Byla e2-1312-464/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dukantas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3810-881/2015, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dukantas“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

5Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-01-30 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė atsakovui UAB „Dukantas“ iškelti bankroto bylą, taip pat uždrausti atsakovo vadovui 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad atsakovo skola valstybės biudžetui sudaro 30 228,14 Eur sumą, kurios išieškoti ne teismo tvarka nepavyko, todėl, tikėtina, jog UAB „Dukantas“ nemokus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015-04-16 nutartimi atsakovui UAB „Dukantas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

8Teismas nustatė, kad 2015-03-31 balanso duomenimis atsakovo turtas įvertintas 121 146 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 50 622 Eur. Pažymėjo, kad atsakovo teismui pateiktame kreditorių sąraše nėra nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai, tačiau atsakovas nurodė, jog pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 40 970,77 Eur. Minėto balanso duomenimis teismas taip pat nustatė, kad didžiąją dalį (119 464 Eur) atsakovo turimo turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos, kurios detalizuotos atsakovo 2015-03-31 debitorių sąraše. Iš viešai prieinamų duomenų apie UAB „Dukantas“ debitorius teismas nustatė, kad vienas iš jų, t. y. UAB „Elkoloras“, jau yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, kitas – UAB „Kužių agroįmonė“ – bankrutavęs, debitorius UAB „Aldamira“ daugiau kaip 24 mėnesius neteikia minėtam registrui metinės finansinės atskaitomybės duomenų ir neturi nei vieno darbuotojo, tuo tarpu debitorius UAB „Miardas“ 2014 m. balanso duomenimis taip pat galimai yra nemokus. Teismas nurodė, kad minėtų debitorių skolų atgavimo tikimybė yra menkai tikėtina, juolab kad atsakovas neteikė jokių duomenų ir apie atliktus veiksmus šioms skoloms atgauti, todėl jų neįtraukė į UAB „Dukantas“ turto masę. Realiai atsakovo disponuojamo turto vertę sudaro 2 223,74 Eur suma, kurią palyginęs su pradelstų bendrovės įsipareigojimų suma – 40 970,77 Eur, teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra faktiškai nemokus ir jam keltina bankroto byla.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „Dukantas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Dukantas“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismu 2013-05-02 nutartis c.b. Nr. 2-1389/2013), sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, akcentuojama, kad esminę reikšmę turi įmonės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykis. Tuo tarpu apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal 2015-03-31 balansą bendrovės turto vertė sudaro 121 146 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai, mokėtini per vienerius metus, tik 50 622 Eur, iš kurių pradelsta – 40 970, 77 Eur. Šie duomenys rodo, kad bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto nemokumo apibrėžimo.
  2. Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovo skolininkai yra nepajėgūs įvykdyti savo prievolių: nagrinėjamu atveju sprendžiamas atsakovo mokumo klausimas, o ne bendrovės skolininkų gebėjimas tinkamai vykdyti prievoles. Norėdamas įvertinti kitų ūkio subjektų finansinę padėtį ir jų mokumą, teismas turėjo inicijuoti atskiras bylas, rinkti įrodymus bei tirti šias aplinkybes. Aplinkybė, jog skolininkas neturi darbuotojų, nereiškia negalėjimo išsiieškoti skolos iš tokio debitoriaus. Skundžiamoje teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad debitorius UAB „Miardas“ turi turto, todėl nesuprantama, kodėl teismas konstatuoja šios skolos išieškojimo negalimumą.

11Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien ormaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė realų atsakovo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, taip siekdamas įvertinti įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
  2. Skųsdamas apygardos teismo nutartį, atsakovas formaliai remiasi balanso duomenimis, nepaminėdamas debitorių skolų atgavimo tikimybės, taip pat nėra duomenų apie galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, jo mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 30 228, 14 Eur, tuo tarpu atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu minėta mokestinė nepriemoka padidėjo ir šiuo metu sudaro 31 877, 87 Eur.
  3. Skolininkų gebėjimas įvykdyti debitorinius įsipareigojimus atsakovui yra svarbus požymis, padedantis nustatyti realią pastarojo galimybę atgauti skolas, todėl atsakovo teiginiai, kad debitorių skolų atgavimo klausimai yra atskiros bylos dalykas, nepagrįsti.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl apelianto mokumo ir jo ūkinės komercinės veiklos perspektyvų. Įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės normų ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei jomis įtvirtintų taisyklių pažeidimo nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

15Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

16Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Dukantas“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą iškėlė nustatęs apelianto įmonės nemokumą pagal pateiktus finansinius dokumentus už 2015 m. pirmąjį ketvirtį. Nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas grindžia argumentu dėl netinkamo 2015-03-31 balanso įvertinimo. Teigia, kad turimo turto (121 146, 00 Eur) ir pradelstų trumpalaikių įsipareigojimų (40 970, 77 Eur) santykis neatitinka įmonės nemokumo sąvokos, apibrėžtos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kad teismas be pagrindo vertino bendrovės debitorių pajėgumą įvykdyti prievoles ir padarė nepagrįstą išvadą šiuo klausimu. Nurodytų skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik tada, kuomet nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-12 nutartis c. b. Nr. 2-2186/2013). Kita vertus, klausimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne tik pagal teikiamo balanso duomenis, svarbu atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, juo labiau nagrinėjamu atveju, kai 2015-03-31 balanso duomenys apie UAB „Dukantas“ turto sudėtį pagrįstai leido teismui suabejoti įmonės pajėgumu padengti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Įvertinęs minėto balanso duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visą įmonės turtą (121 146 Eur) sudaro trumpalaikis turtas, kurio didžioji dalis – 119 464 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Kadangi į bylą duomenų apie minėtų skolų atgavimo perspektyvas ir dėl to atliktus veiksmus apeliantas neteikė, teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, savo iniciatyva analizavo didžiausių atsakovo debitorių (UAB „Aldamira“, UAB „Miardas“, UAB „Elkoloras“, UAB „Kužių agroįmonė“) finansinius pajėgumus įvykdyti skolinius įsipareigojimus (CPK 179 str. 2 d.). Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, paneigiančių teismo padarytas išvadas dėl menkai tikėtinos skolų atgavimo iš nurodytų debitorių galimybės. Vienintelis apelianto skundo argumentas dėl nepagrįstos teismo išvados, susijusios su skolos atgavimu iš debitoriaus UAB „Miardas“, yra grindžiamas netinkamu šios bendrovės finansinės padėties įvertinimu, neatsižvelgus į UAB „Miardas“ faktiškai turimą turtą, ką yra pripažinęs ir pats teismas. Atmetant šį argumentą, pažymėtina, kad apygardos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino nurodyto debitoriaus finansinę padėtį, reikšminga aplinkybe pripažinęs ne tik jo turimą turtą (128 072, 00 Eur), bet ir per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų apimtį (252 660 Eur), kurie, kaip matyti, viršija visą UAB „Miardas“ turtą beveik dvigubai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog skolos atgavimas ir iš šio apelianto debitoriaus bei, atitinkamai, šių piniginių lėšų grąžinimas į apelianto turto masę mažai tikėtinas.

17Aptarti skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog apeliantas iš esmės neturi realaus turto, dėl ko teismo išvada dėl jo turtinės padėties pagal ĮBĮ nuostatas įvertinimo (nemokumo nustatymo) apelianto nepaneigta.

18Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bankroto bylos iškėlimo apeliantui pagrįstumą, pažymi ir tai, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti ne tik esančių ir/ar būsimų kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus. Pavyzdžiui, delsimas atsiskaityti su kreditoriais gali nuolat didinti jau pradelstų įsiskolinimų apimtį ir taip dar labiau sunkinti jos finansinę padėtį. Nors nagrinėjamu atveju apelianto vadovas nesutinka su bankroto bylos UAB „Dukantas“ iškėlimu, deklaruodamas įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą, tačiau pagal Lietuvos teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad kreditoriai apeliantui yra iškėlę ne vieną bylą dėl skolų priteisimo, o 2013 m. jam jau buvo inicijuojama ir bankroto byla (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-4423-258/2013). Ieškovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat akcentuoja didėjančią apelianto įmonės skolą valstybės biudžetui. Šių duomenų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad apelianto mokumo situacija negerėja, ir bankroto bylos UAB „Dukantas“ iškėlimas labiau atitinka tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, kurių užtikrinimo svarbos negali paneigti bendrovės vadovo deklaruojamas noras ir toliau vykdyti veiklą. Bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai