Byla 2A-529-115/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Dalios Višinskienės, sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei, dalyvaujant ieškovei M. A. , ieškovės atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-46/2008 pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovams A. T. , A. T. , O. L. , V. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovė M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką 11,02 ha sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ) ir paskirti ieškovei naudotis sklypu 0,71 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-9, ir sklypu 1,24 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-2; atsakovui A. T. - sklypu 0,43 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-7, sklypu 1,84 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-1, sklypu 0,17 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-12; atsakovui A. T. - sklypu 0,58 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-8, sklypu 1,20 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-10, sklypu 0,49 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-4; atsakovei O. L. - sklypu 0,82 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-5, sklypu 0.25 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-13; atsakovei V. K. - sklypu 2.44 ha ploto, plane pažymėtu 230-1-6; atsakovams bendram naudojimui skirti sklypą plane pažymėtu 230-1-11. Taip pat prašė nustatyti jai priklausančios dalies naudojimosi tvarką žemės sklype 6.96 ha ploto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), paskirti naudotis 1.56 ha ploto sklypu, projekte pažymėtu 230-3-3. Posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo nustatyti jai priklausančios dalies naudojimosi tvarką žemės sklype 6.96 ha ploto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Ieškovė nurodė, kad ji eilę metų negalėjo naudotis žemės sklypu, nes bendraturčiai tarpusavyje nesutarė, atsakovai ignoravo ją kaip žemės savininkę, neatsižvelgė į jos sudėtingą šeimyninę situaciją (ieškovė pati ir jos tėvai yra su negalia). Nurodė, kad jos pateiktas projektas yra racionalus, atitinkantis ir kitų bendraturčių interesus, sudarytas atsižvelgus ir į jų nuomones. Patikslintu ieškiniu(b.l.66-70) ieškovė prašė nustatyti kad 0,6793ha ir 1,2074 ha žemės sklypai jos pateiktame plane pažymėti indeksu 1 ir nuspalvinti raudona spalva (b.l. 69,70, II tomas) būtų paskirti naudotis jai. Ji taip pat nurodė, kad nebepageidauja, jog kiekvienam atsakovui būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka, nes ginčas esąs kilęs tarp jos ir visų likusių bendrasavininkių, o tarp bendraatsakovų ginčo nėra.

5Atsakovai A. T. ir A. T. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino bei prašė nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką 10,5423 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ) Mindūnų kadastrinėje vietovėje, Molėtų rajone, Budriškių kaime, tokia tvarka: a) ieškovei M. A. paskirti valdymui, naudojimui ir disponavimui 1,6962 ha ploto sklypą pažymėtą pateikiamuose planuose indeksu „C“ kurio plotas 0,7514 ha; ir indeksu „C-l“, kurio plotas 0,9448 ha bei 0,1905 ha pelkės, pažymėtos plane indeksu „F“ kartu su O. L. , A. T. , A. T. bei V. K. ; b) atsakovui A. T. paskirti valdymui, naudojimui ir dispovavimui 2,3351 ha žemės ploto sklypus: pažymėtus pateikiamuose planuose indeksu „A“, kurio plotas 0,6477 ha (namų valda); pažymėtą indeksu „A-l“, kurio plotas 0,1905 ha (namų valda); pažymėtą indeksu „A-2“, kurio plotas 0,2646 ha; pažymėtą indeksu „A-3“, kurio plotas 0,3175 ha; pažymėtą indeksu „A-4“, kurio plotas 0,6915 ha; pažymėtą indeksu „A-5“, kurio plotas 0,2233 ha bei 0,1905 ha pelkės, pažymėtos plane indeksu „F“ kartu su O. L. , V. K. , A. T. bei ieškove M. A. ; c) atsakovui A. T. paskirti valdymui, naudojimui ir disponavimui 2,3351 ha žemės sklypą, pažymėtą plane indeksu „B“, kurio plotas 1,6192 ha ir pažymėtą plane indeksu „B-l“, kurio plotas 0,7159 ha bei 0,1905 ha pelkės, pažymėtos plane indeksu „F“ kartu su O. L. , V. K. , A. T. bei ieškove M. A. ; d) atsakovei O. L. paskirti valdymui, naudojimui ir dispovavimui 0,89 ha žemės sklypą, pažymėtą plane indeksu „D“, kurio plotas 0,3175 ha ir pažymėtą plane indeksu „D-l“, kurio plotas 0,6238 ha bei 0,1588 ha pelkės, pažymėtos plane indeksu „F“ kartu su V. K. , A. T. , A. T. bei ieškove M. A. ; e) atsakovei V. K. paskirti valdymui, naudojimui ir disponavimui 2,3350 ha žemės sklypą, pažymėtą plane indeksu „E“, kurio plotas 2,23350 ha bei 0,1693 ha pelkės, pažymėtos plane indeksu „F“ kartu su O. L. , A. T. , A. T. bei ieškove M. A. . Atsakovas A. T. nesutiko su ieškovės siūloma 11,02 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka ir nurodė, kad jam yra paskirtas 1,84 ha asmeninės žemės plotas prie sodybos, kuriuo jis faktiškai visą laiką naudojasi, kitas 1,76 ha sklypas buvo paskirtas E. Š. , nes ji toje pačioje sodyboje gyveno. E. Š. mirė 2005-08-27. Jai atkurtą 11,02 ha sklypo dalį (264/1102 dalis) paveldėjo A. T. . Sklypus nurodė matininkas, nors tinkamai neįformino, o ieškovė faktiškai nori naudotis užimtais sklypais. Atsakovas A. T. taip pat prieštaravo ieškovės pasiūlytam planui, nes jis norėtų naudotis asmenine žeme, kurią E. Š. paskyrė Mindūnų apylinkės taryba.

6Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Ieškovei M. A. paskyrė naudotis 0,7514 ha ploto sklypu pažymėtu indeksu „C“, 0,9448 ha ploto sklypu, pažymėtu indeksu „C-l“, iš viso -1.6962 ha žemės sklypu ir bendrai su O. L. , A. T. , A. T. bei V. K. indeksu „F“ pažymėta 0,1905 ha pelkės dalimi. A. T. paskyrė naudotis 0,6477 ha ploto sklypu pažymėtu indeksu „A“, 0,1905 ha ploto sklypu, pažymėtu indeksu „A-l“, 0,2646 ha sklypu, pažymėtu indeksu „A-2“, 0,3175 ha sklypu, pažymėtu indeksu „A-3“, 0,6915 ha sklypu, pažymėtu indeksu „A-4“, 0,2233 ha žemės sklypu, pažymėtu indeksu „A-5“, iš viso - 2,3351 ha žemės sklypu ir bendrai su M. A. , O. L. , A. T. bei V. K. indeksu „F“ pažymėta 0,1905 ha pelkės dalimi. A. T. paskyrė naudotis 1,6192 ha ploto sklypu pažymėtu indeksu „B“, 0,7159 ha ploto sklypu, pažymėtu indeksu „B-l“, iš viso - 2,3351 ha žemės sklypu ir bendrai su O. L. , A. T. , M. A. bei V. K. indeksu „F“ pažymėta 0,1905 ha pelkės dalimi. O. L. paskyrė naudotis 0,3175 ha žemės sklypu, pažymėtu plane indeksu „D“, 0,6238 ha sklypu, pažymėtu plane indeksu „D-l“, iš viso - 0,9413 ha žemės sklypu ir bendrai su A. T. , A. T. , M. A. bei V. K. indeksu „F“ pažymėta 0,1588 ha pelkės dalimi. V. K. paskyrė naudotis 2,3350 ha žemės sklypu, pažymėtu indeksu „E“, ir bendrai su A. T. , A. T. , M. A. ir O. L. indeksu „F“ pažymėta 0,1693 ha pelkės dalimi. Iš ieškovės M. A. priteisė šias bylinėjimosi išlaidas: A. T. -1918 Lt, A. T. – 1318 Lt ir valstybei – 124,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Pirmos instancijos teismas nustatė, kad visas 11,02 ha žemės sklypas Budriškių kaime, Molėtų rajone, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penkiems bendraturčiams. M. A. priklauso 195/1102 dalys, A. T. – 264/1102 dalys, A. T. – 264/1102 dalys O. L. – 115-1102 dalys ir V. K. 264/1102 dalys. Pagal pradinį ieškinį ir pradinį priešieškinį visas žemės sklypas nurodytas 11,02 ha dydžio. Atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad šio žemės sklypo bendras plotas - 10,5423 ha, skirtumas susidarė atmetus bendro naudojimo kelius, kuriems nustatytas servitutas. Ieškovė pateikė 11,02 ha Žemės sklypo pasidalijimo planą, kuriame nurodė kokia tvarka žeme naudosis bendratučiai. Prie patikslinto ieškinio ieškovė pateikė 10,5426 ha žemės sklypo planą, kuriame žemės sklypas suskirstytas į dvi dalis – ieškovės M. A. ir visų atsakovų bendrai. Šiame plane nenurodyta, kokiomis žemės sklypų dalimis siūloma naudotis kiekvienam atsakovui. Atsakovai A. T. ir A. T. pateikė patikslintą priešieškinį ir planą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jų projektą. Šiuose žemės sklypų planuose nurodyta kaip naudosis žemės plotais kiekvienas bendraturtis. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad dėl sklypo dalių, siūlomų naudotis O. L. ir V. K. , ginčo nėra. Pagrindinis ginčas yra kilęs tarp ieškovės M. A. ir A. T. ir A. T. dėl Ešerinio ežero pakrantės ruožo bei A. T. bei A. T. sodybos žeme užimto sklypo dalies. Išnagrinėjęs ieškovės M. A. siūlymą dėl žemės sklypo pasidalijimo, pirmos instancijos teismas jį atmetė, nurodant, kad pagal jį nustačius naudojimosi tvarką žeme nukentėtų atsakovų A. T. ir A. T. interesai ir būtų pažeista Žemės reformos, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir kitais žemės santykius reguliuojančiais teisės aktais suteikta teisė. Teismui patvirtinus M. A. pasiūlymą, pateiktą prie patikslinto ieškinio, būtų pažeista atsakovų Antano ir A. T. teisė į namų valdos faktiškai užimtą žemės sklypą. Teismas nurodė, kad ieškovė M. A. , prieštaraudama kompromisiniams naudojimosi bendru žemės sklypu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, todėl tokius veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą savo teise. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pirmiausia atsižvelgiama į LR CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, todėl teismas laikė, jog atsakovų Antano ir A. T. pasiūlytas žemės sklypo planas, kurį jie pateikė prie patikslinto priešieškinio, geriausiai atitinka šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pirmos instancijos teismas, vertindamas atsakovų siūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, padarė išvadą, kad prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų Antano ir A. T. siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, o numatomos naudotis atskirų žemės sklypų dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį ir maksimaliai atitinka šalių interesus.

8Ieškovė M. A. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-12-29 sprendimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sklypo dalimi 10,5423 ha ploto sklype, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Ieškovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime ieškovei nepaskyrė jokios sklypo dalies, prieinančios prie ežero. Pagal Stasio Balinsko individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus nustatyta, kad C sklypo riba su Ešerinio ežero pakrante faktiškai yra 32,94 m. ir teismo sprendimu šis sklypas yra paskirtas ieškovei. Ginčijamame teismo sprendime visai nekonstatuotas toks faktas, kad sklypas E- paskirtas K., kuri turi 88,81 m Paštelio ežero pakrantės su brandžiausiu mišku. Ieškovė pažymi, kad jai paskirta naudotis bendrai su atsakovais O. L. , A. T. , A. T. , V. K. indeksu „F“ pažymėta 0,1905 ha pelkės dalimi. Šioje dalyje priimtas sprendimas iš viso prieštarauja ginčo esmei ir jis neišspręstas, kadangi ieškovė nesutaria su atsakovais ir negali su jais bendrai naudotis sklypu. Ieškovė taip pat nurodo, kad jai paskirtas sklypas, teismo sprendime nurodytas indeksu „C-l“, neįvertinus to, kad šiame sklype yra mažiausiai brandus miškas ir jame yra elektros linijos apsaugos zona. Šių aplinkybių teismas nevertino, o taip pat neatsižvelgė į miško ir kitas aplinkybes. Ieškovė taip pat pažymi, kad E. Š. niekada neturėjo sodybos, todėl pirmos instancijos teismas dėl šios aplinkybės padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal teismui pateiktą projektą ieškovė užima E. Š. asmeninio ūkio žemę.

9Atsakovai A. T. ir A. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės M. A. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas teisme. Atsakovai nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė M. A. savo patikslintame ieškinyje reikalavo, jog jai visas žemės plotas būtų paskirtas iš atsakovų sodybos užimtos žemės 43603 kv.m. plote ir trečdalis žemės iš faktiškai sodybos užimtos žemės 61820 kv.m. plote. Teismas pagrįstai pripažino, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą asmenys, turintys sodybą (namų valdą), turi teisę įsigyti žemę, kuri yra faktiškai sodybos užimta. Ši teisė išlieka nepriklausomai nuo to, kad iki žemės neteisėto nacionalizavimo nuosavybės teise ji priklausė kitam asmeniui. Taip pat teismas teisingai sprendė, kad patvirtinus ieškovės M. A. siūlomą žemės sklypų pasidalijimo projektą nukentėtų atsakovų A. T. ir A. T. interesai, o taip pat būtų pažeista žemės santykius reguliuojančios teisės normos.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

12Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

13Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

14Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliacinio skundo dalykas yra ginčas tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, esančiu ( - ), kurio unikalus numeris ( - ), nustatymo.

15Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė ginčo sklypu naudojimosi tvarką nustatyti pagal jos pateiktą projektą(b.l. 69-70, t.2), tačiau teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė ir tenkino atsakovų T. patikslintą priešieškinį, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktą projektą (b.l. 52-53, t.2), su kuriuo iš esmės sutiko kiti du atsakovai(O. L. ir V. K. ). Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendraturčiams nustatytos naudojimosi tvarkos 10,5423ha žemės sklypu yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nes yra pažeistos ieškovės teisės. Savo teisių pažeidimą ieškovė grindžia tuo, kad jai tenkantis naudotis C žemės prie Ešerinio ežero faktiškai turi tik 32,94m.pakrantės, nors sprendime nurodyta 51,4m, o atsakovui A. T. tenkantis žemės sklypas A-1, A-2, A-3 turi 81,30m pakrantės, A. T. tenkantis žemės sklypas B turi 70,60m. pakrantės, O. L. tenkantis žemės sklypas D turi 26,80m. pakrantės, o V. K. paskirtas žemės sklypas E prie Paštelio ežero turi 88,81m. pakrantės su brandžiu mišku. Be to, ieškovei su kitais bendraturčiais bendram naudojimui yra paskirta pelkės, nors ji nesutaria su atsakovais, todėl negalės šiuo sklypu naudotis ir ginčas šioje dalyje faktiškai liko neišspręstas.

16Kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir pažymi, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata. T.y. nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, taip pat tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad ginčo sklypas Molėtų rajone bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penkiems bendraturčiams, iš jų: M. A. -195/1102 dalys, A. T. – 264/1102 dalys, A. T. – 264/1102 dalys, O. L. – 115/1102 dalys ir V. K. 264/1102 dalys (b.l. 111-114). Pagal pradinį ieškinį ir priešieškinį ginčo žemės sklypo dydis nurodytas 11,02 ha. Nekilnojamo turto registro duomenys (b.l. 111-114) rodo, kad iš 11,02ha ploto miško yra 5, 37ha, pelkių-1,55ha, ariamos žemės -3,90ha, pievų-0,40ha. Atlikus kadastrinius matavimus (b.l. 36-40 t.2), nustatyta, kad bendras ginčo žemės sklypo dydis yra 10,5423ha. Tai rodo, kad realiai ieškovei tenkančios 195 dalys nuo šio ploto sudaro 1,8657ha. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė paskirti jai naudotis 1,95ha dydžio žemės sklypais (0,71ha ir 1,24ha ploto) Ginčijamu sprendimu ieškovei paskirta vienai naudotis 1,6962ha žemės ir miško, o taip pat pelkė F paskirta naudotis bendrai su kitais bendrasavininkais, kas iš esmės atitinka jai tenkančio turto dalį.

17Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė paskirti jai naudotis 1,2074 ha žemės, esančios sklype, kurio dydis yra 6,182ha ir 0,6793ha žemės, esančios sklype, kurio dydis yra 4,3603ha, t.y. ieškovė prašė jai paskirti iš viso 1,8867ha žemės (b.l.69-70, t.2). Tačiau su tokia naudojimosi žeme tvarka nesutiko kiti bendraturčiai, iš jų ir O. L. bei V. K. , kurios pageidavo gauti naudotis žemę pagal Antano ir A. T. pateiktą pasiūlymą. Pažymėtina, kad ieškovė niekada nepretendavo naudotis žeme, kuri paskirta O. L. ir V. K. , o ginčas faktiškai kilo tik dėl žemės, kuria naudojosi ir nori naudotis T.. Ieškovė teigia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime jai nepaskyrė žemės sklypo prieinančios prie ežero. Tačiau šią aplinkybę paneigia pati ieškovė, kuri skunde nurodo, kad pagal Stasio Balinsko individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus nustatyta, jog jai paskirto C sklypo riba su Ešerinio ežero pakrante turi 32,94 m. Kad ieškovei tenka dalis Ešerinio ežero pakrantės matyti iš byloje esančio plano, kuriuo rėmėsi teismas. Ieškovei tenkanti ežero pakrantės dalis yra pažymėta taškais 44-50 (b.l. 69, t.2). Teismo sprendime nurodyta, kad pagal atsakovų pasiūlymą Ešerinio ežero pakrantės A. T. tenka 70,6m., A. T. -81,3m., O. L. -26,8m, M. A. -51,4m., o visiems atsakovams dar 77,8m. prie bendram naudojimui paskirtos pelkės, pažymėtos plane F. Ieškovė nurodo, kad ginčijamame teismo sprendime visai nekonstatuotas faktas, kad sklypas E, kuris yra paskirtas V. K. , turi net 88,81 m Paštelio ežero pakrantės su brandžiausiu mišku. Tačiau kolegija pažymi, kad dėl šio fakto niekas pretenzijų nekėlė ir pati ieškovė žemės prie šio ežero neprašė. Iš pateikto ieškovės paskutinio pasiūlymo matyti, kad ji prie Ešerinio ežero pageidavo gauti žemės sklypo, kuris turi apie 50m. pakrantės, palikdama kitiems bendraturčiams pelkę ir prie jos esančią 77,8m. pakrantę (b.l.69, t.2), kuri skundžiamu teismo sprendimu paskirta naudotis ir ieškovei. Be to, iš byloje esančio susitarimo dėl atskirų sklypų valdymo(b.l.86), kurį pasirašė ieškovė už savo tėvą, tai V. T. iš su kitais bendraturčiais priklausančios žemės atiteko 0,69ha žemės sklypas prie Ešerinio ežero, unikalus numeris ( - ), padovanotas vėliau ieškovei (b.l. 80-81, 84-85, 86, b.l.170, t.1). Tai rodo, kad ieškovės teisės dėl tekusios ežero pakrantės iš esmės pažeistos nebuvo, nes faktiškai niekas nesiekė jos gauti pagal tenkančią žemės dalį, atsižvelgiant į bendrą pakrantės ilgį. Ieškovė taip pat teigia, kad priimtas sprendimas iš dalies prieštarauja logikai, kadangi ji nesutaria su atsakovais ir negali su jais bendrai naudotis sklypu F (pelke), todėl ginčas faktiškai liko neišspręstas. Tačiau kolegija su šiais argumentai nesutinka, kadangi pelkė nėra priskiriama prie žemės ūkio naudmenų ploto ir naudotis pelkės dalimi astkirai bendraturčiai nenori, nes tokio pasiūlymo neteikė. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad pelkės paskyrimas bendram naudojimui neprieštarauja įstatymui ir teismų praktikai, todėl ieškovės nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė taip pat nurodo, kad jai sklypas C-l yra paskirtas neįvertinus mažiausio miško brandumo ir esančios elektros linijos, kuriai taikoma 0,12ha ploto apsaugos zona. Tačiau kolegija mano, kad šios aplinkybės negali būti pagrindas panaikinti sprendimą, nes to paties miško ir elektros linijos dalis, patenkanti į ginčo sklypą, ieškovei būtų tekę ir pagal jos pateiktą planą (b.l.58, 70, t.2). Pateikti duomenys rodo, kad tiek ieškovei, tiek atsakovams T. tenkančio miško vertė yra panaši (b.l. 117,118, t.1). Tuo tarpu byloje esantis preliminarus turto vertinimas (b.l. 21, 22-23, t.1) negali patvirtinti aplinkybės, jog bendraturčiams paskirti naudotis žemės sklypai yra aiškiai nelygiaverčiai, kadangi atskirai vertinti nebuvo ir nėra prašoma skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė taip pat nurodo, kad E. Š. , kurios turtą yra paveldėjęs A. T. (b.l. 80), niekada neturėjo sodybos ir asmeninio ūkio žemės, todėl teismas atsakovams nepagrįstai nustatė žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą planą. Kolegija su tuo nesutinka ir pažymi, kad iš Mindūnų apylinkės tarybos 1993-03-30 sprendimo matyti, kad A. T. asmeniniam ūkiui buvo skirta 1,84ha, o E. Š. 1,76ha žemės (b.l. 145, t.1). A. T. nurodo, kad E. Š. tuo metu gyveno pas jį, o jai paskirta asmeninio ūkio žemė buvo prie jo namų. Šią aplinkybę patvirtina A. T. turima sodyba ginčo sklype (b.l.12-37, 59-68, t.1), liudytojas S. T. , kuris yra žemėtvarkos darbuotojas ir kita byloje esanti medžiaga (b.l.168-170, t.1). Apylinkės tarybos sprendimas nėra panaikintas, todėl nebuvimas oficialių duomenų, apie žemės paženklinimą ar E. Š. pastatų nebuvimas, negali paneigti A. T. ir E. Š. paskirtų žemės sklypų buvimo fakto nurodytoje vietoje. Tai rodo, kad ieškovė pageidauja naudotis žeme asmenų, kuriems ji buvo paskirta ir naudojama asmeniniam ūkiui ar namų valdai, kas prieštarauja galiojantiems įstatymams, teismų praktikai bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

18Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateiktuose planuose, jų tarpe ir nurodytame skunde (b.l. 118, t.), nebuvo tiksliai fiksuota atskiriems bendraturčiams naudotis skirti žemės sklypai, t.y. nenurodyti ieškovei ir atsakovams tenkančių naudotis žemės sklypų taškai ir išmatavimai, kurių pagrindu šis planas galėjo būti registruotas nustatyta tvarka. Be to, ieškovės pateiktas planas buvo sudarytas dėl 11,02ha ploto žemės, nors faktiškai jos plotas yra 10,5423ha. Vėliau ieškovė pateikė tik jai tenkančios naudotis žemės sklypo planą (b.l. 69-70, t.2), pasiūlant kita sklypo dalimi bendraturčiams naudotis bendrai, nors atsakovai su tuo nesutiko ir priešieškiniu prašė nustatyti kiekvienam iš jų tenkančią naudotis žemę. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad nustatyti naudojimosi žeme tvarką pagal ieškovės pateiktus planus pagrindo nėra. Apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tačiau kolegija mano, kad nėra įstatyminio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes ji vieną kartą jau buvo grąžinta, sudarant tuo sąlygas šalims tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir pateikti visus įrodymus, turinčios reikšmės sprendžiant ginčą. Be to, ieškovė turėjo teisę apeliacinės instancijos teismui teikti naujus įrodymus, pasiūlymus, prašymus, susijusius su naudojimosi žeme tvarkos nustatymo, paskirtų naudotis sklypų įvertinimo, tačiau to nepadarė. Tai rodo, kad ieškovė nesiekia operatyvaus ir greito bylos išnagrinėjimo, o ją vilkina ir tuo pažeidžia kitų bendraturčių interesus.

19Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-46/2008 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovė M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti... 5. Atsakovai A. T. ir A. T. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kurį... 6. Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad visas 11,02 ha žemės sklypas... 8. Ieškovė M. A. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Molėtų... 9. Atsakovai A. T. ir A. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 13. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 14. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliacinio skundo dalykas yra ginčas tarp... 15. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė ginčo sklypu naudojimosi tvarką... 16. Kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir pažymi, kad CK 4.75... 17. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė paskirti jai naudotis 1,2074 ha... 18. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateiktuose planuose, jų tarpe ir... 19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 21. Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą...