Byla e2-1108-798/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys V. M. ir G. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, kuria V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-449-826/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys V. M. ir G. M., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“. Nurodė, kad atsakovė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – VSDĮ) ir biudžeto taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų. Atsakovės skola 2016 m. vasario 26 d. duomenimis yra 21 460,64 Eur. Tai, kad atsakovė yra nemoki patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2-551-241/2016 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytos aplinkybės, kad atsakovės turto vertė siekia 101 858,00 Eur, o skolos – 144 050,00 Eur, ir išvada, kad įmonės turimo turto nepakanka skoloms padengti.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonė neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nurodytų nemokumo kriterijų, nes atsakovė ir jos savininkai turi turto, kurio vertė 2 290 560 Lt, o įsipareigojimų – 857 375,43 Lt, iš jų pradelsti įsipareigojimai sudaro 497 375,43 Lt. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodant turto vertę nėra įtrauktos kvotų vertės, apie kurias galima susižinoti registruose.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ ir administratore paskyrė S. Š..

7Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovė yra nemoki, kadangi jos pradelstos skolos (144 050 Eur), kurių dydis nustatytas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-551-241/2016 (B2-1064-513/2016) viršija atsakovės turto, kurio vertę atsakovė nurodo 101 858 Eur, vertę, be to atsakovė yra skolinga buvusiems darbuotojams neišmokėtą darbo užmokestį 31 8701,95 Eur.

8Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai į įmonės turto sudėtį įtraukia atsakovei nepriklausantį žvejybinį laivą ir tretiesiems asmenims priklausantį gyvenamąjį namą. Teismas sprendė, kad pateikti rašytiniai įrodymai apie ketinimą pasirašyti sutartį su UAB „Melnragės Molas“ nepatvirtina, kad atsakovė net ir gavusi 70 000,00 Eur yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, be to žvejybinis laivas atsakovei nepriklauso.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atsakovė V. M. gamybinė – komercinė firma „Stilma“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo iškelti bankroto bylą netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai vertina įmonės turtą, kadangi atsakovė, kaip individuali įmonė atsako ne tik įmonės bet ir sutuoktiniams priklausančiu turtu. Atsakovė ir jos savininkai turi turto už 2 290 560 Lt, todėl įmonė nėra nemoki ĮBĮ 2 str. 8 d. prasme.
  2. Teismas, priimdamas nutartį, nelaukė VSDFV Klaipėdos skyriaus komisijos atsakymo dėl atsakovės ieškovei pateikto taikos pasiūlymo.
  3. Siekiant padengti įsiskolinimą biudžetui 2016 m. kovo 7 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su UAB „Melnragės Molas“ dėl perleidžiamų pajėgumų (už 70 000 Eur) ir laivo (už 90 000 Eur) pardavimo. Atsakovė ketina su kreditoriais atsiskaityti per vienerius-dvejus metus, kas yra greičiau nei vidutinė bankroto proceso trukmė. Reali turto vertė ženkliai viršija įmonės įsipareigojimus, todėl jo pardavimas priverstine tvarka būtų nenaudingas patiems kreditoriams.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Klaipėdos skyrius prašo skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės pakartojo pareiškimo iškelti bankroto bylą argumentus bei sutiko su teismo išvadomis.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Pagal atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, šioje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įmonės turtą ir pagrįstai nustatė įmonės nemokumą.

15Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso nuostatos. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

16Apeliantė kartu su 2014-12-19 atsiliepimu į ieškinį pateikė turto sąrašą, kuriame nurodė, kad laivas LBB-1026, kurio vertė 690 000 Lt, priklauso G. M. (paveldėjimo teisė), žvejybinė įranga, kurios vertė 110 000 Lt, priklauso apeliantei, teisės į kW ir GT pajėgumus, kurių vertė 241 696 Lt, priklauso apeliantei, gyvenamasis namas, kurio vertė 800 000 Lt, priklauso V. M. ir G. M.. Apeliantė finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė nei teismui, nei yra teikusi juridinių asmenų registrui. Taigi pagal apeliantės pateikiamus duomenis, viso turto, kuris priklauso tik įmonei, vertė yra 101 858,2 Eur. Tokią pačią išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2-551-241/2016, nagrinėdamas V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ savininko V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ restruktūrizavimo bylą. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai į turto vertę neįtraukė įmonės savininkams priklausančio turto, tačiau su tokia apeliantės pozicija sutikti nėra pagrindo.

17Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo pareikštas pagal savo teisinę formą individualiai įmonei.

18Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnyje yra apibrėžtas įmonės turtas ir naudojimo veikloje (versle) prasmė. Reiškiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei yra nurodomi neįvykdyti įmonės įsipareigojimai, todėl jie turi būti lyginami su įmonės, o ne su savininko turtu, nes tik tokiu būdu galima nustatyti individualios įmonės kaip ūkio subjekto galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593/2014).

19ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad individualios įmonės savininkas privalo pateikti bankroto administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurį taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas pagal bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus. Tačiau ši norma gali būti taikoma tik po bankroto bylos iškėlimo, nes sietina su individualios įmonės atsakomybe pagal prievoles, bet ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Individualios įmonės savininko turtas laikomas neatskirtu nuo įmonės turto civilinės atsakomybės prasme. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis atsako už tokio juridinio asmens prievoles tuo atveju, kai nepakanka paties juridinio asmens turto (CK 2.50 str. 4 d.).

20Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl individualios įmonės mokumo ar nemokumo ir nustatant įmonės turtą bei pradelstus įsipareigojimus, įmonės bei jos savininko turtas bei turtinės prievolės turi būti atskirtos ir turi būti vertintinos tik pačios įmonės, kaip juridinio asmens, turto vertės santykis su pradelstais įsipareigojimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1103/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593/2014.)

21Remiantis aukščiau išdėstyta praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, vertindamas apeliantės turtą, į jo vertę neįtraukė įmonės savininkams priklausančio turto, nes individualios įmonės savininko (fizinio asmens) turtas yra atskiras ir buhalteriškai atskirtas nuo individualios įmonės (juridinio asmens) turto.

22Apeliantė taip pat teigia, kad pagal 2016 m. kovo 7 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Melnragės Molas“ dėl perleidžiamų pajėgumų (už 70 000 Eur) ir laivo LBB-1026 (už 90 000 Eur) pardavimo, ji galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties dėl laivo LBB-1026, sutartį sudarė ne apeliantė, o P. M., atstovaujantis G. M., taigi ir gautos lėšos priklausytų ne apeliantei. Be to, sutarties 8 p. numato, kad šalys pagrindinę sutartį stengsis pasirašyti iki 2016-03-31, tačiau nors net atskirasis skundas buvo pateiktas 2016-04-04, apeliantė jokių duomenų ar paaiškinimų apie tai, ar sutartis sudaryta, ar ne, nepateikė. Pagal byloje esančios 2016 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Melnragės Molas“ dėl perleidžiamų pajėgumų 2 punkte taip pat numatyta, kad pirkėjas apeliantei įsipareigoja sumokėti 70 000 Eur iki 2016-03-31, tačiau apeliantė jokių įrodymų apie šios sutarties įvykdymą nepateikė.

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad apeliantės finansinė padėtis nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo pasikeitė ar, kad ji yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

24Kaip matyti iš apeliantės kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų duomenų apie įmonės pradelstus mokėjimus, šie sudaro 144 049,88 Eur, šios teismo nustatytos aplinkybės apeliantė neginčijo, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė materialinės teisės nuostatas ir teismų praktiką, todėl pagrįstai konstatavo įmonės nemokumą ir iškėlė bankroto bylą. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės pagrįstą ir teisingą teismo nutartį.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Taigi, apeliantei įvykdžius pirkimo-pardavimo sutartis, gavus kitų lėšų ir pavykus atstatyti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonė neatitinka Įmonių... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi iškėlė bankroto... 7. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovė yra... 8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai į įmonės turto sudėtį... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atsakovė V. M. gamybinė – komercinė firma „Stilma“ atskiruoju skundu... 11. Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Klaipėdos skyrius prašo skundą... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas... 14. Pagal atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, šioje apeliacinėje byloje... 15. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau... 16. Apeliantė kartu su 2014-12-19 atsiliepimu į ieškinį pateikė turto... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo pareikštas... 18. Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnyje yra apibrėžtas įmonės turtas... 19. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad individualios įmonės... 20. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl individualios... 21. Remiantis aukščiau išdėstyta praktika, apeliacinės instancijos teismas... 22. Apeliantė taip pat teigia, kad pagal 2016 m. kovo 7 d. sudarytas... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad apeliantės... 24. Kaip matyti iš apeliantės kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1... 27. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą....