Byla e2-284-883/2017
Dėl pacientui padarytos neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, gydytojas V. M. K. ir draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS”, veikianti per „If P&C Insurance AS” filialą

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, sekretoriaujant K. R., dalyvaujant ieškovei A. J. ir jos atstovei advokatei D. M., atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių centro poliklinika atstovams A. V. ir advokatui M. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių centro poliklinikai dėl pacientui padarytos neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, gydytojas V. M. K. ir draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS”, veikianti per „If P&C Insurance AS” filialą.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad VšĮ Šiaulių centro poliklinikos gydytojas V. M. K. tinkamai neatliko savo pareigų: turėdamas tik atlikti kosmetinę operaciją ir pašalinti odos darinį prie kojos didžiojo piršto nago, atlikdamas įaugusio nago šalinimo operaciją įnešė infekciją, to įtakoje ieškovė neteko didžiojo dešinės kojos piršto.
  1. Posėdžio metu ieškovė A. J. ir atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad 2015-04-27 ieškovė lankėsi poliklinikoje pas gydytoją V. M. K. dėl kairės kojos perrišimo ir, norėdama pasikonsultuoti, gydytojui parodė ant dešinės kojos nykščio prie nago iškilusį odos darinį („ataugėlę“, „skauduliuką“), paklausė, ką turėtų daryti. Gydytojas nurodė, kad nieko baisaus, reikia operuoti. Ieškovė tikėjosi, kad gydytojas tik nugnybs „ataugėlę“, tačiau gydytojas V. M. K. išpjaustė sveiką pirštą, o susidariusio odos darinio net nepalietė. Ieškovė teigia, kad apie gydymą ir galimas pasekmes informuota nebuvo, operacijos metu buvo įnešta infekcija, ieškovė lankėsi poliklinikoje, operuotas pirštas buvo perrišamas, buvo paskirti antibiotikai. 2015-05-05 gydytojas V. M. K. vėl operavo pirštą, leisdamas nuskausminamuosius vaistus adata pažeidė piršto kaulą, nuėmė nagą. Ieškovė gydėsi poliklinikoje ir namuose, dėl didelio skausmo nuvyko į ligoninę, buvo paguldyta į ligoninės stacionarą, 2015-05-27 pirštą teko nupjauti. Pažymėjo, kad įaugusio nago simptomų jai nebuvo: nago neskaudėjo, jis nebuvo patinęs ar paraudęs, tiesiog prie nago buvo išaugęs odos darinys, kurį jausdavo tik palietusi. Toks pats odos darinys buvo susidaręs ir ant kito piršto, besigydant ligoninėje gydytojai sakė, kad minėtiems odos dariniams nieko daryti nereikia, o gydytojas V. M. K., išoperavęs dešinės kojos pirštą, suklydo. Teigė, kad jei būtų žinojusi apie galimas pasekmes – piršto amputaciją, nebūtų pasiryžusi tokiai operacijai. Nurodė, kad cukriniu diabetu ji nesirgo, todėl komplikacijos dėl cukrinio diabeto kilti negalėjo.
  1. Atsiliepime į ieškinį atsakovė VšĮ Šiaulių centro poliklinika su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gydytojas chirurgas V. M. K. savo darbą atliko tinkamai, atlikdamas operaciją, infekcijos neįnešė. Vidaus medicininio audito darbo grupė, išnagrinėjusi visus medicininės dokumentacijos duomenis, pateikė išvadas, kad A. J. teisingai nustatyta įaugusio nago diagnozė ir parinktas tinkamas chirurginis gydymas, poliklinikos chirurginiame procedūriniame kabinete suteikta medicininė pagalba pagal supūliavusių žaizdų gydymo algoritmą, naudojant sterilius instrumentus ir tvarstliavą. Vidaus medicininio audito išvadose teigiama, kad pacientė pati nesilaikė paskirto gydymo režimo, nuo 2015-05-07 iki 2015-05-12 gydėsi savarankiškai, todėl neaišku, kokius naudojo medikamentus, tvarstliavą, kaip laikėsi higienos, esant infekuotai negyjančiai žaizdai, ir tai galėjo sąlygoti būklės pablogėjimą ir tolimesnes komplikacijas. Vidaus medicininio audito išvadose taip pat teigiama, kad žaizdų gijimą pablogina ir gretutinės ligos. LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo, kad gydymo taktikoje nebuvo padaryta klaidų, o pasekmės atsirado ne dėl gydytojo ir gydymo netinkamų veiksmų.
  1. Posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad ieškovės medicininiai dokumentai patvirtina, kad jau nuo 2010 metų ieškovei pradėjo reikštis cukrinis diabetas, nuolat skiriant kraujo tyrimus buvo kontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje, ieškovei buvo sutrikusi mikrocirkuliacija smulkiosiose kraujagyslėse. Ieškovė pati kreipėsi į chirurgą V. M. K., parodė skaudamą vietą ir prašė pagalbos, pacientė nebuvo gydoma prieš jos valią, gydymo taktika buvo parinkta tinkama, o tolimesni įvykiai rodo organizmo reakciją, o ne netinkamus gydytojo veiksmus.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, V. M. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad chirurgu dirba jau 46 metus ir savo pareigas pacientės A. J. atžvilgiu atliko tinkamai. Ieškovė A. J., atvykusi nudegintos kairės kojos perrišimui, 2015-04-28 parodė dešinės kojos I piršto įaugusį, supūliavusį nagą ir pati paklausė, ką daryti. Pacientei buvo nustatyta įaugusio nago – landuonio diagnozė. Gydymas esant tokiam pažengusiam pūlingam landuoniui yra tik chirurginis, pacientei buvo pilnai paaiškinta gydymo taktika ir veiksmai, su kuriais pacientė sutiko. Pacientei sutikus su siūlomu gydymu vietinėje nejautroje pašalintas įaugusio nago kraštas su išaugusiomis granuliacijomis ir paskirta kontrolė po 2 dienų. 2015-05-05 pacientė vėl atvyko, buvo apžiūrėtas dešinės kojos I pirštas, vietinėje nejautroje buvo pašalintas visas nagas, uždėtas tvarstis ir 2015-05-06, 015-05-07 chirurginiame kabinete tęsiami perrišimai, įvestas drenas, skirta kontrolė 2015-05-08, tačiau pacientė neatvyko. Atliekant pacientei chirurgines intervencijas tikrai nebuvo įnešta jokia infekcija, nes pacientė atvyko į gydymo įstaigą jau su organizmo infekcija, uždegimu ir pūlinių sankaupa. Dėl didelio pacientų srauto gydytojas negali nurodyti, ar pacientė pasirašė rašytinį sutikimą, ar dėl darbo krūvio toks rašytinis sutikimas nebuvo paimtas; sutikimas galėjo būti paimtas, tačiau dėl nežinomų priežasčių jis neįklijuotas į paciento ligos istoriją. Teigia, kad pacientė sutiko su taikomu gydymu, pati norėjo ir pilnai pritarė jam. Tokiai piršto būklei, kokia buvo 2015-04-28, taikyti kitokį gydymo būdą, išskyrus pašalinant įaugusio nago kraštą su išaugusiomis granuliacijomis, tiesiog nebuvo, todėl raštiško sutikimo buvimas ar nebuvimas nekeičia nei gydymo taktikos, nei situacijos, nes ne raštas gydė pirštą nuo daug didesnių pasekmių, o gydymas ir organizmo reakciją gydė landuonį. Taikytas gydymas ir pacientės gijimo pasekmės nėra priežastiniame ryšyje, nes taikytas gydymas nepablogino pacientės būklės gijimo, o atvirkščiai, turėjo įtakos tam, kad liga nepaplito gilyn į organizmą. Trečiasis asmuo gydytojas V. M. K. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS” filialas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad su atsakove VšĮ Šiaulių centro poliklinika sudarytoje draudimo sutartyje yra numatyta 14 481 Eur draudimo suma vienam draudžiamajam įvykiui; nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą vertinusi poliklinikos vidaus medicininio audito darbo grupė bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nenustatė, jog gydymo įstaigoje teiktos paslaugos buvo netinkamos, priešingai: konstatavo, kad didžiausią įtaką komplikacijoms turėjo gretutinės ligos, kuriomis sirgo ieškovė. Ieškovei neįrodžius poliklinikos gydytojo neteisėtų veiksmų bei tų aplinkybių, kad poliklinikos gydytojo veiksmai (neatidumas, kvalifikuotumas) yra priežastiniame ryšyje, t. y. lėmė ieškovės piršto amputaciją (žalą sveikatai), atsakovei negali kilti prievolė atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Vien pasirašytino ieškovės supažindinimo su gydymo planu nebuvimas nesuponuoja išvados, kad ieškovei ši informacija nebuvo pateikta žodžiu bei nesudaro pagrindo konstatuoti tiesioginio gydymo veiksmų netinkamumo. Ieškovė dėl kojos piršto į gydymo įstaigą vyko net 11 kartų, pas minėtą gydytoją lankėsi keletą kartų, tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino sutikimą atitinkamo gydymo suteikimui. Draudimo bendrovė prašė teismo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir vadovautis atsiliepime išdėstytais motyvais.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymai ir paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovei A. J. 2015-04-18 buvo diagnozuotas kairės kojos pėdos, čiurnos, kulno srities nudegimas, skirti perrišimai, kurie buvo atlikti 2015-04-20 ir 2015-04-21; 2015-04-27 ieškovę apžiūrėjo gydytojas chirurgas V. M. K., skyrė kairės kojos tvarstį su pentanoliu. 2015-04-27 ieškovei gydytojas V. M. K. vietinėje nejautroje pašalino dešinės kojos pirmo piršto įaugusio nago kraštą. 2015-04-30 pirštas buvo perrirštas, žaizda gijo gerai. 2015-05-02 ir 2015-05-03 ieškovė kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad dešinės kojos I piršto rezekcinio nago pusėje nagas pūliuojantis, granuliacijos, paraudimas nuėjęs į pirštą. 2015-05-05 gydytojas V. M. K. vietinėje nejautroje pašalino visą nagą, nes nagas fliuktavo. Poliklinikoje žaizda perrišta 2015-05-06 ir 2015-05-07. Nuo 2015-05-12 iki 2015-07-12 ieškovė buvo gydoma Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos I skyriuje, galutinė diagnozė: dešinės pėdos I piršto kaulo pūlingas uždegimas, cukrinis diabetas II tipo, pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio. 2015-05-27 atlikta dešinės kojos I piršto distalinės falangos amputacija, po operacijos išsivystė odos kraštų nekrozė, atliktos nekrektomijos.
  1. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 7 p., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatidžiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

6Dėl informacijos suteikimo ir sutikimo, kad būtų atliekama konkreti chirurginė operacija

  1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtino Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašą, nustatantį bendruosius reikalavimus sutikimui, kuris išreiškiamas tam tikrais paciento veiksmais, sutikimui dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo, reikalavimus pasirenkant alternatyvų diagnostikos ar gydymo metodą. Sutikimo aprašo 9.1-9.12 punktuose numatyti reikalavimai sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai, tačiau pačią sutikimo formą tvirtina sveikatos priežiūros įstaigos vadovas (Sutikimo aprašo 2 p.). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 4 d.). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją.
  1. CK 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyti tokie patys, kaip ir išvardyti, reikalavimai dėl paciento teisės gauti informaciją. CK 6.729 str. nustato, jog pacientas negali būti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos priežiūra ar (ir) slauga prieš jo valią, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Įstatymai gali numatyti, atvejus, kai sveikatos priežiūrai atlikti yra būtinas paciento sutikimas.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis J., Z. R. v. Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos).
  1. Ieškovė A. J. procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji nesiskundė dėl įaugusio nago, neprašė gydytojo V. M. K. išoperuoti įaugusio nago, gydytojas jai nepaaiškino, kokia operacija bus atliekama, ji nedavė jokio sutikimo operuoti įaugusį nagą, nebuvo paaiškinta, kokių komplikacijų gali sukelti tokia chirurginė intervencija.
  1. Gydytojas V. M. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pacientei buvo pilnai paaiškinta gydymo taktika ir veiksmai, su kuriais pacientė sutiko. Taip pat nurodė negalintis prisiminti, ar ieškovė pasirašė sutikimą, kurio forma yra patvirtinta VšĮ Šiaulių centro poliklinikos vyriausiojo gydytojo 2010-09-20 įsakymu Nr. 46, ar toks sutikimas dėl didelio darbo krūvio nebuvo paimtas. Poliklinikos atstovai ir gydytojas nurodė, kad gali būti ir taip, kad sutikimas buvo gautas, tačiau neįklijuotas į ligos istoriją. Šiaulių centro poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai A. V. paaiškino, kad, jeigu nagrinėjamu atveju rašytinis pacientės sutikimas ir nebuvo gautas, tačiau buvo taikoma vietinė nejautra, pacientė suvokė, kas vyksta, pati leidosi operuojama; jeigu būtų atsisakiusi, būtų reikėję pasirašyti atsisakymą nuo gydymo.
  1. Nagrinėjamu atveju šalys iš esmės skirtingai aiškina informacijos apie planuojamą atlikti chirurginę intervenciją pateikimo aplinkybes, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei buvo išsamiai išaiškinta įaugusio nago šalinimo procedūros eiga, galimos pasekmės ir gydymo metodai. Pažymėtina tai, kad paciento sutikimas dėl jo gydymo laikytinas tinkamu, jeigu jis buvo tinkamai informuotas su gydymo metodikomis ir gydymosi pasirinkimo galimybėmis. Netinkamai įvykdžiusiam informavimo pareigą gydytojui gali atsirasti atsakomybė už dėl tokios pareigos nevykdymo ir paciento nepakankamo supratimo dėl taikomo gydymo poveikio jo sveikatai atsiradusią žalą net ir tais atvejais, jeigu atlikdamas medicinos procedūrą gydytojas veikė rūpestingai.
  1. Byloje rašytinis ieškovės sutikimas atlikti jai įaugusio nago šalinimo operaciją nėra pateiktas. Pati ieškovė ir gydytojas V. M. K. nurodė, jog iš anksto nago šalinimas nebuvo suplanuotas, nes ieškovė lankėsi pas chirurgą kitu tikslu - dėl kairės kojos perrišimo po nudeginimo. Nors gydytojas V. M. K. nurodo, kad visa informacija ieškovei buvo suteikta, tačiau iš ieškovės paaiškinimų ir to, jog ieškovė nepasirašė sutikimo operacijai, konstatuotina, jog ieškovei nebuvo suteikta visa reikiama informacija apie įaugusio nago šalinimo operaciją, jos galimas pasekmes ir komplikacijas. Be to, įaugusio nago šalinimo procedūrą buvo nuspręsta atlikti iš karto po ieškovės kreipimosi su prašymu pakonsultuoti dėl susidariusio prie nago odos darinio, todėl ieškovė neturėjo galimybės išreikšti abejonių dėl taikomo gydymo metodo ar su juo nesutikti, ji nežinojo gydymo rizikos ir negalėjo jos išvengti, atsisakydama vienokios ar kitokios paslaugos.
  1. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovė, kaip gydymo įstaiga, pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reikalavimus dėl informacijos pacientui suteikimo ir nesant raštiško jo sutikimo atliko įaugusio nago šalinimo operaciją (PTŽSAĮ 15 ir 17 str.). Gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdingai tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).
  1. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, įvertinamos ir aplinkybes, ar padaryti pažeidimai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą. Procesiniuose dokumentuose ir savo paaiškinimuose ieškovė A. J. nurodo, kad Šiaulių centro poliklinikos gydytojas V. M. K. klaidingai jai diagnozavo įaugusį nagą, nes prie abiejų kojų didžiųjų pirštų nago buvo tik odos dariniai, kurių neskaudėjo, jie praeidavo savaime, niekas negalėjo nurodyti, dėl ko jie susidaro. Ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad nebuvo jokių įaugusio nago simptomų, pirštas nebuvo patinęs, nebuvo paraudęs, jo neskaudėjo, todėl gydytojas neteisingai diagnozavo, jog tai įaugęs nagas. Mano, kad gydytojas neteisingai nustatė diagnozę.
  1. Trečiasis asmuo gydytojas V. M. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė A. J., atvykusi nudegintos kairės kojos perrišimui, 2015-04-28 parodė dešinės kojos I piršto įaugusį, supūliavusį nagą, buvo nustatyta įaugusio nago – landuonio diagnozė, vietinėje nejautroje pašalintas įaugusio nago kraštas su išaugusiomis granuliacijomis, 2015-05-05 vietinėje nejautroje buvo pašalintas visas nagas.
  1. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
  1. Byloje pateiktas LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-05-17 sprendimas, kuriuo komisija pareiškėjos A. J. prašymo atlyginti sveikatai padarytą žalą netenkino. Savo sprendime komisija nurodė, kad gydytojas chirurgas pokyčius A. J. dešinės pėdos piršto naginėje falangoje įvertino kaip įaugusį nagą, ambulatorinėje kortelėje yra įaugusio nago diagnozė, tik nėra atžymėti specifiniai įaugusiam nagui būdingi požymiai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 96/2016(01) išvadoje nurodyta, kad atsakyti, ar Šiaulių centro poliklinikos gydytojas V. M. K. 2015 m. balandžio mėnesį teisingai nustatė ieškovei pradinę ligos diagnozę – dešinės pėdos I –ojo piršto įaugusį nagą – nėra galimybės, nes gydytojas medicininiuose dokumentuose fiksuoja tik faktą, kad šalina dešinės pėdos I-ojo piršto įaugusį nagą, bet neaprašo specifinių, įaugusiam nagui būdingų požymių.
  1. Šiaulių centro poliklinikos atstovai remiasi jau minėta komisijos išvada ir nurodo, kad poliklinikoje taikyta įaugusio nago diagnostika ir gydymo metodika pasirinkta teisingai, didžiausią įtaką komplikacijoms po nago pašalinimo atsirasti turėjo cukrinis diabetas, jo sąlygota mikroangiopatija, polineuropatija, 2015-05-05 nagas pašalintas visiškai, nes buvo minkštųjų audinių fliuktacija, nagas trukdė susidrenuoti iš minkštųjų audinių uždegiminiam eksudatui, taktika pasirinkta teisingai, žala ieškovės sveikatai, teikiant paslaugas Šiaulių centro poliklinikoje, padaryta nebuvo.
  1. Liudytoja apklausta Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja G. O. nurodė, kad ieškovei atliko planinius perrišimus; remdamasi medicinine dokumentacija žino, kad operuotas pirštas buvo supūliavęs, ji paskyrė antibiotikus, rekomendavo tęsti perrišimus; pats įaugęs nagas yra pūlingas procesas, o chirurgija ir gretutinės ligos galėjo įtakoti infekcijos atsiradimą, patvirtino, kad įaugusio nago gydymas yra tik chirurginis.
  1. Liudytoju apklaustas gydytojas V. J. paaiškino, kad įaugusiam nagui paprastai taikomas chirurginis gydymas, nagrinėjamu atveju prasidėjo osteomielitas, taip pat paaiškėjo, kad pacientė serga daugeliu kitų gretutinių ligų, tačiau ir joms esant įaugęs nagas yra operuojamas; ieškovės nurodomus odos darinius prie nago galima būtų laikyti įaugusio nago pradžia, tačiau ne visuomet.
  1. Ekspertizės akto Nr. EDG 96/2016(01) išvadoje nurodyta, kad Šiaulių poliklinikoje A. J. atliktų chirurginių intervencijų atlikimo būdas, eiga, naudotos priemonės buvo tinkamos bei tinkamai taikyta pooperacinė priežiūra ir gydymas; dešinės pėdos pirmo piršto distalinės falangos amputaciją teko atlikti dėl infekcijos iš aplinkinių minkštųjų audinių vykstančio pūlingo uždegimo patekimo į kaulinį audinį, t.y. įvykus osteomielito komplikacijai ir toliau besitęsiančiam pūlingam procesui I-ame piršte, nepasiduodančiam skirtam adekvačiam bei tinkamam vietiniam (perrišimams) ir bendram organizmo gydymui,; minėtą komplikaciją ir tokį ilgalaikį gijimą galima būtų paaiškinti gretutinių ligų (cukrinis diabetas, podagra, aterosklerozė) įtaka, pažymi, kad nėra žinoma, kaip buvo prižiūrimas pūliuojantis pirštas nuo 2015-05-09 iki 2015-05-12, kai A. J. pati asmeniškai kreipėsi į ligoninę ir buvo stacionarizuota, netinkama trijų parų pūliuojančio piršto priežiūra taip pat galėjo įtakoti sunkesnės komplikacijos atsiradimą, lėmusią piršto distalinės falangos amputaciją. Ekspertai nurodė, kad Šiaulių centro poliklinikos darbuotojų netinkamų medicininiu požiūriu veiksmų nenustatyta.
  1. Nors Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nurodė, kad ieškovė nepatyrė žalos sveikatai, ši komisijos išvada neturi prejudicinės galios nagrinėjant bylą. Po įaugusio nago šalinimo operacijos, ieškovei kilo komplikacijos ir dėl jų gydymas užtruko gana ilgą laikotarpį. Ieškovė dėl skausmų ir pūliuojančio nago turėjo kreiptis į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, nuo 2015-05-12 iki 2015-07-12 ieškovė buvo gydoma Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos I skyriuje, 2015-05-27 atlikta dešinės kojos I piršto distalinės falangos amputacija, po operacijos išsivystė odos kraštų nekrozė, atliktos nekrektomijos.
  1. Nagrinėjamu atveju teismas nevertina įvykusios komplikacijos priežasčių medicininiu aspektu ir detaliai nepasisako, kokie veiksniai kokia dalimi sąlygojo komplikacijų atsiradimą. Nagrinėjant situaciją teisiniu aspektu ir sprendžiant dėl atsakovės Šiaulių centro poliklinikos bei gydytojo V. M. K. atliktų veiksmų priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, teismas įvertina tai, kad trečiasis asmuo, būdamas profesionalas, turėjo išsamiai ir aiškiai, ieškovei suprantama kalba ir terminais informuoti ir išaiškinti visas įaugusio nago šalinimo operacijos pasekmes, komplikacijas ir gydymo būdus, išaiškinti ieškovei visas susijusias rizikas, kad ieškovė galėtų apsispręsti dėl jai siūlomų procedūrų, tačiau byloje duomenų, kad gydytojas V. M. K. suteikė visą reikiamą informaciją ieškovei, nėra, todėl gydytojo veiksmai laikytini neatidumu, nerūpestingumu, nepakankamu profesinės pareigos atlikimu. Suteikus visą reikiamą informaciją, ieškovė būtų turėjusi galimybę apsispręsti ir galimai atidėti procedūrą, o to nepadarius, po nesėkmingos įaugusio nago šalinimo operacijos, ieškovė patyrė sveikatos pablogėjimą.
  1. Be to, ieškovės A. J. ambulatorinėje kortelėje gydytojas V. M. K. nepažymėjo specifinių įaugusiam nagui būdingų požymių (kurių buvimą ieškovė kategoriškai neigia), todėl nėra galima daryti pagrįstos išvados, kad Šiaulių centro poliklinikos gydytojas V. M. K. 2015 m. balandžio mėnesį teisingai nustatė ieškovei pradinę ligos diagnozę – dešinės pėdos I –ojo piršto įaugusį nagą.
  1. Teismas konstatuoja, kad gydymo paslaugos ieškovei buvo suteiktos nesilaikant gydytojo elgesio standartų: pacientė nepakankamai informuota, negautas jos sutikimas, todėl pacientė nepakankamai gerai suprato atliekamos procedūros pasekmes ir galimas komplikacijas. Nagrinėjamu atveju žala ieškovei pasireiškė tuo, kad nepateikus visos informacijos, ji neturėjo galimybės žinoti gydymo rizikos ir išvengti galimų komplikacijų, atsisakydama nuo tam tikro gydymo būdo.
  1. CK 6.283 str. nustato, jog jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, nėra įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
  1. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei 2015-04-28 buvo atliekama dešinės kojos pirmo piršto įaugusio nago krašto pašalinimo, o 2015-05-05 viso nago pašalinimo operacijos, nesant jos raštiško sutikimo, ji nebuvo tinkamai informuota apie galimas komplikacijas ir gydymo eigą. Po procedūrų kilo komplikacijos, dėl kurių ieškovė kentė fizinį skausmą, 2015-05-27 atlikta dešinės kojos I piršto distalinės falangos amputacija, ieškovė dėl to patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovė nuolat jaučia didelį skausmą, turi gerti nuskausminamuosius vaistus, negali kokybiškai pailsėti, tapo neįgali, neteko piršto, gali avėti tik specialiai parinktą avalynę; kadangi yra meno kolektyvų narė, jai tapo sunku dalyvauti pasirodymuose, negali avėti scenai skirtos avalynės, turi apriboti savo pomėgius. Įvertinęs visas išvardintas aplinkybes, remdamasis teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, teismas sprendžia, jog ieškovės neturtinei žalai atlyginti iš Šiaulių centro poliklinikos priteistina 2000 Eur suma. Teismo vertinimu, tokia suma neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  1. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 1223,81 Eur. Atsakovė šioje byloje yra viešoji įstaiga, tai reiškia, kad tai yra viešasis juridinis asmuo, kuris nesiekia naudos sau, jo tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 20 str. 1 d. tokia biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas ir finansuojama iš valstybės biudžeto, be to, atsakovės veiksmuose, dėl kurių atsirado žala, nėra piktybiškumo ir tyčios, todėl teismas, įvertinęs ginčo dalyko pobūdį, priteistos neturtinės žalos dydį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti atsakovę Šiaulių centro polikliniką nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

9Ieškinį tenkinti iš dalies.

10Priteisti ieškovei A. J. (a. k. ( - ) iš atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių centro poliklinikos (j. a. k. 145370959) 2000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

11Sprendimui įsiteisėjus, medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms įstaigoms.

12Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai