Byla 2-1261-569/2013
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui V. M., atsakovo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui IĮ ,,Modestina ir ko‘‘ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovė R. K. paaiškino, kad pas atsakovą pradėjo dirbti 2011m. spalio 12d. pagal 2011-10-12 darbo sutartį Nr. 1046 siuvėjos pareigose. 2012 m. gruodžio 10 d. jai buvo įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį Nr. 1046 pagal LR DK 125 str. šalių susitarimu. Apsisprendimo terminas buvo nurodytas iki 2012-12-14 (per 4 dienas), nors Darbo kodeksas numato, kad jei šalis, kuriai buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sutinka, ji turi per septynias dienas apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. 2013m. sausio 7d. ji gavo iš atsakovo registruotą laišką, kuriame buvo užpildyta jos darbo sutartis Nr. 1046, joje nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta 2012-12-20 pagal LR DK 136 str.3d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Mano, kad jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Atsakovas atleido ją iš darbo pagal LR DK 136 str. 3d. 2p. nesilaikydamas drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, t.y. nepareikalavęs iš ieškovės rašytinio pasiaiškinimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad iš darbo ji atleista už tai, kad neatėjo pokalbiui pas įmonės vadovą. Nurodė, kad per jos darbo laikotarpį pas atsakovą nėra duomenų, kad jai per šį darbo laikotarpį būtų skiriamos nuobaudos ar pastabos. Mano, kad atleista iš darbo ji buvo todėl, kad atsakovas buvo prieš ją neigiamai nusiteikęs. Ji, matydama, kad IĮ „Modestina ir ko" yra sunkios darbo sąlygos, ne visada laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, bandė apie tai pasakyti administracijos darbuotojams ir už tai susilaukė nepalankumo iš vadovų pusės. Ji buvo sekama, darbdavio atstovai pradėjo fiksuoti darbo drausmės pažeidimus, reikalauti pasiaiškinimų, tačiau drausminės nuobaudos jai skirtos nebuvo. Mano, kad atsisakymas ateiti pokalbiui pas direktorę negali būti traktuojamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Todėl pageidauja, kad jos atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, kad ji būtų grąžinta į ankstesnį darbą ir jai būtų priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

4Atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, nepilnai su juo atsiskaitė. Nuo 2012-02-15 iki 2012-02-29 ji buvo išleista kasmetinių atostogų. Už laikotarpį nuo 2012-02-15 iki 2012-02-29 (14 k.d.) darbo užmokestis už atostogas buvo sumokėtas 2012-03-22, atsakovas vėlavo sumokėti 38k.d. Nuo 2012-08-01 iki 2012-08-14 jai vėl buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Darbo užmokestis už atostogas buvo sumokėtas 2012-09-21, atsakovas vėlavo su ja atsiskaityti 53 k.d. Iš viso buvo vėluota atsiskaityti 91 k.d. 2012-12-20 nutraukiant darbo sutartį pagal LR DK136 str. 3d. 2p., atleidimo terminas nebuvo nukeltas 91 k.d (tiek dienų buvo vėluojama sumokėti), taip pat ir nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. 2012-12-18 pareiškimu ji kreipėsi į atsakovą, kuriame nurodė, kad bendrovė pažeidė įstatymus dėl vėlavimo sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. gegužės 27d. Nr.650 nutarimo „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 7p., buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas: 2012 m. rugsėjo mėn. darbo užmokestis buvo 850 Lt, dirbta 20 d.d., 2012 m. spalio mėn. darbo užmokestis buvo 850 Lt, dirbta 23 d.d., 2012m. lapkričio mėn. darbo užmokestis buvo 850 Lt, dirbta 21 d.d. Per šį laikotarpį dirbta 64d.d., paskaičiuotas atlyginimas už šias darbo dienas - 2550 Lt, vienos dienos darbo užmokestis 39,84 Lt ( 2550 Lt :64d.d. = 39,84 Lt). Mano, kad atsakovas jai turėjo sumokėti 2537,81 Lt kompensaciją už kasmetines nepanaudotas atostogas (39,84 Lt x 91 k.d. x 0.7 = 2537,8 Lt). 91 k. d. - tiek kalendorinių dienų buvo uždelsta sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas, 0.7 - metinis darbo dienų koeficientas. Be to, atsakovas neteisingai paskaičiavo jai darbo užmokestį už atostogas. Atsakovo Šiaulių socialinės rūpybos skyriui pristatytoje 2012-03-15 pažymoje Nr. 45 bei priskaitymų - atskaitymų suvestinėje pagal darbuotojus nurodyta, kad už 2012 mėn. vasario mėn. buvo priskaityta 400 Lt etatinis atlyginimas ir 369,20 Lt darbo užmokestis už kasmetines atostogas. Darbo užmokestis už atostogas turėjo būti 412,50 Lt. Ieškovei buvo suteikta 14 k.d. atostogų. Per tą laikotarpį buvo 11 d.d. Apskaičiuojant darbo užmokestį už šį laikotarpį sumuojami trys pilnai dirbti mėnesiai prieš kasmetines atostogas: 2011 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis buvo 800 Lt, dirbta 21 d.d., 2011m. gruodžio mėn. darbo užmokestis buvo 800 Lt, dirbta 21 d.d., 2011m. sausio mėn. darbo užmokestis buvo 800 Lt, dirbta 22 d.d. Viso už 64d.d. 2400 Lt, vienos dienos darbo užmokestis 37,50 Lt (2400 Lt : 64d.d. = 37,50 Lt). Atsakovas nepaskaičiavo 43,30 Lt darbo užmokesčio už atostogas (37,50 x 11 = 412,50 Lt, 412,50 Lt-369,20 Lt). Tačiau kadangi iki šio posėdžio datos atsakovas jai sumokėjo nepilnai priskaičiuoto darbo užmokesčio dalį už atostogas – 23,41 Lt, šio ieškinio reikalavimo ji atsisako.

5Atsakovas privalėjo visiškai su ja atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną ir išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str.). Todėl pageidauja, kad jai būtų priteistas iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už nepilnai išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei nepilnai sumokėtą darbo užmokestį už atostogas, taip jai būtų kompensuotas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Atleidžiant ją iš darbo, atsakovas buvo jai skolingas 2581,11 Lt išmokų (2537,81 + 43,30 Lt).

6Atsakovas privalo sumokėti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog tuo atveju, kai darbo santykiai nutrūksta ir neišmokamos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos, taikytinas CK 6.210 ir 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą bei CK 6.37 str. 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-625/2008).Pagal CK 6.210 str. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (darbdavys) privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai byla iškeliama teisme, tuomet taikomos CK 6.37 straipsnyje nurodytos procesinės palūkanos, kurios apskaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t.y. ir nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), ir papildomai, pavyzdžiui, nuo delspinigių, palūkanų.

7Atsakovas taip pat privalo atlyginti jai neturtinę žalą, vadovaujantis DK 250 str. Atsakovo, kaip darbdavio, neteisėti veiksmai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą. Atsakovo padarytą neturtinę žalą ji vertina 500 Lt.

8Prašo: 1) pripažinti atsakovo IĮ„Modestina ir ko" 2012-12-20 įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str.3d. 2 p. neteisėtu, grąžinti ją į pirmesnį darbą, priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) priteisti jai iš atsakovo 2537,81 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 3) priteisti jai iš atsakovo jos vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką iki pilno atsiskaitymo; 4) priteisti jai 500 Lt neturtinę žalą; 5) priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti jai bylinėjimosi išlaidas - 75 Lt už antstolio faktinių aplinkybių nustatymą.

9Ieškovės atstovas V. M. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

10Atsakovo atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis su ieškiniu sutinka dalinai. Ieškovė nenurodė ir nepateikė ieškinyje jokių įrodymų, jog ji 2012-12-20 įsakymu buvo atleista neteisėtai. Ieškovė nurodė, kad nebuvo supažindinta su įsakymu dėl jos atleidimo iš darbo, o dokumentus gavo tik 2013m. sausio 7d. Tačiau ieškovė 2012m. gruodžio 20d. buvo supažindinta su atleidimu iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., tai patvirtina ne tik ieškovės teismui pateiktas IĮ „Modestina ir Ko" 2012m. gruodžio 20 d. posėdžio protokolas, po kuriuo ieškovė atsisakė pasirašyti, tačiau ir teismui pateiktas atsakovo 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 19, po kuriuo ieškovė taip pat atsisakė pasirašyti. Be to, IĮ „Modestina ir Ko" direktorė 2012-12-05 gavo technologės D. R. pranešimą, 2012-12-07 – taip pat technologės D. R. pranešimą, 2012-12-12 - technologės B. B. pranešimą apie ieškovės pažeidimus, po kuriais ieškovė atsisakė pasirašyti. 2012m. gruodžio 19d. IĮ „Modestina ir Ko" direktorė pareikalavo pateikti raštu paaiškinimus dėl piktybiško atsisakymo ateiti pokalbio pas direktorę. Iš 2012 m. gruodžio 20 d. protokolo matyti, jog, svarstant ieškovės pažeidimus, buvo nagrinėjamas ir darbuotojos 2012m. gruodžio 18 d. pareiškimas. Todėl mano, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimas - tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojo pareigos - viena iš svarbiausių darbuotojo teisinio statuso dalių. Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 str. 1 d. nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235str. 2d. išvardyti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos (DK 235str. 2d. 11p.). Atsakovas laikė ieškovės atsisakymą ateiti pokalbiui pas vadovą šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir šiuo pagrindu atleido iš darbo.

11Atsakovas sutinka su ieškovės teiginiu, kad jai nebuvo priskaičiuota dalis darbo užmokesčio už atostogas. Tačiau tai įvyko dėl buhalterinės programos „Rivilė" skaičiavimo sistemos klaidos. Be to, ieškovė nurodė netikslią atostoginių skirtumo apskaičiavimo suma. Realiai neišmokėtas skirtumas yra 30,80 Lt. Skaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį, neteisingai paimtas 2011m. lapkričio mėn. darbo dienų skaičius. Skaičiuota 21 d.d., o turėjo būti 22 d.d. (pagal 2011 m. darbo laiko kalendorių). Tikslus skaičiavimais būtų: 2011m. lapkričio mėn. – 22d.d., 800 Lt darbo užmokestis, 2011m. gruodžio mėn. – 21d.d., 800 Lt darbo užmokestis, 2012m. sausio mėn. – 22d.d., 800 Lt darbo užmokestis, viso 65d.d., 2400 Lt darbo užmokestis, vidurkis – 36,92 Lt. 2012 m. vasario mėn. ieškovė dirbo nuo 2012-02-01 iki 2012-02-14, 800 Lt : 20d.d. = 40 Lt, 40 Lt x 10 d. d. = 400,00 Lt darbo užmokestis. Nuo 2012-02-15 iki 2012-02-29 ji atostogavo, viso 10 d.d., vidurkis pagal nurodytas dienas -36,92 Lt. Įmonės buhalterinė programa (Rivilė) priskaičiavo 36,92 x 10d.d. = 369,20 Lt, nors minimali alga tą mėnesį buvo 800 Lt. Skirtumas susidaro 30,80 Lt. 2012m. vasario 16 d. yra šventinė diena, ji neįskaičiuojama į atostogas, nors ieškovė nurodo, kad susidaro 11 d. d. atostogų. Atsakovas, pripažinęs, kad dėl buhalterinės sistemos klaidos buvo neteisingai apskaičiuoti atostoginiai skirtumu 30,80 Lt, 2013-06-13 pavedimu Nr. 06131031 ieškovei pervedė 23,41 Lt (priskaičiuota suma 30,80 Lt, išskaičiuota: GPM 15% - 4,62 Lt, PSD 9% - 2,77 Lt).

12Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas 2012m. gruodžio 20 d. padarė bankinį pavedimą į ieškovės sąskaitą, taip atsiskaitydamas su atleidžiamu darbuotoju. Atostoginiai už laikotarpį nuo 2011-10-12 iki 2012-10-11 buvo išmokėti 2012 m. kovo ir rugsėjo mėnesį, kartu su atlyginimu. Kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo pervesta atleidimo dieną 2012.12.20 į asmeninę ieškovės sąskaitą. Atleidžiant ieškovę iš darbo 2012-12-20 visi jai priklausę atsiskaitymai buvo pervesti į jos asmeninę banko sąskaitą, tai sudarė: atlyginimas - 755,56 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas nuo 2012-10-12 iki 2012-12-20 - 150,60 Lt, viso 906,16 Lt. Darbo kodekso 176str. 2d. nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju atsiskaitoma iki atostogų pradžios. Darbo kodeksas neįtvirtina konkretaus termino, prieš kiek laiko iki pageidaujamų atostogų darbuotojas turi išreikšti savo valią jas suteikti parašydamas prašymą darbdaviui. Darbo kodekso 35 str. nuostatos, įtvirtinančios teisių ir pareigų vienovę, suponuoja darbuotojo pareigą informuoti darbdavį dėl atostogų suteikimo likus pakankamai laiko iki jų pradžios, kad darbdavys galėtų apsispręsti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl atostogų suteikimo bei įgyvendinti savo pareigą jas apmokėti DK 176 str. 2 d. nustatytais terminais. Tik tinkamai įvykdęs savo pareigą informuoti darbdavį, darbuotojas įgyją teisėtą lūkestį, kad užmokestis už kasmetines atostogas bus sumokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Jei darbuotojui tinkamai vykdant savo pareigas užmokestis už kasmetines atostogas neišmokamas DK 176 str. 2 d. nustatyta tvarka, darbuotojas gali pareikšti pageidavimą pratęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta apmokėti. Atostogų pratęsimas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas, kaip ir jų suteikimas ar perkėlimas, yra darbuotojo teisė, derintina su darbdaviu, todėl jis, siekdamas šia teise pasinaudoti, savo valią paprastai turi išreikšti atostogų metu ar per protingą laiką (bet nedelsdamas) joms pasibaigus. Jei darbuotojas pageidavimo pratęsti atostogas neišreiškė, vadinasi, jis įstatymo suteikta teise pasinaudoti nenori. Tokiu atveju, nutraukiant darbo sutartį, darbdaviui neatsiranda pareigos už šį laikotarpį mokėti piniginę kompensaciją. Ieškovė nepasinaudojo atostogų pratęsimu, o už panaudotas atostogas jai buvo išmokėtas darbo užmokestis. Kadangi nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, prašo atmesti ir jos reikalavimus priteisti neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmestus ieškinį, prašo priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

13Ieškinys tenkintinas dalinai.

14Dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal LR DK 136str. 3d. 2p.

15Iš ieškovės ir atsakovo darbo sutarties matyti (b.l. 4) matyti, kad ieškovė pas atsakovą dirbo nuo 2011-10-12 siuvėjos pareigose. Iš 2012-12-20 įsakymo Nr. 19 dėl darbo sutarties nutraukimo matyti (b.l. 60), kad ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136str. 3d. 2p. – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

16LR DK 234str. nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas turi žinoti savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jų darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose numatytomis pareigomis (DK 227str.1d., 229-232str.). LR DK 235str. numato, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojų darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyti atvejai, kai darbo pareigų pažeidimas laikomas šiurkščiu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis.

17Iš 2012-12-20 įsakymo Nr. 19 dėl darbo sutarties nutraukimo matyti , kad ieškovė buvo atleista iš darbo pagal posėdžio protokolą. Iš 2012-12-20 posėdžio protokolo matyti (b.l. 6), kad buvo nuspręsta ieškovę atleisti iš darbo pažeidus LR DK 235str. 1d. 11p. bei vidaus darbo tvarkos taisyklių 21.16p. Įmonės darbo tvarkos taisyklių 12.16p. numato darbuotojui pareigą tinkamai atlikti pavestą darbą (b.l. 32). Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovo atstovas, tiek liudytoja P. R., kuri yra atsakovo įmonės vadovė, nurodė, kad ieškovė iš darbo atleista buvo dėl to, kad atsisakė ateiti pokalbiui pas direktorę. Šios aplinkybės visiškai neatitinka įsakyme dėl ieškovės atleidimo nurodyto pagrindo – pareigos tinkamai atlikti pavestą darbą nevykdymo. Iš siuvėjo pareiginių nuostatų matyti (b.l. 39), kad pagal nuostatų I d. 3p. siuvėjas darbo metu privalo vykdyti visus įmonės vadovo nurodymus bei reikalavimus. Atsakovė pripažįsta, kad nenuėjo pokalbiui pas vadovę, tikslių priežasčių įvardinti negalėjo. Tačiau pagal LR DK 235str. 1d. 11p. šiurkščiu gali būti pripažįstami kiti darbuotojo nusižengimai, kurie pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Nustatant, ar padarytas nusižengimas yra šiurkštus, būtina atsižvelgti ir į DK 235str. 2d. 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų kaip šiurkščių vertinimo. Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas gali būti padarytas ir neveikimu (darbo pareigų nevykdymas), bet tai turi būti šiurkštus, kaltas, tyčinis pareigų nevykdymas normaliomis darbo sąlygomis. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Ieškovė iš darbo buvo atleista už neatvykimą pas įmonės vadovą pokalbiui, nes, atsakovo teigimu, tokiu atveju darbdavys neturi galimybės bendrauti su darbuotoju. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju ieškovei nevykdant pareiginiuose nuostatuose numatytos pareigos vykdyti visus įmonės vadovo nurodymus bei reikalavimus, buvo iš esmės pažeisti darbdavio interesai, kad toks ieškovės darbo pareigų nevykdymas buvo pagrindas atsakovui prarasti ieškovės , kaip darbuotojos pasitikėjimą. Ieškovės neatėjimas pas vadovą pokalbiui negali būti laikomas ir šiurkščiu, kaltu, tyčiniu pareigų nevykdymu. Ieškovė nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl ji nenuėjo pas vadovą, įvardijo, kad priežastys galėjo būti psichologinės, nes dėl daromo, jos nuomone, psichologinio spaudimo darbe jau tuo metu jos psichologinė savijauta buvo pablogėjusi. Šią aplinkybę patvirtina ir išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 135). Išraše nurodyta, kad ieškovė lankėsi pas gydytoją 2012m. gruodžio 19d., t.y. tą dieną, kai ji buvo kviečiama pokalbiui pas direktorę. Ieškovė kreipėsi dėl padidinto jautrumo, dirglumo, kaip priežastį nurodė stresą darbe. Todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė nagrinėjamu atveju padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

18Ieškovė nurodė, kad ją atleidžiant iš darbo buvo pažeista ir atleidimo tvarka – jai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, apie savo atleidimą ji sužinojo gavusi darbo sutartį paštu į namus. Iš atsakovo įmonės direktorės reikalavimo matyti (b.l. 11), kad 2012-12-19 direktorė iki 2012m. gruodžio 19d. pareikalavo, jog ieškovė pasiaiškintų, kodėl ji neatvyko pas ją 2012m. gruodžio 19d. pokalbiui. Po šiuo reikalavimu nėra duomenų, kad ieškovė su juo buvo supažindinta. Darbdavys, vykdydamas LR DK 240str. 1d. numatytą pareigą savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės darbuotojo atžvilgiu, taikymui. Teismas laiko, kad terminas pasiaiškinimui dėl drausminės nuobaudos ieškovei buvo suteiktas labai trumpas. Ieškovė apskritai neigia, kad jai buvo pateiktas toks reikalavimas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė atsisakė pasirašyti ant pateikto reikalavimo. Darbuotojo atsisakymas, vengimas priimti dokumentą iš darbdavio prilyginamas jo gavimui, tačiau pareiga teisme įrodyti, kad darbuotojas atsisakė, vengė susipažinti su darbdavio pateiktais jam dokumentais tenka darbdaviui (CPK 178str.). Šiuo atveju ant ieškovei pateikto reikalavimo nėra padaryta atžyma, jog ieškovė atsisakė su juo susipažinti, nenurodyti asmenys, kurie betarpiškai dalyvavo supažindinant ieškovę su šiuo dokumentu. Pati įmonės direktorė P. R. teigė, kad ieškovė 2012m. gruodžio 19d. neatėjo su ja pasikalbėti. Tik viena iš apklaustų liudytojų J. Z. patvirtino, kad ieškovė nenorėjo pasirašyti 2012m. gruodžio 19d. pareikalavimo. Tačiau jos nurodytos aplinkybės nepatvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovei 2012m. gruodžio 19d. buvo pasiūlyta pasiaiškinti dėl padaryti darbo drausmės pažeidimo.

19Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str.3d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) – buvo paskirta neteisėtai, pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Todėl atsakovo IĮ„Modestina ir ko" 2012-12-20 įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str.3d. 2 p. pripažintinas neteisėtu, grąžinti ją į pirmesnį darbą. Ieškovei iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 850 Lt (b.l. 71), vienos dienos – 39,84 Lt. Nuo jos atleidimo iš darbo 2012-12-20 iki 2013-06-20 imtinai už šešis mėnesius jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis sudaro 5100 Lt (850 Lt x6 mėne.). Už laikotarpį nuo 2013m. birželio 21d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos už 10 darbo dienų jai priskaičiuojamas darbo užmokestis yra 398,40 Lt. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 5498,40 Lt vidutino darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovei iš atsakovo priteistina po 39,84 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

20Dėl 2537,81 Lt kompensacijos priteisimo ieškovei už nepanaudotas kasmetines atostogas

21Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2537,81 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas du kartus jai sumokėjo darbo užmokestį už atostogas pavėluotai – pasibaigus atostogoms sekantį mėnesį kartu su darbo užmokesčiu, todėl mano, kad už pavėluotą šių išmokų sumokėjimą privalo jai sumokėti vidutinį darbo užmokestį. Iš byloje esančio prašymo matyti (b.l. 130), kad ieškovė 2012m. vasario 15d. parašė prašymą ieškovui suteikti jai atostogas nuo 2012m. vasario 15d. 14 dienų laikotarpiui. Iš atostogų suteikimo lapelio matyti, kad ieškovei buvo suteiktos atostogos nuo 2012m. vasario 15d. iki 2012m. vasario 29d. (b.l. 131). Sekantį prašymą suteikti atostogas ieškovė pateikė 2012m. rugpjūčio 1d., prašydama suteikti atostogas nuo 2012m. rugpjūčio 1d. 14 kalendorinių dienų (b.l. 132). Pagal atostogų lapelį atostogos jai buvo suteiktos nuo 2012m. rugpjūčio 1d. ik14d. imtinai (b.l. 133). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad darbo užmokestis už atostogas buvo išmokėtas ieškovei sekantį mėnesį po atostogų su kitomis išmokomis. Pagal LR DK 176str. 2d. darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Iš ieškovės rašytų prašymų suteikti atostogas matyti, kad jos prašymai buvo parašyti tą pačią dieną, nuo kurios ieškovė pageidavo atostogauti. Todėl akivaizdu, kad darbdavys šiuo atveju negalėjo išmokėti ieškovei darbo užmokestį už atostogas prieš tris dienas. Nors ieškovė teigia, kad prašymus dėl atostogų rašė darbdavio nurodymu, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. LR DK 176str. 2d. numato, kad jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis už atostogas nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Atsakovas neginčijo, kad ir po atostogų suteikimo ieškovei, darbo užmokestis už atostogas jai iš karto nebuvo išmokėtas. Tačiau šiuo atveju ieškovė turėjo teisę kreiptis į darbdavį su pareiškimu pratęsti atostogas, kaip numato LR DK 176str.2d. Ieškovė su tokiu prašymu į darbdavį nesikreipė. LR DK 176str. 2d. nenumato piniginių kompensacijų priteisimo už pavėlavimą išmokėti atostoginius, tenkinti tokį ieškovės reikalavimą nėra įstatyminio pagrindo, tokiu atveju ieškovė gautų dvigubą apmokėjimą už darbą. Kadangi ieškovė nepasinaudojo įstatymo jai suteikta teise kreiptis į darbdavį dėl atostogų pratęsimo, jos reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atmestinas.

22Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 43,30 Lt neprimokėtą darbo užmokestį už atostogas

23Ieškovė buvo pareiškusi ieškinio reikalavimą dėl 43,40 Lt neprimokėto darbo užmokesčio už atostogas priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pateikė įrodymus, kad dėl buhalterinės programos klaidos ieškovei iš tikrųjų buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio už atostogas, pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu šis skirtumas ieškovei yra sumokėtas . Tačiau atsakovo atstovas nurodė, kad nepriemoka sudaro 30,80 Lt, reali ieškovei sumokėta suma atskaičius mokesčius - 23,41 Lt. Ieškovė neginčijo atsakovo pateikto paskaičiavimo, su juo sutiko. Taip pat ieškovė atsisakė ieškinio šioje dalyje, kadangi atsakovas jai sumokėjo darbo užmokesčio nepriemoką už atostogas. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 42str., 140str.).

24Dėl ieškovės reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką

25Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką iki pilno atsiskaitymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, nesumokėjo jai 2537,81 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dalies darbo užmokesčio už atostogas, kurį sumokėjo tik 2013m. birželio mėnesį – 23,41 Lt. Todėl, ieškovės nuomone, jis privalo pagal LR DK 141str. sumokėti jai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki pilno atsiskaitymo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės reikalavimas dėl 2537,81 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo atmestinas. Atsakovas pripažino per klaidą nesumokėjęs ieškovei 23,41 Lt darbo užmokesčio už atostogas, šią sumą iki bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovei sumokėjo. Tačiau teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą priteisti antrą vidutinį darbo užmokestį (šiuo atveju už uždelsimą atsiskaityti), įvertina tai, jog dvigubo vidutinio darbo užmokesčio priteisimas, atsižvelgiant į tai, kad darbdavys ieškovei per klaidą ją atleisdamas iš darbo nesumokėjo nedidelės sumos ( 23,41 Lt), reikštų dvigubų sankcijų taikymą darbdaviui. Pagal susiformavusią teismų praktiką, spręsdamas reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, teismas privalo atsižvelgti ir į proporcingumą, kuris yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Todėl teismas daro išvadą, kad, ieškovei priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, jos teisės yra pakankamai apgintos, todėl jos reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (23,41 Lt nepriemokos) atmestinas.

26Dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą

27Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 500 Lt neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad dėl atleidimo iš darbo ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, ir dabar ji psichologiškai jaučiasi blogai, vartoja vaistus. Šias ieškovės aplinkybes patvirtina byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 135) apie apsilankymą pas gydytoją 2012-12-19, Psichikos sveikatos centro išduota pažyma, kuri patvirtina, kad ieškovė lankosi centre, jai skiriamas šios srities specialistų gydymas (b.l. 137). Teismas sutinka su ieškovės argumentais ir pripažįsta, kad atleidimas iš darbo neabejotinai ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Duomenų apie jos nuobaudas ar netinkamai atliekamas pareigas iki šiol nebuvo. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šis jos reikalavimas tenkintinas (LR DK 250str., LR CK 6.250str.).

28Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas

29Ieškovė prašo priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad, atsakovui neišmokėjus su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų, taikytinas CK 6.210 ir 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą bei CK 6.37 str. 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-625/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (2012-05-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų su darbo santykiais susijusių išmokų atmestinas.

30Nors ieškinys patenkintas dalinai, teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai. Vadovaujantis LR CPK 93str., atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 75 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą.

31Vadovaujantis LR CPK 96str., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista – 323,95 Lt.

32Vadovaujantis LR CPK 282str. 2d. 2p., 6p., sprendimo dalis dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo – 850 Lt - vykdytina skubiai.

33Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-270str., teismas

Nutarė

34Ieškinį patenkinti dalinai.

35Pripažinti atsakovo IĮ„Modestina ir ko" 2012-12-20 įsakymą dėl ieškovės R. K. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 str.3d. 2 p. neteisėtu, grąžinti ieškovę R. K. į pirmesnį darbą.

36Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovo IĮ„Modestina ir ko" 5498,40 Lt vidutino darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 39,84 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

37Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

38Priteisti iš atsakovo IĮ„Modestina ir ko" 323,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

39Teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės R. K. grąžinimo į darbą - IĮ„Modestina ir ko", taip pat dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo – 850 Lt - vykdyti skubiai.

40Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovė R. K. paaiškino, kad pas atsakovą pradėjo dirbti 2011m. spalio... 4. Atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, nepilnai su juo atsiskaitė. Nuo... 5. Atsakovas privalėjo visiškai su ja atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną ir... 6. Atsakovas privalo sumokėti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už... 7. Atsakovas taip pat privalo atlyginti jai neturtinę žalą, vadovaujantis DK... 8. Prašo: 1) pripažinti atsakovo IĮ„Modestina ir ko" 2012-12-20 įsakymą... 9. Ieškovės atstovas V. M. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.... 10. Atsakovo atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis su ieškiniu sutinka dalinai.... 11. Atsakovas sutinka su ieškovės teiginiu, kad jai nebuvo priskaičiuota dalis... 12. Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju atsakovo atstovas nurodė, kad... 13. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 14. Dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal LR DK 136str. 3d. 2p.... 15. Iš ieškovės ir atsakovo darbo sutarties matyti (b.l. 4) matyti, kad... 16. LR DK 234str. nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų... 17. Iš 2012-12-20 įsakymo Nr. 19 dėl darbo sutarties nutraukimo matyti , kad... 18. Ieškovė nurodė, kad ją atleidžiant iš darbo buvo pažeista ir atleidimo... 19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu nustatyta,... 20. Dėl 2537,81 Lt kompensacijos priteisimo ieškovei už nepanaudotas kasmetines... 21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2537,81 Lt kompensaciją už... 22. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 43,30 Lt neprimokėtą darbo užmokestį... 23. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinio reikalavimą dėl 43,40 Lt neprimokėto... 24. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už... 25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už... 26. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą... 27. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 500 Lt neturtinę žalą. Ieškovė... 28. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas... 29. Ieškovė prašo priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už... 30. Nors ieškinys patenkintas dalinai, teismo sprendimas iš esmės yra priimtas... 31. Vadovaujantis LR CPK 96str., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos... 32. Vadovaujantis LR CPK 282str. 2d. 2p., 6p., sprendimo dalis dėl grąžinimo į... 33. Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-270str., teismas... 34. Ieškinį patenkinti dalinai.... 35. Pripažinti atsakovo IĮ„Modestina ir ko" 2012-12-20 įsakymą dėl... 36. Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovo IĮ„Modestina ir ko" 5498,40 Lt... 37. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 38. Priteisti iš atsakovo IĮ„Modestina ir ko" 323,95 Lt bylinėjimosi išlaidų... 39. Teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės R. K. grąžinimo į darbą -... 40. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...