Byla 1-60-383/2010

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Algimanto Smolsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, nukentėjusiems V. K. , S. Š. , jų atstovui advokatei Reginai Makarevičienei, gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, kaltinamajam M. M. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2M. M. , a.k. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis ( - ), neteistas, yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 2 d. 6 p. padarymu, ir

Nustatė

3M. M. 2004 m. kovo 31 d., apie 19 - 19.30 val., ( - ) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su nepilnamete E. Š. metu, tyčia virtuviniu peiliu dūrė nukentėjusiajai E. Š. mažiausiai 25 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai pjautines kairės rankos, kairės ir dešinės kojų, dešinės rankos žaizdas, kaklo, galvos, nugaros žaizdas, durtines-pjautines kiaurymines krūtinės ląstos žaizdas su kepenų, dvylikapirštės žarnos, kasos, kairio plaučio, širdies pažeidimais, dėl ko E. Š. nuo durtinės-pjautinės kiaurymines krūtinės ląstos žaizdos su kepenų, dvylikapirštės žarnos, kasos, kairio plaučio, širdies pažeidimais, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į krūtinplėvių ir pilvaplėvės ertmes, ūmine mažakraujyste, ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, ir dėl to kelių – keliolikos minučių laikotarpyje E. Š. mirė. Tokiais veiksmais kaltinamasis M. M. tyčia nužudė E. Š. ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str. 1d.

4Įrodymai ir jų vertinimas

5Kaltinamasis M. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino pilnai ir parodė, kad jis nepamena, kada tiksliai susipažino su E., draugavo apie 1 metus. Tą dieną, kada susitiko, nuėjo pas E. B. į namus, išgerti. Girtavo nuo pietų. Su jais dar buvo ir A. K. . Išgėrus 2 butelius, E. B. su A. K. išėjo, jis liko su E. Š. . Kodėl su ja susipyko, negali pasakyti. Pykčio apimtas dūrė virtuvėje buvusiu peiliu. Paskui sužalojo save ir iškrito pro langą. Tiksliai aplinkybių nepamena. Ikiteisminio tyrimo teisėjui aplinkybes paaiškino išsamiai. Dabar neprisimena. Dėl padaryto labai gailisi.

6M. M. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai, 2004-03-31 apie 10-11 val. jis susitiko su E. Š. ir nuėjo pas E. B. į butą. Ten susitiko su E. B. ir A. K. , kuris atėjo vėliau, praėjus pusvalandžiui. Jie sugalvojo išgerti, išgėrė du butelius. Kaltinamajam atrodo, jog merginos degtinės negėrė. Gėrė virtuvėje. Baigus gerti, buvo dar šviesu. A. K. su E. B. sugalvojo eiti į barą „G.“, o kaltinamasis su E. Š. į barą nėjo, nes jis dėl girtumo negalėjo paeiti. Kaltinamasis alkoholį vartojo retai, todėl jis pirmą kartą tiek daug prisigėrė. Kaltinamasis kelias minutes buvo prisnūdęs ant sofos, E. Š. persirenginėjo prie spintos. Pabudęs nuėjo į virtuvę, pasiėmė didžiausią rastą 15 cm peilį, atėjo į svetainę, kurioje buvo E. Š. ir pradėjo ją badyti. Į kurią kūno vietą dūrė pirmus kartus, tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad į priekį. Jis badė visą kūną, nesitaikydamas, kur durti. Peiliu smogė apie 15 smūgių, viskas vyko apie 15 sekundžių. Matė, kaip E. Š. bėgo nuo jo lauko link, kai antrą kartą nuėjo į virtuvę, jos jau nematė. Peilį kažkur numetė. Nuėjęs į virtuvę, vėl pasiėmė kitą peilį, taip pat ilgą, ir nuėjęs į miegamąjį, dešine ranka peiliu stovėdamas dūrė sau kelis kartus, tiksliai neatsimena, į kurias kūno vietas, apie 5 smūgius. Tada numetė peilį ir nuėjo į virtuvę. Norėjo atsidaryti langą, bet tik pradaręs langą, persisvėrė per palangę ir krito žemyn. Daugiau nieko neprisimena, sąmonę atgavo po 3 parų. Visą laikė teigė, kad prarado atmintį, nes bijojo atsakomybės. Prieš tai buvo kelis kartus smurtavęs prieš E. Š. , jam užeidavo nevaldomi pykčio priepuoliai, tai sukeldavo pavartojus alkoholio. Gailisi padaręs nusikaltimą. Su E. Š. draugavo daugiau kaip metus, žinojo, kad ji laukėsi nuo jo kūdikio, ir nutraukė nėštumą ( t.6,b.l.69-70).

7Be kaltinamojo M. M. pilno prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

8Nukentėjusioji V. K. parodė, kad E. Š. - jos dukra. Apie įvykį jai kažkas pasakė, kad jos mergaitei nutiko kažkas bloga. Patys ieškojo ir sužinojo ligoninėje, kas įvyko. Vėliau jau pasakė policijos pareigūnai, kad dukra nužudyta. Ji su M. M. draugavo apie metus. Dukra laukėsi nuo jo kūdikio. E. buvo užpykusi ant M. M. , nėštumą nutraukė 4-5 dienos iki įvykio. Dukra buvo vienintelis vaikas, ji mamai sakiusi, kad susipykusi su M. M. , kad M. naudojo jėgą prieš ją, buvo matyti mėlynės. Viskas įvyko dėl E. – dėl jo draugės. Civilinį ieškinį palaikau, prašau priteisti 11717 litų turtinei žalai atlyginti ir milijoną neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos ir paminklo pastatymas.

9Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad E. Š. yra jo dukra. Apie dukros nužudymą jis nieko nežino. Civilinio ieškinio nereiškia.

10Liudytojas R. R. parodė, kad jis gyvena tame pačiame name, kur viskas įvyko. Vakarieniaujant su žmona, per lubas pradėjo bėgti vanduo. Išėjo į laiptinę ir ten rado kruviną merginą. Kvietė greitąją medicinos pagalbą. Bute jis nebuvo, įvykio nematė. E. V. sakė jam, kad palangė ir langas kruvinas, tai buvo virtuvėje. Merginą pažinojo tik iš matymo.

11Liudytojas A. Č. parodė, kad jis ėjo į parduotuvę ir išgirdo lango girgždėjimą, pakėlė galvą ir pamatė iš paskutinio aukšto krentantį žmogų, jam atrodė, lyg žmogų išmetė. Žmogus buvo kruvinas, iki pusės nuogas.

12Liudytoja J.K. parodė, kad ji 2004-03-31 19.58, dirbdama VĮ Prienų greitosios medicinos pagalbos felčere, gavo iškvietimą į ( - ), nes prie 5-ojo namo iškritęs vaikinas. Paties įvykio neprisimena, gali pasakyti tik tiek, kad iškrito nedidukas vaikinas. Vaikiną įkėlė į mašiną, suteikė pirmąją pagalbą, vežė į ligoninę. Vaikino širdies plote matėsi 3 durtinės žaizdos, jis buvo be sąmonės.

13Liudytoja L. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnėnas, ji žino tik tiek, kad sūnėnas iškrito, ir kad buvo nužudyta mergaitė. Apie įvykį sūnėno nieko neklausė, su juo bendravo ligoninėje, bet jis nieko nepasakojo. Tyrime sakė tiesą, jog ji su sūnėnu M. M. bendravo artimai, ji lankė jį ligoninėje, vėliau, jau išleistas iš ligoninės, jis jai skambindavo, jiedu kalbėdavosi telefonu. Jis sakęs, jog per apklausas policijoje advokatas patarė apsimesti kvaileliu, ir sakyti, kad apie įvykį jis nieko neprisimena. Apie patarimą simuliuoti atminties praradimą M. M. sakė tik kartą.

14Liudytoja D. I. parodė, kad ji pradėjo ikiteisminį tyrimą, buvo įvykio vietoje 2004-03-31. Iš Kauno buvo iškviesta kriminalistų laboratorija. Mergina buvo rasta laiptinėje. Bute asmenų nebuvo. Iškritusio vaikino taip pat jau nebuvo. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, jog kraujo buvo koridoriuje prie išėjimo durų, ant tualeto ir vonios durų, virtuvėje, miegamajame buvo daug kraujo ant kiliminės dangos. Svetainėje kraujo nebuvo. Laiptinėje buvo švaru.

15Liudytoja L. S. parodė, kad ji apie E. Š. žinojo tik iš dukters E. B. pasakojimų. Ji sakė, kad iš pradžių buvo keturiese, po to E. su M. paliko vienus, nes jie kažką aiškinosi.

16Liudytoja D. V. parodė, kad ji gyvena tame name, įvykio nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko. Liudytoja paprašė pagarsinti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2004-03-31 apie 16 val. ji grįžo iš darbo, buvo namuose, kai išgirdo, jog laiptais kažkas bėga. Šuo lodamas puolė prie durų. E. B. visuomet eidavo su triukšmu, tai šuo lodavo jai einant. Galėjo būti apie 19.50 val. Liudytoja sėdėjo svetainėje, nugara į langą, kai pasigirdo šliukštelėjimas, lyg maišas atsitrenktų į žemę. Tuo metu sūnus E. V. valgė virtuvėje ir jai pasakė, kad kažkas išmetė daiktą, lyg maišą, pro langą. Tada ji pažiūrėjo pro svetainės langą ir pamatė, kad tai žmogus, kurio ji neatpažino. Sūnus išėjo į lauką, laiptinėje sutiko kaimyną R. R. , kuris paklausė, ar jos bute per lubas nebėga vanduo. R. R. ir E. V. užlipo į viršutinį aukštą, į 44 butą sužinoti, dėl ko bėga vanduo. Vėliau E. V. pasakė, kad prie 44 buto rado merginos lavoną. 2004-03-31 vakare iš 44 buto jokių garsų ar triukšmo negirdėjo, iš laiptinės išeinančių žmonių nematė. Ji negali pasakyti, ar ji pirmiausiai girdėjo laiptais kažką nubėgant, ar pirmiau girdėjo šlumštelėjimą. Liudytoja patvirtino duotus parodymus, ir pasakė, kad daugiau nieko neprisimena.

17Liudytojas E. V. parodė, kad atsimena įvykį, bet smulkiai papasakoti negali. Jis parodė, kad grįžo iš darbo, vakarieniavo, kuomet išgirdo trenksmą į palangę. Į tai nekreipė dėmesio. Mama pasakė, kad žmogus guli. Nuėjo pažiūrėti į lauką. Jam grįžtant, laiptinėje buvo susibūrę kaimynai - ten gulėjo mergina. Atsimena, kad jis įėjo į kaimynų butą užsukti vandens. Lauke gulėjusį žmogų iš matymo pažinojo, jis dar buvo gyvas. Patikrino merginos pulsą, bet ji jau buvo negyva. Kraujo nematė, tik kai medikai pakėlė merginą, matė žaizdas. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2004-03-31 apie 19 val. grįžo namo, ( - ), virtuvėje valgė, kuomet išgirdo trinktelėjimą į palangę. Jis nekreipė dėmesio, kol iš svetainės neatėjo mama ir nepasakė, kad iškrito žmogus. Pažiūrėjęs pro svetainės langą pamatė ant žemės gulintį iki pusės nuogą vaikiną. Pakėlęs galvą į viršų, pamatė, kad atidarytas E. B. buto virtuvės langas, jis suprato, kad žmogus iškrito būtent pro tą langą. Tuomet liudytojas paskambino į policiją, kur pasakė, kad jie apie tai jau informuoti, ir kad važiuoja greitoji medicinos pagalba. Prieš skambinant girdėjo laiptine bėgant būrelį žmonių. Kai nuėjo prie gulinčio vaikino, sužinojo, kad tai M. M. , jis buvo gyvas, dejavo, kriokė. Vėliau užlipo į viršų, kur pamatė kaimynus, kurie pasakė, kad reikia kviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Prie E. B. buto durų gulėjo iš matymo pažįstama mergina. Tuomet nuėjo į E. B. butą užsukti bėgančio vandens čiaupo. Ant grindų buvo kraujo, pilna vandens. Vonios čiaupas buvo pasuktas į šoną, kad ant grindų bėgtų vanduo. Išėjęs iš buto dar pažiūrėjo gulinčios E. Š. pulsą, tačiau ji jau buvo šalta. E. B. pažinojo iš anksčiau, ji buvo jo draugo žmona, tačiau su ja nebendravo.

18Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba bare „G.“, atėjo E. su dukra, jos draugė, ir kažkoks vaikinas. Užsisakė šampano, pažaidė, po to kilo triukšmas, - liudytojas suprato, kad kažkas atsitiko. Kompanija atsiskaitė ir išėjo. Jis pažinojo tik E., ji draugavo su dukra.

19E. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2004 metais E. Š. gyveno pas ją, nes nelabai sutarė su mama ir jos draugu. E. Š. apie vieną mėnesį iki mirties buvo išsiskyrusi su M. M. . 2004-03-31 pas ją bute, esančiame ( - ), prieš pietus prasidėjo išgertuvės, kuriose dalyvavo A. K. , E. Š. ir M. M. . Visi sėdėdami virtuvėje gėrė alkoholį, o jos mažametė dukra žaidė kambaryje. E. Š. išgėrė kokius du stikliukus, nes ji tada vartojo antibiotikus. Virtuvės langas buvo praviras. Taip jie sėdėjo iki vakaro, o apie 19-19.30 val., sugalvojo išeiti iš namų ir

Nutarė

20eiti į "G.". Tada M. M. pasakė, kad jis yra per daug išgėręs ir negali eiti, todėl norėjo 15 min. pailsėti, pagulėti. Tą dieną M. M. buvo stipriai išgėręs, jį tokį matė pirmą kartą. E. Š. paprašė persirengti, o persirengus iškarto ateis į „G.". Tą dieną, kiek pamena, pas ją niekas neturėjo ateiti, todėl ir norėjo išeiti iš namų, praleisti laiką geriau. Išeidama matė, kai M. M. paėmė iš mažesnio kambario pagalvę ir ėjo atsigulti į didesnį kambarį, o E. Š. tuo metu buvo mažesniame kambaryje prie spintos, nes ji norėjo persirengti. Tada jokių ginčų nebuvo. Kai ji su dukra ir A. K. išėjo iš buto ir lipo laiptais, kaimynai galėjo girdėti, kaip jie ėjo, nes ji avėjo aukštakulniais bateliais. Visi trys nuėjo į "G.", į biliardo salę, o A. K. užsakė šampano butelį, o jos dukrai -ledų. Žaidžiant biliardą, apie 19.50 val., t.y. praėjus apie 20 min., jai paskambino mama ir pasakė, kad kažkoks vyras iššoko per langą. Jie parbėgę namo pamatė susirinkusius žmones prie namo, po jos buto langais. Ji tuo metu nematė nei M. M. , nei E. Š. . Jai pasidarė bloga, prasidėjo nervinis priepuolis, todėl greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežta pas motiną. Kai įėjo į butą pirmą kartą po įvykio, tai bute buvo kraupu, smarvė nuo vandens, kraujo kvapas. Buvo išklibintos tualeto durys bei išluptas kabliukas. Ji yra mačiusi, kai M. M. vartojo smurtą prieš E. Š. . Taip pat pati E. Š. 2003-2004 m. žiemą, rodė sumušimo žymes (t.5, b. l. 114-115).

21A. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2004-33-3T, dienos metu, būnant pas E. B. bute sugalvojo išgerti, „pabaliavoti“. Tuo metu bute buvo E. B. su dukra, jis, M. M. ir E. Š. . Jie anksčiau buvo bendravę visi kartu. Nusipirko 2 butelius degtinės ir visi virtuvėje gėrė. E. Š. gėrė mažiau. Virtuvės langas buvo praviras, nes rūkė. Virtuvėje buvo peilių. Jokių konfliktų vartojant alkoholį nebuvo. Vakare, jis su E. B. ir jos dukra išėjo į kavinę „G.", o E. Š. su M. M. -liko ir sakė ateis vėliau. Eidami į barą, nieko nesutiko. Jiems būnant „G.", maždaug po pusvalandžio paskambino E. B. mama ir pasakė, kad iš buto iškrito žmogus. E. B. išbėgo pirma, o jis susimokėjęs barmenui išbėgo paskui. Nubėgęs prie namo pamate greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus (t.5, b.1.124-127).

22Centrinės teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrinės, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 82TPK31 nustatyta, kad duomenų, jog M. M. iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2004-03-31 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Objektyvių duomenų, kad M. M. dėl savo psichikos sveikatos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio (savo veiksmų esmės) ir valdyti savo veiksmų, nėra. M. M. dabartiniu metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama mišrus asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu. M. M. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. M. M. šiuo metu amnezinis sindromas nekonstatuojamas. M. M. šiuo metu nesimuliuoja atminties praradimo (T. 5, b. l. 63-70).

232004-03-31 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra ( - ). Namas 6-ių aukštų, trijų laiptinių. Į ( - ) butą patenkama per šiaurinėje namo pusėje esančią laiptinę. Prie buto, laiptinėje, aikštelėje ant nugaros guli kruvinas E. Š. lavonas. E. Š. megztinio kairiajame šone, liemens srityje matomi trys 1,5 cm ilgio kiauryminiai audinio pažeidimai, tokie pat pažeidimai ir ant baltų sportinių marškinėlių bei aplink pažeidimus matomos kraujo dėmės (t.1,b.l.3-21).

242005-05-10 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad peilis yra 33,2 cm ilgio, juodos spalvos plastmasine rankena (kotu). Peilio geležtė 20 cm. ilgio, iš abiejų geležtės pusių matomos 5 cm. plote ištisinės, toliau link rankenos pavienės, neryškių kontūrų rudai raudonos spalvos išdžiūvę dėmės. Kitas peilis yra 23 cm. ilgio, su 12 cm. juodos spalvos plastmasine rankena (kotu). Dešinėje peilio rankenos pusėje prie viršutinio rankenos krašto ir prie kniedės, rankenos gale matomi rudi netaisyklingos formos 1x2 cm. plote sutepimai. Ant peilio geležtės per visą plotą, abiejose pusėse 2x14,6 cm. plote matomos rudai raudonos spalvos sudžiūvusi dėmė (t.2, b. l. 128-130).

25Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. 443/04(02) nustatyta, kad E. Š. mirties priežastis durtinės- pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos su kepenų, dvylikapirštės žarnos, kasos, kairio plaučio, širdies pažeidimais, kurios komplikavosi vidiniu kraujavimu į krūtinplėvių ir pilvaplėvės ertmes, ūmine mažakraujyste, ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. E. Š. mirė 1-6 valandos iki jos lavono apžiūros radimo vietoje 2004-03-31, 24 val. Lavone konstatuoti sužalojimai: durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos su kepenų, dvylikapirštės žarnos, kasos, kairio plaučio, širdies pažeidimais, pjautinės kaklo, kairės rankos, dešinės rankos žaizdos, durtinės-pjautinės aklos galvos, nugaros, kairės rankos, kojų žaizdos, kiaurinės durtinės-pjautinės kairės kojos, kairės rankos žaizdos. Sužalojimai padaryti 25 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu bei pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti vienašmenis, neaštriu smaigaliu peilis. Sužalojimai padaryti vienas kitam artimu laiku-keletas -keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Visi sužalojimai priešmirtiniai. Sužalojimai nepriskiriami savęs žalojimui. Sužalojimus rankose galima priskirti savigynai. Betarpiškai po sužalojimų padarymo E. Š. neturėjo prarasti sąmonės. Mirtis įvyko per kelias- keliolika minučių nuo sužalojimų padarymo. Prieš mirtį E. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Lavono kraujyje yra 0,96%, o šlapime - 0,72% etilo alkoholio - atitinka lengvą girtumą. Lavono šlapime cheminių medžiagų nerasta. Pažeidimai drabužiuose atitinka sužalojimus (t.2, b. l. 150-157).

26Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos universiteto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1311/04(02) nustatyta, kad M. M. padaryta penkios kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos, atsiveriančios į krūtinplėvės ertmę, sužalojančios plaučius, dvi kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos pilve, atsiveriančios į pilvaplėvės ertmę, dvi aklos durtinės-pjautinės žaizdos kakle, viena durtinė-pjautinė žaizda blauzdoje, odos įdrėskimai kakle padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, dešinės krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžimas, dešinio šlaunikaulio lūžimas. Sužalojimų pobūdis rodo, kad jie padaryti vienu metu. Durtinės-pjautinės žaizdos kakle padarytos dviejų dūrių pasėkoje. Odos nubrozdinimai kakle padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos kratinės ląstoje padarytos penkių dūrių pasėkoje, dešinio šlaunikaulio lūžimas, dešinės krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai greitai seka vienas paskui kitą ir nustatyti jų padarymo eiliškumo nėra galimybės. Dešinio šlaunikaulio ir dešinės krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžimas nebūdingi sužalojimams padarytiems patiems sau, o durtinės- pjautinės žaizdos kakle, krūtinėje, pilve yra lengvai pasiekiamos savo ranka, dėl to negalima atmesti galimybę, kad jos padarytos savo ranka. Sužalojimai nėra būdingi savigynai (t.3, b. l. 90-92).

27Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos universiteto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. G 94-1311/04(02) nustatyta, kad M. M. durtinės-pjautinės žaizdos esančios priekinėje kūno dalyje rodo, kad buvo veikiama priekinė kūno dalis, tai galėjo būti padaryta tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje ar jai artimoje padėtyje, ar gulint ant nugaros. Durtinės-pjautinės žaizdos kakle, krūtinėje, pilve galėjo būti padarytos kiek kitam asmeniui peiliu duriant į kaklą, krūtinę, pilvą, tiek pačiam sau duriant į kaklą, krūtinę, pilvą (t.3, b. l. 94).

28Lietuvos policijos mokymo centro kinologijos biuro specialisto išvada Nr. 86 nustatyta, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo peilio rasto koridoriuje, rastas M. M. kvapas. Kvapų pėdsakuose, paimtuose nuo peilio, rasto kambaryje, bei nuo peilio, rasto koridoriuje, rasti E. Š. kvapai (t.3, b. l. 4).

29Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2003-03-10 specialisto išvada V. 2303/3524 nustatyta, kad kraujas pateiktų tyrimui: peilio Nr. 1, paimto įvykio vietos apžiūros metu buto koridoriuje; M. M. sportinių kelnių, E. Š. megztinio, kelnių, marškinėlių, biologiniai pėdsakai: E. Š. dešinės rankos nagų nuokarpose ir ant nuorūkų, rastų prie ( - ) buto durų, priklauso E. Š. . Kraujas ant peilio Nr. 2, paimto įvykio vietos apžiūros metu miegamajame, M. M. bliuzono, kelnių, sportinių marškinėlių, medinės juostelės (rastos lauke prie ( - )) priklauso M. M. (t.3, b. l. 17-20).

30Mykolo Romerio teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos trasologinio-medicininio tyrimo specialisto išvada Nr. MK 186/05(06) nustatyta, kad E. Š. kūno durtiniai-pjautiniai sužalojimai ir drabužių pažeidimai padaryti plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu. M. M. marškinėlių pažeidimai padaryti plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Tikėtina, kad tirtos E. Š. krūtinės odos žaizdos ir jos drabužių pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu Nr. 2 (rastu kambaryje). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirtos E. Š. krūtinės odos žaizdos ir jos drabužių pažeidimai nepadaryti tyrimui pateiktu peiliu Nr. 1 (rastu koridoriuje). Tikėtina, kad M. M. marškinėlių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu Nr. 2 (t.3, b. l. 43-79).

31Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.KG86/09(01)-R378/09 nustatyta, kad pagal pateiktą medžiagą, M. M. per langą galėjo iškristi savo pastangomis. Požymių, kad jo kritimą galėjo sąlygoti kiti pašaliniai veiksniai (jis jėga buvo išstumtas arba išmestas per langą) pagal pateiktą medžiagą, nenustatyta. M. M. kritimo per ( - ) buto šeštojo aukšto virtuvės langą mechanizmas galėjo būti toks: M. M. , tikėtina savo pastangomis iškritęs per buto virtuvės lango dešinę dalį galva į priekį ir veidu žemyn, svorio jėgos poveikyje krisdamas iš 1600,10 cm aukščio, vieną kartą apsisukęs apie savo kūno masės centrą, maždaug apie 3 m atstumu iki namo sienos, kojomis atsitrenkė į žemę, griuvo ir gulėjo galva į namo pusę po ties ( - ) buto virtuvės langais apie 1 m. atstumu nuo namo, galva į namo sieną (t.5, b. l. 85-93).

32Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

33Kaltinamasis M. M. visiškai pripažino kaltę ir paaiškino įvykio aplinkybes. Teismui nekelia jokių abejonių kaltinamojo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių ir kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip objektyvius, pilnai atitinkančias įvykio aplinkybes. Kaltinamasis M. M. patvirtino esmines įvykio aplinkybes, kad E. Š. žalojo peiliu, jai smūgiavo peiliu nemažiau 15 kartų. E. Š. jį atstūmė ir nubėgo link lauko durų. Jis tada pasiėmė kitą peilį ir sau smūgiavo save žudydamas, paskui iškrito pro langą. Įvykio apžiūros protokolas patvirtina šias aplinkybes: nužudytoji E. Š. buvo rasta prie buto durų prie išėjimo, kaltinamasis M. M. buvo rastas iškritęs lauke prie namo. Kaltinamojo iškritimą patvirtino liudytojai A. Č. ir E. V. . Teismo medicinos ekspertizės išvada patvirtina E. Š. sužalojimo pobūdį ir intensyvumą, kas visiškai atitinka kaltinamojo paaiškinimą. Taip pat teismo medicinos ekspertizės išvada patvirtina kaltinamojo M. M. sužalojimo pobūdį, kuris atitinka kaltinamojo paaiškinimui, kad jis pats save žalojo. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2003-03-10 specialisto išvada nustatyta, kad kraujas pateiktų tyrimui: peilio Nr. 1, paimto įvykio vietos apžiūros metu buto koridoriuje; M. M. sportinių kelnių, E. Š. megztinio, kelnių, marškinėlių, biologiniai pėdsakai: E. Š. dešinės rankos nagų nuokarpose ir ant nuorūkų, rastų prie ( - )buto durų, priklauso E. Š. . Kraujas ant peilio Nr. 2, paimto įvykio vietos apžiūros metu miegamajame, M. M. bliuzono, kelnių, sportinių marškinėlių, medinės juostelės (rastos lauke prie ( - )namo) priklauso M. M. . Tai taip pat patvirtina kaltinamojo M. M. paaiškinimą, kad jis vienu peiliu žalojo E. Š. , o kitu peiliu žalojo save. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada

34nustatyta, kad pagal pateiktą medžiagą, M. M. per langą galėjo iškristi savo pastangomis. Požymių, kad jo kritimą galėjo sąlygoti kiti pašaliniai veiksniai (jis jėga buvo išstumtas arba išmestas per langą) pagal pateiktą medžiagą, nenustatyta. M. M. kritimo per ( - ) namo šeštojo aukšto virtuvės langą mechanizmas galėjo būti toks: M. M. , tikėtina savo pastangomis iškritęs per 44 buto virtuvės lango dešinę dalį galva į priekį ir veidu žemyn, svorio jėgos poveikyje krisdamas iš 1600,10 cm aukščio, vieną kartą apsisukęs apie savo kūno masės centrą, maždaug apie 3 m atstumu iki namo sienos, kojomis atsitrenkė į žemę, griuvo ir gulėjo galva į namo pusę po ties ( - ) buto virtuvės langais apie 1 m. atstumu nuo namo, galva į namo sieną. Ši išvada taip pat patvirtina kaltinamojo M. M. paaiškinimą, kad jis pats iškrito pro langą.

35Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str.1d.

36Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

37Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 129str.2d.6 punktą kaip nužudymas itin žiauriai . Ši kvalifikacija buvo grindžiama smūgių suduotų peiliu kiekiu. Šis kvalifikuojantis požymis nepasitvirtino, kadangi teismas nenustatė nei kankinimo požymių, nei požymio itin žiauriai.

38Nužudymas, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas gali būti pripažintas itin žiauriai. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, dėl kurių žmogaus mirtis įvyksta per ilgą laiko tarpą, kai nukentėjusiajam sukeliamos kančios jį ilgą laiko tarpą mušant, deginant ar kitu itin žiauriu būdu, kas liudija ypatingą nusikaltimo ir kaltininko žiaurumą. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Vien suduotų smūgių kiekis ne visuomet apsprendžia kvalifikuojančio požymio – itin žiauriai - kvalifikavimą. Teismo medicinos ekspertizės išvada yra nustatyta, kad sužalojimai E. Š. yra padaryti 25 trauminių poveikių pasekoje, ir kad mirtis įvyko kelių – keliolikos minučių laikotarpyje. Kaltinamasis M. M. paaiškino, kad tai truko (smūgiavo) apie penkiolika sekundžių. Teismas kaltinamojo paaiškinimus pripažino kaip objektyvią tiesą atitinkančius. Teismas vadovaujasi kaltinamojo parodymais, ir daro išvadą, kad žalojimas truko trumpą laiką, ir nukentėjusioji E. Š. nuo patirtų sužalojimų mirė per trumpą laiko tarpą. Taip pat teismas vadovaujasi ir teismine praktika, kuri patvirtinta Aukščiausiojo teismo kasacinėse nutartyse ( Nr.2K-174/2007; Nr.2K-187/2009; Nr.2K-472/2008; Nr.2K-504/2008; Nr.2K-301/2008; Nr.2K-644/2007; Nr.2-521/2007).

39Todėl teismas kaltinamojo M. M. nusikalstamą veiką iš LR BK 129str.2d. 6 punkto perkvalifikuoja į LR BK 129str.1d.

Bausmės skyrimas

41Teismas, skirdamas kaltinamajam M. M. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

42Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. M. , atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: administracine tvarka nebaustas (t. 6, b. l. 80), neteistas (t. 6, b. l. 81). Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (t. 3, b. l. 142-143). Centrinės teismo komisijos teismo psichiatrinės, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-nurodyta, kad duomenų, kad M. M. iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2004-03-31 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Duomenų, kad M. M. dėl savo psichikos sveikatos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio (savo eismų esmės) ir valdyti savo veiksmų, nėra. M. M. dabartiniu metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama mišrus asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu. M. M. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. M. M. šiuo metu amnezinis sindromas nekonstatuojamas. M. M. šiuo metu nesimuliuoja atminties praradimo (t. 5, b.l. 63-70).

43M. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

44Atsakomybę lengvinančią aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą ir gailėjimąsi. Teismas pažymi tai, kad tik kaltinamojo prisipažinimas leido nustatyti objektyvią tiesą ir sėkmingai užbaigti ikiteisminį tyrimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad įvykdė labai sunkų nusikaltimą su sunkiomis pasekmėmis. Į tai, kad teisiamas pirmą kartą.

45Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, M. M. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. LR BK 3 str. pagrindu taikomas Įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu. Įstatymas, švelninantis baudžiamąją atsakomybę, turi grįžtamąją galią. Todėl bausmės vidurkis skaičiuojamas Įstatymo, galiojusio iki 2007-07-21d. redakcijos, kurio sankcija buvo nustatyta nuo penkerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo.

Dėl civilinio ieškinio

47Nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11717 litų turtinės ir 1000000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. l, b. 1.36).

48Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl 11717 litų turtinės žalos (laidojimo išlaidos) pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir tenkintinas pilnai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Todėl priteistina 11717 litų turtinei žalai atlyginti.

49Be to, nukentėjusioji prašo priteisti 1 000000 litų neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

50Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

51Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

52Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Dėl M. M. padarytos nusikalstamos veikos žuvo jaunas žmogus, vienintelis vaikas šeimoje - E. Š. . Pasekmės skaudžios ir nepataisomos. Taip pat teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į kaltės formą. Asmeniui veikiant tyčia, tai yra siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Be to, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. M. M. nedirba, nesimoko, iš ko matyti, jog pragyvenimui pajamų nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusios asmenines savybes. Nužudyta nepilnametė mergina.

53Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Vis dėlto pažymėtina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008; Nr.2K-653/2007).

54Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Nukentėjusiosios prašoma priteisti milijono litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl tokio dydžio neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, V. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas dalinai. Nukentėjusiajai priteistina 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

55Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 308 str.,

56n u s p r e n d ž i a :

57M. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str.1d. (2000m.rugsėjo 26d. įstatymo redakcija Nr.VIII-1968) ir jį nubausti dešimt metų laisvės atėmimo.

58Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą Utenos ekspertiniame skyriuje atliekant stacionarią psichiatrinę ekspertizę nuo 2005-09-15d. iki 2005-10-24d. ir kardomajame kalinime nuo 2008-06-18 iki 2010-01-25.

59Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010-01-25.

60Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

61Priteisti iš M. M. nukentėjusiajai V. K. vienuolika tūkstančių septynis šimtus septyniolika (11717 ) litų turtinei ir du šimtus tūkstančių (200 000 ) litų neturtinei žalai atlyginti, ir 1000 ( tūkstantį) litų atstovavimo išlaidų.

62Daiktai įrodymus:

631.Viena vaizdajuostė, kaip priedas prie 2008-06-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolo; CD kompaktiniai diskai 3 vnt., kaip priedas prie 2009-06-19 įtariamojo papildomos apklausos protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti prokuratūrai.

64Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo gavimo dienos, Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. M. , a.k. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį... 3. M. M. 2004 m. kovo 31 d., apie 19 - 19.30 val., ( - ) esančiame bute, būdamas... 4. Įrodymai ir jų vertinimas... 5. Kaltinamasis M. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino pilnai... 6. M. M. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis kaltu... 7. Be kaltinamojo M. M. pilno prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje... 8. Nukentėjusioji V. K. parodė, kad E. Š. - jos dukra. Apie įvykį jai kažkas... 9. Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad E. Š. yra jo dukra. Apie dukros nužudymą... 10. Liudytojas R. R. parodė, kad jis gyvena tame pačiame name, kur viskas įvyko.... 11. Liudytojas A. Č. parodė, kad jis ėjo į parduotuvę ir išgirdo lango... 12. Liudytoja J.K. parodė, kad ji 2004-03-31 19.58, dirbdama VĮ Prienų... 13. Liudytoja L. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnėnas, ji žino tik... 14. Liudytoja D. I. parodė, kad ji pradėjo ikiteisminį tyrimą, buvo įvykio... 15. Liudytoja L. S. parodė, kad ji apie E. Š. žinojo tik iš dukters E. B.... 16. Liudytoja D. V. parodė, kad ji gyvena tame name, įvykio nelabai prisimena,... 17. Liudytojas E. V. parodė, kad atsimena įvykį, bet smulkiai papasakoti negali.... 18. Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba bare „G.“, atėjo E. su dukra, jos... 19. E. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2004 metais... 20. eiti į "G.". Tada M. M. pasakė, kad jis yra per daug išgėręs ir negali... 21. A. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2004-33-3T,... 22. Centrinės teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrinės, teismo... 23. 2004-03-31 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra... 24. 2005-05-10 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad peilis yra 33,2 cm... 25. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio... 26. Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos universiteto Kauno ekspertinio... 27. Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos universiteto Kauno ekspertinio... 28. Lietuvos policijos mokymo centro kinologijos biuro specialisto išvada Nr. 86... 29. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2003-03-10 specialisto... 30. Mykolo Romerio teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos... 31. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus... 32. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.... 33. Kaltinamasis M. M. visiškai pripažino kaltę ir paaiškino įvykio... 34. nustatyta, kad pagal pateiktą medžiagą, M. M. per langą galėjo iškristi... 35. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad... 36. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos ... 37. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal... 38. Nužudymas, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą... 39. Todėl teismas kaltinamojo M. M. nusikalstamą veiką iš LR BK 129str.2d. 6... 41. Teismas, skirdamas kaltinamajam M. M. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje... 42. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. M. , atsižvelgia į jį... 43. M. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis... 44. Atsakomybę lengvinančią aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą ir... 45. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, M. M. skiriama baudžiamojo įstatymo... 47. Nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11717 litų turtinės... 48. Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl 11717 litų turtinės... 49. Be to, nukentėjusioji prašo priteisti 1 000000 litų neturtinei žalai... 50. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms,... 51. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 52. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 53. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250... 54. Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į... 55. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 308 str.,... 56. n u s p r e n d ž i a :... 57. M. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK... 58. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką... 59. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos –... 60. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 61. Priteisti iš M. M. nukentėjusiajai V. K. vienuolika tūkstančių septynis... 62. Daiktai įrodymus:... 63. 1.Viena vaizdajuostė, kaip priedas prie 2008-06-25 parodymų patikrinimo... 64. Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt...