Byla e2S-536-252/2015
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „RTR Kasyba“ atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-530-913-2015 pagal ieškovo AS Baltem, veikiančio per AS Baltem Vilniaus filialą, atsakovui UAB „RTR Kasyba“ dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas AS Baltem, veikiantis per AS Baltem Vilniaus filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „RTR Kasyba“ 7 785,11 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė teismui prašymą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, o nekilnojamojo turto nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovo kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, grynuosius pinigus atsakovo kasoje bei turtines teises (įskaitant, bet neapsiribojant atsakovo kreditorinių reikalavimų teisėmis) pareikšto reikalavimo ribose. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nulėmė grėsmė, kad dėl tam tikrų atsakovo veiksmų ar neveikimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovas jau daugiau nei pusantrų metų piktybiškai nevykdo didelės apimties finansinių įsipareigojimų, iš esmės nereaguoja į raginimus, taip pat dėl to, kad atsakovo priemonės įvykdymas nėra užtikrintas CK nustatyta tvarka, darytina išvada, jog atsakovas gali ir ateityje vengti įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

3Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovo UAB „RTR Kasyba“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis (bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 7 785,11 Eur sumą). Teismas vertino ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį, t. y. kad reikalavimas turtinis, atsakovo UAB „RTR Kasyba“ turtinė padėtis nėra žinoma, o prašoma priteisti suma įmonei yra pakankamai didelė, be to, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas nurodė, jog jis ragino atsakovą įvykdyti prievolę, tačiau atsakovas prievolės nevykdo ilgą laiką, taip pat nėra nurodyta apie tai, jog atsakovas šią prievolę ginčytų. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia reikalavimą, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba pasidaryti jo vykdymas nebeįmanomas.

4Atskiruoju skundu atsakovas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-04-14 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu netenkinti. Nurodo, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio, todėl teismas turėjo atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi reikalauja apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą už remonto darbus, kurių atsakovui nesuteikė. Tuo tarpu atsakovas atsisako apmokėti ieškovo 2013-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SIP083828, kadangi nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 metų pabaigos ieškovas jokių remonto paslaugų atsakovo priklausančiam frontaliniam krautuvui KOMATSU WA380-6 nesuteikė. Apelianto teigimu, taip pat byloje neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Iš pateikto balanso matyti, jog atsakovas turi 165 338 Lt vertės materialaus turto, 393 185 Lt vertės trumpalaikio turto, iš viso turi 558 523 Lt vertės turto. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovas 2014 m. turėjo 33 631 Lt dydžio grynąjį pelną, kas tik patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera. Ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, jog atsakovas turi 477 952,02 Lt dydžio vertės ilgalaikio turto. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos matyti, kad atsakovas neturi skolų Sodrai, be to, atsakovo atžvilgiu nėra iškeltų jokių kitų teisminių bylų dėl skolos priteisimo. Taigi, išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, akivaizdu, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera, o ieškovo reikalaujama suma nelaikytina didele, kadangi sudaro net 21 kartą mažesnę sumą nei atsakovui priklausančio turto vertė.

5Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

9CPK 185 str. įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Dėl paminėto, apelianto teiginiai dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bus svarstomi tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. pats ieškinio reikalavimų pagrįstumas šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys, kaip procesinis dokumentas, nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kas yra atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi iš esmės išnagrinėjus bylą ieškinys gali būti ir atmestas. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

10Teismui konstatuojant, jog nesiėmus reikalavimo sumai užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, darytina išvada, kad teismui nekilo abejonių, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Nagrinėdamas ieškovo AS Baltem, veikiančio per AS Baltem Vilniaus filialą, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti, todėl minėtų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Viena būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 7 785,11 Eur skolą, metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų matyti, kad 2014-12-31 bendrovė turėjo 165 338 Lt vertės materialaus turto, 393 185 Lt vertės trumpalaikio turto. Pagal pateiktą 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, minėtai dienai apeliantas turėjo 33 631 Lt grynojo pelno. Taip pat matyti, jog finansinės skolos sudaro 282 195 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 59 692 Lt, iš jų – 13 523 Lt skolos tiekėjams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas turi ilgalaikio turto ir vykdo pelningą ūkinę komercinę veiklą, tačiau minėtų finansinių rodiklių, neįvertinus jų realaus turinio, nepakanka norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę padėtį bei galimybę įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą. Pastebėtina, kad apeliantas nepateikė kreditorių sąrašo, t. y. negalima nustatyti, ar balanse nurodytos atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra pradelsti įsipareigojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-700-464/2015). Be to, byloje nėra duomenų apie 2015 m. vykdomą įmonės finansinę veiklą. Tuo tarpu taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

11Teismas pažymi, kad atsakovas, jei jo finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera ir prašoma priteisti suma jam nėra didelė, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, įstatymo nustatyta tvarka gali prašyti teismą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.).

12Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai