Byla 2-1103/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, kuria išspręstas bankroto bylos atsakovui, I. V. personalinei įmonei, iškėlimo klausimas, civilinėje byloje Nr. B2-1501-553/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, kuria išspręstas bankroto bylos atsakovui, I. V. personalinei įmonei, iškėlimo klausimas, civilinėje byloje Nr. B2-1501-553/2013, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ kreipėsi į teismą prašydami iškelti I. V. personalinei įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Genora“.

5Ieškovas nurodė, jog turi 708,05 Lt dydžio reikalavimą atsakovui, kurio jis nepadengia nuo 2008 m., tai, ieškovo manymu, rodo įmonę turint finansinių sunkumų, kurie sudaro pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą.

6Atsakovas su reikalavimais nesutiko. Įmonės savininkė nurodė, jog įmonė veikia nuo 1999 m., 2007 m. savininkė nutarė plėsti veiklą ir paėmė kreditą, kas įtakojo jos finansinius sunkumus. Šiuo metu įmonėje dirba 3 asmenys, todėl įmonei iškėlus bankroto bylą, darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio netektų ne tik įmonės savininkė, bet ir jos darbuotojai. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog įmonė pagal sutartį su Lietuvos darbo birža, įdarbina ilgalaikius bedarbius bei tikisi ateityje stabilizuoti finansinę padėtį.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo atmetė.

9Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie įmonės turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus nustatė, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 51 287,84 Lt, o turto turima 101 477,80 Lt sumai. Todėl nors įmonės pradelsti įsipareigojimai (51 287,84 Lt) nežymiai viršija pusę įmonės turimo turto vertės (50 738,90 Lt), tačiau atsižvelgęs į tai, jog įmonė veiklą realiai vykdo, siekia stabilizuoti finansinę padėtį ir įsiskolinimų darbuotojams neturi, sprendė, jog pagrindo kelti įmonei bankroto bylą nėra.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo teisinės formos ir vertindamas įmonės pradelstus įsipareigojimus nenustatė atsakovo savininkės pradelstų įsipareigojimų sumos, kuri, apelianto teigimu, taip pat vertintina sprendžiant individualios įmonės nemokumą.

142. Nustatant įmonės turto vertę bei pradelstus įsipareigojimus, teismas rėmėsi tik atsakovo savininkės niekuo neapgrįstais teiginiais apie turimą turtą ir jo vertę, bei įsipareigojimų bankui vykdymo atidėjimą, nors privalėjo įsitikinti nurodomų teiginių pagrįstumu.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą I. V. personalinės įmonės savininkė prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16Atsiliepime į atskirąjį skundą įmonės savininkė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir išvadas padarė remiantis atsakovo pateikta informacija apie turimą turtą, jo vertę ir pradelstus įsipareigojimus, kuri parodo, jog įmonė nėra nemoki ir pagrindo kelti bankroto bylą nėra.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui - I. V. personalinei įmonei bankroto bylą. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus pagrindžiančius įmonės pradelstus įsipareigojimus ir turto vertę ir todėl nepagrįstai sprendė jog įmonei nėra pagrindo kelti bankroto bylos.

19Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas įmonės (ne)mokumo klausimą vadovavosi įmonės savininkės pateiktais duomenimis, kuriuose apelianto teigimu neatsispindi tikroji įmonės turto vertė bei pradelstų įsipareigojimų sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog individualios įmonės, dėl joms taikomų supaprastintų reikalavimų buhalterinei apskaitai, neprivalo vesti įmonės pelno nuostolių atskaitos bei balanso. Šiuose finansiniuose dokumentuose pateikiamus duomenis atstoja individualios įmonės metinės pelno mokesčių deklaracijos bei atskaitos apie įmonės turtą, jo vertę bei kreditorių sąrašus. Nagrinėjamu atveju įmonės savininkė teismui minėtus duomenis pateikė, teismas sprendė, kad jie yra pakankami keliamam klausimui išnagrinėti, o apeliantas teiginių bei įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nurodytus duomenis, nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis, o apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

21Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas įmonės pradelstas skolas nepagrįstai į jas neįtraukė ir įmonės savininkės, kaip fizinio asmens, įsipareigojimų. Teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl individualios įmonės mokumo ar nemokumo ir nustatant įmonės turtą bei pradelstus įsipareigojimus, įmonės bei jos savininko turtas bei turtinės prievolės turi būti atskirtos ir nagrinėjamu atveju vertintinos tik pačios įmonės, kaip juridinio asmens turto vertės santykis su pradelstais įsipareigojimas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims yra taikomas tik jau po bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes yra sietinas su įmonės atsakomybe pagal prievoles, o ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo jai klausimą.

22Pasisakydamas dėl individualios įmonės ir jos savininko turto atskyrimo, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo, teismas nurodo jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, AB DNB bankas suteikė informaciją, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, įmonės nurodytas 170 000 Lt dydžio įsipareigojimas bankui yra ne įmonės, bet jos savininkės asmeninis įsipareigojimas. Individualios įmonės savininkas turi teisę perduoti asmeninį turtą į įmonės balansą. Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, minėtas įsipareigojimas, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, neturi būti traukiamas į įmonės pradelstų įsipareigojimų masę. Paaiškėjus šiems duomenims laikytina, jog įmonės per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai, kurie yra pradelsti, sudaro 21 593,32 Lt (708,05 Lt UAB „Reikalavimas.LT“ reikalavimas, 12 175,05 Lt VSDFV reikalavimas, 1 055,58 Lt VMI reikalavimas ir 7 654,64 Lt dydžio UAB „Širvintų šiluma“ reikalavimas). Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta įmonės turto, būtent buto, esančio ( - ), verte (nutartimi nurodyta vertė 90 000 Lt) ir teigia, jog šiuo metu minėtas turtas turi būti įkainotas tik 44 800 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog netgi pritarus apelianto pozicijai ir vertinant jog minėtas įmonės turtas turi būti įkainotas 44 800 Lt, tai nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki. Pirmosios instancijos teismo nustatyta individualios įmonės kito (neilgalaikio) turto vertė – 6 850 Lt (jos apeliantas neginčija), ilgalaikis materialus turtas apelianto teigimu sudaro 44 800 Lt, todėl viso įmonės turto vertė – 51 650 Lt. Akivaizdu, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai (21 593,32 Lt) neviršija pusės įmonės turto vertės (25 825 Lt), todėl pagrindo kelti įmonei bankroto bylą, nėra.

23I. V. personalinė įmonė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jos patirtas atstovavimo išlaidas. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 363 Lt dydžio išlaidas už suteiktas atstovavimo paslaugas (b.l. 197-198). Teismas konstatuoja, kad atsakovo patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, neviršija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos, todėl teismas sprendžia, kad iš apelianto atsakovui priteistinos 363 Lt dydžio išlaidos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti (CPK 79 str., 93 str.)

24Remdamasi nurodytais argumentais ir išvadomis, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl atsakovo mokumo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teismas taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

25Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Priteisti iš UAB „Reikalavimas.LT“, į.k. 302642184, atsakovo I. V. personalinei įmonei, į.k. 178309344, 363 Lt (trijų šimtų šešiasdešimt trijų litų) dydžio išlaidas už suteiktą teisinė pagalbą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ kreipėsi į teismą prašydami iškelti I.... 5. Ieškovas nurodė, jog turi 708,05 Lt dydžio reikalavimą atsakovui, kurio jis... 6. Atsakovas su reikalavimais nesutiko. Įmonės savininkė nurodė, jog įmonė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą... 9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ prašo Vilniaus apygardos... 12. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo teisinės formos ir... 14. 2. Nustatant įmonės turto vertę bei pradelstus įsipareigojimus, teismas... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą I. V. personalinės įmonės savininkė... 16. Atsiliepime į atskirąjį skundą įmonės savininkė nurodo, jog pirmosios... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 19. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje.... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas įmonės... 21. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas... 22. Pasisakydamas dėl individualios įmonės ir jos savininko turto atskyrimo,... 23. I. V. personalinė įmonė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti... 24. Remdamasi nurodytais argumentais ir išvadomis, teismas sprendžia, kad... 25. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 26. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.... 27. Priteisti iš UAB „Reikalavimas.LT“, į.k. 302642184, atsakovo I. V....