Byla 3K-3-516/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir D. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“ dėl neturtinės žalos, padarytos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimą neturtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovai V. K. ir D. K. 2008 m. gruodžio 9 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „ALVORA“ ieškovui 60 000 Lt ir ieškovei 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovas, dirbęs nuo 2001 m. gegužės 9 d. UAB „ALVORA“ dailide betonuotoju, 2003 m. birželio 9 d. darbo metu patyrė nelaimingą atsitikimą, dėl kurio ieškovui diagnozuoti dešinio šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžiai, žastikaulio išnirimas dėl kritimo iš aukščio. Ieškovas nurodė, kad dėl darbdavio neteisėtų veiksmų (saugos darbe norminių aktų pažeidimo – nesiėmimo priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti, neužtikrinus tinkamos darbo aplinkos, kad darbo vieta ir darbo priemonės būtų saugios, t. y. netinkamų ir nesaugių kopėčių be apatinio praplėtimo skersinio, kopėčių pastatymo stabilumui užtikrinti ir kt.) ieškovui buvo padaryta žala (sunkus sveikatos sutrikdymas). Dėl patirtų sveikatos sužalojimų, ieškovo tvirtinimu, jis patyrė didelę neturtinę žalą, nes teko ir tebetenka kęsti fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją ir nepasitikėjimą jėgomis. Patirti sužalojimai daro įtaką jo dabartiniam gyvenimui, nes skauda koją, pasikartoja žastikaulio išnirimas, ieškovas neteko dalies darbingumo, negali užsiimti namų priežiūros ir tvarkymo darbais. Dėl sutuoktinio patirtos traumos, ieškovės teigimu, ji patyrė didelį šoką ir stresą, išgyveno dėl sutuoktinio sveikatos. Ieškovai nurodė, kad apie pažeistą asmens, patyrusio dvasinius išgyvenimus, teisę ir neatlygintą neturtinę žalą, kurios atlyginimo jie prašo, sužinojo iš televizijos laidos.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinys atmestas.

10Teismas nustatė, kad Valstybinės darbo inspekcijos patvirtinto Nelaimingo atsitikimo darbe akto duomenimis, nelaimingo atsitikimo priežastis yra nesaugių darbo priemonių panaudojimas. Iš įrašo akte nustatyta, kad ieškovas V. K. aktą gavo 2003 m. liepos 4 d. Medicininių dokumentų duomenimis, ieškovas nuo 2003 m. birželio 9 d. iki 2003 m. birželio 19 d. gydėsi ligoninėje, nuo 2003 m. birželio 29 d. gydosi ambulatoriškai, ligonis vaikšto su ramentais. Ieškovas įgyvendino teisę į socialinio draudimo išmokas, jam išmokama Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo periodinė (kas mėnesį) kompensacija. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Nr.13-1771-03) ieškovas, 2003 m. liepos 23 d. apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad pretenzijų UAB „Alvora“ neturi, ikiteisminį tyrimą prašė nutraukti. Ieškovas naudojosi advokato teisine pagalba pagal 2003 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartį.

11Teismas nurodė, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Nuo Nelaimingo atsitikimo darbe akto dienos, kai ieškovas sužinojo apie subjektinės teisės pažeidimą, prasidėjo ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2006 m. liepos 5 d. Ieškovai raštu neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, procesiniuose dokumentuose nurodo, kad neturtinei žalai atlyginti ieškinio senaties terminas netaikomas. Remdamasis atsakovo reikalavimu teismas taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė. Tokią išvadą teismas motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutarties A. G. v. Lietuvos valstybė byloje Nr. 3K-3-183/2008 išaiškinimais, kad trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareikšti, išskyrus atvejus, kai CK ar kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus. Aplinkybė, kad ieškovai apie pažeistą teisę sužinojo iš televizijos laidos, nenutraukia ieškinio senaties termino, nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (CK 1.131, 1.132 straipsniai). Ieškovas po nelaimingo atsitikimo darbe gynė savo teises teisme, naudojosi teisine pagalba, sveikatos būklė jam leido judėti, tačiau jis nesiėmė veiksmų teisei į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinti. Aplinkybė, kad ieškovai nežinojo įstatymų, nėra teisiškai reikšminga, pateisinanti įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą praleidimą. Dėl ieškovės reikalavimo, teismo vertinimu, ieškovei diagnozuotos ligos (hipertenzinė liga, diabetas, nutukimas) nenulemtos ieškovo nelaimingo atsitikimo darbe.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovų apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimas.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad, per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, gindamas savo subjektinę teisę gauti turtinės žalos atlyginimą, t. y. gauti socialines išmokas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, 2003 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į teismą dėl VSDFV 2003 m. liepos 18 d. sprendimo panaikinimo, dėl to jis aktyviai gynė savo teises ir suprato, kad gali pasinaudoti teise gauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nesutiko su apelianto argumentu, kad jam ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai 2005 m. birželio 13 d. priėmus nutarimą L. S. v. UAB ,,Vigidas“ byloje Nr. 3K-P-276/2005, kurioje, anot apelianto, buvo suformuota praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, kai neturtinę žalą darbdavys darbuotojui turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nuo nurodytos bylos išnagrinėjimo nepriklausė, taip pat nepakeitė ieškinio senaties termino skaičiavimo ieškovui. Ieškovas ieškinio senaties termino pradžioje buvo 45 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, iki įvykio buvo kvalifikuotas darbininkas – 4-os kategorijos dailidė betonuotojas. Šie kriterijai negalėjo būti kliūtis netinkamai suvokti savo teisę ar ja pasinaudoti. Be to, ieškovo kreipimasis į teismą ir savo teisės gauti turtinės žalos atlyginimą gynimas tik patvirtina tiek teismo, tiek kolegijos išvadą, kad ieškovas sėkmingai šia teise naudojosi ir suvokė apie tokios teisės reikalauti žalos atlyginimo buvimą. Be to, esant ieškovo pareiškimui dėl pretenzijų atsakovui neturėjimo, ir atsakovui jokių pretenzijų negavus iš ieškovo iki ieškinio senaties termino pabaigos, atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad ieškovo reikalavimo teisė pasibaigė kartu su ieškinio senaties terminu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo konstatuotu ieškovės reikalavimų, kaip neįrodytų, vertinimu.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartį bei bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

161. Egzistuoja vertybės, kurių pažeidimo gynimo negalima suvaržyti ieškinio senaties institutu, t. y pripažinti, kad suėjus tam tikram įstatymo nustatytam terminui ginama vertybė nebus ginama arba taps mažiau svarbi tam, kad ją, siekiant civilinių teisinių santykių stabilumo, gintų įstatymas. CK 1.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Pagal CK 1.114 straipsnio 1 dalį įstatymas saugo asmenines neturtines vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, privatų gyvenimą ir kt. Ieškinio reikalavimu ieškovas (kasatorius) siekė apginti asmeninę neturtinę teisę ir saugotiną vertybę į sveikatą ir kūno neliečiamybę, kurios buvo pažeistos įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

172. Teismui pripažinus ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis, šis terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismai, atsižvelgdami į šio instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartis AB ,,Tauro bankas” v. AB ,,Vilniaus vingis” byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Ieškinio senaties pradžia siejama su asmens subjektyviu sužinojimu apie jo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nei nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje, nei teisminio ginčo dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo nagrinėjimo metu ieškovui nebuvo žinoma apie jo pažeistą neturtinę teisę ir teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nebūdamas teisininkas ieškovas negalėjo žinoti apie CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens. CK 6.283 straipsnio 4 dalyje asmens teisė reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo darbe atveju yra tada, kai asmuo nedraustas socialiniu draudimu. Dėl to ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad, gavęs socialinio draudimo išmokas už nelaimingo atsitikimo darbe metu atsiradusią žalą, neturi teisės reikalauti iš darbdavio patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovui, kaip ir jam atstovaujančiam advokatui, apie tokią teisę aptariamoje situacijoje reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tapo žinoma tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai 2005 m. birželio 13 d. priėmus nutarimą L. S. v. UAB ,,Vigidas“ byloje Nr. 3K-P-276/2005 ir šiame nutarime išaiškinus, kad neturtinę žalą darbdavys darbuotojui turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas. Tik iš žiniasklaidos 2006 m. lapkričio 27 d. ieškovas sužinojo apie tai, kad jis taip pat galėtų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš darbdavio, nuo šios datos turėtų būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovas veikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai neskubėdamas reikšti ieškinio, nes tokioje situacijoje kiekvienas kitas asmuo būtų pradėjęs veikti taip pat – įsitikinti apie ketinamo pareikšti ieškinio perspektyvą ir prognozuoti galimą būsimą teismo procesinį sprendimą. Atmesdami ieškinį dėl ieškinio senaties termino suėjimo teismai neatsižvelgė į neturtinės žalos sunkumą, ieškovui nulemtus padarinius dėl jam kylančių fizinių ir dvasinių nepatogumų, nuolatinio gydymosi.

183. Motyvuodamas priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo nutartimis, priimtomis skirtingose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose. Tam, kad būtų galima taikyti precedentą, bylų faktinės aplinkybės turi būti iš esmės analogiškos aplinkybėms nagrinėjamoje byloje. Teismo nurodytose nutartyse reikalavimas atlyginti žalą buvo sietas su vienkartiniu asmens subjektinių teisių pažeidimu, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai asmuo jaučia nuolatinį ir tęstinį savo teisių pažeidimą.

19Ieškovės D. K. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo sutinkama su ieškovo V. K. kasaciniu skundu, jame išdėstytu prašymu teismui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašoma panaikinti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Alvora“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

211. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje S. Š., V. Š. v. UAB ,,Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-2/2008 konstatuota, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 1.115, 1.134 straipsniai); tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimo atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Dėl to byloje teismai pagrįstai taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams. Tiek civilinės teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui, kurio teisė pažeista, žinant arba turint žinoti apie savo teisės pažeidimą ir per visą ieškinio senaties terminą neinicijavus pažeistos teisės gynimo, priešinga teisinio santykio šalis pagrįstai tikisi, kad asmuo, kurio teisė pažeista, atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė pažeista.

222. Teismai pagrįstai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, ją sutapatindami su subjektyviuoju momentu, nuo kada ieškovas tikrai galėjo ir turėjo žinoti apie savo neturtinės teisės pažeidimą. Televizijos laidos žiūrėjimas ir nepatikrintos informacijos gavimas ieškovui nesuteikė pagrindo sužinoti, kad jo teisės pažeistos. Apie jų pažeidimą, kaip pagrįstai nustatė teismai, ieškovas turėjo sužinoti iš nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ir vėlesnio bylinėjimosi dėl socialinio draudimo išmokų.

233. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bylose, kuriose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nepatvirtina nukrypimo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir nesudaro pagrindo naikinti šioje byloje priimtus kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl ieškinio senaties termino

27Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą keliami teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo klausimai reikalavimui dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo. Šiais klausimais pasisako bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

28Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties institutas įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesais. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi tik tiems konkrečių rūšių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams atlyginti padarytą žalą, taikytinas taip pat ir reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalojus darbuotojo sveikatą. Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai gali nustatyti kitokius sutrumpintus terminus reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, pvz., CK 3.11 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl viešo susitarimo susituokti neįvykdymo be pakankamo pagrindo pareikšti.

29CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Tokia įstatymo nuostata įtvirtinta dėl to, kad dažnai nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, tam reikia ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

30CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad asmens teisių pažeidimo diena ir sužinojimo apie tų teisių pažeidimą diena dažniausiai nesutampa, kai yra pažeidžiamos asmens turtinės teisės, o ne asmeninės neturtinės, kurios susijusios su sveikatos sužalojimu ir dėl to asmeniui tenka iškęsti fizinį ir dvasinį skausmą, nepasitikėjimą savo jėgomis, galimybių praradimą ir pan.

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003 m. birželio 19 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu kasatoriui (ieškovui) buvo nustatyta dešiniojo šlaunikaulio ir blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai, žastikaulio išnirimas, jis buvo hospitalizuotas ir skubos tvarka operuotas, vėliau nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis. Kasatorius (ieškovas) nurodo, kad dėl sužalojimo patyrė dvasinį ir fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, kurie CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra įvardijami neturtine žala. Pirmiau nurodyta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo kasatoriui (ieškovui) atsirado nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu, įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai 2005 m. birželio 13 d. priėmus nutarimą, kuriuo išaiškintos atitinkamos teisės normos, gali būti laikomas pagrindu ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimui.

32Kasatorius nurodo, kad ieškinio senaties terminas ginčo teisiniams santykiams apskritai neturėtų būti taikomas. Dėl šio argumento teisėjų kolegija nurodo, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 straipsnis, 1.134 straipsnio 1 punktas). Tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis, t. y. taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, neturtinės žalos atlyginimo atveju, kai žala padaroma sveikatos sužalojimu (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.134 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis S. ir F. Š. v. UAB ,,Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).

33Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis B. D. v. Mažeikių sporto mokykla byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).

34Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).

35Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad nors prašymo atnaujinti senaties terminą kasatorius nepateikė, tačiau šį klausimą teismai sprendė ex officio. Pirmiau nurodyta, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas kreipimuisi į teismą su reikalavimu atlyginti žalą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Kasatorius (ieškovas) reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo teisme pareiškė praleidęs įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą ieškinio senaties terminą (2003 m. birželio 9 d. – sveikatos sužalojimo diena, 2008 m. gruodžio 9 d. – kreipimosi į teismą diena). Šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad kasatoriaus (ieškovo) nurodytos aplinkybės, jog jis nežinojo įstatymo, pagal kurį galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, ir jog apie tokią teisę sužinojo iš visuomenės informavimo priemonių, nėra svarbios, dėl kurių reikėtų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismai taip pat įvertino ieškovo individualias savybes: amžių, socialinę padėtį, išsilavinimą, kvalifikuotos teisinės pagalbos iš atstovavusio advokato turėjimą ir kreipimąsi į teismą dėl galimybės gauti socialinio draudimo išmokos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, rodančius ieškovo suvokimą apie galimybę ginti savo teises. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo tai, kad kvalifikuota teisine pagalba kasatorius naudojosi praėjus neilgam laikui nuo nelaimingo atsitikimo darbe, jog jis, būdamas rūpestingas, galėjo gauti informaciją iš advokato apie neturtinės žalos atlyginimą net ir nežinodamas apie tokią teisę. Be to, šis teismas nurodė ir tai, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus, jog būtina atsižvelgti į ieškinio senaties instituto paskirtį, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą; kad ieškovo (kasatoriaus) nurodymas, jog pretenzijų darbdaviui jis neturi, rodo šių santykių apibrėžtumą. Teismai sprendė, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme yra pagrindas ieškinį atmesti, kai nekonstatuojama svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

36Šioje byloje kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ginamų dviejų vertybių - ieškovo teisės kreiptis į teismą ir atsakovo teisės netrukdomai naudotis savo turtu (turint pagrįstų lūkesčių išvengti reikalavimų savo turtui, suėjus įstatyme nustatytam senaties terminui) - konkuravimo problema. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisė į teismą (vienas jos aspektų – teisė kreiptis į teismą) nėra absoliuti, galimi tam tikri šios teisės apribojimai (nes teisės kreiptis į teismą prigimtis (pobūdis) reikalauja valstybės reglamentavimo); svarbu, kad šie apribojimai nesuvaržytų ir ,,nesusilpnintų“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė ir kad jie atitiktų teisėtą tikslą ir egzistuotų pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių bei siekiamo tikslo (pvz., Stubbings and Others v. United Kingdom, no. 22083/93, 22095/93, 22 October 1996, § 50).

37Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo priežasčių svarbos, deklaravo būtinybę įvertinti ginamos teisinės vertybės aspektą (objektyviojo kriterijaus kontekste), bet šiuo klausimu nepasisakė. Savo ruožtu vienas svarbiausių kasatoriaus argumentų yra susijęs su sveikatos kaip prigimtinės ir absoliučiai saugomos vertybės prioritetinės apsaugos poreikiu, kuriam senaties terminų taikymas turėtų būti lankstesnis. Kasatorius tvirtina patyręs rimtų ir iki šiol besitęsiančių sveikatos pakenkimų (2009 m. jam pašalinti implantai, yra netekęs 45 proc. darbingumo ir pan.), o senaties termino taikymas, neįvertinus visų reikšmingų aspektų, suteikė galimybę kaltam asmeniui (šiuo atveju darbdaviui, pažeidusiam saugos darbe norminius aktus) išvengti atsakomybės.

38Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismai, atsižvelgdami į šio instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartis AB ,,Tauro bankas” v. AB ,,Vilniaus vingis” byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; kt.). Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, iš esmės reiškia tai, kad reikia nustatyti, kurį iš dviejų viešųjų interesų šiuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikių mokytojų sąjunga ir kt. byloje 3K-7-38/2008).

39Analizuojant teisės kreiptis į teismą apribojimo (per senaties terminą) atitikties teisėtam tikslui pasiekti aspektą ir tokio ribojimo proporcingumą, negalima visiškai sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus skundžiamas suvaržymas turėjo aiškų teisėtą tikslą – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, teisinio santykio dalyvių pagrįstą lūkestį, kad, per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Sprendžiant dėl senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymėtina, kad negalima jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad senaties terminai iš principo yra pateisinamas teisės kreiptis į teismą apribojimas, tačiau tai, kaip jie pritaikomi konkrečiu atveju, gali sukelti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (pvz., Stagno c. Belgique, Requ?te no 1062/07, 7 juillet 2009, § 27, 33-34).

40Teisėjų kolegijos požiūriu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus teisės į teismą galimo pažeidimo, formaliai vertino kai kurias faktines aplinkybes, pvz., kasatoriaus raštišką pareiškimą ikiteisminio tyrimo nutraukimo medžiagoje (apeliacinės instancijos teismo nustatytais duomenimis), kad pretenzijų darbdaviui neturi. Šis pareiškimas surašytas praėjus trumpam laikui po nelaimingo atsitikimo darbe, siekiant nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir nėra duomenų, kad būtų susijęs su kasatoriaus teise reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, be to, esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, kad negalioja atsisakymas asmens teisės kreiptis į teismą.

41Remiantis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų ir kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir vertinimo sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą bylos dalis dėl kasatoriaus (ieškovo) V. K. reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui ir šio teismo nutarties dalis dėl ieškovo reikalavimo panaikintina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovės D. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas iš esmės ir byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose įvertintas šio reikalavimo teisinis pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, ją grindžiant ieškovės bendrais susirgimais, įvertintas kaip nesusijęs priežastiniu ryšiu su įvykiu, dėl kurio ieškovas patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Kasacinis teismas sutinka su nurodytu ieškovės reikalavimo teisiniu įvertinimu ir sprendžia, kad dėl bylos dalies, kurioje ieškovės reikalavimas netenkintas, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43Nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas turėjo 67,20 Lt tokių išlaidų.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo V. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

47Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės D. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų,... 6. Ieškovai V. K. ir D. K. 2008 m. gruodžio 9 d. teismui pateiktu ieškiniu... 7. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovas, dirbęs nuo 2001 m.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinys... 10. Teismas nustatė, kad Valstybinės darbo inspekcijos patvirtinto Nelaimingo... 11. Teismas nurodė, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinio senaties termino paskirtis –... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo... 16. 1. Egzistuoja vertybės, kurių pažeidimo gynimo negalima suvaržyti ieškinio... 17. 2. Teismui pripažinus ieškinio senaties termino praleidimo priežastis... 18. 3. Motyvuodamas priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi... 19. Ieškovės D. K. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo sutinkama... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Alvora“ prašo kasacinį... 21. 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 22. 2. Teismai pagrįstai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, ją... 23. 3. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai negalėjo remtis Lietuvos... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl ieškinio senaties termino ... 27. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą keliami teisės normų,... 28. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui... 29. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą... 30. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003 m. birželio 19 d. įvykusio... 32. Kasatorius nurodo, kad ieškinio senaties terminas ginčo teisiniams santykiams... 33. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad... 34. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose... 35. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad nors prašymo atnaujinti senaties... 36. Šioje byloje kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos... 37. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo... 38. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad spręsdami dėl senaties termino... 39. Analizuojant teisės kreiptis į teismą apribojimo (per senaties terminą)... 40. Teisėjų kolegijos požiūriu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 41. Remiantis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo nutartis negali... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 43. Nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 47. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...