Byla 2-1093-370/2018
Dėl kreditoriaus pakeitimo, priimtos bankrutavusios akcinės bendrovės Vievio paukštyno bankroto byloje Nr. B2-246-258/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios akcinės bendrovės Vievio paukštyno atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties dėl kreditoriaus pakeitimo, priimtos bankrutavusios akcinės bendrovės Vievio paukštyno bankroto byloje Nr. B2-246-258/2018,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi akcinei bendrovei (toliau – AB) Vievio paukštynas iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi atstatydino įmonės bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, bankroto administratore paskirdamas UAB „VALEKSA“ (toliau – bankroto administratorė). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi AB Vievio paukštynas pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Pareiškėjas V. D. bankroto byloje pateikė prašymą pakeisti pradinį kreditorių Te So Ten Elsen GmbH & Co KG į naująjį kreditorių V. D. Nurodė, kad pradinis kreditorius Te So Ten Elsen GmbH & Co 2018 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi 99 proc. savo finansinio reikalavimo, patvirtinto bankroto byloje, perleido V. D.
  3. Atsiliepime kreditorius Te So Ten Elsen GmbH & Co su V. D. prašymu sutiko.
  4. Bankroto administratorė su prašymu nesutiko. Bankroto administratorės nuomone, pareiškėjo tikrasis siekis yra trikdyti bankroto procedūrą ir įsigyti visus finansinius reikalavimus. Pažymėjo, kad pradinis kreditorius nėra pateikęs atstovavimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nėra žinoma, ar jis turėjo teisę pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi pakeitė bankroto byloje pradinį kreditorių Te So Ten Elsen GmbH & Co su 2 226 205,67 Eur finansiniu reikalavimu į naująjį kreditorių V. D.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu kreditorius Te So Ten Elsen GmbH & Co 2 226 205,67 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje perleido naujajam kreditoriui V. D. Teismas nurodė, kad šalys reikalavimų perleidimo sutarties 7 punktu patvirtino, kad susitarimas yra sudarytas laisva šalių valia, jų atžvilgiu nebuvo naudojama apgaulė ar bet kokio pobūdžio spaudimas. Visos šio susitarimo sąlygos buvo individualiai šalių aptartos ir kiekviena iš šalių galėjo daryti įtaką jas nustatant. Šalys patvirtino, kad visas susitarimo nuostatas jos laiko sąžiningomis ir protingomis. Pažymėjo, kad teismui pateiktas naujojo kreditoriaus prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo jo procesinių ir materialiųjų teisių perėmėju buvo pateiktas pradiniam kreditoriui Te So Ten Elsen GmbH & Co atsiliepimui pateikti.
  3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorės nurodoma aplinkybė, kad tai fiktyvus sandoris, nes bankroto byloje šis pareiškėjas siekia tik trikdyti bankroto procedūras, nėra pakankamai pagrįsta sandorio fiktyvumui konstatuoti. Bankroto byloje pateikta kreditoriaus Te So Ten Elsen GmbH & Co ir advokato R. Ž. 2014 m. vasario 24 d. sutartis patvirtina, kad advokatui suteikti įgaliojimai teikti teisines paslaugas derantis, sudarant ir vykdant įvairaus pobūdžio sutartis (1.1.2 p.); atstovauti kliento interesams visų instancijų bendrosios kompetencijos teismuose, vesti jo vardu civilines bylas (1.1.3 p.). Sutartis galioja visą laiką, kol bus atliekamos šioje sutartyje aptartos teisinės paslaugos ir už jas bus galutinai atsiskaityta (8.1 p.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. BAB Vievio paukštynas, atstovaujamas bankroto administratorės, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – V. D. prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. V. D. piktnaudžiauja savo teisėmis ir vilkina bankroto procesą. Kreditorių teisių perleidimas V. D. pažeidžia ne tik skolininkės BAB Vievio paukštyno teises ir teisėtus interesus, bet ir kitų kreditorių. V. D. tikrasis interesas – įmonės turtinio komplekso įsigijimas.
    2. Naujojo kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, todėl finansiniams reikalavimams perleisti turėjo būti gautas skolininko sutikimas.
  2. Atsiliepime į BAB Vievio paukštyno atskirąjį skundą kreditorius Te So Ten Elsen GmbH & Co prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kreditorius turi teismo patvirtintą, galiojančią ir nenuginčytą reikalavimo teisę, o atskirajame skunde ši teisė neginčijama.
    2. Kreditorius mano, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai skolininkui esminę reikšmę turi to kreditoriaus, kuris perleidžia reikalavimą, asmuo (pvz., taip išvengia vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo). Antra, kreditoriaus asmuo skolininkui privalo turėti esminę, lemiamą reikšmę. Netgi jei CK 6.101 straipsnio 5 dalis galėtų būti taikoma ir to kreditoriaus, kuris perima finansinį reikalavimą, atžvilgiu, atskirajame skunde nepateikta jokių įrodymų, kaip, kokiu būdu ir kodėl naujojo kreditoriaus asmuo BAB Vievio paukštynui turi esminę, lemiamą reikšmę.
  3. Atsiliepime į BAB Vievio paukštyno atskirąjį skundą pareiškėjas V. D. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Tai, kad pareiškėjas kelia bankroto administratorės veiksmų teisėtumo ir sąžiningumo klausimus objektyviai negali būti laikoma ir prilyginama bankroto bylos vilkinimu, o toks pačios procedūros skaidrumas ir teisėtumas negali būti paneigiamas ar net pateisinamas bankroto procedūros operatyvumo reikalavimu.
    2. Atskirojo skundo argumentai neatitinka CK 6.101 straipsnio 5 dalies esmės, nes turėtų būti įrodinėjama, kad Te So Ten Elsen GmbH & Co KG asmuo bendrovei turi esminės reikšmės. Atskirojo skundo argumentai dėl kreditoriaus esminės reikšmės nepagrįsti jokiais įrodymais.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
  3. Kreditorių reikalavimų tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas plačiai išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  4. Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, šis teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, taip pat kad ĮBĮ 26 straipsnyje nurodytų galimų kreditorinių reikalavimų patikslinimų sąrašas, vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra baigtinis.
  5. CK 6.101 straipsnis reguliuoja kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą klausimus. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Įmonių bankroto procesą reguliuojančios teisės normos numato, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką kreditorių finansiniai reikalavimai, suteikiantys teisę turėti įtakos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimui, gali būti perimami tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sandorį, kuriuo kreditoriaus valia aiškiai išreiškiama, pavyzdžiui, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį. ĮBĮ nuostatos patvirtina, kad tiek atsisakydamas kreditorinio reikalavimo, tiek perleisdamas jį kitam kreditoriui arba kitam asmeniui, kreditorius laisva valia išreiškia savo ketinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 31d. nutartis civilinėje byloje

    5Nr. 2-357/2007).

  6. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl naujojo kreditoriaus, perleidus dalį reikalavimo teisės, pakartotinai nevertinamas paties finansinio reikalavimo pagrįstumas, nes tai buvo padaryta įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus pradinio kreditoriaus Te So Ten Elsen GmbH & Co finansinį reikalavimą. Šiuo atveju vertinama, ar reikalavimo teisė perleista teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl CK 6.101 straipsnio 5 dalies taikymo – apeliantės teigimu, reikalavimui perleisti turėjo būti gautas jos sutikimas.
  7. CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    62011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013).

  8. Įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl kreditoriaus asmens skolininkui esminio reikšmingumo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į savitarpio paskolos pobūdį, kredito unijos ir jos narių statusą, kredito unijai suteikus paskolą savo nariui yra būtent toks atvejis, kai kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).
  9. Šiuo atveju, kaip teisingai pastebi kreditorius ir pareiškėjas, atskirajame skunde tiesiogiai neįrodinėjama kreditoriaus Te So Ten Elsen GmbH & Co esminė reikšmė skolininkei. Visi atskirojo skundo argumentai yra grindžiami tik teiginiais apie naujojo kreditoriaus (pareiškėjo V. D.) bankroto procedūrų vilkinimą ir tikslą įsigyti visą BAB Vievio paukštyno turtą. Iš atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorius Te So Ten Elsen GmbH & Co skolininkei reikšmę turi jo sąžiningo dalyvavimo bankroto procese prasme, t. y. skolininkės vertinimu naujasis kreditorius V. D. piktnaudžiautų savo teisėmis. Teisėjų kolegija pastebi, kad atskirajame skunde nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius apie pareiškėjo ketinimą vilkinti bankroto procedūrą, todėl šie teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais (CPK 178 straipsnis).
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditoriaus aktyvumas bankroto procese nelaikytinas esminę reikšmę turinčiu kriterijumi skolininkei, nes kreditoriai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Teiginiai atskirajame skunde apie tikslą įsigyti visą BAB Vievio paukštyno turtą nėra susiję su CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatytu esminės reikšmės kriterijumi, todėl plačiau dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
  11. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį dėl kreditoriaus pakeitimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

  1. Kreditorius ir pareiškėjas prašo priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iki paskirto teismo posėdžio pradžios bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti, todėl kreditoriaus ir pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnis).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai