Byla 2-1579-672/2014
Dėl skolos priteisimo

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas UAB „4finance“, valdanti sistemą smscredit.lt, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo V. R. priteisti 1000 Lt negrąžintos paskolos, 775,78 Lt palūkanų po kredito grąžinimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt žyminį mokestį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.

3Atsakovui procesiniai dokumentai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešai paskelbiant internetiniame puslapyje www.teismai.lt, tačiau atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 str. teismo nustatytą 14 dienų terminą teisme negautas.

4Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 str. 4 d. numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 str. 2 d., priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus: bendrąsias ir specialiąsias vartojimo kredito sutarties sąlygas, iš kurių matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 847360001 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 1000 Lt kreditą, kredito laikotarpis 30 dienų, vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 114,37 proc., bendra kredito metinė kainos metinė palūkanų norma – 198,30 proc., kredito grąžinimo data – 2012 m. rugsėjo 6 d. Pateiktas mokėjimo išrašas patvirtina, kad 1000 Lt pagal sutartį buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą.

7Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas negrąžino kredito sutartu terminu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1000 Lt negrąžinto kredito yra laikytinas pagrįstu ir įrodytu, taigi, tenkintinas.

8Be to, ieškovas prašo priteisti palūkanų, skaičiuojamų nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant nuo mokėtinos sumos 198,30 proc. metinių palūkanų pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir Sutarties 7.1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 775,78 Lt palūkanų, nes tai yra ieškovo nuotoliai (negautos pajamos) remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu.

9Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovą sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

10Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 %. Nors kreditas nebuvo grąžintas Sutartyje numatytu terminu, tačiau, ieškinys pateiktas tik praėjus daugiau kaip dviem metams nuo kredito grąžinimo termino pabaigos, o 198,30 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuotos už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki 2013 m. kovo 4 d. Tačiau kai rinkos profesionalu esantis ieškovas, nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, pusmetį skaičiuoja didžiules metines palūkanas, jos praranda mokėjimo funkciją, o per tokį ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai mokėjimo funkciją transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Tokiu būdu įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas iki 387,89 Lt.

11CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

12Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu bei 93 straipsnio 2 dalimi, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 42,12 Lt žyminio mokesčio, t.y. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (78 proc.).

13Vadovaudamasis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi ir 286 straipsniu bei CK 1.5 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimis, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.881 straipsniu , 6.882 straipsniu, 6.886 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

14Ieškinį tenkinti iš dalies.

15Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas ( - ), 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) (289,62 €) negrąžinto kredito, 387,89 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 89 ct) (112,34 €) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. rugsėjo 29 d., – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 42,12 Lt (keturiasdešimt du litus 12 ct) (12,20 €) žyminio mokesčio ieškovo UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, naudai.

16Išaiškinti atsakovo, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai