Byla N1-106-383/2014

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamiesiems K. I., A. S., jų gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, Ramutei Budrytei, nukentėjusiesiems L. G., G. Z., jų atstovui advokatei Vilijai Jurčikonienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3K. I., gimęs ( - ) Marijampolėje, asmens kodas ( - ) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki sulaikymo dirbo V. G. gamybos ir komercijos įmonėje kepėju, neteistas, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 180 str. 1 d.,

4A. S., gimęs ( - ) Marijampolėje, asmens kodas ( - ) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 180 str. 1 d., ir

Nustatė

5K. I. ir A. S. 2012 m. gruodžio 26 d. apie 1 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, prie pėsčiųjų tilto per Šešupės upę, esančio prie namo Nr. 50, ( - ) gatvėje, Marijampolės mieste, dėl anksčiau kilusio asmeninio konflikto tarp A. S. ir A. Z., dėl to kaltinamieji susitarė už tai nukentėjusįjį A. Z. „pamokyti“, jie tyčia bendrais veiksmais rankomis ir kojomis suduodami A. Z. mažiausiai septynis smūgius į galvą, tuo padarydami poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse bei liežuvyje, abiejų viršutinių žandikaulių, dešinės akiduobės ir nosies kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, dėl ko, įvykus komplikacijoms – galvos smegenų suspaudimui išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimui, 2013-01-05 20 val. 5 min. A. Z. VšĮ LSMUL Kauno klinikose mirė, tuo būdu tyčia nužudė A. Z..

6Tokiais veiksmais K. I. ir A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

7A. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, po panaudoto fizinį smurto prieš A. Z. ir pasinaudodamas tuo, kad A. Z. dėl panaudoto fizinio smurto prarado sąmonę, taip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, jis pagrobė A. Z. priklausantį turtą – 300 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5320“.

8Tokiais veiksmais A. S. įvykdė plėšimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

9Nepasitvirtinęs kaltinimas

10K. I. buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą - tyčia bendrais veiksmais su A. S. rankomis ir kojomis suduodamas A. Z. mažiausiai aštuonis smūgius į dešinę koją ir galvą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse bei liežuvyje, abiejų viršutinių žandikaulių, dešinės akiduobės ir nosies kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, ir pasinaudodamas tuo, kad A. Z. dėl panaudoto fizinio smurto prarado sąmonę, bendrais veiksmais su A. S. pagrobė A. Z. priklausantį turtą – 300 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5320“, 100 litų vertės sportinius batus, pinigus 35 litų sumai, tuo panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis bendrininkų grupėje pagrobė svetimą 435 litų vertės turtą.

11K. I. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

12Įrodymai ir jų vertinimas

13Kaltinamasis K. I. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti sutiko ir paaiškino, kad jis 2012-12-25 šventė Kalėdas pas M. ir R. A. S. gavo žinutę iš O. R., kad A. Z. ateis prie užtvankos. S. paklausė jo ar eis kartu. Jis sutiko ir išėjo. Perėję užtvanką, pamatė ateinančius K., R. ir G. Pasisveikinę padavė jiems striukes. Paklausė ar A. prie užtvankos stovi. Kažkuris pasakė, kad taip. Tada jis priėjo prie A., sudavė smūgį žemiau kaklo, į kurią vietą nepamena. Paslydo ir parkrito. Atsikėlęs pamatė, kad A. guli ant šlaito, prie jo stovėjo A. S.. Priėjęs spyrė į šoną, dar norėjo spirti į galvą, bet R. jį nustūmė. Daugiau nesiartino. Paskui priėjęs arčiau, kažką pajuto po kojom, nuspyrė į upę, nuėjo į aikštelę, parūkė. Buvo susinervinęs, drebėjo rankos. Matė kaip prie kūno buvo pasilenkęs R. su S. R. kišo rankas po striuke. S. irgi pasilenkęs kažką darė. Jis priėjo ir pasilenkęs pamatė, kad iš už striukės kyšo teleskopinė lazda, paėmė ją ir numetė į upę. Kažkuris dar sakė duoti tą lazdą, bet jis numetė į upę. R. pasakė, kad „nešam“. Paėmė už juosmens ar pečių, A. jam pradėjo slysti iš rankų. Nešė abu su R. Pasakęs, kad toliau neneš, grįžo atgal į aikštelę, pasiėmė striukes ir ėjo link Kosmonautų g., susitiko draugą R., nuėjo pas jį į namus, apie 3 val. grįžo į namus.

14Būdami pas M. ir R., šventė Kalėdas, gėrė alų. Buvo išgėręs apie litrą alaus, girtas nesijautė. Jis su Z. nekonfliktavo. S. gavo žinutę iš R. Su S. ėjo iš draugiškumo, žinojo, kad jis konfliktuoja su Z. Sudavė rankomis į krūtinę vieną kartą. Pirminiai parodymai iš jo buvo išgauti jėga. Trenkė į krūtinę, o ne į galvą. Pribėgo ir trenkė į pilvą, Z. susilenkė. Tada jis paslydo ir griuvo. Kur sudavė S. nematė. Kai jis atsikėlė Z. gulėjo ant šlaitelio. Atsikėlęs dar spyrė į galvą, bet nežino ar pataikė, R. jį nustūmė. Spyrė du kartus į krūtinę, trečią kartą nežino ar pataikė į galvą. Ranka sudavė vieną smūgį. Jo nugriuvimas truko 5-6 sekundes. Per tą laiką S. Z. mušė. Matė kaip R. atsegė striukę, kažką darė, ką nematė. Prie kūno tupėjo ir S. Jis kišenių nekraustė. Paėmė tik teleskopinę lazdą ir įmetė į upę. Kas numovė batus nežino. Z. nešė su R. Jis su R. pataisė jam striukę ir paliko ant tilto. Paskui grįžo su S. į Kosmonautų g. pas G. R..

15Buvo pagarsinti kaltinamojo K. I. duoti ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai:

16Įtariamojo apklausos metu (2013-01-09) K. I. parodė, kad A. S. ir A. Z. konflikto esmė prieš veikos padarymą jam nebuvo žinoma, nėra žinoma ir šiuo metu. Prieš įvykį su A. S. savo smurto veiksmų A. Z. atžvilgiu detaliai neaptarinėjo. Smūgių sudavimo metu prie jo ir A. S. pribėgo O. R., kuris tiek jį, tiek A. S. nuo A. Z. nustūmė. Aplinkybę, kad A. Z. prekiavo „žole“, praėjus kelioms dienoms po įvykio sužinojo iš O. R.. (T. 3, b.l. 82-83)

17Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos įtariamojo apklausos metu (2013-01-10) K. I. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai. Priešingai, nei pirminės apklausos metu, nurodė, kad rožinės spalvos mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ A. S. rankose matė po įvykio; telefono paėmimo iš A. Z. aplinkybių nematė. Nurodė, kad nematė, jog A. S. įvykio vietoje būtų apieškojęs A. Z. drabužių kišenes. (T. 3, b.l. 85-87)

18Apklausiamas įtariamuoju dėl A. Z. nužudymo (2013-01-29) K. I. savo kaltę pripažino dalinai ir parodė, kad tikslo nužudyti A. Z. neturėjo. Smurto veiksmais norėjo A. Z. sužaloti; negalvojo, kad dėl to gali įvykti A. Z. mirtis. Priešingai, nei pirminės apklausos metu, nurodė, kad A. Z. drabužius įvykio vietoje apieškojo O. R.. Taip pat nurodė, kad po įvykio jam ir A. S. išeinant Kosmonautų gatvės kryptimi, įvykio vietoje liko O. R., A. K., M.L. G.. (T. 3, b.l. 90-91)

19Papildomos įtariamojo apklausos metu (2013-03-19) K. I. papildomai nurodė, kad 2012 m. vasaros pradžioje turėjo žodinį konfliktą su A. Z., kurio metu šis nepagarbiai pavadino jo tėvus. Prieš įvykį žinojo, kad maždaug prieš savaitę prie užtvankos buvo įvykęs A. S. ir A. Z. tarpusavio santykių aiškinimasis, tiek vienas, tiek kitas buvo atsivedę savo draugų, tačiau muštynės neįvyko. Papildomai nurodė, kad 2012-12-26 naktį jam ir A. S. atėjus prie užtvankos, A. Z. nepagarbiai juos pavadino. Jis ir A. S. į tai nereagavo, nuėjo prie O. R., A. K., M.L. G.. Po to, nusirengę striukes ir palikę jas minėtiems asmenims, nubėgo prie A. Z.. Po jo ir A. S. smurto veiksmų A. Z. drabužių kišenes apieškojo O. R.. A. S. taip pat buvo įkišęs ranką į kažkurią A. Z. drabužių kišenę. Kažkuris, A. S. ar O. R. pasakė, kad „rado ružavą Nokia“. Mano, kad tai galėjo pasakyti O. R., nes po įvykio A. S. rankose jokio mobilaus ryšio telefono nematė. (T. 3, b.l. 93-94)

20Papildomos įtariamojo apklausos metu (2013-05-07) K. I. parodė, kad savo ankstesnių parodymų, jog O. R. rankomis apieškojo A. Z. drabužius patvirtinti negali. Mano, kad O. R. A. Z. kūną įvykio vietoje galėjo liesti kitu tikslu – siekdamas patikrinti šio gyvybines funkcijas. Po to abu su O. R. A. Z. nunešė ant užtvankos. A. S. ir jo susitikimo su A. Z. tikslas buvo „pasiaiškinti santykius“; kokius kiekvienas veiksmus atliks nesitarė, daiktų pasisavinti neketino. Nematė, kad įvykio vietoje būtų reikalaujama atiduoti daiktus ar iš A. Z. būtų paimami kokie nors daiktai. (T. 3, b.l. 95-96)

21Apklausiamas įtariamuoju dėl A. Z. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų ir plėšimo A. Z. atžvilgiu (2013-08-20) K. I. savo kaltę dėl kvalifikuoto nužudymo pripažino dalinai, kaltės dėl plėšimo nepripažino. Nurodė, kad smurtavo A. Z. atžvilgiu dėl šio nepagarbių pasisakymo jo ir jo šeimos narių atžvilgiu. Jokių Z. Z. daiktų neėmė. (T. 3, b.l. 99-100)

22Dėl pagarsintų parodymų kaltinamasis K. I. paaiškino:

23Prieš jį buvo naudojamas smurtas, advokatas nedalyvavo. Kai buvo rašomas protokolas buvo valdiška advokatė. A. buvo su stora žiemine striuke, ji sulaikė smūgius. Ne visas aplinkybes prisimena. Prisimena, jog pirmą smūgį sudavė ranka į pilvo sritį, paskui nugriuvo, atsistojęs spyrė du kartus į krūtinę. Paskui norėjo spirti į galvą, bet nėra tikras ar pataikė, nes jį nustūmė R. Tą vakarą vartojo tik alų. Nežino kodėl jis išsireiškė, kad buvo labai girtas. Iš tikrųjų nebuvo toks girtas. Susitarimo nebuvo, ėjo su S. iš draugiškumo. Galvojo, kad pamokys, kad daugiau nebūtų konfliktų. Kaip tai darys neaptarinėjo. Žinojo, kad tarp Z. ir S. buvo konfliktas, bet nežinojo dėl ko. S. sakė, kad A. prie užtvankos. Pusmetis iki įvykio Z. buvo iškeikęs jo tėvus, tai matė S. ir R. Negali paaiškinti kodėl ne iš karto prisiminė šias aplinkybes, nemanė, kad jos svarbios. Jam su S. einant pro Z., jis juos gaidžiais išvadino, tai juos ir išprovokavo smurtui. Jis jiems praeinant pavadino gaidžiais. Iš pradžių negalvojo, kad tokie dalykai turės įtakos, todėl ir nepasakojo, kad juos išvadino gaidžiais. Parodymai iš jo buvo išgauti smurtu, todėl jis bijojo juos keisti. Apie telefoną jis sužinojo tik jų kabinete, dėl batų, suplėšytos kišenės ir dėl visko prisipažino. Jam telefoną, batus ir kišenę paminėjo kriminalistai. Kriminalistų pavardžių įvardinti negali, bet atpažinti galėtų. Jam padarė spaudimą, skundo dėl to nerašė, nes nežinojo, kad taip galima daryti. Advokatas jam dėl to nieko nepatarė, liepė tylėti ir džiaugtis, kad taip baigėsi. Kai buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kriminalistų ten nebuvo. Smurtas buvo vartojamas policijos komisariate, 4 aukšte, kabinete. Buvo du vyrai ir moteris. Tyrėjo pavardės nežino. Apklausoje dalyvavo advokatė Staniūnienė. Advokatė neklausė iš kur kraujosruvos pas jį veide. Jis advokatei po savaitės pasipasakojo, kad buvo vartojamas smurtas, mėlynės dar buvo likusios, bet ji nieko nepatarė. Kitam advokatui taip pat sakė, kad buvo vartotas smurtas prieš jį, bet jis irgi nieko nedarė, žiūrėjo pro pirštus į šią situaciją. Beveik visi pirmos jo apklausos parodymai netiesa. Jis nesitarė su S. Z. mušti. Jis tik suprato, kad A. pamokys, A. nesakė, kad duos į galvą Z. Jo abu tėvai galėtų patvirtinti, kad buvo sumuštas. Jie buvo atėję į pasimatymą ir matė jį su mėlyne po akim. Smurtas buvo vartojamas dieną, o vakare buvo apklausiamas. Susitikti su Z. ėjo S. iniciatyva. Z. iškvietė K., o R. paskambino S. ir pasakė, kad Z. prie užtvankos. S. paklausė jo ar eis kartu, jis sutiko iš draugiškumo. Sudavė, nes turėjo įtakos S. konfliktas ir jo tėvų įžeidimas. Suduodamas siekė pamokyti, kad daugiau nebūtų konfliktų, tikslo užmušti ar sužaloti nebuvo. Mano, kad nuo S. suduotų smūgių žuvo Z. Jis pats save apkalbėjo, taip padarė dėl pavartoto fizinio smurto prieš jį. Žino, kad į Marijampolės policijos komisariatą nepateks, baimė dingo, todėl dabar sako tiesą. Advokatai sakė nekišti R. R. buvo prie nukentėjusiojo, atsegė striukę, kišo rankas, o ką jis ten darė nematė. Neigia, kad jis nuėmė batus ir suplėšė striukės kišenę. Prieš nueinat į Kosmonautų g. pasiėmė striukes. K., G. ir R. sulaukė konflikto pabaigos. Ten buvo jis, S., R., G. ir K. Nukentėjusiajai atlygino 1000 litų. Jis gyvena su mama. Mama blogos sveikatos, ankščiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Iki įvykio dirbo ir sportavo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, bet mano, kad neturtinė žala per didelė. Nematė kiek smūgių sudavė S. Daugiau žmonių ten nematė, kurie būtų sudavę smūgius. Nežino kodėl teigė, kad telefoną išėmė S. Planavo sumušti šiek tiek Z.. Kalbėjo, kad duos į galvą, čia gatvės žargonu. Po sumušimo kilo mintis apie kanapes. Ėjo tik pamokyti, ne dėl kanapių. Prieš nunešant A. ant užtvankos priėjo K. ir pasakė, "tai kur dabar žolės nusipirksime". Jis batų Z. nenumovė. Sakė, kad numovė, nes patyrė smurtą iš kriminalistų. Kai nešė jį su R. ant užtvankos jis dar buvo su batais. Negali pasakyti, kodėl R. nuo Z. stūmė jį, o ne S.

24Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metų parodymus duoti sutiko ir paaiškino, kad jis 2012-12-25 naktį šventė Kalėdas su K. I. pas R. Jam paskambino O. R. ir pranešė, kad eina susitikti su A. Z.. Jis pasiūlė draugui K. eiti kartu. Abu ėjo ten, kur jų laukė R., G. ir K. Jis neatsimena jokio susitarimo mušti Z. Ėjo susitikti su R., K., G.. Jie sakė, kad ten stovi Z. prie užtvankos. Jis buvo išgėręs, sukilo pyktis, prisiminė konfliktą. Padavė striukes K., R. ir G., o patys nubėgo prie Z. Jis pasileido bėgti link to vaikino, kai sužinojo, kad ten A. Pribėgęs sudavė dešine ranka vieną smūgį į galvą, paskui antrą, pataikė į kaklą. A. parkrito ant žemės, tada jis sudavė du smūgius koja į galvos sritį. Pasilenkė ir pajudino Z. krūtinės srityje, atsistojo ir nuėjo prie draugų. Atsisukęs pamatė, kad K. laiko teleskopinę lazdą. Nematė kiek smūgių sudavė I., nežiūrėjo ką jis darė. Jis sudavė keturis smūgius. Matė I. užsimojant, nežiūrėjo kur jis spyrė. Kai jis spyrė koja, R. priėjo prie I. ir jį nustūmė nuo Z. Jis jau buvo nustojęs mušti. Lazda buvo išskleista, matė kaip I. tą lazdą numetė į upę. Kalbėjo su draugais G. ir K., atsisukęs pamatė kaip R. ir I. neša Z. ant užtvankos. Paskui jie išsiskirstė, nuėjo atgal į Kosmonautų g., o jie namo. Mušė Z. dėl prieš tai įvykusio konflikto. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, dabar ne viską prisimena.

25Buvo pagarsinti kaltinamojo A. S. duoti ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai:

26Apklausiamas įtariamuoju dėl A. Z. nužudymo (2013-01-14) A. S. savo kaltę pripažino dalinai ir parodė, kad tikslo nužudyti A. Z. neturėjo. 2012-12-25 vakare, tamsiu paros metu, jam telefonu paskambino O. R., kuris pranešė, kad eina susitikti su A. Z.. O. R. pasiūlė ir jam ateiti į susitikimo vietą, prie senosios užtvankos, Marijampolėje. Dėl kokios priežasties jam buvo siūloma susitikti su A. Z. – nežino. Jis pasiūlė K. I. eiti į susitikimo vietą kartu su juo. Atėję per tiltą, esantį prie užtvankos, jie matė kitoje tilto pusėje netoli medžio stovintį A. Z.. Jis ir K. I. praėjo pro A. Z.; nieko jam nesakė. Abu nuėjo link bažnyčios ir prie senelių namų susitiko su O. R. bei šio draugais A. K., M.L. G.. Susitikę pasisveikino ir visi nuėjo prie užtvankos. Tolesnių įvykių paaiškinti negali. Tik atsimena, kad O. R., A. K., M.L. G. liko jam ir K. I. už nugarų. Jis ir K. I. priėjo prie A. Z. ir nieko nesakę ėmė šį mušti. Tikslios įvykio eigos nurodyti negali, neatsimena dėl girtumo. Atsimena, kad dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį A. Z. į veidą, tuo pačiu metu K. I. taip pat sudavė šiam smūgį ranka. Iš karto po to jis sudavė dar vieną smūgį ranka, tačiau pataikė ne į veidą, bet į kaklą arba krūtinę. K. I. sudavė kelis smūgius ranka, tačiau nematė, į kokias A. Z. kūno vietas jie buvo suduoti. Netrukus A. Z. parkrito ant žemės ir abu ėmė spardyti šį kojomis. Atsimena, kad jis kojomis du kartus spyrė A. Z. į galvą, tuo pačiu metu smūgius kojomis sudavė ir K. I.. Po to dar vieną kartą koja spyrė A. Z. į galvą ir vieną kartą – į šoną. Smūgių sudavimo metu ar tuoj po jų pribėgo O. R., kuris nustūmė nuo A. Z. K. I.. A. K. ir M.L. G. stovėjo apie vieno metro atstumu nuo smūgių sudavimo vietos, jokių smurto veiksmų neatliko. Tada jis paėmė O. R. pirštines (kad neliktų jo pirštų atspaudų) ir, atsitūpęs prie gulinčio A. Z., nestipriai pajudino jį krūtinės srityje. A. Z. gulėjo aukštielninkas, nieko nekalbėjo. Jis nuėjo prie A. K. ir M.L. G.. Po kurio laiko atsigręžęs matė K. I. stovintį netoli A. Z. ir laikantį rankoje teleskopinę lazdą. Tą lazdą K. I. išmetė į upę. K. I. būnant prie A. Z., šalia stovėjo ir O. R.. Netrukus pamatė K. I. ir O. R. nešančius A. Z. ant tilto. Kaip jie buvo suėmę A. Z., nurodyti negali. Kokiu tikslu A. Z. buvo „nutemptas“ ant tilto – nežino. Dėl kokių priežasčių su K. I. mušė A. Z. paaiškinti negali, nes nežino; buvo girtas. Eidami į susitikimo vietą su K. I. mušti A. Z. nesitarė. A. Z. pažinojo tik iš matymo. Su A. Z. asmeniškai nebendravo, tačiau vieną kartą, maždaug prieš savaitę iki įvykio, kai prašė parduoti „žolės“, šis necenzūriniais žodžiais atsisakė su juo bendrauti. (T. 4, b.l. 25-28)

27Papildomos įtariamojo apklausos metu (2013-05-06) A. S. parodė, kad neatsimena, jog būtų sakęs O. R. apie ketinimus susitikti su A. Z.. Įvykio naktį telefonu O. R. susitikimo su A. Z. tikslo nenurodė; jį pakvietė ateiti prie užtvankos pasikalbėti. Jokių veiksmų A. Z. atžvilgiu jis su O. R. neaptarinėjo. Po pokalbio su O. R. norėjo pakalbėti su A. Z., tačiau nežino apie ką. Nežino, kas tą vakarą „užėjo“, buvo girtas. Smurtauti A. Z. atžvilgiu neketino. Nei jis, nei kiti įvykio vietoje buvę asmenys nesiaiškino, ar A. Z. turi „žolės“, neragino pas A. Z. ieškoti „žolės“. Tvirtina parodymus, kad smurto veiksmus A. Z. atžvilgiu atliko tik jis ir K. I.. Įvykio metu A. K. ir M.L. G. stovėjo apie trijų-penkių metrų atstumu nuo smūgių sudavimo vietos. (T. 4, b.l. 29-30)

28Dėl pagarsintų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. iš esmės patvirtino parodymus ir papildomai paaiškino :

29Apie buvusį tarp jo ir Z. konfliktą jis tyrėjui sakė. Konfliktas vyko prieš savaitę iki įvykio ant užtvankos tilto. Buvo jo draugas V., kuris dabar užsienyje. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio tą vakarą, jeigu būtų buvęs blaivus kitaip viskas būtų buvę. Buvo išgėręs alaus, stiprių gėrimų negėrė. Nematė ką gėrė I., nežiūrėjo. Jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu smurto niekas nenaudojo. Jis neėmė jokių daiktų iš Z. Nežino ar kai Z. nešė, jis buvo su batais. Nematė ar jo striukė buvo atsegta. Paliko jie Z. su batais, kišenių nekraustė, pinigų, telefono nepaėmė. Mano, kad liudytojai jį apkalba. Z. jį buvo įžeidęs necenzūriniais, žeminančiais žodžiais girdint draugams. L. G. stovėjo apie 5 m. iki įvykio vietos. Tas įvykis jį labai paveikė. Atsiprašė nukentėjusių, nenorėjo taip padaryti. Šeimoje yra sesuo ir brolis, jie jį palaiko. Suimtą I. teko matyti, kai sprendė klausimą dėl kardomosios priemonės. Matė, kad jis su mėlyne po akim. Klausė iš kur mėlynė, jis pasakė, kad nukrito nuo lovos. Jis matė I. mostus, matė kaip užsimojo, bet kur pataikė nežino, kažkur ties galvos sritimi. Jis atsimena pakankamai daug, apsvaigimas neturėjo daug įtakos. Nematė ar K. I. buvo nukritęs. Nežino nuo kieno smūgių įvyko mirtis. Jis prašė I. eiti kartu ir palaikyti jam kompaniją. K. sudavė smūgius Z., nes turėjo savų priežasčių. R. pažinojo gerai, kitus žinojo iš matymo, jie nebuvo jo draugai. Jis nežino ar I. suprato ko jie eina prie užtvankos. Jam nebuvo minčių apie muštynes, nieko iš anksto neplanavo. Jis sakė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kad tarp jo ir Z. buvo konfliktas, nežino kodėl neužfiksavo. Tyčios nužudyti neturėjo. Tiesiog sudavė smūgius, negalvodamas apie pasekmes, civilinis ieškinys per didelis, neturtinė žala per didelė. Su turtine žala sutinka.

30Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo ir esminių faktinių aplinkybių patvirtinimo, jų kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.

31Nukentėjusioji L. G. parodė, kad nužudytasis yra jos sūnus, gyveno su ja. 2012-12-25 sūnus buvo namuose, paskui buvo išėjęs pas savo tėvą, kuris gyvena atskirai, grįžo vakare. Viskas buvo įpratai, jokių pavojaus ženklų nebuvo. Ryte ji jau jo nerado kambaryje. Nematė, kada ir kaip sūnus išėjo, turbūt išlipo pro langą, nes kambaryje rado pravirą langą. Ryte, kada jis neišėjo iš kambario, ėjo jo ieškoti ir pamatė langą atvirą. Sūnaus kambaryje nebuvo. Bandė skambinti telefonu sūnui, bet neatsakė. Skambino jo draugams, pavakare paskambino į policiją. Policijoje jai pasakė, kad ateitų į policiją. Ten jai pasakė apie neatpažintą žmogų, kurį rado prie upės. Pagal drabužius suprato, kad tai gali būti jos sūnus. Jis jau buvo išvežtas į Kauno klinikas kaip neatpažintas asmuo. Nuvažiavo į klinikas, sūnus buvo be sąmonės, buvo reanimacijoje, jam buvo padarytos 3 operacijos, tačiau jis neišgyveno, mirė sausio 4 dieną, apie 20 val. Sūnus mokėsi Marijampolės gimnazijoje, mokėsi gerai, turėjo rimtų planų į ateitį, buvo mandagus, paslaugus, draugiškas, sportininkas. Sūnų laidojo ji, vyras padėjo. Turtinė žala 11319, 61 Lt, ir neturtinė 1 mln. litų. Jis buvo mano vienintelis vaikas. Pavardes įtariamųjų žino iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, šitų asmenų kaip sūnaus draugų nepažinojo. Sūnus buvo labai taikus, paslaugus, draugiškas. Vienintelis atvejis buvo prieš Kalėdas, kai jis su draugais stovėjo prie gatvės, prie jų sustojo automobilis, iš jo išlipo jaunuolis, kuris mosikavo lazda. Ji sakė jiems pasitraukti nuo gatvės. Paskui klausė sūnaus kas ten buvo, jis sakė, kad įvyko apsižodžiavimas. Ji nežinojo, kad sūnus prekiavo kanapėmis, ar kitomis narkotinėmis medžiagomis. Namuose nieko panašaus nebuvo mačiusi. Daiktus įsigydavo su jos žinia. Pinigus jam duodavo ji ir tėtis. Jokios lazdos namuose nebuvo mačiusi. Įvykio metu sūnus vilkėjo striukę, kuri buvo normalios būklės, tvarkinga. Jai grąžino drabužius, kuriuos sūnus dėvėjo, bet batų negrąžino, jie taip ir neatsirado. Vakare, iki įvykio buvo davusi sūnui 10 litų. Tėtis duodavo jam pinigų, kai būdavo reikalas. Sūnus turėjo Nokia telefoną ir per Kalėdas grįžęs iš tėčio jis rodė kitą telefoną, kuris buvo ne naujas, buvo tamsus, juodai pilkas. Vertės negaliu pasakyti. Ji mano, kad sūnus buvo išviliotas iš namų, taip teigia remdamasi bylos medžiaga. Tikslių aplinkybių nežino. Užtvanka yra netoli namų. Kuris iš telefonų dingęs nežino. Žala padaryta ne tik jai. Vaikas buvo labai perspektyvus, gabus, sportavo. Jis buvo riedlentininkas, buvo laimėjęs ne vienas varžybas tiek Marijampolėje, tiek Lietuvoje. Sūnus dalyvavo mokyklos visuomeniniame gyvenime, lankė pramoginius šokius, ankščiau lankė futbolą. 1400 litų gavau laidojimo pašalpą, ją išminusavau iš ieškinio sumos. Už neturtinę žalą gautus pinigus panaudočiau vaiko atminimo įamžinimui.

32Nukentėjusysis G. Z. parodė, kad sūnus buvo pas jį per Kalėdas, atėjo ryte ir visą dieną buvo pas jį. Gal nuo 13 val. sūnui prasidėjo skambučiai į telefoną, klausė kas čia taip skambina. Sūnus pasakė, kad skambina draugai, kad tariasi dėl švenčių, dėl susitikimo. Vakare sūnų parvežė iki prekybos centro. Apie 20 val. jis sūnui paskambino, sūnus pasakė, kad yra namuose. Per Kalėdas jis sūnui atidavė telefoną Nokia, raudonos spalvos, kurio vertė apie 300 litų, dar davė 25 litus prieš jam išeinant. Kitą dieną paskambino buvusi žmona, klausė ar nematė sūnaus. Skambino sūnui, bet telefonas buvo išjungtas. Paprašė žmonos, kad ši skambintų į ligoninę, policiją. Policijoje pasakė, kad yra neatpažintas vyras. Nuvažiavo į policiją, parodė drabužius, nuotrauką kompiuteryje. Iš nuotraukos nelabai ėjo atpažinti, nes buvo visas veidas sumuštas, drabužius atpažino. Atvažiavo į Kauno klinikas, pamatė, kad sūnus labai sumuštas, nėjo atpažinti. Civilinį ieškinį 1 mln. litų palaiko, tai buvo vienintelis sūnus, patyrė didelį skausmą dėl jo netekties. Emocinis ryšys su sūnumi buvo stiprus, šnekėdavosi, neturėjo paslapčių. Sūnus jam nesakė, kad turi problemų su bendraamžiais. Kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Sūnus buvo geras mokinys, sportininkas. Po mokyklos baigimo galvojo mokytis aukštojoje, studijuoti architektūrą. Dėl jo elgesio niekada jokių problemų neturėjo. Vaikas būtų buvęs, būtų parama senatvėje, tai vienintelis vaikas. Sūnaus draugų vardais ir pavardėmis negali išvardinti. Pokalbių apie kanapes, žolę nėra iš jo girdėjęs. Nematė jo apsvaigusio nuo narkotinių medžiagų, nešiojantis teleskopinę lazdą. Lazdos nebuvo matęs pas jį. Striukė buvo suplėšyta įvykio metu, batai iš viso nebuvo rasti. R. yra kaimynas, kitų minimų pavardžių nežino. Galvoja, kad tiek jam, tiek motinai moralinė žala vienoda, nors sūnus gyveno su motina. Prie sūnaus laidotuvių savo pinigais jis neprisidėjo.

33Liudytojas M. L. G. parodė, kad 2012-12-25 susirašė su A. K., nuvažiavo į ( - ). R., jis ir A. K. sugalvojo nusipirkti žolės. O. paskambino kažkam, susitarė kur susitikti. Ėjo visi link užtvankos. O. paskambino I., ar tai S. Jis žinojo, kad turi susitikti su A. Z.. Jam skambino K. A. I. ir S., padavė jam striukes, ir S. su I. nubėgo į apačią. Jie liko stovėti prie senelių namų. S. su I. nubėgo prie tilto. Jie irgi nuėjo arčiau, jau jie mušėsi. Pamatė, kad Z. guli ant žemės. Matė, kad kažkuris spyrė Z. Jis liko su K. ir O. R. nubėgo prie S. ir I., jis skyrė juos. Ten kur jie liko stovėti, nesimatė kaip S. ir I. pradėjo mušti Z. Užstojo pastatas tą vietą, todėl nesimatė. Iš pradžių nesuprato, bet kai atidavė striukes, tada suprato, kad S. ir I. muš Z. Gal po 15 minučių, tiksliai nežino, pamatė, kad Z. nukritęs ant žemės, o I. su S. kraustė jo kišenes. Jau muštynės buvo pasibaigusios. Priėjo gal 10 metrų atstumu iki jų. Matė kaip I. ištraukė lazdą ir įmetė į Šešupę. Ištraukė telefoną ir įsidėjo sau A. S.. Jis su K. atsitraukė, suprato, kad ten nieko gero, kad Z. sumuštas labai. R. liko ten, liepė palikti Z. ramybėje. Vėliau O. pasakė, kad Z. nunešė ant tilto. Jie jau buvo kiek paėję su K., atbėgo R., nuėjo visi iki ( - ). K. nuėjo namo, o jis su O. grįžo pasižiūrėti prie užtvankos, manė, kad negerai gali būti su Z. Atėję pamatė, kad atvažiavusi greitoji. Matė, kad Z. veidas buvo pamėlęs, ištinęs. Padėjo įkelti jį į greitąją ir išsiskirstė. Jis žinojo, kad Z. pardavinėjo žolę, buvo pirkę ankščiau. R. skambino I. iš savo telefono. Kalbėjo, kad Z. buvo prisišnekėjęs. Iki įvykio jis nežinojo nieko apie konfliktą. I. ir S. beveik nepažinojo, jie buvo R. pažįstami. Kai padavė jiems striukes, tai suprato, kad S. ir I. muš Z. Nieko jie neaiškino, nesakė. Jis galvoja, kad dėl girtumo nematė visko. Buvo išsigandęs. Jis nenorėjo kištis, sakė K. eiti iš ten. Kai R. paskambino I. ir S. suprato, kad jie muš Z. Jau į pabaigą matė vieną spyrį į galvą Z. Telefoną Z. paėmė A. S.. Priėjo, kai jie stumdėsi, matė kaip spyrė gulinčiam Z. Drabužiuose ieškojo žolės, jis taip manė. Telefoną paėmė S. Kai paėmė telefoną, jis buvau už 5 metrų. Matė kaip lazdą išmetė. A. Z. buvo su batais nepamena. R. rėkavo, stumdėsi su S. ir I. Daiktų ieškoma buvo po susistumdymo. Neatsimena ar po daiktų paėmimo buvo suduoti smūgiai Z. Jis suprato, kad R. gynė Z., kad daugiau jo nemuštų. Jis įvykio vietoje sakė, kad reikia kviesti greitąją. Jie sakė, kad veda Z. namo, tempė jį. Ką veikė R. tuo metu jis nematė, su K. ėjo namo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, parodymus tvirtina, tada geriau atsiminė. Tvirtina, kad matė, kaip A. su K. tempė Z. į kitą vietą. Matė, kaip A. S. spyrė į galvą gulinčiam Z., tai buvo iki nutempimo.

34Liudytoja A. B. parodė, kad 2012-12-26 grįždama namo, pamatė prie užtvankos gulintį vyrą. Veidas buvo ištinęs, mėlynas, be batų, suprato, kad sumuštas. Iškvietė greitąją. Greitoji atvažiavo po pusvalandžio. Iki greitosios atvažiavimo atėjo du vaikinai, stovėjo šalia mūsų, kartu laukėm pagalbos. Vyras patikrino pulsą sumuštajam, sumuštasis dar kriokė. Policija ir greitoji atvažiavo kartu. Tie vaikinukai padėjo įkelti į greitosios mašiną tą sumuštą vyrą. Sumuštas vyrukas buvo be batų, pilkom kojinėm.

35Liudytojas M. B. parodė, kad 2012-12-26 apie 24 val. ėjo su žmona pro užtvanką. pamatė sumuštą gulintį jaunuolį, kuris buvo labai sumuštas, jis dar buvo gyvas. Žmona iškvietė greitąją. Priėjo du vaikinai, dar padėjo įkelti į greitąją. Tie vaikinai nieko nepasakojo apie sumuštą vaikiną.

36Liudytojas O. R. parodė, kad 2012-12-25 susitiko su draugais, buvo pas K. bute. Ten dar buvau L. G., R. S., K. Vartojo alkoholį, nusprendė, kad visi eis prie užtvankos, susitikti su A., kad nusipirkti žolės. Aurelijui skambino A. K., pasakė, kad ateis prie užtvankos. Jis paskambino A. S., kad ir jis ateitų prie užtvankos, kad Z. bus prie užtvankos. S. sutiko ateiti. Jie išėjo prie užtvankos susitikti. Nepamena, kur tuo metu buvo Z. A. I. su S. jiems padavė striukes ir nubėgo prie Z. Jis bėgo paskui, nes suprato, kad jie muš Z. Jis bėgo, kad sutrukdyti jiems mušti. Atbėgęs pamatė, kad A. jau guli ant žemės. Matė, kaip prieš tai nuo smūgių jis parkrito ant žemės. Matė gal iš 15 metrų atstumo. S. ir I. abu rankomis mušė Z. Z. buvo parkritęs ant žemės. Mušė rankomis. Nematė ar spardė. Jis Z. gynė. Nustūmė juos kelis kartus ir jie daugiau nemušė. Patikrino pulsą ir nešė namo su K. I.. K. atsisakė toliau nešti, vienas jis nepajėgė nešti, todėl paliko ant tilto. Kur buvo A. S. nežino. Kas paėmė daiktus nematė. Jis nelabai atsimena.

37Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu T. 2, b.l.173-174; 175-176; 177; 180-182, kur liudytojas O. R. yra parodęs:

38A. S. yra jo draugas. Maždaug prieš savaitę iki Kalėdų šis pasakė, kad „sukonfliktavo“ su A. Z.. Pastarąjį jis pažįsta tik iš matymo, artimiau nebendravo. Konflikto esmės A. S. nenurodė, tačiau prašė pranešti, jeigu jis kur nors pamatytų A. Z.. Nurodė, kad nori pasikalbėti su A. Z.. 2012-12-25 apie 20 val. jis nuvyko pas A. K. švęsti Kalėdų. Apie vidurnaktį bute liko jis, A. K., M.L. G.. tada A. K. ir M.L. G. sugalvojo parūkyti „žolės“. Jie žinojo, kad „žolės“ galima įsigyti iš A. Z.. A. K. telefonu susitarė su A. Z. susitikti prie senosios užtvankos. Po kurio laiko, apie 0 val. 30 min. – 0 val. 50 min., jis, A. K., M.L. G. išėjo iš A. K. namų link užtvankos. Pakeliui jis telefonu pranešė A. S., kad A. Z. yra prie užtvankos. Jam, A. K., M.L. G. einant Bažnyčios gatve, prie jų pribėgo A. S. ir K. I.. Šie, padavę savo striukes A. K. ir M.L. G., nubėgo link užtvankos. Jis, A. K., M.L. G. ėjo iš paskos. Jis matė A. Z. stovintį prie užtvankos tilto pradžios, šalia medžių. A. S. ir K. I. pribėgo prie A. Z. ir „trumpai apsižodžiavo, kažkuris kažką pavadino gaidžiu“. Tuo metu jis, A. K., M.L. G. priėjo prie A. Z. apie 15 metrų atstumu. Po žodinio konflikto K. I. ir A. S. ėmė mušti A. Z.. Abu mušė tuo pačiu metu, sudavė po keletą smūgių rankomis. Į kokias kūno vietas pataikė nematė. Po kelių smūgių A. Z. nukrito ant žemės. Ar po to A. Z. dar buvo mušamas neatsimena, nes buvo išsigandęs. Jis pribėgo prie K. I. ir A. S., nustūmė juos toliau nuo gulinčio A. Z.; reikalavo liautis smurtauti. A. Z. buvo nesąmoningas, kriokė. Tada A. S. ar K. I., o galbūt jie abu, apieškojo A. Z. drabužius. Kažkuris iš jų apieškojo A. Z. drabužių kišenes. Kažkuris iš jų iš A. Z. drabužių išėmė teleskopinę lazdą, kurią kažkuris (A. S. ar K. I.) vėliau išmetė į upę. Nematė, ar A. S. ir K. I. rado A. Z. drabužiuose kokių nors daiktų, ar tokius daiktus paėmė. Nepamena, kad kas nors būtų numovęs A. Z. batus. Atsimena, kad A. S. ir K. I. pasakė, jog A. Z. neturi „žolės“; po to abu nutempė A. Z. ant užtvankos tilto. Tuo metu jis, A. K., M.L. G. apsisukę nuėjo Bažnyčios gatve. A. Z. palikimo ant tilto vietos, kitų aplinkybių nežino. Jis ir M.L. G. palydėjo A. K. namo ir ėjo link jo namų – į Tarpučių gatvę. Priėję užtvanką, tilto pradžioje pamatė moterį ir vyriškį. Moteris pasakė, kad ant tilto guli sumuštas vaikinas, kad ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jie nesakė moteriai, kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas A. Z.. Abu su M.L. G. sulaukė medikų. Matė, kad A. Z. ant tilto gulėjo be batų. Šalia A. Z. batų nebuvo. Papildomos apklausos metu (2013-02-20) liudytojas O. R. parodė, kad A. S. ir K. I. pribėgus prie A. Z. matė rankos mostą. Kuris iš jų sudavė – nematė. Po šio mosto A. Z. nukrito ant žemės. Kai A. Z. gulėjo ant žemės, matė tiek K. I., tiek A. S. suduodančius smūgius. Kiek kiekvienas iš jų sudavė smūgių ir į kokias kūno vietas – nežino. Jis nenorėjo, kad A. Z. būtų mušamas, todėl A. S. ir K. I. nustūmė nuo A. Z.. Šaukė jiems, kad nustotų mušti, nes A. Z. užmuš. Po šių jo žodžių K. I. dar pribėgo prie A. Z. ir dar sudavė šiam smūgius. Kokiu būdu ir kiek kartų smūgiavo pasakyti negali, neįsidėmėjo. Tada antrą kartą atitraukė K. I. nuo A. Z.. Tuo metu matė A. K. ir L.M. G. stovinčius aikštelės, esančios prie užtvankos, viduryje. Jokių veiksmų A. Z. atžvilgiu jie neatliko, tik stovėjo ir žiūrėjo. Kodėl A. S. ir K. I. nutempė A. Z. ant tilto jis nežino. Po įvykio iš kažko sužinojo, kad A. Z. striukėje buvo rasta lazda, kurią A. S. ar K. I. numetė į upę. Pats to nematė. Papildomos apklausos metu (2013-04-25) liudytojas O. R. parodė, kad A. S. buvo minėjęs apie konfliktą su A. Z., tačiau neišsakė jam ketinimų smurtauti A. Z. atžvilgiu. Iš pokalbių su A. S. suprato, kad šis tiesiog nori pasikalbėti su A. Z.. Susitikimo su A. S. ir K. I. vietoje, prie senelių namų, šie ketinimų smurtauti A. Z. atžvilgiu neišsakė. Ar kuriam nors iš jų skolino savo pirštines - neprisimena. A. Z. smūgiai buvo suduoti stovinčiam, po to gulinčiam. Matė tik smūgius, suduodamus rankomis, smūgių kojomis ar kokiais nors daiktais nematė. Priešingai nei ankstesnių apklausų metu parodė, kad nunešti A. Z. iš sužalojimo vietos pasiūlė jis. Norėjo kitų padedamas nunešti A. Z. namo. A. Z. ant tilto nešė jis ir K. I.. Kai nunešė Z. Z. iki tilto vidurio, K. I. atsisakė toliau šį nešti. Vienas A. Z. pakelti neįstengė, todėl paliko šį gulėti ant tilto. Matė, kad A. Z. stipriai sumuštas, nesąmoningas, tačiau medikams ir policijai apie sužalotąjį nepranešė. Tokio elgesio paaiškinti negali, nesuvokė savo veiksmų dėl išgąsčio. A. K. ir M.L. G. jis pasivijo prie senelių namų. Papildomai nurodė, kad po A. Z. sumušimo buvo priėjęs prie šio ir ranka tikrino pulsą. A. Z. drabužių neatsegė ir jų nelietė. Papildomos apklausos metu (2013-06-25) liudytojas O. R. parodė, kad 2012-12-25 A. S. vieną kartą skambino A. K. telefonu; iš savo mobilaus ryšio telefono A. S. rašė trumpąsias žinutes. Papildomos apklausos metu (2013-07-22) liudytojas O. R., priešingai, nei ankstesnių apklausų metu, parodė, kad po susitikimo su A. S. ir K. I., šiems palikus striukes ir nubėgus prie A. Z., jis ne pasiliko su A. K. ir M.L. G., bet nubėgo paskui A. S. ir K. I.. Negali konkrečiai nurodyti A. S. ir K. I. smurto veiksmų A. Z. atžvilgiu, nes nuolat tai vieną, tai kitą iš jų rankomis stūmė nuo A. Z.. A. Z. kūną jis lietė kaklo ir krūtinės srityse, norėdamas užčiuopti pulsą. A. Z. drabužių neatsegė, krūtinę lietė per striukę. Ar A. Z. striukė po jo sumušimo buvo atsegta, pasakyti negali. Nematė, ar kuris nors iš buvusiųjų įvykio vietoje paėmė kokius nors A. Z. daiktus. Tik girdėjo, kad A. S. ar K. I. pasakė „teleskopą radau“ ar „lazdą turėjo“. Netvirtino pirminių savo parodymų, kad A. Z. ant tilto nešė A. S. ir K. I.. Iš tiesų sužalotą A. Z. ant tilto nešė jis ir K. I.. Pirminių apklausų metu pareigūnams nurodė klaidingus duomenis, nes jautė kaltę dėl to, kad A. Z. neparnešė į namus. Po A. Z. palikimo ant tilto, jis pasivijo A. K. ir M.L. G. prie senelių namų pastato kampo. K. I. taip pat matė einantį Bažnyčios gatvės link, po to matė K. I. ir A. S. grįžtančius link užtvankos. (T. 2, b.l. 180-182)

39Dėl pagarsintų parodymų liudytojas O. R. paaiškino, kad parodymai teisingi, ir tvirtina. Tik nešė jis su K. A., S. nenešė. Atgal į tą vietą grįžo su L. G., sulaukė kol atvažiuos greitoji, padėjo įkelti A. į greitąją. Policijai nieko nesakė, buvo išsigandęs. Mušė ir stovintį, ir gulintį, mušė abu. Nematė, kad spardytų kojomis. Konflikto esmės tiksliai nežino, žino, kad jie buvo susitikę prieš tai. I. su Z. nebuvo pažįstamas. Jis po 10-15 sekundžių nubėgo paskui S. ir I. Matė smūgių sudavimą, kiek smūgių matė negali pasakyti. Smurto vartojimo metu jis, G., K. buvo už 10-15 metrų nuo jų. Jis buvo arčiau, o K. su G. stovėjo kiek toliau. Jis žiūrėjo ar yra pulsas, po to, kai nustūmė I. su S. nuo jo. Z. atėjo su batais, kur jie dingo nežino. Kur dingo Z. daiktai nežino. Buvo tamsu, ta vieta mažai apšviesta, buvo išsigandęs. Jis norėjo parnešti namo Z. Kada ir kur dingo Z. batai nežino. Kiek buvo išgėrę I. su S. nežino, bet jie buvo neblaivūs. Kiek laiko užtruko derinimas dėl atvykimo su Z. tiksliai nežino, buvo jau vakaras. Nespėjo sulaikyti savo draugų nuo smurto prieš Z. Suprato, kad bus smurtaujama, kai pamatė pirmą smūgį. Su I. jis draugavo nuo vaikystės. Jis nežadėjo pirkti narkotinių medžiagų. Jis asmeniškai iš A. narkotinių medžiagų įsigijęs nebuvo ankščiau. Jis gynė A., teko smūgis ir jam. Matė pas K. I. lazdą rankose, matė kaip išmetė į upę.

40Liudytoja D. M. parodė, kad Kalėdų dieną tie vaikinai, S. su I. buvo pas ją namuose, paskui išėjo. Apie įvykį sužinojo vėliau. Buvo Kalėdos, jie kažkiek gėrė, gėrė alaus. Išėjo naktį kažkur, paskui grįžo, dar pabuvo. I. apie 3 val. nakties išėjo iš jos buto. Jie buvo normalūs, nebuvo labai apsvaigę, negriuvinėjo.

41Liudytojas G. R. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. 2012-12-25 šventė su draugais kitam rajone. Grįždamas naktį sutiko S. ir I. prie savo namų. Visko gerai nepamena. Pasiūlė užeiti į vidų. K. išėjo namo ankščiau, A. dar pabuvo. Sunku prisiminti kaip jie atrodė, ką pasakė. K. kelnės buvo suteptos.

42Pagarsinus liudytojo G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 3, b.l.17-18), kur liudytojas yra parodęs:

43K. I. ir A. S. yra jo draugai. 2012-12-25 apie pietus K. I. ir A. S. atėjo pas jį į namus, visi gėrė alaus. Išgėrė maždaug po litrą alaus kiekvienas. Apie 18 – 19 val. jis išėjo iš namų švęsti Kalėdų. Leido K. I. ir A. S. pasilikti jo namuose, nes šie gerai sutaria su jo motina D.M. Ką planuoja veikti K. I. ir A. S. jam nesakė. 2012-12-26 apie 2 val. jam telefonu paskambino A. S. ir klausė, ar jis grįš namo. Po kurio laiko, apie 3 val., eidamas namo prie laiptinės sutiko K. I. ir A. S.. Visi nuėjo į jo namus, išgėrė alaus. Maždaug po pusvalandžio K. I. išėjo namo. Tada A. S. pasakė jam, kad „prisidirbo“. Sakė, kad su K. I. sumušė vaikiną, pravardžiuojamą „Ryžu“ (A. Z.). A. S. nesakė, dėl kokių priežasčių mušė A. Z., įvykio aplinkybių nenurodė. Jam yra žinoma, kad A. S. turėjo konfliktą su A. Z. maždaug dviejų mėnesių bėgyje iki Kalėdų. A. S. jam pasakojo, kad A. Z. paprašė „dūmo“, o šis pokalbio metu pavadino A. S. „Čiūvu“. Jaunimo tarpe šis žodis turi niekinančią, žeminančią reikšmę. A. S. buvo labai supykęs ant A. Z.; apskritai dėl kitų asmenų pasisakymų A. S. reaguodavo perdėtai. 2012-12-25 vakare ir naktį K. I. turėjo senesnio modelio telefoną „Nokia“ juodos spalvos korpusu, o A. S. – telefoną „Sony-Ericsson“. Kitų telefono aparatų, kiek matė, šie neturėjo. 2012-12-26 naktį, kai K. I. ir A. S. lankėsi jo namuose, šių drabužiai buvo sutepti. K. I. sportinių kelnių galuose priekinėje pusėje buvo matomos kraujo ar purvo dėmės. A. S. sportinių kelnių kažkurio kelio srityje buvo matoma tokios pačios spalvos dėmė. Dėl sutepimų ant drabužių jis K. I. ir A. S. neklausinėjo, nes buvo neblaivus ir jam tai nerūpėjo.

44Dėl pagarsintų parodymų liudytojas G. R. paaiškino, kad parodymai teisingi, ir juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad konfliktas kiek jis žino buvo dėl apsižodžiavimo, Z. pavadino įžeidžiančiai S. Jis matė, kad S. pyksta ant Z. Jie buvo susitikę ankščiau, visi S. draugai ir Z. draugai, sprendė dėl pravardžiavimo, kad bus sunku vaikščioti gatvėmis. Z. buvo atvažiavęs su draugais į Tarpučius, jis ieškojo S. Jokių aktyvių veiksmų nebuvo tada. Buvo tik pokalbis, apsižodžiavo ir išsiskirstė į skirtingas puses. Kas dalyvavo negali nurodyti. Buvo V., A., S., V., K.. Su Z. buvo taip pat draugai. Buvo pavadintas ( - ) tokį žodį išgirsti jaunimo tarpe nesmagu. S. į tai reagavo.

45Liudytojas A. K. parodė, kad jis buvo įvykio vietoje. Šventė su draugais Kalėdas 2012 m . gruodžio 25d., buvo atėję draugai pas jį namuose. Buvo R. S., O. R., L. G.. Vakarėliui einat į pabaigą sugalvojo su draugais įsigyti parūkyti kanapių. Pažinojo A. Z. iš ankščiau, žinojo, kad jis turi žolės. Su Z. buvo santykiai geri, nesipyko. Jis vakare paskambino Z. Jis nekėlė ragelio, bet po kelių minučių jis parašė. Jie susitarė, kad susitiks prie užtvankos, ten kur visada. Buvo apie 23 val. vakaro. R. žinojo, kad jis turi susitikti su Z. prie užtvankos. Iš namų išėjo jis, L. G., O. R., R. S.. R. S. pasakė, kad eina pas draugę, jie išsiskyrė. Jis, O. R. ir G. nuėjo prie užtvankos, kad susitiktų su A. Nuėjo prie užtvankos, besileidžiant nuo kalno prie jų pribėgo I. ir S., padavė striukes ir liepė nesikišti. S. su I. nubėgo link užtvankos, paskui juos nubėgo R. Jie su G. ėjo žingsniu, leidosi nuo kalno. Kai išėjo iš senelių namų kampo, pamatė Z. ir šalia stovinčius S. ir I.. Jis su L. G. atsistojo prie krūmų, L. pradėjo panikuoti. Pamatyti kas ten vyko tiksliai negalėjo, ta vieta buvo neapšviesta, buvo tamsu, 1 val. nakties. Priėjo iki 30 metrų iki jų, ir pamatė, kad vyko muštynės. S. ir I. mušė Z. Nuo suduotų smūgių A. Z. nukrito. Nukritusį mušė toliau, spardė, kol pribėgo R. ir juos stūmė nuo Z., neleido mušti. Muštynėm nurimus, jie priėjo arčiau. Išgirdo riksmus, šauksmus, sakant „kur žolė“. Jis iš įvykio vietos pasišalino.

46Liudytojas R. S. parodė, kad įvykio aplinkybių nežino. Kitą dieną jam kažkas pasakė, kad I. su S. sumušė Z.

47Teismo medicinos toksikologijos specialisto išvadoje Nr. T-A 125/13 (01) nurodyta, kad A. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (T. 1, b.l. 55)

48Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 19/13 (02) nurodyta, kad A. Z. mirtis įvyko dėl galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kietuoju galvos smegenų pusrutuliu; tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų pabrinkimu. A. Z. mirė 2013-01-04 20 val. 5 min.. A. Z. lavone konstatuoti šie sužalojimai: 1) kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kietuoju smegenų pusrutuliu; 2) poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose; 3) poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje; 4) kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse bei liežuvyje; 5) abiejų viršutinių žandikaulių, dešinės akiduobės ir nosies kaulų lūžimai. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarė po suduotų smūgių į veido sritį, galimai 2012-12-26; esant A. Z. gyvam, galvos sužalojimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių, būtų kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir dešinėje šlaunyje, kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse bei liežuvyje padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingos tiesioginiam smūginiam kontaktui, tai yra, suduodant smūgius kumščiu ar spiriant koja; esant A. Z. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimai būtų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Abiejų viršutinių žandikaulių, dešinės akiduobės ir nosies kaulų lūžimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, tai yra suduodant kumštimi ar spiriant koja; esant A. Z. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. Z. lavone konstatuoti aštuoni atskiri sužalojimai. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo gautis griuvimo pasėkoje; kiti išvardinti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. A. Z. lavone sužalojimų, būdingų ginantis nuo suduodamų smūgių ar tempiant, nekonstatuota. (T. 1, b.l. 56-61).

49Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 13M 19/13(02) nurodyta, kad sužalojimai, dėl kurių įvyko A. Z. mirtis, padaryti mažiausiai septynių trauminių poveikių pasėkoje; poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. (T. 1, b.l. 63-64).

50Teismo biologijos specialisto išvadoje Nr. 140-(2183) – IS1-3600 nurodyta, kad ant tirti pateiktų kelnių, paimtų 2013-01-04 kratos metu iš A. S. gyvenamosios vietos, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų kelnių rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. Z. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Z. lokusų genotipui, tai yra, atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000009%. (T. 1, b.l. 71-72).

51Iš telekomunikacijų operatorių pateiktų duomenų matyti, kad : 2012-12-26 0 val. 3 min. abonentas Nr. ( - ) (A. Z.) siuntė trumpąją žinutę abonentui Nr. ( - ) (A. K.), 0 val. 5 min. abonentas Nr. ( - ) (A. Z.) priėmė abonento Nr. ( - ) (A. K.) skambutį, 0 val. 23 min. abonentas Nr. ( - ) (A. Z.) priėmė abonento Nr. ( - ) (A. K.) skambutį, 0 val. 26 min. abonentas Nr( - ) (A. S.) priėmė abonento Nr. ( - ) (A. K.) skambutį, 0 val. 36 min. abonentas Nr. ( - ) (A. Z.) siuntė trumpąją žinutę abonentui Nr. ( - ) (A. K.), 0 val. 38 min. abonentas Nr. ( - ) (A. Z.) priėmė abonento Nr. ( - ) (A. K.) skambutį (T. 2, b.l. 22-23) 2012-12-26 0 val. 26 min. abonentas Nr. ( - ) (A. S.) priėmė abonento Nr. ( - ) (A. K.) skambutį (T. 2, b.l. 19).

52Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

53Kaltinamųjų A. S. ir K. I. parodymus vertina visų įrodymų kontekste ir daro išvadas, kiek jų parodymai objektyviai atitinka faktines įvykio aplinkybes. Kaltinamasis A. S. buvo nuoseklus dėl A. Z. mušimo faktinių aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, bet buvo nenuoseklus dėl motyvo, kodėl mušė A. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo neparodęs apie buvusi konfliktą tarp jo ir A. Z.. Taip pat nuosekliai neigė turto plėšimą. Kaltinamasis K. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklus dėl faktinių įvykio aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. I. neigė sudavęs smūgius A. Z. į galvą, teigdamas, kad sudavė į pilvą ir krūtinę. Kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo išgauti naudojant smurtą. Teismas kaltinamojo A. S. parodymus dėl A. Z. nužudymo vertina kaip objektyvius atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, o dėl plėšimo vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės. Taip pat kaltinamojo A. S. parodymus dėl motyvo pripažįsta kaip teisingus. Jo paaiškinimas, kad pirminėse apklausose nurodė tyrėjui, kad buvo sukonfliktavęs su A. Z., liko nepaneigtas. Kaltinamojo K. I. parodymus dėl A. Z. nužudymo vertina kritiškai kaip gynybos priemonę, siekiant sušvelninti ar išvengti atsakomybės.

54Tyčinis A. Z. nužudymas

55Kaltinamasis A. S. patvirtino, kad jam paskambino O. R. ir pasakė, kad prie užtvankos jis eina susitikti su A. Z.. Kaltinamasis A. S. dėl įvykusio konflikto su A. Z., jis su K. I. sutarė pamokyti A. Z., kad jo daugiau neįžeidinėtų. Kaltinamasis A. S. patvirtino, kad prie užtvankos pamatę stovintį A. Z., nubėgo prie jo ir pradėjo jį mušti. Kaltinamasis A. S. patvirtino, kad jis sudavė A. Z. keturis smūgius: ranka stovinčiam A. Z. vieną smūgį į galvą, kitą smūgį į kaklą. Parkritusiam A. Z. sudavė koja du smūgius į galvą. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad K. I. sudavė kelis smūgius ranka A. Z., tačiau nematė, į kokias vietas buvo suduoti. Parkritusį A. Z. abu spardė kojomis. Smūgių sudavimo metu pribėgęs O. R. nustūmė K. I. nuo A. Z.. Kaltinamasis K. I. pripažino, kad sudavė vieną smūgį į krūtinę A. Z.. Nukritusiam A. Z. spyrė du kartus į krūtinę, trečią kartą spyrė į galvą, bet nežino, ar pataikė, nes jį stūmė O. R.. Kaltinamasis K. I. nepripažįsta sudavęs smūgių į nukentėjusiojo galą. Kaltinamasis A. S. patvirtino, kad K. I. spardė nukentėjusįjį A. Z..

56Kaltinamųjų veiksmus, kad mušė nukentėjusįjį, patvirtina buvę įvykio vietoje liudytojai. Liudytojas O. R. patvirtino, kad A. Z. mušė A. S. ir K. I. abu rankomis vienu metu. Parkritusį irgi mušė abu kaltinamieji. Jis gynė A. Z. nustumdamas K. I.. Ar spardė kaltinamieji, jis negali pasakyti, nes buvo labai išsigandęs. Liudytojas M. L. G. patvirtino, kad K. I. ir A. S. nubėgo prie A. Z., ir kai jis priėjo arčiau, tai pamatė, kad muša A. Z., kad nukrito A. Z., ir matė, kad kuris spyrė A. Z., o nubėgęs O. R. neleido mušti nukentėjusiojo. Liudytojas A. K. patvirtino, kad A. S. ir K. I. mušė A. Z., kad nuo suduotų smūgių A. Z. nukrito. Nukritusį mušė toliau, spardė, kol pribėgo O. R. ir juos nustūmė nuo A. Z., neleido mušti.

57Teismas, vertindamas įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymus daro išvadą, kad kaltinamieji abu mušė nukentėjusįjį A. Z.. Liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo K. I. versiją, kad jis į galvos sritį nesudavė smūgių. Liudytojai patvirtina, kad labiausiai nuo nukentėjusiojo A. Z. liudytojas O. R. stūmė kaltinamąjį K. I.. Tokios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad kaltinamasis K. I. labiausiai mušė nukentėjusįjį. Visiškai kaltinamojo K. I. versiją, kad jis smūgius sudavė tik į pilvą ir krūtinę, paneigia Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 19/13 (02), kurioje nurodyta, kad A. Z. mirtis įvyko dėl galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kietuoju galvos smegenų pusrutuliu; tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų pabrinkimu. A. Z. lavone konstatuoti šie sužalojimai: 1) kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kietuoju smegenų pusrutuliu; 2) poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose; 3) poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje; 4) kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse bei liežuvyje; 5) abiejų viršutinių žandikaulių, dešinės akiduobės ir nosies kaulų lūžimai. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarė po suduotų smūgių į veido sritį, galimai 2012-12-26; esant A. Z. gyvam, galvos sužalojimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių, būtų kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir dešinėje šlaunyje, kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse bei liežuvyje padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingos tiesioginiam smūginiam kontaktui, tai yra, suduodant smūgius kumščiu ar spiriant koja; esant A. Z. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimai būtų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Abiejų viršutinių žandikaulių, dešinės akiduobės ir nosies kaulų lūžimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, tai yra suduodant kumštimi ar spiriant koja; esant A. Z. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. Z. lavone konstatuoti aštuoni atskiri sužalojimai. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo gautis griuvimo pasėkoje; kiti išvardinti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. A. Z. lavone sužalojimų, būdingų ginantis nuo suduodamų smūgių ar tempiant, nekonstatuota. Kad sužalojimai, dėl kurių įvyko A. Z. mirtis, padaryti mažiausiai septynių trauminių poveikių pasėkoje; poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo.

58Taigi, ekspertizės išvadoje nėra konstatuota nei vieno sužalojimo nei krūtinės, nei pilvo srityje, taip kaip nurodo kaltinamasis K. I.. Ekspertizės išvadoje konstatuota tik galvos srityje sužalojimai, kurie sukėlė mirtį. Vienas sužalojimas, rastas dešinėje šlaunyje padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir įtakos mirčiai neturėjo. Eksperto nustatyta, kad galvoje sužalojimai padaryti nemažiau septynių trauminių poveikių. Kaltinamasis A. S. nuosekliai tvirtino, kad jis sudavė keturis smūgius A. Z.. Teismas daro išvadą, kad kitus ne mažiau kaip tris smūgius į nukentėjusiojo galvą sudavė kaltinamasis K. I.. Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad mirtis įvyko nuo galvos sumušimo pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Teismas daro išvadą, kad A. Z. mirtis įvyko nuo bendrai suduotų kaltinamųjų K. I. ir A. S. ne mažiau kaip septynių smūgių nukentėjusiajam A. Z. į galvos sritį.

59Iš kaltinimo yra šalinama aplinkybė, kad kaltinamieji padarė kraujosruvą dešinėje šlaunyje. Ekspertizės akte yra nustatyta, kad šis sužalojimas galėjo būt padarytas griūvant nukentėjusiajam, ir be to, tai neturėjo įtakos mirčiai.

60Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia ( LR BK 15 str. 3 d.).

61Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamuosius pripažinti kaltais tyčia nužudžius nukentėjusįjį A. Z..

62A. Z. turto plėšimas

63Kaltinamiesiems A. S. ir K. I. yra inkriminuota, kad jie įvykdė nukentėjusiojo A. Z. turto plėšimą: pagrobė 300 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5320“, 35 litus ir 100 litų vertės sportinius batus. Kaltinamajam A. S. šis kaltinimas pasitvirtino dalinai pagrobto turto apimtyje, o kaltinamajam K. I. šis kaltinimas nepasitvirtino.

64Abu kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu neigė, kad jie pagrobė A. Z. turtą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. I. buvo nurodęs, kad jis paėmė iškritusią teleskopinę lazdą ir įmetė į upę. Taip pat patvirtinęs, kad girdėjo, kaip kažkuris, ar S. ar R. pasakė, kad „rado ružavą Nokia „. Jis apie teleskopinės lazdos radimą ir įmetimą į upę patvirtino ir teisme.

65Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinimas buvo grindžiamas pagal nukentėjusiojo A. Z. tėvų L. G. ir G. Z. parodymus, kad jie buvo davę,- motina 10 litų, o tėvas 25 litus. Batų pagrobimas buvo grindžiamas faktu, kad įvykio vietoje nukentėjusysis buvo be batų, o telefono pagrobimas pagal liudytojų parodymus.

66Ikiteisminio tyrimo metu pas kaltinamuosius nebuvo rasta jiems inkriminuotų pagrobtų daiktų. Teismas nenustatė jokių neginčijamų įrodymų, kad iš A. Z. būtų pagrobta 35 litai ir batai. Įvykio metu buvę liudytojai nepatvirtino, kad kaltinamieji būtų numovę batus ir juos pagrobę. Nukentėjusysis A. Z. buvo paliktas lauke nakties metu, ir išbuvo nenustatytą kažkurį laiką, kol jį surado liudytojai ir iškvietė greitąją. Nepaneigta versija, kad batus nuo palikto naktyje gatvėje A. Z. galėjo pagrobti kiti nenustatyti asmenys. Dėl pagrobtų pinigų ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta prielaida, kad jei tėvai buvo davę sūnui pinigų, tai jis turėjo tuos pinigus turėti ir įvykio metu, tai juos turėjo pagrobti kaltinamieji. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nebuvo neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu A. Z. turėjo pinigus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad A. Z. turėjo pinigus ir jie buvo pagrobti įvykio metu. Vienintelė faktinė aplinkybė buvo patvirtinta teisme, kad iš A. Z. buvo pagrobtas telefonas. Šią faktinę aplinkybę patvirtino liudytojas Mindaugas L. G., kuris parodė, kad A. S. ištraukė iš A. Z. telefoną ir įsidėjo sau į kišenę. Teismas, imdamas įrodymų visetą:- liudytojo G. Z. parodymus, kad sūnui buvo padovanojęs raudonos spalvos telefoną „Nokia“, kad kaltinamasis K. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad buvo rastas „ružavas Nokia“ pas A. Z., liudytojo M. L. G. patvirtinimą, kad A. S. ištraukė iš A. Z. telefoną ir įsidėjo sau,- daro išvadą, kad tai yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį A. S. pripažinti kaltu įvykdžius plėšimą. Iš kaltinimo A. S. šalintina 35 litų ir 100 litų vertės sportinių batų pagrobimas iš A. Z..

67Teismas nenustatė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp A. S. ir K. I. buvo susitarimas padaryti plėšimą. Taigi, šis kaltinimas paliekamas tik A. S.. Kadangi aptarti įrodymai nepatvirtino, kad kaltinamasis K. I. dalyvavo plėšime ir užvaldė jam inkriminuotą A. Z. turtą, jis iš kaltinimo išteisintinas kaip neįrodžius, kad kaltinamasis K. I. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

68

69Dėl sunkinančios atsakomybę aplinkybės – apsvaigus nuo alkoholio

70Kaltinamasis A. S. pripažino, kad buvo neblaivus, ir šio nusikaltimo būtų nepadaręs, jei būtų blaivus. Todėl ši sunkinanti A. S. atsakomybę aplinkybė inkriminuota pagrįstai. Kaltinamasis K. I. pripažįsta, kad buvo išgėręs apie litrą alaus, bet nesijautė girtas. Teismas daro išvadą, kad tai jo subjektyvus savęs vertinimas, ir teismas tokį kaltinamojo vertinimą atmeta. Teismas šios aplinkybės inkriminavimą grindžia liudytojų parodymais. Taip pat ima dėmesin ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu K. I. buvo pripažinęs, kad buvo labai girtas. Liudytojas O. R. patvirtino, kad kaltinamieji buvo abu neblaivūs. Liudytoja D. M. patvirtino, kad A. S. ir K. I. pas ją namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pagrindu pagrįstai kaltinamajam K. I. inkriminuota sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus.

71Dėl veikos kvalifikacijos

72Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos be priežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Sprendžiant, ar nužudymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, būtina ištirti faktinius duomenis apie nuteistojo ir nukentėjusiojo asmenybes, jų bendravimą, tarpusavio santykius, nustatyti, ar nuteistasis ir nukentėjusysis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo pažįstami, kaip tarpusavyje bendravo, ar tarp jų buvo konfliktų, asmeninio pobūdžio ginčų, nesutarimų, pagrindo pykčio, pavydo ar kitokių asmeninių paskatų kilimui.

73Kaltinamasis A. S. patvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. Z. įvyko žodinis konfliktas dar iki įvykio, jį nukentėjusysis įžeidė. Liudytojas G. R. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis A. Z. kaltinamąjį A. S. pavadino niekiančiu vardu „ Čiūvas“ , kad tai jaunimo tarpe niekinanti pravardė. Nukentėjusiojo A. Z. motina L. G. taip pat patvirtino, kad vienintelis atvejis buvo prieš Kalėdas, kai A. Z. su draugais stovėjo prie gatvės, prie jų sustojo automobilis, iš jo išlipo jaunuolis, kuris mosikavo lazda. Ji sakė jiems pasitraukti nuo gatvės. Paskui klausė sūnaus kas ten buvo, jis sakė, kad įvyko apsižodžiavimas.

74Kaltinamasis K. I. yra nurodęs, kad nukentėjusysis A. Z. buvo įžeidęs jo tėvus, todėl mušė A. Z.. Tokio kaltinamojo nurodyto motyvo nepatvirtino kiti įrodymai.

75Kolegija, vertindama ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamieji A. S. ir K. I. A. Z. nužudė dėl asmeninių priešiškų santykių, kurie atsirado sukonfliktavus kaltinamajam A. S. su nukentėjusiuoju A. Z., o kaltinamasis K. I. bendrininkavo nužudyme iš draugiškumo A. S..

76Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikoma, kad vien tai, kad nužudydamas kitą žmogų kaltininkas tokia nusikalstama veika neadekvačiai reaguoja į nukentėjusiojo jam nepriimtiną ar netinkamą elgesį (šiuo atveju kaltinamojo A. S. reakcija į buvusį žodinį konfliktą tarp jo ir nuketėjusiojo A. Z., kurio metu buvo įžeistas A. S. ), nereiškia chuliganiškų paskatų buvimo (kasacine nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-641/2012).

77Todėl iš kaltinimų šalintina kvalifikuojanti aplinkybė – dėl chuliganiškų paskatų – ir kaltinamųjų veika iš LR BK 129 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į LR BK 129 str. 1 d.

78Bausmės skyrimas

79Teismas, skirdamas kaltinamiesiems K. I. ir A. S. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skirdamas bausmę A. S., teismas vadovaujasi LR BK vienuolikto skyriaus nuostatomis, nustatančioms nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę.

80Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. I., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: K. I. neteistas (T. 3, b.l. 50), administracine tvarka nebaustas (T. 3, b.l. 51, 59), į psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašytas (T. 3, b.l. 70), V. G. gamybos ir komercijos įmonės savininko charakterizuojamas teigiamai (T. 3, b.l. 55, 62).

81Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: A. S. neteistas (T. 4, b.l. 4-5, 6-7), administracine tvarka baustas (T. 4, b.l. 8-9), į psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašytas (T. 4, b.l. 15), charakterizuojamas nepatenkinamai (T. 4, b.l. 14). Taip pat į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis.

82Kaltinamųjų K. I. ir A. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie nusikaltimą padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ( LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

83Kaltinamojo A. S. lengvinančią atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą ir gailėjimąsi. Kaltinamojo K. I. lengvinančią atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta, kad atlygino dalį turtinės žalos.

84Teismas kaltinamojo K. I. dalinio kaltės pripažinimo nepripažįsta lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklus, o teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus, siekdamas sumenkinti savo vaidmenį bei išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės.

85Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, K. I. ir A. S. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės artimas vidurkiui.

86Dėl civilinio ieškinio

87Nukentėjusioji L. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11320 litų turtinės ir 1000000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. 1.104).

88Nukentėjusysis G. Z. pareiškė civilinį ieškinį 1000000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. 1.119).

89Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį trisdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt ( 36430 ) litų už A. Z. gydymą ( t. 2, b.l. 86).

90Nukentėjusiosios L. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 11320 litų turtinės žalos (laidojimo išlaidos) pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo K. I. motina sumokėjo nukentėjusiajai L. G. dalį turtinės žalos atlyginimo – 1000 litų ( t. 5, b.l.37), tai ši suma minusuojama iš ieškinio sumos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Todėl priteistina 10320 litų L. G. turtinei žalai atlyginti.

91Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų pagrįstas dokumentais ir tenkintinas visiškai.

92Be to, nukentėjusieji L. G. ir G. Z. prašo priteisti po 1 000 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje civiliniai ieškiniai tenkintini dalinai.

93Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

94Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

95Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos žuvo jaunas žmogus, vienintelis vaikas šeimoje. Pasekmės skaudžios ir nepataisomos. Taip pat teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į kaltės formą. Asmeniui veikiant tyčia, tai yra siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Be to, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Kaltinamieji yra jauno amžiaus ir turto neturi. Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusiojo asmenines savybes- charakterizuojamas teigiamai. Nužudytas nepilnametis.

96Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Vis dėlto pažymėtina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Paprastai teisminėje praktikoje tyčinių nužudymų bylose neturtinės žalos dydis yra apie 100 000 litų. (LAT nutartys: Nr. 2K-171/2008; Nr.2K-653/2007; 2K-521/2013; 2K-575/2013; 2K-94/2014).

97Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

98Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį bei teismine praktika analogiškose bylose, kai buvo nužudytas vienintelis šeimoje buvęs vaikas (1-60-383/2010; 1-32-332/2013). Taip pat teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Nukentėjusiųjų prašoma priteisti vieno milijono litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl tokio dydžio neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, nukentėjusiųjų L. G. ir G. Z. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinami dalinai. Nukentėjusiesiems priteistina po 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

99Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 308 str.,

Nutarė

100K. I. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str.1 d. ir jį nubausti dvylika metų laisvės atėmimo.

101Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą laiką kardomajame kalinime nuo 2013-01-03 iki 2014-06-04.

102Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-06-04d. Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos. K. I. išteisinti iš kaltinimo pagal LR BK 180 str. 1 d., nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

103A. S. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 129 str.1 d., 180 str. 1 d., ir jį nubausti:

104-pagal LR BK 129 str.1 d. aštuoneriems metams laisvės atėmimo;

105-pagal LR BK 180 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo;

106Bausmes LR BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti aštuonerius metus laisvės atėmimo.

107Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą laiką kardomajame kalinime nuo 2013-01-03 iki 2014-06-04.

108Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-06-04d.

109Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

110Priteisti solidariai iš K. I. ir A. S. nukentėjusiajai L. G. dešimt tūkstančių tris šimtus dvidešimt (10320 ) litų turtinei ir du šimtus tūkstančių (200 000 ) litų neturtinei žalai atlyginti.

111Priteisti solidariai iš K. I. ir A. S. nukentėjusiajam G. Z. du šimtus tūkstančių (200 000 ) litų neturtinei žalai atlyginti.

112Daiktiniai įrodymai įsiteisėjus nuosprendžiui:

113kelnės, kratos metu paimtos iš A. S. gyvenamosios vietos – sunaikinti; mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1616-2“ ir SIM kortelė Nr. ( - ), asmens kratos metu paimti iš K. I. – grąžinti jo artimiesiems; mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson W595“ su SIM kortelė Nr. ( - ), asmens kratos metu paimti iš A. S. – grąžinti jo artimiesiems; A. Z. kraujo lyginamasis pavyzdys – sunaikinti. ( daiktai saugomi Marijampolės a. VPK Logistikos skyriui (J.Basanavičiaus a. 2, Marijampolė) (T. 4, b.l. 82);

114Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. K. I., gimęs ( - ) Marijampolėje, asmens kodas ( - ) nevedęs, vidurinio... 4. A. S., gimęs ( - ) Marijampolėje, asmens kodas ( - ) nevedęs, pagrindinio... 5. K. I. ir A. S. 2012 m. gruodžio 26 d. apie 1 val., tyrimu tiksliau nenustatytu... 6. Tokiais veiksmais K. I. ir A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 7. A. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, po panaudoto fizinį smurto... 8. Tokiais veiksmais A. S. įvykdė plėšimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 9. Nepasitvirtinęs kaltinimas... 10. K. I. buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje,... 11. K. I. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1... 12. Įrodymai ir jų vertinimas... 13. Kaltinamasis K. I. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti sutiko ir... 14. Būdami pas M. ir R., šventė Kalėdas, gėrė alų. Buvo išgėręs apie... 15. Buvo pagarsinti kaltinamojo K. I. duoti ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai:... 16. Įtariamojo apklausos metu (2013-01-09) K. I. parodė, kad A. S. ir A. Z.... 17. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos įtariamojo apklausos metu (2013-01-10)... 18. Apklausiamas įtariamuoju dėl A. Z. nužudymo (2013-01-29) K. I. savo kaltę... 19. Papildomos įtariamojo apklausos metu (2013-03-19) K. I. papildomai nurodė,... 20. Papildomos įtariamojo apklausos metu (2013-05-07) K. I. parodė, kad savo... 21. Apklausiamas įtariamuoju dėl A. Z. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų ir... 22. Dėl pagarsintų parodymų kaltinamasis K. I. paaiškino:... 23. Prieš jį buvo naudojamas smurtas, advokatas nedalyvavo. Kai buvo rašomas... 24. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metų parodymus duoti sutiko ir... 25. Buvo pagarsinti kaltinamojo A. S. duoti ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai:... 26. Apklausiamas įtariamuoju dėl A. Z. nužudymo (2013-01-14) A. S. savo kaltę... 27. Papildomos įtariamojo apklausos metu (2013-05-06) A. S. parodė, kad... 28. Dėl pagarsintų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S.... 29. Apie buvusį tarp jo ir Z. konfliktą jis tyrėjui sakė. Konfliktas vyko... 30. Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo ir esminių faktinių aplinkybių... 31. Nukentėjusioji L. G. parodė, kad nužudytasis yra jos sūnus, gyveno su ja.... 32. Nukentėjusysis G. Z. parodė, kad sūnus buvo pas jį per Kalėdas, atėjo... 33. Liudytojas M. L. G. parodė, kad 2012-12-25 susirašė su A. K., nuvažiavo į... 34. Liudytoja A. B. parodė, kad 2012-12-26 grįždama namo, pamatė prie... 35. Liudytojas M. B. parodė, kad 2012-12-26 apie 24 val. ėjo su žmona pro... 36. Liudytojas O. R. parodė, kad 2012-12-25 susitiko su draugais, buvo pas K.... 37. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu T. 2,... 38. A. S. yra jo draugas. Maždaug prieš savaitę iki Kalėdų šis pasakė, kad... 39. Dėl pagarsintų parodymų liudytojas O. R. paaiškino, kad parodymai teisingi,... 40. Liudytoja D. M. parodė, kad Kalėdų dieną tie vaikinai, S. su I. buvo pas... 41. Liudytojas G. R. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. 2012-12-25 šventė su... 42. Pagarsinus liudytojo G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 3,... 43. K. I. ir A. S. yra jo draugai. 2012-12-25 apie pietus K. I. ir A. S. atėjo pas... 44. Dėl pagarsintų parodymų liudytojas G. R. paaiškino, kad parodymai teisingi,... 45. Liudytojas A. K. parodė, kad jis buvo įvykio vietoje. Šventė su draugais... 46. Liudytojas R. S. parodė, kad įvykio aplinkybių nežino. Kitą dieną jam... 47. Teismo medicinos toksikologijos specialisto išvadoje Nr. T-A 125/13 (01)... 48. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 19/13 (02) nurodyta, kad A. Z.... 49. Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 13M 19/13(02)... 50. Teismo biologijos specialisto išvadoje Nr. 140-(2183) – IS1-3600 nurodyta,... 51. Iš telekomunikacijų operatorių pateiktų duomenų matyti, kad : 2012-12-26... 52. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.... 53. Kaltinamųjų A. S. ir K. I. parodymus vertina visų įrodymų kontekste ir... 54. Tyčinis A. Z. nužudymas... 55. Kaltinamasis A. S. patvirtino, kad jam paskambino O. R. ir pasakė, kad prie... 56. Kaltinamųjų veiksmus, kad mušė nukentėjusįjį, patvirtina buvę įvykio... 57. Teismas, vertindamas įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymus daro... 58. Taigi, ekspertizės išvadoje nėra konstatuota nei vieno sužalojimo nei... 59. Iš kaltinimo yra šalinama aplinkybė, kad kaltinamieji padarė kraujosruvą... 60. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia ( LR BK 15 str. 3 d.).... 61. Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas... 62. A. Z. turto plėšimas... 63. Kaltinamiesiems A. S. ir K. I. yra inkriminuota, kad jie įvykdė... 64. Abu kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu neigė, kad jie pagrobė A. Z.... 65. Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinimas buvo grindžiamas pagal... 66. Ikiteisminio tyrimo metu pas kaltinamuosius nebuvo rasta jiems inkriminuotų... 67. Teismas nenustatė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp A. S. ir K.... 68. ... 69. Dėl sunkinančios atsakomybę aplinkybės – apsvaigus nuo alkoholio... 70. Kaltinamasis A. S. pripažino, kad buvo neblaivus, ir šio nusikaltimo būtų... 71. Dėl veikos kvalifikacijos... 72. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis... 73. Kaltinamasis A. S. patvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. Z. įvyko... 74. Kaltinamasis K. I. yra nurodęs, kad nukentėjusysis A. Z. buvo įžeidęs jo... 75. Kolegija, vertindama ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamieji A. S.... 76. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikoma, kad vien tai, kad... 77. Todėl iš kaltinimų šalintina kvalifikuojanti aplinkybė – dėl... 78. Bausmės skyrimas... 79. Teismas, skirdamas kaltinamiesiems K. I. ir A. S. bausmę, vadovaujasi LR BK 54... 80. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. I., atsižvelgia į jį... 81. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., atsižvelgia į jį... 82. Kaltinamųjų K. I. ir A. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis... 83. Kaltinamojo A. S. lengvinančią atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta jo... 84. Teismas kaltinamojo K. I. dalinio kaltės pripažinimo nepripažįsta... 85. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, K. I. ir A. S. skiriama baudžiamojo... 86. Dėl civilinio ieškinio... 87. Nukentėjusioji L. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11320 litų turtinės... 88. Nukentėjusysis G. Z. pareiškė civilinį ieškinį 1000000 litų neturtinės... 89. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį trisdešimt... 90. Nukentėjusiosios L. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 11320 litų... 91. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų... 92. Be to, nukentėjusieji L. G. ir G. Z. prašo priteisti po 1 000 000 litų... 93. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms,... 94. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 95. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 96. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250... 97. Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog... 98. Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į... 99. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 308 str.,... 100. K. I. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129... 101. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką... 102. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos –... 103. A. S. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 129... 104. -pagal LR BK 129 str.1 d. aštuoneriems metams laisvės atėmimo;... 105. -pagal LR BK 180 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo;... 106. Bausmes LR BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir... 107. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką... 108. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos –... 109. Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo... 110. Priteisti solidariai iš K. I. ir A. S. nukentėjusiajai L. G. dešimt... 111. Priteisti solidariai iš K. I. ir A. S. nukentėjusiajam G. Z. du šimtus... 112. Daiktiniai įrodymai įsiteisėjus nuosprendžiui:... 113. kelnės, kratos metu paimtos iš A. S. gyvenamosios vietos – sunaikinti;... 114. Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt...