Byla e2A-199-198/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

2teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinio ieškovo J. S. (J. S.) atstovės pagal įstatymą E. S. (J. S.) ir atsakovo M. J. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21-844/2017 pagal ieškovo J. S. atstovės pagal įstatymą E. S. ieškinį atsakovui M. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6

  1. Ieškovo J. S. atstovė pagal įstatymą motina E. S. pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. J. ieškovo J. S. naudai 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
  2. Nurodė, kad 2012 m. kovo 7 d., apie 16 val., ieškovas J. S., būdamas mažametis (12 metų), žaisdamas pateko į nebaigtą statyti, neatitvertą ir nesaugomą, atsakovui M. J. priklausantį buitinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), ir nukrito per antrame pastato aukšte tarp betoninių perdangos plokščių esančią angą ir patyrė sunkią galvos traumą: galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po smegenų dangalais, smegenų edemą, kaktikaulio, dešiniojo smilkinkaulio ir kaukolės pamato lūžimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
  3. Ieškovui po traumos diagnozuotas sunkus neįgalumas dėl potrauminio sindromo (F.07.2) ir intrakranijinio sužalojimo padarinių (T90.5). Po traumos J. S. buvo pristatytas į Visagino miesto ligoninę, o iš ten sekančią dieną hospitalizuotas į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninę, kurioje buvo gydomas iki 2012 m. kovo 23 d.
  4. Traumos metu ieškovas patyrė didelį skausmą ir emocinį sukrėtimą. Trauma jam sukėlė negrįžtamas pasekmes. Iki traumos jis buvo komunikabilus, linksmas ir judrus vaikas. Lankė akrobatikos būrelį. Po traumos jis jaučia nuolatinius galvos skausmus, ūžimą ausyse. Naktimis jį kankina nemiga, jis tapo emociškai nestabilus ir jautrus. Dažni kardinalūs jo nuotaikų svyravimai, be priežasties staiga tampa agresyvus. Pablogėjo atmintis, nesugeba susikaupti. Pastaruoju metu akivaizdus traumos neigiamas poveikis psichikai – jis mato realiai neegzistuojančius daiktus, bendrauja su dvasiomis, sako, jaučiantis, kur yra užkasti žmonių palaikai, gyvena nuolatinėje įtampoje. Visai nejaučia kvapo, o skonį jaučia tik iš dalies.
  5. Taigi ieškovas negali mokytis su kitais vaikais ir yra mokomas pagal individualią programą namuose. Jis save vertina, kaip nevisavertį ir dėl to labai išgyvena. Fizinė jo būklė taip pat yra bloga. Atsirado didelis viršsvoris. Kairė koja kartais tampa nejautri. Dėl to apsunkintas judėjimas. Jis negali ir nenori žaisti su bendraamžiais. Dėl besitęsiančių sveikatos sutrikimų periodiškai tikrinamas ir gydomas įvairiose medicininėse įstaigose.
  6. Atsižvelgiant į visa tai, akivaizdu, kad ieškovas patyrė ir tebepatiria neturtinę žalą. Ieškovui trauma sukėlė negrįžtamų pasekmių, nes jis negalės tinkamai mokytis, užsiimti sportine ar kita aktyvia veikla, neteks galimybės pasirinkti norimą profesiją, bus labai ribotos galimybės sukurti šeimą ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Negana to, ieškovo motina E. S. buvo priversta palikti darbą ir prižiūri ieškovą.
  7. Šiuo atveju atsakovas, būdamas pastato savininku, yra atsakingas ir už pastato konservavimą. Tačiau atliekant iki teisminį tyrimą buvo nustatyta, kad konservavimo darbai nebuvo atlikti – statybvietė neaptverta, įėjimai neuždaryti, perspėjamųjų ženklų nėra.
  8. Ieškiniu taip pat buvo prašoma atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovas neturėjo ir neturi civilinio veiksnumo, o jo įstatyminė atstovė intensyviai dalyvavo baudžiamajame procese aiškinantis sūnaus sužalojimo aplinkybes, siekė patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakovą, rinko duomenis. Laiku ir tinkamai ieškovo teisių neapgynė, todėl, kad neturėjo teisinio išsilavinimo, nemokėjo lietuvių kalbos, buvo nepertraukiamai užimta sūnaus gydymu ir priežiūra, neturėjo lėšų teisininkams.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, darė išvadą, jog pareikštas ieškinys iš dalies yra pagrįstas.
  3. Laikė nustatyta, kad 2012 m. kovo 7 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, nepilnametis J. S. norėdamas sprogdinti petardas, laisvai, per neužsandarintas angas pateko į atsakovui priklausantį pastatą ir jame esančiais laiptais užlipo į šio pastato antrąjį aukštą, kur, būdamas vienas, sprogus jo sprogdinamai petardai, per pastato antrame aukšte esančią angą nukrito į pirmąjį aukštą ir susižalojo. Jam buvo konstatuoti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais, smegenų edema: kaktikaulio, dešinio smilkinkaulio ir kaukolės pamato lūžimas. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku 2012 m. kovo 7 d. J. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės skliauto ir pamato lūžimų, galvos smegenų sumušimo, nes tai sudaro pavojų gyvybei. Kritimo iš aukštumo atvejais trauminiai poveikiai neskaičiuojami, sužalojimai laikomi vienmomentiniais, nes traumavimas vyksta nenutrūkstamai per trumpą laiko tarpą. Dėl šių sužalojimų J. S. nuo 2012 m. liepos 11 d. iki 2014 m. liepos 10 d. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. spalio 7 d. jam buvo pakartotinai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, o nuo 2016 m. spalio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d. pakartotinai yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Visagino miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu jis buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, prokuroras, galėdamas ginti viešąjį interesą, nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo dėl nepilnamečio J. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo, o byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiojo J. S. atstovė pagal įstatymą motina E. S. kreipėsi į prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą.
  4. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastatas, kuriame įvyko įvykis, priklauso atsakovui ir įvykio metu buvo nebaigtas statyti, dėl ko atsakovas, atsižvelgiant į Visagino savivaldybės aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklių (redakcija, galiojusi įvykio metu), 20 punktą bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi įvykio metu) nuostatas, turėjo vykdyti šio pastato priežiūrą. Taigi atsakovas taip pat privalo atlyginti dėl šio jo valdomo daikto padarytą žalą, juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas buvo šio pastato statytojas ir nelaimingo įvykio metu tame pastate vykdė kokius nors statybos darbus.
  5. Remiantis byloje esančiais įrodymais teismas taip pat nustatė, kad į šį M. J. priklausantį pastatą 2012 m. kovo 7 d. buvo galima patekti laisvai, nes jo langams ir durims skirtos angos buvo neužsandarintos, nors atsakovas buvo raginamas tai padaryti. Taigi bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad M. J. pastatą netinkamai prižiūrėjo, nes nesiėmė veiksmų, kad į jį nepatektų pašaliniai asmenys t. y. neužsandarino pastato langų ir durų angų, nors kaip ūkiškas, protingas ir sumanus žmogus, tai turėjo padaryti. Yra nustatyta, kad dėl nepakankamos pastato priežiūros jame rinkdavosi asocialūs asmenys, buvo rastas apdegęs moters lavonas, į jį be jokių kliūčių, laisvai pateko ir J. S.. Atsakovas, kaip pastato savininkas, turėjo spręsti, kaip su pastatu teisingai elgtis, jį prižiūrėti naudoti, kad jis negestų, negriūtų, nekeltų pavojaus kitiems žmonėms, kad į jį nepatektų pašaliniai asmenys, jo negadintų, negriautų. Tačiau taip nesielgė. Jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir įžvalgus, bei nesiėmė protingų priemonių, kad turimą pastatą išlaikyti saugų. Taigi atsakovas nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ir taip pat pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), dėl ko jo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir jis turi atlyginti neturtinę žalą.
  6. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog pats nukentėjusysis J. S. elgėsi labai neatsakingai, nors ir buvo tik12 metų amžiaus, o ieškovo įstatyminė atstovė (mama) taip pat nepakankamai rūpinosi savo nepilnamečiu vaiku, jį išleisdama vakare vieną į gatvę, ir tvirtai neįsitikinusi, kur jis ketina eiti ir ką ketina veikti.
  7. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismų praktikos aktualijas tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo J. S. atstovės pagal įstatymą prašomas priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei vertino, kad 12 000 Eur suma yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiojo teisėtus interesus. Todėl ieškovo J. S. atstovės pagal įstatymą reikalaujama priteisti suma buvo mažinta iki 12 000 Eur neturinės žalos atlyginimo, o likusi ieškinio dalis vertinta, kaip atmestina.
  8. Nepaisant išdėstytų argumentų dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, taip pat sprendė, kad ieškovo atstovė pagal įstatymą be svarbių priežasčių praleido ieškinio padavimo terminą pažeistoms teisėms apginti, kuris suėjo 2015 m. kovo 7 d., pagrindo atnaujinti šį terminą nėra, o šioje civilinėje byloje susiklosčiusi situacija negali būti priskirta viešojo intereso situacijai.
  9. Nurodė, kad ieškovo atstovo į bylą nepateikė jokių įrodymų, kodėl ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė praėjus daugiau nei ketveriems metams po įvykio. Svarbia priežastimi negali būti ir E. S. nurodytos aplinkybės, kad ji dirbo, slaugė sūnų ir neturėjo kada kreiptis į advokatus. Ieškovo atstovė, būdama rūpestinga motina, žinodama sūnaus susižalojimo aplinkybes, dalyvavusi ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas dėl jo sūnaus susižalojimo, turėjo surasti laiko ir kuo skubiau turėjo imtis teisinių priemonių, kad jos sūnaus teisės bei teisėti interesai būtų apginti, tačiau taip ji nesielgė ir šiuo atveju nėra nustatyta jokių tokį jos elgesį pateisinančių priežasčių, juo labiau kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad dar tais pačiais metais, kada įvykio nelaimingas atsitikimas, ieškovo atstovė svarstė galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, o jos interesus atstovavo advokatas R. B., kuris teikė jai profesionalią teisinę pagalbą ir rinko įrodymus civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo iniciavimui. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog lietuvių kalbos nemokėjimas bei ikiteisminio tyrimo atlikimas, kuriame ieškovo atstovė E. S. dalyvavo pakankamai aktyviai, nėra pakankamos priežastys pripažinti, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10

  1. Apeliaciniu skundu ieškovo J. S. įstatyminė atstovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti trijų metų ieškinio senaties terminą bei iš atsakovo priteisti 200 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
  2. Pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, tačiau nesutinka su vertinimu, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
  3. Vertina, jog pirmosios instancijos teismas neišanalizavo objektyviųjų kriterijų, reikšmingų senaties termino atnaujinimo klausimui spręsti (kokias vertybes siekiama apginti, kokia jų svarba, ieškovo amžius ir galimybė pačiam ginti savo teises) bei padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje neegzistuoja viešasis interesas. Pabrėžia, kad ieškovas yra nepilnametis, pripažintas neįgaliu, neturintis visiško civilinio veiksnumo, pats negalintis ginti savo teisių, dėl ko jo teisių gynimas priskirtinas viešajam interesui. Mano, kad nepilnamečio neįgalaus besigydančio ieškovo interesas apginti pažeistą teisę į sveikatą yra svarbesnis už atsakovo interesą netrukdomai savo nuožiūra naudotis savo turtu, juo labiau kad pagal byloje esančius duomenis į atsakovo pastatą galima laisvai patekti ir šiuo metu. Kartu pabrėžia, jog aplinkybės, jog ieškovo įstatyminė atstovė neturi teisinio išsilavinimo, nemoka lietuvių kalbos, neturėjo piniginių lėšų advokato paslaugoms, o taip pat nuolat turėjo slaugyti sūnų, tačiau buvo aktyvi ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti pripažintos svarbiomis bei leidžiančiomis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
  4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas neva į ieškovo neatsargumą ir nepakankamą rūpinimąsi juo. Esminiams žalos atlyginimo kriterijams priskiriamos sužalojimo pasekmės, amžius ir prarastos galimybės. Šiuo atveju traumos pasekmės ieškovui yra negrįžtamos, jis patiria nuolatines dvasines ir fizines kančias, galimybės būti pilnaverčiu visuomenės nariu yra prarastos, kas pagrindžia būtent 200 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
  5. Ieškovo atstovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Mano, jog šiuo atveju byla nebuvo tokio pobūdžio ir sudėtingumo, kad būtų reikalinga dviejų advokatų pagalba. Todėl teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už abiejų atsakovo advokatų dalyvavimą. Be to, netaikė Rekomendacijų 8 punkte numatytų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių.
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas M. J. prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teksto 19-ame puslapyje 4-oje iš apačios pastraipoje išdėstytą teismo nuomonę: „...teismas mano, kad 12 000 Eur suma, yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiojo teisėtus interesus.“ Ir šia nuomone grindžiamus išvadinius teiginius: „Todėl ieškovo J. S. atstovės pagal įstatymą reikalaujamą priteisti suma mažinama iki 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo“; panaikinti skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį civilinėje byloje Nr. e2-21-844/2017, nurodant, kad atsakovui M. J., asmens kodas ( - ) kaip pastato savininkui nėra taikomos pastato statytojo ar/ir naudotojo teisės ir pareigos; panaikinti toje pačioje skundžiamo sprendimo dalyje išvadinį teiginį: „Likusioje dalyje ieškinys atmestinas“ pakeisti teiginiu: „Ieškinys atmestinas“; skundžiamo sprendimo teksto puslapyje 2-ojoje iš apačios pastraipoje išdėstytą teismo nuomonę: „Teismo manymu, toks atsakovo prašymas yra pagrįstas“ pakeisti išvada: „Toks atsakovo prašymas yra pagrįstas.“; skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą; bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra atsiradusios visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, kad jam kyla pareiga atlyginti neturtinę žalą. Šiuo atveju atsakovas neatliko nei jokių neteisėtų veiksmų, nei neįvykdė kokias nors teisės aktais atsakovui, kaip pastato savininkui, nustatytas pareigas, kurių įvykdymas ar neįvykdymas neva galėjo sukelti ieškovui atsiradusį sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovo pastatas ar jo dalys sužalojo ieškovą. Priešingai, pagal byloje esančius įrodymus pats ieškovas elgėsi neatsakingai ir savo veikimu susižalojo. Pabrėžia, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nukrito būtent iš daugiau, kaip 4 metrų aukščio, o tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir pargriuvus nuo sprogdinamos petardos, juo labiau kad atsakovui priklausomame pastate buvo maksimaliai apribotas patekimas į pastato antro aukšto patalpas.
  3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl esminių aplinkybių, kaip ieškovas, turėdamas suprasti akivaizdų pavojų į pastato antrą aukštą įlipo dalinai nuardytų laiptų likutinėmis konstrukcijomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo nei galimybių, nei pareigos dar kaip nors saugoti kiekvieną asmenį, kuris tyčia rizikuodamas elgiasi neteisėtai, o šiuo atveju kelia pavojų dar ir savo sveikatai bei gyvybei.
  4. Pažymi, kad neatliko jokio neteisėto veiksmo, kuris galėjo sukelti ar neva sukėlė ieškovui atsiradusias pasekmes.
  5. Atsakovo vertinimu, teismas nepasisakė ir dėl žalos atsiradimo ir atlyginimo pagrindo egzistavimo. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo sveikata gerėja bei į tai, kad byloje ištirtos aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovas ateityje gali įgyti išsilavinimą ir integruotis į visuomeninį gyvenimą. Nustatydamas atsakovui pareigą sumokėti ieškovui kompensaciją siekiant stabilizuoti ginčo situaciją be žalos, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimo. Negana to, nagrinėjamoje byloje nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neva neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo bei ieškovui atsiradusios žalos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nenurodė jokių pagrindų, kuriais vadovaudamasis konstatavo priežastinį ryšį tarp neva įrodytai neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių. Kita vertus, nėra atsakovo kaltės dėl ieškovo sau pačiam pasidarytos žalos.
  6. Taigi pirmosios instancijos teismui motyvuojamojoje dalyje nenurodžius ir nepagrindus nė vienos atsakovo civilinės atsakomybės kilimui reikiamos sąlygos, nebuvo pagrindo daryti išvadą apie 12 000 Eur neturtinės žalos ieškovui atlyginimą.
  7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atsakovui taikė pastato statytojui ir pastato naudotojui priklausančias pareigas bei nepagrįstai nustatė atsakovo kaltę dėl ieškovo paties sau pasidarytos žalos. Pabrėžia, kad atsakovo, kaip pastato savininko joks teisės aktas neįpareigojo užsandarinti teismo nurodytas pastato angas ar užtikrinti, kad į šį pastatą nepatektų jokie pašaliniai asmenys, juo labiau kad pagal byloje esančius duomenis į šį pastatą ieškovas pateko ne per atsakovui priklausančią žemę, o pastatas niekuomet nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino skundžiamame sprendime nurodytų teisės aktų, susijusių su pastato priežiūra, nuostatas, bei nevertino byloje esančių įrodymų, jog ieškovas galėjo iškristi per langą.
  8. Negana to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktas specialistų išvadas byloje (asociacijos Lietuvos profesinės saugos lygos), nepasisakė apie su specialistų išvadomis pateiktus įrodymus bei neatsižvelgė į kitus atsakovo pateiktus į bylą duomenis (liudytojos V. S. liudijimas atsakovo pateiktos nuotraukos), paneigiančius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, taip kartu pažeisdamas ir šalių lygiateisiškumo principą.
  1. Atsiliepimu į atsakovo M. J. apeliacinį skundą ieškovo įstatyminė atstovė E. S. prašo jį atmesti ir valstybei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nepažeidė įrodymų vertinimo, šalių lygiateisiškumo bei kitų esminių civilinio proceso principų bei remdamasis byloje surinktais įrodymais pagrįstai nustatė ieškovo susižalojimo aplinkybes. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą ir motyvuotai pasisakė, kodėl dalies atsakovo pateikiamų duomenų nepripažįsta specialisto išvadomis.
  3. Teigia, kad nėra pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, juo labiau kad pats atsakovas nenurodė pagrįstų argumentų, patvirtinančių žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą.
  1. Atsiliepimu į ieškovo įstatyminės atstovės apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo šį apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.
  2. Nurodo, kad ieškovo įstatyminės atstovės argumentai dėl ieškinio senaties termino praleisimo dėl svarbių priežasčių yra nepagrįsti, o byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovo atstovės nurodytos aplinkybės, susijusios su teisinio išsilavinimo neturėjimu bei lietuvių kalbos nemokėjimu išties objektyviai užkirto kelią pareikšti ieškinį teisme, juo labiau kad ieškovo įstatyminė atstovė dar 2012 metais buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Be to, atsakovo vertinimu, faktas, kad ieškovas nebuvo įgijęs civilinio veiksnumo, nereiškia jo teisių gynybos užkirtimo, juo labiau kad ieškovo atstovės teisė kreiptis į teismą nebuvo ribojama, kas taip pat patvirtina, jog nėra jokio pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui.
  3. Dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžio atsakovas pabrėžia, kad jis neprivalo atlyginti ieškovo paties sau savo veiksmais pasidarytos žalos, o tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo pasidarytos žalos nėra jokio ryšio. Šiuo atveju būtent ieškovo įstatyminės atstovės, t. y. mamos, pareigų nevykdymas yra tiesiogiai susijęs su dėl ieškovo neteisėtų veiksmų sau pasidaryta žala. Nesant visų civilinės atsakomybės kilimui reikalingų požymių visumos, negalima laikyti, kad atsakovui yra taikytina civilinė atsakomybė bei negalima laikyti, kad jam kokia nors apimtimi kyla neturinės žalos atlyginimo pareiga. Nepaisant to, 200 000 Eur dydžio neturtinė žala yra neproporcinga ieškovo paties sau padarytiems sužalojimams bei nepagrįsta jokiais vertinimo kriterijais ar įrodymais. Dėl to ieškovo atstovės reikalaujama būtent tokio dydžio suma leidžia abejoti, ar tokiu būdu nėra siekiama pasipelnyti.
  4. Atsiliepime kartu nurodoma ir tai, kad skundžiamu sprendimu atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra visiškai pagrįstos ir nėra laikytinos pernelyg didelėmis ir neatitinkančiomis 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas).
Teismas

konstatuoja:

11Atsakovo M. J. apeliacinis skundas netenkinamas. Ieškovo J. S. įstatyminės atstovės E. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinio senaties terminas atnaujinamas, ieškinys tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliantas M. J. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad kilus poreikiui bus sudaryta galimybė kviesti ir apklausti specialistų išvadas pateikusius specialistus. Pagal civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos turiniu, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinių skundų nagrinėjimas. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstyti ginčo dalyko esmę sudarantys argumentai, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą rašytinio proceso tvarka.
  3. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, ir ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo atstovės prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Dėl to byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 330 straipsnis).
  4. Ieškovo J. S. atstovė pagal įstatymą motina J. S. 2016 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. J. ieškovo J. S. naudai 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad 2012 m. kovo 7 d., apie 16 val., ieškovas J. S., būdamas mažametis (12 metų), žaisdamas pateko į nebaigtą statyti, neatitvertą ir nesaugomą, atsakovui M. J. priklausantį buitinį pastatą, esantį ( - ), nukrito per antrame pastato aukšte tarp betoninių perdangos plokščių esančią angą ir patyrė sunkią galvos traumą, kuri jam sukėlė negrįžtamas pasekmes jo psichinei ir fizinei būklei. Atsakovas, būdamas pastato savininku, neatliko pastato konservavimo darbų – neaptvėrė statybvietės, neuždarė įėjimų, perspėjamųjų ženklų nėra. Tarp atsakovo neveikimo ir žalos nepilnamečio vaiko sveikatai egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra pakankamas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis nurodė – ieškovo civilinio veiksnumo neturėjimą, jo įstatyminės atstovės dalyvavimą baudžiamajame procese, teisinio išsilavinimo neturėjimą, lietuvių kalbos nemokėjimą, nepertraukiamą rūpinimąsi sūnaus gydymu ir priežiūra, lėšų teisininkams neturėjimą.
  5. Atsakovas M. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ieškovui praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo trejų metų senaties terminą. Teigė, kad atsakovo veiksmai ar kuris nors neveikimas, nebuvo ieškovo veiksmų priežastimi. Joks pastato (statinio) elementas neturėjo įtakos J. S. sužalojimui. Žalą ieškovas patyrė dėl savo netinkamo elgesio sprogdinant turėtas sprogstamąsias medžiagas ir jo įstatyminės atstovės netinkamo motinos pareigų atlikimo.
Dėl ieškinio senaties
  1. Reikalavimams atlyginti žalą taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškinio senaties terminas pasibaigė 2015 m. kovo 7 d. ir ieškovo atstovė į teismą kreipėsi šį terminą praleidusi, nėra.
  2. Pirmosios instancijos teismas ieškovo atstovės prašymo dėl senaties termino atnaujinimo netenkino, konstatavęs, jog pagrindo ieškinio senačiai atnaujinti nėra, o nurodytos aplinkybės praleistam ieškinio terminui atnaujinti nelaikytinos svarbiomis. Ieškovo atstovė apeliaciniame skunde su tokiomis skundžiamo sprendimo išvadomis nesutinka, argumentuodama, kad teismas neišanalizavo visų reikšmingų kriterijų, reikšmingų senaties termino atnaujinimui spręsti.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. S. nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis ir neobjektyviomis. Ieškovo įstatyminė atstovė yra rusė, Lietuvoje gyvenanti jai išduoto leidimo gyventi pagrindu, procese jai reikalinga vertėjo pagalba. Nors apylinkės teismas teisingai nurodė, kad Valstybės garantuojama pirminė ir antrinė teisinė pagalba ieškovo atstovei galėjo būti prieinama, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ši valstybės teikiama paslauga yra lygiai taip pat lengvai prieinama ir nevalstybine kalba. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. advokato neturėjo, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nedalyvavo. 2012 metų lapkričio mėnesį atstovaujama advokato R. B. ji rinko įrodymus. Vėliau, kaip nurodo E. S. ji nebeturėjo pinigų advokatui, dirbo ir atsidėjo rūpinimusi sūnaus sveikata. 2015 m. vasario 17 d. ji kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau jos prašymas netenkintas, nenurodyta galimybė kreiptis dėl viešo intereso gynimo. E. S. yra išsituokusi, tiek iki traumos, tiek ir po to sūnumi rūpinosi ir jį slaugė viena. Nepaisant praleisto senaties termino, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, neturi pagrindo ieškovo atstovės pripažinti visiškai pasyvia, rūpinantis sūnaus interesais. E. S., nors ir pavėluotai, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, į Visagino miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos pateikimo, ketinant kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs E. S. subjektyvią situaciją, apeliacinės instancijos teismas jos praleisto kreipimosi į teismą termino nelaiko nepateisinamai ilgu, o termino praleidimo priežasčių nesvarbiomis.
  4. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas yra nepilnametis asmuo, t. y. savo teisę į teisminę gynybą įgyvendinantis per įstatyminį atstovą. Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad E. S., būdama atidi, turėjo surasti laiko ir kuo skubiau imtis teisinių priemonių, kad jos sūnaus teisės bei teisėti interesai būtų apginti. Tačiau pats ieškovas, patyręs traumą būdamas mažametis, buvo priklausomas nuo savo atstovės ir jos naudojimosi procesinėmis teisėmis. Priešingai nei sprendė apylinkės teismas, byloje egzistuoja viešasis interesas, ir sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo be kita ko, turi būti atsižvelgiama į vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
  5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra siejamas su ieškovo (terminą atnaujinti prašančiojo) asmeniu, kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai o individualūs bylos šalių elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).
  6. Atsakovas teigia, kad senaties termino pažeidimas pažeidžia jo teisę organizuoti aktyvesnę gynybą renkant įrodymus (dokumentus, nuotraukas, paaiškinimus ir liudytojų parodymus). Nurodė, kad eilės aplinkybių liudytojai išvykę, dalis fotografijų sunaikintos turėtus IBM sistemos kompiuterius keičiant naujos sistemos kompiuteriais (Mac, Aple), tvarkant pastatą ir apie jį 2015 metais suformuotą žemės sklypą. Tokie atsakovo teiginiai yra nekonkretūs. Atsakovas neįvardijo konkrečių įrodymų, kuriuos jis prarado būtent dėl senaties termino praleidimo, ir jų gauti nebegali. Dėl to, teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus laiko nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai).
  7. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma apginti vertybė – vaiko teisė į žalos atlyginimą dėl pastato su trūkumais savininko neteisėto neveikimo, dėl ko vaikas patyrė traumą ir liko neįgalus (sunkus neįgalumo lygis, vėliau vidutinis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškinio senaties termino taikymas, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą ir apsaugant pastato su trūkumais savininką (atsakovą) nuo pareigos atlyginti padarytą žalą, neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir šiuo atveju nėra proporcingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau vaiko sveikatai ir būtinybei kompensuoti jos praradimą, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas.
Dėl faktinių aplinkybių ir civilinės atsakomybės sąlygų
  1. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes, jas įvertino ir teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
  2. Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 7 d. apie 16 val. iš neužbaigto statyti apleisto buitinio pastato, esančio ( - ), antro aukšto į pirmą nukrito mažametis J. S., gim. ( - ). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 49-1-00075-12 matyti, kad 2012 m. kovo 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies požymius, o 2012 m. gegužės 29 d. Visagino miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
  3. Nekilnojamojo turto registro ir kiti duomenys patvirtina, kad pastatas, esantis adresu ( - ), 1996 m. vasario 6 d. teismo nutarties pagrindu priklauso atsakovui M. J.. Pagal 2012 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą pastatas nebaigtas statyti, baigtumas – 51 proc., fizinis nusidėvėjimas – 49 proc. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, liudytojų apklausos protokolai ir kt.) patvirtina, kad į pastatą buvo galima patekti laisvai, per neužsandarintus įėjimus, langus, teritorija neaptverta, jokių įspėjamųjų ženklų nėra. Laiptai, esantys dešiniau nuo įėjimo į pastatą, dalinai tvarkingi. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktoje 2012 m. gegužės 16 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 216/12(08) nustatyta, kad J. S. nelaimingo atsitikimo metu padaryti galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais, smegenų edema, kaktikaulio, dešinio smilkinkaulio ir kaukolės pamato lūžimas, jo sveikata sutrikdyta sunkiai, nes sužalojimai sudaro pavojų gyvybei. Byloje esantys medicininiai duomenys, ieškovo motinos E. S., liudytojos V. Š. paaiškinimai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad J. S. patyrė sunkią galvos traumą, dėl kurios jis yra iki šiol periodiškai gydomas, traumos pasekmės negrįžtamos.

    14

  4. Atsakovas Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 216/12(08) nepagrįstumą įrodinėjo pateikta 2017 m. balandžio 14 d. Lietuvos profesinės saugos lygos kompleksinės specialistų, ekspertų komisijos išvada Nr. SI-02. Vertinant J. S. patirtus sveikatos sužalojimus, šia išvada nesiremiama. Išvadą pateikusioje komisijoje nedalyvavo nei vienas medicinos mokslų atstovas. Išvados pateiktos vadovaujantis Lygos įstatais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu, Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Atsižvelgiant į tai, vertinant J. S. patirtus sužalojimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia išvada taip pat nesirėmė, o vadovavosi teismo medicinos eksperto pateikta išvada.
  5. Ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, ieškinį atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė CK 6.266, 6.270 straipsnių ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.
  6. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatą, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės.
  7. Kaip minėta, kad atsakovui nebaigtas statyti pastatas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso nuo 1996 m. vasario 6 d. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, siekiant išvengti konstrukcijų irimo, grobstymų ir nelaimingų atsitikimų laikinai sustabdytose statybose, atsakovui, perėmusiam nebaigtą statyti pastatą, buvo nustatyta pareiga atlikti nebaigtos statybos konservavimo darbus - užpilti gruntu arba patikimai aptverti pavojingas iškasas, sutvarkyti statinių ir pavojingų zonų aptvėrimus, uždengti šulinius, uždaryti rūsio ir pirmojo (cokolinio) aukšto sienų angas, uždaryti įvažiavimus ir įėjimus į statybos aikštelę, pastatyti įspėjamuosius ženklus ir kt. (Statybos techninio reglamento STR1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau - STR1.08.02:2002) 31 punktas.; prieš tai Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Statybos konservavimo taisyklės (toliau - statybos konservavimo taisyklės). Atsakovas, būdamas pastato savininku, privalo organizuoti statinio techninę priežiūrą, yra atsakingas už nuolatinę statinio būklę, jo priežiūrą, periodines ir specializuotas apžiūras, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai imtis priemonių žmonėms apsaugoti, t. y. privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41, 42 straipsniuose, Statinių naudojimo priežiūros vykdymo pavyzdinėse taisyklėse, patvirtintose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 20, nustatytų reikalavimų. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, statytojas (byloje atsakovas), perėmęs nebaigtą statyti statinį, taip pat turėjo atlikti statinio konservavimo darbų techninę priežiūrą, atsakyti už užkonservuoto statinio priežiūrą iki jo statybos atnaujinimo. Neužtikrinus statinio konservavimo darbų atlikimo, atsakovui, kaip statytojui, numatyta atsakomybė už nelaimingus atsitikimus statybvietėje, aplinkos taršą iš statybvietės, taip pat už avarijas ir statinio konstrukcijų deformacijas sustabdžius statybą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
  8. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jam netaikomos teisės aktuose statytojui nustatytos teisės ir pareigos, tarp jų ir pastato užsandarinimas. Statybos įstatymas statybos pabaigą sieja su statybos užbaigimo akto surašymu, o ne kitais veiksniais (statybos leidimo pasibaigimu, naujo neišsiėmimu, savininko pasikeitimu ir pan.). Kol statyba nėra baigta, statinio negalima eksploatuoti, naudotis pagal projekte numatytą tikslinę paskirtį, statybos procesas nelaikomas pasibaigusiu. Byloje nėra duomenų, kad naudotojo, statytojo, techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos buvo perleistos kitam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas yra atsakingas ir už statybą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Kitokio vertinimo nesuponuoja atsakovo pateikta 2017 m. balandžio 21 d. Lietuvos profesinės saugos lygos kompleksinės specialistų, ekspertų komisijos išvada Nr. SI-03, 2017 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas Nr. (13-2)-D8-131, kadangi įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo aiškinimas ar konkrečios faktinės situacijos nagrinėjimas yra teismo prerogatyva.
  9. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui priklausantis pastatas dar iki nelaimingo atsitikimo buvo neprižiūrimas, neaptvertas ir kėlė pavojų aplinkiniams. Šios aplinkybės užfiksuotos 2011 m. gegužės 25 d. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus akte Nr. F AK-1481. Tą pačią dieną atsakovui išsiųstas pareikalavimas uždaryti įėjimus į pastatą ir užsandarinti langų angas iki 2011 m. rugsėjo 7 d. apie tai pranešti. Atsakovas reikalavimų nevykdė, jokių reikšmingų veiksmų pastato keliamam pavojui sumažinti nesiėmė. 2012 m. spalio 11 d., 2012 m. spalio 26 d. Visagino savivaldybės administracijos raštais atsakovas buvo kviečiamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui dėl pastato nepriežiūros, tačiau neatvyko. 2012 m. spalio 18 d. pastate buvo rastas apdegęs moters lavonas. Teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės patvirtina didelį atsakovo nerūpestingumą ir abejingumą jam priklausančio pastato keliamam pavojui.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto teiginiai, kad Visagino savivaldybės administracijos 2012 m. spalio mėnesio raštuose išeinama už Vietos savivaldos įstatymu nustatytų teisių, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktas neatitinka teisės aktais šiam aktui nustatytų reikalavimų, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Statinių priežiūrą vykdančių institucijų teisėti reikalavimai atsakovui, kaip pastato savininkui, yra privalomi. Nesutikimas su šiais reikalavimas nesudaro pagrindo atsakovui jų savavališkai nevykdyti. Pagal bylos duomenis tik po bylos iškėlimo atsakovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, savivaldybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, pradėjo domėtis teisės aktų ir statinio konservavimo darbų privalomumu. Dėl to šie atsakovo argumentai nepateisina jo neveikimo 2011, 2012 metais.
  11. Atsakovas pateikė fotonuotraukas, tiek jis, tiek ir liudytoja V. S. paaiškino, kad pastatu buvo rūpinamasi - pjaunami medeliai, tvarkoma aplinka, būtent dėl saugumo nuardytos laiptinės, apribojant patekimą į pastatą. Tačiau šių priemonių teismas nelaiko pakankamomis, nes jos bylos duomenis nesumažino pastato keliamo pavojaus maksimaliai. Atsakovui priklausantis pastatas nebuvo užsandarintas, angos buvo atviros, teritorija neaptverta, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, todėl pašaliniai asmenys be jokių kliūčių į nebaigtą statyti pastatą galėjo laisvai patekti. Pastate yra keturios laiptinės, trys nuardytos, ketvirta – tik dalinai. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga (įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos), atsakovo pateiktos fotonuotraukos, atsakovo, liudytojos V. S. paaiškinimai. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių J. S., D. I. paaiškinimų, įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad vaikai į antrą pastato aukštą pateko laisvai ir jokių papildomų kliūčių įveikti jiems nereikėjo. Atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš nebaigto statyti pastato savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti, organizuoti jų įrengimą apsaugant pastatą. Kaip pagrįstai nurodė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė protingų priemonių, kad jam priklausantis pastatas nekeltų pavojaus aplinkiniams. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia atsakovo neteisėtą neveikimą (CK 6.246 straipsnis), kuris netiesiogiai prisidėjo prie įvykio atsiradimo. Nors ieškovas į pastatą pateko savo noru, tačiau laisvai, netrukdomai, esant atviriems įėjimams, laiptams į antrą aukštą, jam nereikėjo įveikti jokių kliūčių, apsauginių elementų ir įrenginių.
  12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu atsakovui, kaip statinio su trūkumais savininkui, kyla deliktinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Be to, atsakovui priklausantis nebaigtas statyti pastatas, nors jame aktyvus statybos procesas nevyko, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu CK 6.270 straipsnio 1 dalies prasme, nes pats savaime kelia didesnę žalos atsiradimo riziką.
  13. 2012 m. kovo 7 d. pastate dvylikametis J. S. nukrito per antrame pastato aukšte tarp betoninių perdangos plokščių esančią angą į pastato pirmą aukštą (4,25 m.) ir sunkiai susižalojo. Byloje esantys medicininiai dokumentai, išrašai, neįgalumo lygio pažymos, mokyklos pažyma, ieškovo motinos E. S., teisme apklaustos liudytojos V. Š. paaiškinimai patvirtina, kad J. S. po traumos buvo pristatytas į Visagino miesto ligoninę, o iš ten sekančią dieną hospitalizuotas į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninę, kurioje buvo gydomas iki 2012 m. kovo 23 d. Dėl sunkios galvos traumos J. S. iki šiol gydomas psichiatrų, patyrė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Traumos pasekmės turi negrįžtamų pasekmių, pablogėjo bendravimas su bendraamžiais, aplinkiniais, jaučiasi nepilnaverčiu, nustatyti elgesio, emocijų, atminties, miego sutrikimai, skundžiasi galvos skausmais, svaigimu, ūžesiu ausyse, haliucinacijomis, nejaučia kvapo, skonį jaučia tik iš dalies. Nuo 2012 m. liepos 11 d. iki 2014 m. liepos 10 d. ir nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. spalio 7 d. J. S. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d. vidutinis neįgalumo lygis dėl potrauminio sindromo (F.07.2) ir intrakranijinio sužalojimo padarinių (T90.5). Šios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad žala byloje nenustatyta.
  14. Sunkią traumą ir dėl jos atsiradusį sveikatos sužalojimą lėmė laisvas patekimas į nebaigtą statyti pastatą, t. y. dėl statinio trūkumų – atvirų angų, per kurias mažametis nekliudomai pateko į pastatą ir iš jo antro aukšto nukrito į pirmą. Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Tai pažymima kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuo atveju atsakovo neteisėtas neveikimas neprižiūrint ir tinkamai netvarkant savo nuosavybėje esančio turto, nepakankamas rūpestingumas užtikrinant nepatekimą į nebaigtą statyti pastatą, sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos mažamečio sveikatai yra priežastinis ryšys, kuris pakankamas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp atsakovo neveikimo ir kilusių pasekmių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
  15. Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį, rėmėsi ieškovo dideliu neatsargumu ir jo nepriežiūra. Jo teigimu, pagal bylos duomenis ieškovas traumą patyrė dėl sprogdintų petardų sukelto kontūzijančio, nuovoką ir elgesį sutrikdančio poveikio, bei motinos aplaidumo neišaiškinant vaikui apie galimus pavojus. Teisėjų kolegija sutinka, kad šios aplinkybės turėjo tiesioginės įtakos atsiradusioms pasekmėms ir į jas atsižvelgtina sprendžiant dėl žalos dydžio (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), tačiau nepašalina atsakovo atsakomybės dėl kilusių pasekmių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas iki traumos motinos buvo netinkamai prižiūrimas ar auklėjamas. Taip pat nėra duomenų, kad motina žinojo, jog vaikas ketina eiti į nebaigtą statyti pastatą, sprogdinti mažas petardas ir tai leido, ir tai nebuvo vienkartinis atvejis. Atsakovas su draugu žaidė lauke, apie 16 val., atsakovui priklausantis nebaigtas statyti pastatas yra šalia gyvenamųjų namų, netoli ieškovo namų. Mažametis J. S. į pastatą įėjo nekliudomai, dėl amžiaus, socialinės brandos jis negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų, aplinkos pavojingumo. Dėl to, vaiko veiksmai vertinti kaip paprastas neatsargumas. Bylos duomenys patvirtina, kad traumą, kilusias pasekmes lėmė tai, kad vaikas nesunkiai galėjo užlipti į antrą aukštą (CPK 185 straipsnis), o ne jo veikla.
  16. Pažymėtina, kad kitokio vertinimo nesuponuoja atsakovo pateikta Lietuvos profesinės saugos lygos 2017 m. gegužės 2 d. kompleksinės specialistų, ekspertų komisijos išvados Nr. SI-04. Šios išvados neatitinka CPK 212-216 straipsnių reikalavimų, todėl nelaikytinos ekspertų išvadomis. Be to, išvadose aprašytas bylos įrodymų vertinamas, kas yra teismo prerogatyva, o ne atlikti specialių žinių reikalaujantys tyrimai ir jų rezultatai.
  17. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar/ir dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.
  18. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės, išvaizdos pakenkimas, nukentėjusiojo amžius, išsilavinimas ir galimybių praradimas ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Aplinkybė, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra sunki, nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).
  19. Kaip jau minėta, medicininių dokumentų išrašai liudija apie sunkius nukentėjusiojo sveikatos sužalojimus – galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais, smegenų edema, kaktikaulio, dešinio smilkinkaulio ir kaukolės pamato lūžimas. Ir 2014, 2015 m. medicinos dokumentų išrašuose diagnozuojami padariniai po galvos smegenų traumos, konstatuojamas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų vertinime pateikiamos išvados, kad encefalomaliaciniai/glioziniai pakitimai frontalinėse skiltyse abipus ir dešinėje temporalinėje skiltyje, vaizdas be dinamikos nuo 2013 m. rugsėjo 7 d. Šie duomenys teisėjų kolegijos vertinimu paneigia atsakovo argumentus apie ieškovo būklės gerėjimą, traumos neigiamų padarinių sveikatai nebuvimą.
  20. Akivaizdu, kad po patirtų sužalojimų vaikas jautė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą. Nors ieškovo motorika nėra sutrikusi, tačiau tiek ieškovo motinos, liudytojos V. Š. paaiškinimai, patvirtina neigiamą poveikį jo psichikai, kas atitinka gydytojų diagnozuojamą organinį asmenybės ir elgesio sutrikimą, sunkų, vėliau vidutinį neįgalumą. Ieškovui reikalinga nuolat vartoti vaistus, taikomas psichiatro gydymas, jį nuolatinai prižiūri mama, kuri dėl vaiko priežiūros nedirba, ar kitas suaugęs asmuo. Trauma turėjo neigiamą poveikį ir jo fizinei būklei - didelis viršsvoris, kairė koja kartais tampa nejautri, kas apsunkina judėjimą. Iki traumos ieškovas buvo judrus vaikas, lankė akrobatikos būrelį. Liudytoja V. Š. nurodo, kad J. S. mokėsi gerai, bandė tapti sporto meistru. Šiais liudytojos parodymais netikėti ir jais nesiremti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
  21. Trauma ir jos pasekmės – organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas, neabejotinai lydi ieškovą iki šiol ir lydės ateityje. Trauma turėjo neigiamos įtakos jo psichinei būklei, protiniams ir fiziniams, socialiniams gebėjimams. Visagino ( - ) gimnazijos pateikti informacija patvirtina, kad dėl sveikatos sutrikimo ieškovas yra mokomas pagal individualią programą. Jis labai sunkiai įsisavina matematikos, lietuvių kalbos mokomąją medžiagą. Jam sunkiai sekasi sukoncentruoti dėmesį pamokų metu, atlikti užduotis, linkęs konfliktuoti, gali būti agresyvus be priežasties, nepagarbus, nekultūringas su mokytojais. Šios ir aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina ieškovo atstovės poziciją apie vaiko galimybių tinkamai mokytis, įgyti norimą specialybę, užsiimti aktyvia sportine, kita veikla praradimą dėl sutrikdytos sveikatos.
  22. Atsakovas pateikė teismui Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymas, kad jis 2013, 2014 metais negavo jokių pajamų, 2015 metais jo pajamos buvo 76,17 Eur, o jo sutuoktinė 2009 - 2015 metais negavo jokių pajamų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso buitinis pastatas, adresu ( - ). Be to, jis nuosavybės teise turi ir daugiau nekilnojamo turto (statinių, žemės sklypų) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija atsakovo turtinės padėties nelaiko sunkia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
  23. Įvertinusi visus kriterijus, reikšmingus nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atstovės apeliacinio skundo argumentais, kad 12 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti nėra proporcinga ieškovo neturtinei žalai atlyginti, neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų žalos dydžio nustatymui.
  24. Ieškovo atstovė prašė priteisti 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šį dydį nustatė įvertinusi sūnaus būklę, mano, kad tokios sumos turėtų užtekti, kad jis likusį gyvenimą praleistų oriai. CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus nagrinėjamu atveju, įvertinus pažeistų vertybių svarbą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kasacinio teismo praktiką, ieškovui priteistinas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Dėl kitų argumentų.
  1. Apeliantas M. J. teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, išimtinai gynė tik vieną ginčo šalį. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, jau vien dėl to, kad apylinkės teismas, nors nepagrįstai, tenkino atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmetė. Tai, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdis neįvyko neatvykus vertėjai, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė atsakovo procesines teises. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, įstatymas garantuoja teisę naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 straipsnio 2 dalis). Šios teisės užtikrinimas negali būti laikomas pažeidžiančiu kitos šalies procesines teises. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino ir atsakovo, jo atstovo prašymus dėl posėdžio atidėjimo (2017 m. sausio 24 d.). Iš 2017 m. spalio 4 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad atsakovas, jo atstovai nereiškė prašymo dėl pateiktų specialistų išvadų tyrimo posėdžio metu ir jų pagarsinti neprašė. Taip pat neprašė pertraukos prieš baigiamąsias kalbas. Ieškovo atstovo baigiamoji kalba truko 12 min., atsakovo, jo atstovų – apie 27 min., šalys po to naudosi replikos teises. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo.
  2. Kiti apeliaciniuose skunduose, atsiliepimuose į skundus išdėstyti argumentai ir nurodomos aplinkybės esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Panaikinus Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme bei paskirstomos apeliacinėje instancijoje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš dalies patenkinus ieškovo atstovės reikalavimą iš atsakovo priteistina 662 Eur žyminio mokesčio dalis už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme bei tokio paties dydžio žyminis mokestis už bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje (CPK 80 straipsnio 1, 4, 7 dalys, 2014 m. spalio 16 d. redakcija).
  2. Ieškovo atstovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Pagal pateiktas pažymas antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 643,45 Eur pirmosios instancijos teisme ir 130 Eur apeliacinės instancijos teisme, viso 773,45 Eur. Kadangi ieškovo atstovės ieškinys ir apeliacinis skundas tenkinami 15 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 116 Eur dalis (CPK 93, 96, 99 straipsniai).
  3. Pirmos instancijos teismo nustatyti bylinėjimo išlaidų dydžiai neginčijami. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 2 033,50 Eur išlaidas už advokatų I. M. ir E. L. teisinę pagalbą. 71,39 Eur išlaidas už dokumentų vertimo paslaugas. Atsakovas teikė įrodymus, kad jis taip pat turėjo išlaidų už benziną, kelionei iš Vilniaus į Visaginą, tačiau šios išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestos, kadangi pagal pateiktus įrodymus negalima nustatyti ar jos yra pagrįstos. Byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtos žyminio mokesčio išlaidos, išlaidos advokatui už apeliacinio skundo surašymą, atsakovo apeliacinio skundo netenkinus neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Už atsiliepimo į ieškovo atstovės apeliacinį skundą surašymą atsakovas patyrė 968 Eur išlaidas. Kolegijos vertinimu, ieškovo teisinės pagalbos išlaidos neatitinka bylos apimties, sudėtingumo, teisinių paslaugų teikimo pastovumo kriterijų, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, atsakovą jo pasirinkimu atstovavo du advokatai, atsižvelgiat į tai, šios išlaidos mažintinos (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2, 8 punktai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Viso atsakovui iš ieškovo atstovės priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis.
  4. Pašto išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 6,38 Eur, apeliacinės instancijos teismas pašto išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, CPK 96 straipsnio 6 dalies nuostatas, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

17Atnaujinti J. S. įstatyminei atstovei E. S. ieškinio senaties terminą.

18Ieškinį tenkinti iš dalies.

19Priteisti iš M. J., asmens kodas ( - ) 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą J. S. (J. S.), asmens kodas ( - ) naudai.

20Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

21Priteisti iš M. J., asmens kodas ( - ) 1 324 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio išlaidas ir 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Žyminio mokesčio išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidos – nurodant įmokos kodą 5630.

22Priteisti iš E. S., asmens kodas ( - ) 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidas M. J., asmens kodas ( - )

Ryšiai