b. l. 14-20) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutartį ir priimti naują nutartį - netenkinti kreditorės pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

91. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, teismas turėjo jos sąlygas vertinti pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Tačiau teismas apsiribojo tuo, jog pripažino tarp skolininkės ir kreditoriaus sudarytą paskolos sutartį vartojimo sutartimi, bei neišsamiai vertindamas šalių sudarytą sutartį nesąžiningumo sąlygų aspektu, nepagrįstai konstatavo, jog nesąžiningumo sąlygų nenustatyta, remdamasis vien tuo, kad, anot teismo, sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, todėl paskolos gavėja turėjo galimybę apsispręsti, ar tokia sutartis jai priimtina ir ji pajėgi ją vykdyti, o jei sutarties sąlygos jos netenkino, tai ji turėjo galimybę sudaryti sutartį su kitu kreditoriumi, kurio sąlygos jiems priimtinesnės. Tokie teismo argumentai vertintini kaip neišsamūs, abstraktūs ir nelaikytini kaip tinkamas įvertinimas, ar sutarties sąlygos yra sąžiningos.

102. 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties 6.3 punkte nustatytos sąlygos pripažintinos nesąžiningomis, kadangi atsižvelgiant į tai, jog sutarties terminas yra 30 metų, suteiktos paskolos suma yra didelė, akivaizdu, jog paskolos gavėjas negali būti pajėgus grąžinti visą sumą iš karto paskolos davėjui vienašališkai nutraukus sutartį. Minėtas sutarties punktas numato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei suteikia teisę paskolos davėjui piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Kreditorė, nors ir gavusi visus skolininkų pateiktus prašymus dėl paskolos mokėjimo atidėjimų, nei į vieną iš jų neatsakė ir neatsižvelgdama į tai, kad skolininkai ne piktybiškai, o dėl svarbių priežasčių negalėjo vykdyti įsipareigojimų pilna apimtimi, ieškojo kompromiso, vienašališkai nutraukė minėtą sutartį. Sutarties sąlygos nebuvo su apeliante individualiai aptartos, ji pasirašė kredito unijos parengtą standartinę sutartį, kurios nuostatų turiniui neturėjo jokios įtakos, jos nebuvo derybų objektas, sutartis nebuvo pateikta susipažinti iš anksto, o atvykus pasirašyti sutarties nebuvo laiko net skaityti. Sutartis dėl apeliantės su sutuoktiniu (vartotojų) tiek teisinių, tiek ekonominių, tiek ir kreditavimo rinkos ypatumų žinių stokos yra itin sudėtinga, todėl pasirašant sutartį jie neturėjo detalios informacijos apie sutarties sąlygų svarbą, reikšmę, galimą įtaką jų teisėms bei pareigoms. Kreditorei nutraukus sutartį, ir kreipusis dėl priverstinio išieškojimo, apeliantė su sutuoktiniu liktų be vienintelio būsto ir dar su skolomis, kadangi priverstinai išieškant turto vertė yra mažinama.

113. Teismas priėmė skundžiamą nutartį nepaisant to, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal A. B. ieškinį dėl 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. ( - ) 6.3 punkto pripažinimo negaliojančiu ab initio bei 2012-01-31 Kauno kredito unijos vienašališko 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. ( - ) nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

12Kreditorė Kauno kredito unija atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t. b. l. 24-28) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutartį palikti nepakeistą. Vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos yra išdėstytos aiškiai ir suprantamai, todėl jos negali būti pripažintos nesąžiningomis paskolos gavėjos atžvilgiu. Apeliantė pasirašytinai patvirtino, kad visos sutarčių sąlygos, nustatytos bendrojoje ir specialiojoje dalyse, su paskolos gavėja buvo aptartos individualiai ir jai išaiškintos prieš pasirašant sutartį; paskolos gavėja visas sutarties sąlygas supranta, įskaitant ir tai, kad nutraukus sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto; paskolos gavėja su paskolos sutarčių sąlygomis sutinka ir jos išreiškia tikrąją paskolos gavėjos valią. Apeliantė melagingai atskirajame skunde teigia, jog jai pasirašant paskolos sutartį, nebuvo paaiškintos sutarties sąlygos. Jei apeliantė nesuprato ar abejojo dėl prisiimamų prievolių, tai ji turėjo pilną teisę atsisakyti tokią sutartį pasirašyti. Kreditorė ne kartą žodžiu bei raštu apeliantę ir jos sutuoktinį įspėjo dėl įsiskolinimų sumokėjimo, pranešimai jiems buvo įteikti asmeniškai, tačiau jie per pranešimuose nustatytus papildomus terminus įsiskolinimų nesumokėjo, kas laikytina esminiu sutarties sąlygų pažeidimu. Todėl vienašališkas sutarties nutraukimas yra teisėtas bei užtikrinantis kreditoriaus teisių bei teisėtų lūkesčių susigrąžinti paskolintas pinigines lėšas apsauga. Skolininkė klaidina teismą teigdama, kad ji periodiškai mokėjo paskolos įmokas. Per 2011 m. į paskolos sąskaitą iš viso buvo sumokėta tik 126,06 EUR. Kreditorė, gavusi informaciją apie skolininkės šeimos gaunamų mėnesinių pajamų sumažėjimą, atsižvelgė i susidariusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiavo su skolininke: 2010-04-29 sudarė su ja Susitarimą prie 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties, kuriuo susitarė 1 metams atidėti paskolų dalių mokėjimus, kas mėnesį sumokant tik dalį priskaitytų palūkanų; 2010-11-30 buvo atliktas 2-as sutarties mėnesinių įmokų tvarkaraščio pakeitimas - sumažinta paskolos metinė palūkanų norma. Tačiau skolininkė nesilaikė minėtos paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštyje numatytų mokėjimo sumų bei terminų, kas laikytina minėtos paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu - esminiu šios sutarties pažeidimu. Kreditoriui pasiūlius įkeistą turtą parduoti už rinkos kainą, skolininkė nesiėmė jokių priemonių, o tik kaltino kreditorių dėl susidariusios situacijos.

13IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Skolininkė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia nepagrįstu kreditoriaus vienašališku kredito sutarties nutraukimu, pažeidžiant vartotojų teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir susiformavusią teismų praktiką.

16Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-10-12 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), A. B. ir K. B., užtikrindami 60 175,00 EUR paskolos, suteiktos A. B. pagal 2009-10-12 būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. ( - ), grąžinimą kreditorei Kauno kredito unijai, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0637 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-gyvenamąjį namą su garažu, pažymėjimas plane 1A1p, 126,17kv.m bendro ploto, baigtumas 78 proc., unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Paskolos paskirtis – perkamo, statomo ar renovuojamo individualaus namo finansavimas. Įkeisto turto vertė – 202 000,00 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2039-10-30. Skolininkei A. B. tinkamai ir laiku nevykdant prievolės kreditoriui Kauno kredito unijai pagal 2009-10-12 būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. ( - ), kreditorė 2012-01-31 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį prieš terminą ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4705-528/2012 įkeistas turtas areštuotas, įspėjant skolininkę ir įkeisto turto savininkę A. B. ir įkeisto turto savininką K. B., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Kauno apygardos teismas 2012-05-30 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-02-15 nutartį paliko nepakeistą. Skolininkei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius prievolės, kreditorė su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių prašydama priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą ir išieškoti skolą. 2012 m. liepos 5 d. skundžiama nutartimi teismas patenkino kreditorės pareiškimą ir nutarė priverstinai išieškoti iš A. B. 67 001,04 EUR skolą, priskaičiuotas palūkanas, taip pat priverstinai parduoti iš varžytynių kreditorei prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistą turtą.

17Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje paskola skolininkei suteikta namui su priklausiniais ir žemės sklypu pirkti. Šie paskolos sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp skolininkės ir kreditorės buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.).

18Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo 2012-05-30 nutartis, kuria palikta nepakeista 2012-02-15 nutartis galėjo būti ir kasacinio bylos nagrinėjimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2011), tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad apeliantė šia teise būtų pasinaudojusi, t. y. sutiko su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nepasisako dėl atliktų mokėjimų, susidariusio įsiskolinimo ir tinkamo jos pačios Kredito sutarties vykdymo jau po minėtos nutarties priėmimo. Tuo tarpu kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad skolininkė įsipareigojimus pažeidinėjo nuo 2010 metų, kuomet papildomais susitarimais buvo atidėti mokėjimai, sumažintos palūkanos, o įsipareigojimų tinkamai nevykdo nuo 2011 metų iki šios dienos, po kreditorės nustatyto papildomo termino sumokėjo tik nedidelę dalį pradelstų mokėjimų. Apeliantė teigia, kad sutartis nutraukta nepagrįstai, nes paskola suteikta 30 metų. Bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nežymios įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Šiuo atveju nustatytinas sistemingas prievolę pažeidžiantis skolininkės elgesys neabejotinai duoda, pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 konstatavo, jog papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Be to, šiame kontekste galima daryti išvadą, kad kreditorius, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iš verslo sričių – paskolų teikimas už palūkanas (Finansų įstaigų įstatymo 3 str. 1 dalies 2 p.), negavo to, ko siekė – paskolos ir palūkanų grąžinimo laiku. Finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

19Pirmosios instancijos teismas 2012-07-05 nutartyje siekdamas įvertinti kredito sutarties nutraukimo pagrįstumą, ar sutartis nutraukta laikantis įstatyme ir sutartyje nustatytos tvarkos, ar nutraukta prieš terminą dėl esminio pažeidimo (pagal kasacinio teismo išaiškinimus 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011) ištyrė aplinkybes, jog iš 2011-06-20 Nr.11/06/20-1 ir Nr.11/06/20-2 pranešimų dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo matyti, kad skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal 2009-10-12 paskolos sutartį Nr. ( - ), todėl kreditorė pranešė skolininkei ir įkeisto turto savininkams apie sutarties nutraukimą ir priverstinį skolos išieškojimo pradėjimą, jei per 15 dienų nebus padengti pradelsti mokėjimai (1 t. b. l. 43,45). Minėti 2011-06-20 pranešimai apie vienašališką paskolos sutarties nutraukimą 2011-06-21 įteikti A. B. ir K. B. (1 t. b. l.44,46). 2012-02-03 pranešimu kreditorius skolininkei ir įkeisto turto savininkams pranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą ir priverstinį skolos išieškojimo pradėjimą (1 t. b. l. 48). Minėti pranešimai skolininkei ir įkeisto turto savininkams buvo įteikti (1 t. b. l. 49,50). Šalių sudarytos kredito sutarties bendrosios dalies 6.3. punkte numatyta, jog kreditorė turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjusi paskolos gavėją, jeigu paskolos laikotarpiu paskolos gavėjas padaro nors vieną iš esminių sutarties pažeidimų, o esminiais sutarties pažeidimais laikomi sutarties bendrosios dalies 5.1, 5.3-5.6 punktuose nustatytų paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kadangi per papildomai nustatytą terminą skolininkė įsipareigojimų nevykdė, sutarties pažeidimų nepašalino, tai pripažintina, jog kreditorė 2012-01-31 nutraukė 2009-10-12 paskolos sutartį Nr. ( - ) laikydamasis sutarties sąlygų (CK 6.217 str. 5d., CPK 177, 178, 185 str.).

20Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad kreditorė su apeliante bendradarbiavo – 2010-04-29 kreditorė ir skolininkė susitarimu prie paskolos sutarties metams atidėjo paskolos dalies mokėjimą, kas mėnesį sumokant tik dalį priskaitytų palūkanų; 2010-11-30 susitarimu atliktas 2-as paskolos sutarties mėnesinių įmokų tvarkaraščio pakeitimas- sumažinta paskolos metinė palūkanų norma – tačiau skolininkė ilgą laiką nevykdė savo prievolių, į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-02-15 nutartis įsiteisėjusi, neturi pagrindo nesutikti su išvada dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

21Pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokie ginčai sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Tokiu atveju skolininkas ar hipotekos kreditorius ieškinio teisena nagrinėjamoje byloje gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti hipotekos procedūrų iš įkeisto turto vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. 3K-3-226/2012) arba teikti prašymą sustabdyti tokių procedūrų vykdymą hipotekos byloje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9621-748/2012 pagal A. B. ieškinį dėl 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. ( - ) 6.3 punkto pripažinimo negaliojančiu ab initio bei 2012-01-31 Kauno kredito unijos vienašališko 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. ( - ) nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Kaip jau minėta, ginčų tarp hipotekos kreditoriaus ir skolininko buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą. Teismo nutartimi nėra sustabdytas hipotekos procedūrų iš įkeisto turto vykdymas, todėl aplinkybė, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9621-748/2012, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį.

22Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1d. 1 p.).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjos... 6. Teismas nurodė, kad pranešimai apie vienašališką paskolos sutarties... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Suinteresuotas asmuo A. B. atskiruoju skundu (2 t. b. l. 14-20) prašo... 9. 1. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, teismas turėjo jos sąlygas... 10. 2. 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties 6.3 punkte nustatytos... 11. 3. Teismas priėmė skundžiamą nutartį nepaisant to, kad Kauno miesto... 12. Kreditorė Kauno kredito unija atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t. b. l.... 13. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Skolininkė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės... 16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-10-12 hipotekos lakštu,... 17. Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras,... 18. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo 2012-05-30 nutartis, kuria... 19. Pirmosios instancijos teismas 2012-07-05 nutartyje siekdamas įvertinti kredito... 20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į... 21. Pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas CPK XXXVI... 22. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad bylą... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 24. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti...