Byla 2A-1417-259/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Imber“, uždarajai akcinei bendrovei „Imdo“, V. V., trečiajam asmeniui J. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Imber“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MDJ“, trečiajam asmeniui M. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „MDJ“ prašė pripažinti negaliojančiais ab initio: 2012 m. spalio 19 d. susitarimą dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 nutraukimo, 2015 m. birželio 29 d. nuomos sutartį, 2015 m. birželio 29 d. priėmimo-perdavimo aktą, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuomos sutartį ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo-perdavimo aktą bei priteisti iš trečiojo asmens J. Č. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Imber“ sudarė nuomos sutartį Nr. 09/05 (toliau – Sutartis1), pagal kurią UAB „Imber“ išnuomojo ieškovei Sutarties1 1 punkte nurodytas negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), 10 metų terminui. Patalpos perduotos priėmimo-perdavimo aktu. 2012 m. spalio 19 d. ieškovė, atstovaujama vienintelio akcininko Z. Č., nenaudingomis sąlygomis pasirašė susitarimą dėl Sutarties1 nutraukimo (toliau – Susitarimas). Ieškovės teigimu, Z. Č. parašą išgavo J. Č., jį įtikindama, pasinaudodama jo sunkia psichinės sveikatos būkle, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų kontroliuoti. Susitarimas yra ginčijamas, todėl ieškovė toliau valdo ir naudoja patalpas, jas subnuomodama tretiesiems asmenims, t. y. patalpų nėra grąžinusi atsakovei UAB „Imber“. Nežiūrint to, 2015 m. birželio 29 d. atsakovė UAB „Imber“ sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis2) su atsakovu V. V., pagal kurią tariamai išnuomojo jam Sutartyje1 nurodytas patalpas, ir sudarė 2015 m. birželio 29 d. šių patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovas V. V. 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis3) su atsakove UAB „Imdo“, pagal kurią tariamai pernuomojo jam Sutartyje1 nurodytas patalpas, ir tariamai jas perdavė, sudarant 2015 m. rugpjūčio 27 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktą. UAB „Imdo“ pradėjo reikšti pretenzijas ieškovės subnuomininkams dėl patalpų atlaisvinimo. Susitarimas dėl Sutarties1 nutraukimo laikytinas nepasirašytu vienos iš šalių, todėl pripažintinas negaliojančiu LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindais. Susitarimo pasirašymo metu ieškovės direktoriaus pareigas ėjo A. Š., todėl tik jis vienas turėjo teisę sudaryti (nutraukti) sandorius ieškovės vardu arba įgalioti kitus asmenis sudaryti (nutraukti) sandorius ieškovės vardu. Akcininkas Z. Č. nebuvo įgaliotas ieškovės direktoriaus ir neturėjo teisės veikti ieškovės vardu. Jo pasirašymą ieškovės vardu nulėmė psichinės sveikatos būklė, dėl kurios jis nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Sutartis2 ir Sutartis3 pripažintinos niekinėmis ab initio, nes Sutartis1 nėra pasibaigusi, atsakovė UAB „Imber“ nėra susigrąžinusi patalpų, dėl to negalėjo jų išnuomoti V. V., o šis – pernuomoti.
  2. Atsakovė UAB „Imber“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančiais 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 (Sutartį1) ir priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1, sudarytus tarp UAB „Imber“ ir UAB „MDJ“, kuria UAB „Imber“ patalpos, esančios adresu ( - ), buvo išnuomotos UAB „MDJ“. Nurodė, kad ginčijama nuomos sutartis ir aktas yra niekiniai sandoriai, ir turi būti pripažinti negaliojančiais tokiais pagrindais: CK 1.91 straipsnio 1 dalis - sandoris sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi teismo tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį; CK 1.86 straipsnio 1 dalis - dėl akių sudarytas sandoris negalioja; CK 1.81 straipsnio 1 dalis - viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja; CK 2.135 straipsnio 1 ir 2 dalys - jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Nurodė, kad sandorių sudarymo dieną UAB „Imber" direktorius piktavališkai susitarė su atsakove UAB „MDJ" dėl patalpų išnuomojimo; UAB „Imber“ atstovas vienu metu buvo ir UAB „MDJ“ atstovas - direktorius. M. Č., atstovaudamas UAB „Imber", išnuomojo patalpas kitai savo kontroliuojamai bendrovei, siekdamas vienintelio tikslo - išsaugoti UAB „Imber" priklausančių patalpų kontrolę ir valdymą bei gauti iš jų pajamas. Nuomos sutartis yra galimai pasirašyta ne 2011 m. rugsėjo 5d., o 2012 m. balandžio 19 d., t. y. tada, kai M. Č. nebuvo direktoriumi, taigi, sutartis yra suklastota, nurodant neteisingą jos surašymo datą. Sandorio klastojimas yra nusikaltimas, numatytas LR BK 300 straipsnyje. Kai sandoris sudarytas kaip nusikaltimo padarymo pasekmė ar kai sandoris yra nusikaltimo dalykas, tai jis yra niekinis ir negalioja dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Asmuo tuo pat metu negali būti abiejų šalių atstovu. UAB „Imber“ atstovas M. Č. sudarė UAB „Imber“ interesams prieštaraujančią nuomos sutartį, o UAB „MDJ" apie tokį interesų konfliktą žinojo, nes abiejų šalių atstovu buvo vienas ir tas pats asmuo – M. Č.. Nuomos sutartyje nustatytos 2, 3.2.1, 3.9, 3.1, 7 punktų sąlygos buvo nesąžiningos. UAB „Imber“ neturėjo tikslo išnuomoti patalpų bendrovei UAB „MDJ“, o tokį tikslą turėjo tik M. Č.. Sutartis1 pasirašyta ankstesne data, todėl yra suklastota. UAB „MDJ“ laikytina nesąžininga sandorio šalimi, kadangi jai negalėjo būti nežinoma apie sandorio ydingumą, kad tėvas Z. Č. ir sūnus M. Č. veikia išvien, kad yra neprotingai maža ir neatitinka rinkos kainų nuomos kaina, yra šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 ir priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1, sudarytus tarp uždarosios akcinės bendrovės „Imber“ ir uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Imber“ nuosavybės teise priklausė patalpos, esančios adresu ( - ), kurias ji už tam tikrą mokestį buvo išnuomojusi nuomininkams pagal nuomos sutartis. 2009 metais J. Č. įsigijus UAB „Imber“ akcijas, jos sutuoktinis –M. Č., būdamas UAB „Imber“ vadovu, nepateikė VĮ Registrų centrui naujo akcininkų sąrašo. Kilus nesutarimams dėl dalyvavimo UAB „Imber“ veikloje, M. Č. nutarė įsteigti kitą bendrovę, jis buvo UAB „MDJ“ įsteigimo iniciatorius, vadovavo bendrovei ir turėjo tikslą perkelti UAB „Imber“ valdymą ir išnuomoti visą atsakovės turimą turtą, o to siekdamas įtikino savo tėvą Z. Č. pasirašyti Sutartį1. Teismas nustatė, kad Sutarties1 sudarymo metu abiejų sutarties šalių vadovu (direktoriumi) buvo trečiasis asmuo M. Č.. Ginčijamą sutartį ieškovės vardu pasirašė vienintelis akcininkas Z. Č., o atsakovės vardu - direktorius M. Č.. Vėlesni ieškovės UAB „MDJ“, atstovaujamos direktoriaus M. Č., veiksmai patvirtina, jog siekis perimti iš atsakovės UAB „Imber“ jos gaunamas pajamas buvo įgyvendintas naudojantis Sutarties1 sudarymu: atsakovės UAB „Imber“ sutartys su nuomininkais buvo nutrauktos ir su tais pačiais nuomininkais sudarytos naujos sutartys – subnuomos, iš kurių pajamas turėjo gauti ieškovė UAB „MDJ“.
  3. Teismo vertinimu, ginčijamu sandoriu buvo siekiama sukelti teisines pasekmes. Sandorio šalių valia buvo išreikšta per jų atstovus, kurie pasirašė Sutartį1. Teismas nustatė, kad M. Č., atstovavęs atsakovę, ir jo tėvas Z. Č., atstovavęs ieškovę, išreiškė valią perimti atsakovei priklausančių patalpų valdymą nuomos pagrindais tikslu subnuomoti patalpas ir šitokiu būdu ieškovei sudaryti pagrindą gauti pajamas. Realiai po Sutarties1 sudarymo atsirado teisinės pasekmės – ieškovė tapo patalpų valdytoja ir išnuomojo patalpas kitiems asmenims – subnuomininkams. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytas teisinių santykių kvalifikavimas, vertinant Sutartį1, kaip tariamą sandorį, yra neteisingas ir tokį ieškinio pagrindą laikė nepagrįstu jokiais byloje esančiais įrodymais.
  4. Teismas nurodė, kad abiejų šalių atstovai yra artimi vienas kitam (tėvas ir sūnus) ir veikė vieningai, siekdami bendro tikslo, todėl padarė išvadą, jog sudarant Sutartį1 šalių atstovai veikė tyčia, siekdami naudos ieškovei UAB „MDJ“ atsakovės UAB „Imber“ sąskaita. Teismas vertino, kad tokie UAB „Imber“ atstovo M. Č. veiksmai – Sutarties1 pasirašymas, kenkė atstovaujamojo interesams, todėl 2011m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartį Nr. 09/05 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 pripažino negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) kaip sudarytus dėl piktavališko šalių susitarimo (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 2.135 straipsnio 1 dalis).
  5. Teismas, konstatavus šalių piktavališką susitarimą ir pripažinęs Sutartį1 dėl to negaliojant ab initio (nuo sudarymo momento), sprendė, kad nėra tikslinga spręsti dėl tokios sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.
  6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. spalio 19 d. susitarimą kaip pasirašytą neįgalioto asmens, nustatė, kad 2012 m. spalio 19 d. UAB „MDJ“ vienintelio akcininko sprendimu Z. Č. įgaliojo save sudaryti su atsakove Susitarimą dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 nutraukimo. Susitarime nurodyta, kad Z. Č. atstovauja UAB „MDJ“ kaip vienintelis akcininkas, veikdamas pagal įstatus ir remdamasis vienintelio akcininko sprendimu (t. 1, b. l. 16-17). Ieškovei nepateikus duomenų, jog 2012 m. spalio 19 d. UAB „MDJ“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo Z. Č. įgaliojo save sudaryti su atsakove Susitarimą dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 nutraukimo, yra pripažintas negaliojančiu (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalis), teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog Susitarimas pasirašytas neįgalioto asmens.
  7. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. spalio 19 d. susitarimą CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas pažymėjo, kad byloje yra ginčijamas ieškovės ir atsakovės sudarytas Susitarimas, t. y. juridinių asmenų sudarytas sandoris. Ieškinį dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu pareiškė juridinis asmuo – UAB „MDJ“, atstovaujamas direktoriaus M. Č.. Teismas nurodė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, atstovaujamas ne sudariusio sandorį, o kito asmens, todėl sprendė, kad ginčui netaikytina teisės norma, reguliuojanti išimtinai tik fizinio asmens, sudariusio sandorį, teisinius santykius.
  8. Ieškovės teiginius, kad Susitarimą pasirašiusiam ieškovės atstovui Z. Č. buvo padaryta įtaka, kad jis buvo įtikintas pasirašyti Susitarimą, pasinaudojant jo psichine liga ir nesugebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, ieškovė konkrečiai nesuformulavo ir nepateikė paaiškinimų, kaip ir kokiu būdu buvo įtikintas Z. Č. pasirašyti Susitarimą, ar tai atitiko jo atstovaujamo asmens valią. Teismas sprendė, kad ieškovė remiasi prielaidomis dėl Z. Č. padaryto poveikio, jo valios susiformavimo ydingumo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 1 d. M. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl jo tėvo Z. Č. pripažinimo neveiksniu. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu M. Č. tėvas Z. Č. buvo pripažintas neveiksniu. Įvertinęs 2013 m. gegužės 30 d. – 2013 m. liepos 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-68/2013 įrodomąją reikšmę šioje byloje nustatytinoms aplinkybėms, teismas pripažino, kad šiuo aktu nebuvo nustatytas Z. Č. negalėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2012 m. spalio 19 d. Susitarimo pasirašymo metu ir akte nėra duomenų apie pasinaudojimą Z. Č. sveikatos būkle, poveikį jo valiai pasirašant Susitarimą. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja prašomas pripažinti negaliojančiu šalių sudarytas Susitarimas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškinį dėl 2012 spalio 19 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu atmetė (CPK 178, 185 str.).
  9. Iš bylos faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad prieš teismui išsprendžiant ginčą dėl Sutarties1 pripažinimo negaliojančia ab initio, tarp tų pačių šalių buvo sudarytas kitas sandoris – Susitarimas, kuriuo atsakovei UAB „Imber“ buvo sugrąžintas turtas, perleistas ieškovei pagal Sutartį1, o ieškovė Susitarime pripažino, kad pinigų pagal Sutartį1 nebuvo sumokėjusi. Esant tokiam Susitarimui ir jį įgyvendinus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo Sutartį1 pripažinus negaliojančia ab initio taikyti restitucijos, nes ji faktiškai jau įvyko pagal Susitarimą.
  10. Ieškinio reikalavimus dėl 2015 m. birželio 29 d. (Sutartis2) ir 2015 m. rugpjūčio 27d. (Sutartis3) nuomos sutarčių bei 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais teismas taip pat atmetė kaip neįrodytus. Nurodė, kad teismas pripažino Sutartį1 negaliojančia ab initio, todėl ji nei vienai iš šalių negalėjo sukelti teisėtų padarinių. Remiantis Sutartimi1 ieškovė UAB „MDJ“ netapo teisėta patalpų nuomininke ir neįgijo teisėtos valdymo teisės. Šalims sudarius Susitarimą ir jį įvykdžius, tai, ką ieškovė buvo gavusi nuginčyto sandorio vykdymo metu, sugrąžino. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad Susitarimas buvo įregistruotas 2012 m. spalio 30 d., o įrašas apie Sutartį1 anuliuotas. Atsakovė UAB „Imber“ savo turimas patalpas išnuomojo atsakovui V. V., sudarydama Sutartį2, būdama teisėta šio turto valdytoja, nesant tuo metu jokiems turto suvaržymams. Atsakovas V. V. sudarė Sutartį3 su atsakove UAB „Imdo“, pasinaudodamas jam suteikta teise subnuomoti patalpas, taip pat nesant įregistruotiems turto suvaržymams.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo M. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma aplinkybė, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-34-317/2016, kurioje M. Č. buvo kaltinimas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 304 str. l d. Šios bylos kaltinamajame akte pirmajame epizode M. Č. kaltinamas tuo, jog jis, „būdamas UAB „Imber“< (įmonės rekvizitai)...> direktoriumi (laikotarpiu nuo 2003-12-19 iki 2011-09-12, nuo 2011-09-26 iki 2011-12-02 ir nuo 2011-12-22 iki 2012-04-03), sudarydamas su savo neoficialiai valdoma įmone <...( įmonės rekvizitai) ...> , kurios akcininku buvo jo tėvas Z. Č., nuosavybės teises valdytų pastatų ir statinių, esančių ( - ), nuostolingą ir nepalankiomis nuomos sąlygomis, priklausančių patalpų nuomos sutartį, taip palikdamas UAB „Imber“ be pajamų šaltinio, po ko laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2013-05-07, jis (M. Č.) neoficialiai valdantis UAB „MDJ“ , nuomos sutartimis šias patalpas pernuomojo kitoms įmonėms už kelis kartus didesnę kainą kaip kad UAB „MDJ“ išsinuomojo iš UAB „Imber“ ir gavo iš kitų įmonių viso 123 775,01 Lt daugiau pajamų...>. <..2012-03-30 jis (M. Č.) neoficialiai valdantis UAB „MDJ“, tačiau oficialiai jokiose pareigose nedirbantis, pastatus ir statinius, esančius adresu ( - ), pernuomojo (toliau eina įmonių sąrašas)..., iš kurių UAB „MDJ“ už 2012 m. balandžio, birželio-gruodžio mėnesių nuomą gavo viso 126 375,52 Lt, kai tuo tarpu UAB „Imber“ apskaičiuotas nuomos mokestis buvo 6 478,04 Lt (3 239,02 x 2 Lt) per mėnesį, t. y. per 8 mėnesius - 51 824,32 Lt. todėl UAB „Imber “ už jai nuosavybės teise priklausantį turtą mažiau gavo 74 551,20 Lt pajamų...> ... Šiais savo veiksmais M. Č. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d.“. Baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikančios pusės rinktų įrodymus ir jų pagrindu reikštų kaltinimus, tarp kurių yra šios civilinės bylos ginčo objektas – 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir pripažinus šią sutartį negaliojančia, atsiranda tam tikros teisinės pasekmės ir prokuratūrai grąžintoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Atsiras du teisiniai vertinimai - šios bylos sprendimas ir specialisto išvada, kaltinamasis aktas bei nuosprendis (jeigu byla pasieks teismą). UAB „MDJ“ atstovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 ir 4 punktų pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė. Apelianto nuomone, šių procesinės teisės normų netaikymas lėmė ydingo sprendimo priėmimą, o jo teisinės pasekmės atsiras ir ikiteisminiame tyrime.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Imber“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nebuvo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti pagrindai stabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti M. Č.. Pirma, ši civilinė byla nėra susijusi su Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. 1- 34-317/2016. Baudžiamojoje byloje nagrinėjamas klausimas dėl nusikalstamų veikų bei baudžiamosios atsakomybės M. Č. taikymo/netaikymo. Civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Taigi baudžiamosios ir civilinės bylos nagrinėjimo dalykai bei teisinės aplinkybės yra skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios. Tuo atveju, jeigu M. Č. būtų pripažintas kaltu arba išteisintas baudžiamojoje byloje, tai niekaip neįtakotų šios civilinės bylos rezultatų ir atvirkščiai. Civilinėje byloje šalys pateikė ir teismas išanalizavo pakankamai įrodymų bei visus teisiškai reikšmingus faktus teismas nustatė pats, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Antra, bylos sustabdymas pažeistų CPK 2, 7, 72 straipsniuose nustatytus civilinio proceso tikslus bei proporcingumo, lygiateisiškumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Apeliaciniu skundu neginčijami skundžiamo sprendimo motyvai ir išvados. Tai patvirtina faktą, jog skundžiamu sprendimu buvo tinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, tinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, tinkamai nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nenukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti pagrįstą skundžiamą sprendimą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo argumentus.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalyje, CK 1.81 straipsnio 1 dalyje, CK 1.86 straipsnio 1 dalyje, CK 1.89 straipsnio 1 dalyje, CK 1.91 straipsnio 1 dalyje ir CK 2.135 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodomais pagrindais.
  3. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2011 m. rugsėjo 5 d. ieškovė UAB „MDJ“ ir atsakovė UAB „Imber“ sudarė nuomos sutartį Nr. 09/05 (toliau – Sutartis1), pagal kurią UAB „Imber“ išnuomojo ieškovei nuomos Sutarties pirmame punkte nurodytas negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), 10 metų terminui (1 t. b. l. 10-13). Nustatyta, kad 2012 m. spalio 19 d. ieškovė UAB „MDJ“ ir atsakovė UAB „Imber“ sudarė susitarimą dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 nutraukimo (1 t. b. l. 16, 17). 2015 m. birželio 29 d. UAB „Imber“ sudarė nuomos sutartį, kuria išnuomojo V. V. negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (2 t. b. l. 94-108). Patalpos buvo perduotos tos pačios dienos priėmimo perdavimo aktu (2 t. b. l. 109-110). V. V. ir UAB „Imdo“ 2015 m. rugsėjo 27 d. sudarė nuomos sutartį, kuria išnuomojo bendrovei „Imdo“ negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (2 t. b. l. 111-121). Patalpos buvo perduotos tos pačios dienos priėmimo perdavimo aktu (2 t. b. l. 122-123).
  4. Ieškovė UAB „MDJ“ pareiškė byloje ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento): 2012 m. spalio 19 d. susitarimą dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 nutraukimo, 2015 m. birželio 29 d. nuomos sutartį, 2015 m. birželio 29 d. priėmimo-perdavimo aktą, 2015 m. rugsėjo 27 d. nuomos sutartį ir 2015 m. rugsėjo 27 d. priėmimo-perdavimo aktą (1 t. b. l. 3-5, 2 t. b. l. 19-23). Atsakovė UAB „Imber“ pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančiais 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 ir tos pačios dienos priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1, sudarytus tarp UAB „Imber“ ir UAB „MDJ“.
  5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 ir priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1, sudarytus tarp uždarosios akcinės bendrovės „Imber“ ir uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“. Teismas minėtu sprendimu ieškinio reikalavimus dėl 2012 m. spalio 19 d. susitarimo dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 nutraukimo, 2015 m. birželio 29 d. nuomos sutarties, 2015 m. birželio 29 d. priėmimo-perdavimo akto, 2015 m. rugsėjo 27 d. nuomos sutarties ir 2015 m. rugsėjo 27 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais atmetė kaip nepagrįstus neįrodytus. Nurodė, kad teismui pripažinus 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos Sutartį negaliojančia ab initio, ji nei vienai iš šalių negalėjo sukelti teisėtų padarinių.
  6. Apeliaciniu skundu apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tais argumentais, jog teismas privalėjo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą tuo faktiniu pagrindu, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-34-317/2016, kurioje apeliantas M. Č. buvo kaltinimas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 304 straipsnio l dalyje. Apeliantas nurodo, kad veikos, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, yra susiję su civilinėje byloje ginčo dalyko 2011 m. rugsėjo 5d. nuomos sutarties sudarymu ir jos vykdymu. Šios aplinkybės sudarė privalomą teisinį pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 3 ir 4 punktai). Apelianto manymu, teismas dėl skunde nurodytų motyvų ginčą išsprendė neteisingai, priėmė ydingą teismo sprendimą
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.
  8. Teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005), kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).
  9. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006 ir kt.) CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008, 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-/2016).
  10. CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.
  11. Pažymėtina, kad teismai privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai procesą sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).
  12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šiuo metu atsakovo atžvilgiu jokia baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme nėra nagrinėjama. Apeliaciniame skunde minima baudžiamoji byla Nr. 1-34-317/2016, kurioje M. Č. buvo kaltinimas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 304 straipsnio l dalyje, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi perduota prokurorui ikiteisminį tyrimą papildyti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kadangi jokia baudžiamoji byla, kurioje kaltinamuoju būtų įvardytas M. Č. teisme nėra nagrinėjama, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas neturėjo privalomojo teisinio pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.
  13. Apeliantas, tiek sprendžiant civilinės bylos sustabdymo klausimą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, nenurodė jokių konkrečių ir reikšmingų šiai bylai aplinkybių, kurios galėtų būti nustatytos išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu, o ne šios bylos nagrinėjimo metu civilinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą, t. y. pagrįstai nutarė, jog pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą nebuvo.
  14. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu apeliantas baudžiamojoje byloje bus nuteistas ar išteisintas ir baudžiamoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, jis turį įstatymo įvirtintą galimybę pateikti prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje (CPK 366 straipsnio 2 punktas).
  15. Vadovaujantis tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
  16. Kadangi apeliaciniu skundu neginčijami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir jame padarytos išvados, teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl teismo sprendimo esmės plačiau nepasisako.
  17. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 17,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 96 straipsnis).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti valstybei iš M. Č. (a. k. ( - ) 17,76 Eur turėtų išlaidų byloje procesiniams dokumentams įteikti.

14Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai