Byla 3K-3-603/2013
Dėl nuomos mokesčio dalies priteisimo, trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybė

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Miesto energija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui UAB ,,Miesto energija“ dėl nuomos mokesčio dalies priteisimo, trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Ukmergės šiluma“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Miesto energija“ 126 024,57 Lt nuomos mokesčio, 3253,04 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2009 m. liepos 8 d., procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2000 m. gruodžio 20 d. Ukmergės rajono savivaldybė, UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ (tuo metu – UAB „Ukmergės energija“) sudarė SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį (toliau – Modernizavimo sutartis), kurios 5.1 punktu atsakovas (nuomininkas) įsipareigojo sudaryti turto nuomos sutartis su ieškovu, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ (nuomotojais). Sutarties 4.4.2 punkte nustatyta, kad atsakovo pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį atsiras įvykus sutartyje nurodytam įvykiui, t. y. savivaldybei visiškai atsiskaičius su nuomotojais.

5Atsakovas ir ieškovas 2001 m. sausio 2 d. sudarė turto nuomos sutartį (toliau – Turto nuomos sutartis). Atsakovo mokamą nuomos mokestį pagal sutarties 5.2 punktą sudarė: 1) ilgalaikės paskolos grąžinimas (ir palūkanos) pagal Finansų ministerijos paskolos sutartį su ieškovu; 2) eksploatuojamo ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas; 3) nekilnojamojo turto mokestis; 4) nuomotojo administracinės sąnaudos; 5) žemės nuomos mokestis; 6) kelių mokestis.

62002 m. gruodžio 31 d. šalys pasirašė susitarimą dėl Turto nuomos sutarties dalinio papildymo bei pakeitimo (toliau – Susitarimas Nr. 2), kuriuo nekilnojamojo turto mokestis kaip nuomos mokesčio dalis buvo pavadintas Mokesčiu Nr. 3. Ieškovas atsakovui turto nuomos mokestį iki 2008 m. balandžio 1 d. skaičiavo neįtraukdamas nekilnojamojo turto mokesčio.

7Ukmergės rajono savivaldybė 2008 m. balandžio 1 d. atliko paskutinį mokėjimą ir informavo šalis, kad ji visiškai atsiskaitė su ieškovu už savivaldybės bei jos biudžetinių įstaigų skolas už šilumos energiją. Nuo šio momento pagal Susitarimo Nr. 2 5.2.3 punktą atsakovui atsirado pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį, tačiau šis jo nemokėjo.

8Atsakovas UAB ,,Miesto energija“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį jam atsiras tik po to, kai nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimui, kurį į biudžetą turi pareigą mokėti ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“, bus išnaudota visa 2 074 873 Lt suma (savivaldybės skola ieškovui).

9Trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir palaiko jį ieškovo nurodytais motyvais.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė 126 024,57 Lt nuomos mokesčio, 3253,04 Lt palūkanų, procesines palūkanas ir 5086 Lt bylinėjimosi išlaidų.

12Teismas nustatė, kad Modernizavimo sutarties 2.4 punktu atsakovas įsipareigojo perimti nuomotojų trumpalaikį turtą, išskyrus savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų organizacijų įsiskolinimą už sunaudotą šilumą, susidariusį iki turto nuomos sutarties sudarymo dienos bei iš Ukmergės rajono savivaldybės ieškovui priteistas skolas, ir trumpalaikius įsipareigojimus turto nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi. Atsakovas su ieškovu sudarė turto nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o atsakovas įsipareigojo naudotis šiuo turtu ir atsiskaityti su nuomotoju turto nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; pagal šios sutarties 5.2.3 punktą turto nuomos mokesčio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto mokestis. 2002 m. gruodžio 31 d. šalys pasirašė Susitarimą Nr. 2, kuris pakeitė Turto nuomos sutarties 5 dalį, ir 2 5.2.3 punkte nustatė, kad nekilnojamojo turto mokestis mokamas vadovaujantis mokėjimo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais; jis pradedamas mokėti padengus iki Turto nuomos sutarties sudarymo susidariusį savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų vartotojų įsiskolinimą už sunaudotą šilumos energiją, įskaitant kompensacijas mažas pajamas gaunančioms šeimoms bei iš Ukmergės rajono savivaldybės ieškovui priteistas sumas. Šalių susitarimu nekilnojamojo turto mokestis už grąžintą nuomotojui turtą mokamas ne ilgiau kaip trejus metus, ši susitarimo sąlyga yra analogiška Modernizavimo sutarties 4.4.2 punktui.

13Teismas, nustatęs, kad 2008 m. balandžio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybė ieškovui atliko paskutinį mokėjimą, taip padengdama savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų vartotojų įsiskolinimus už šilumos energiją ir apie tai informavo šalis, konstatavo, kad atsakovui atsirado pareiga mokėti ieškovui nekilnojamojo turto mokestį, kuris yra nuomos mokesčio sudedamoji dalis (Susitarimo Nr. 2 5.2.3 punktas, Modernizavimo sutarties 4.4.2 punktas). Teismo vertinimu, susitarimo 5.2.3 punkte įtvirtintas nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo terminas, apibrėžtas konkrečiu įvykiu (CK 1.117 straipsnio 2 dalis), todėl nuo to momento, kai Ukmergės rajono savivaldybė visiškai atsiskaitė su ieškovu, atsakovui atsirado prievolė mokėti sutartyje nustatytą nekilnojamojo turto mokestį. Teismas pažymėjo, kad susitarime dėl trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų (toliau – Susitarimas Nr. 1) nurodytas Ukmergės rajono savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų organizacijų įsiskolinimo dydis, taip pat nustatyta, kad suma, lygia įsiskolinimo dydžiui, bus dengiamas nekilnojamojo turto mokestis ateinančiais metais, kaip numatyta turto nuomos sutartyje.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB ,,Miesto energija“ apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjant šalių ginčą dėl atsakovo (nuomininko) prievolės mokėti ieškovui (nuomotojui) nuomos mokesčio dalį, kurią sudaro nekilnojamojo turto mokestis (Mokestis Nr. 3), esminę reikšmę turi šiuos du juridinius asmenis siejusios Turto nuomos sutarties nuostatos. Šioje sutartyje su pakeitimais šalys susitarė, kad atsakovo prievolė mokėti ieškovui nuomos mokesčio sudėtinę dalį pradedama vykdyti tada, kai bus padengta savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų vartotojų skola už sunaudotą šilumos energiją (įskaitant kompensacijas bei ieškovui priteistas lėšas), kuri yra susidariusi iki Turto nuomos sutarties Nr. 1 sudarymo. Teismas nustatė, kad savivaldybė su ieškovu už pirmiau nurodytas skolas visiškai atsiskaitė 2008 m. gruodžio 12 d. ir sprendė, jog pagal Turto nuomos sutarties nuostatas atsakovui atsirado prievolė mokėti ieškovui šią nuomos mokesčio sudedamąją dalį, t. y. nekilnojamojo turto mokestį (Sutarties 5.3.3 punktas, Susitarimo 5.2.3 punktas, CK 1.117 straipsnio 2 dalis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnis).

16Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jeigu atsakovas mano, kad viena iš Modernizavimo sutarties šalių (savivaldybė) nėra įvykdžiusi savo prievolės, jam neužkirsta galimybė savo teises ir teisėtus interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Miesto energija“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo

192013 m. balandžio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21Dėl sutarčių aiškinimo. Bylą nagrinėję teismai nuomos mokesčio dalį nekilnojamojo turto (toliau – NT) mokestį priteisė atsižvelgdami tik į Nuomos sutartį, tačiau neatsižvelgė, kad ji yra išvestinė iš atsakovo ir Ukmergės rajono savivaldybe sudarytos Modernizavimo sutarties. Nuomos sutartis pakartojo Modernizavimo sutarties, kaip pagrindinio dokumento, sąlygą, iki kada NT mokestis neįtraukiamas į nuomos mokestį, todėl jeigu ši sąlyga yra neįvykdyta pagal vieną sutartinį dokumentą (pagrindinį), ji neįvykdyta ir pagal papildomą (išvestinį) dokumentą. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas atsisakė vertinti, ar buvo įvykdyta pagrindinės sutarties sąlyga. Teismai neatsižvelgė į sutartinių dokumentų hierarchiją. Nesant Modernizavimo sutarties nebūtų sudaryta Nuomos sutartis, nes, sudarius tik vieną iš jų, objektyviai nebūtų pasiekti pirminiai sutarčių šalių tikslai: šilumos ūkio (kaip verslo visumos) perdavimas atsakovui, įskaitant išnuomoto turto techninę renovaciją bei modernizavimą. Nuomos sutartis negalėjo būti aiškinama ir taikoma iškreipiant šalių tarpusavio tikslų ir įsipareigojimų visumą, individualų sutartinį mechanizmą. CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Modernizavimo sutartis yra ikisutartinis dokumentas Nuomos sutarties atžvilgiu, tačiau teismai nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklės, reikalaujančios vertinti ikisutartinius santykius.

22Teismai neįvykdė pareigos nustatyti esminius savivaldybės, atsakovo ir ieškovo sutartinius tikslus bei tikruosius, bendrus ketinimus. Teismai nesiaiškino, kodėl tokia nuostata dėl NT buvo pagrindinėje Modernizavimo sutartyje ir Turto nuomos sutartyje, kokie yra tokio susitarimo ekonominiai ir finansiniai padariniai sutarties šalims. Savivaldybė, atsakovas ir ieškovas turėjo tikslus: perduoti šilumos ūkį (kaip verslo visumą) atsakovui; jam perduoti tik dalį trumpalaikio turto, neperduodant savivaldybės ir vartotojų skolos ieškovui, taip išvengiant priverstinio skolos iš savivaldybės ir šilumos vartotojų išieškojimo ir pasiekiant jiems palankų rezultatą – mokėjimo termino atidėjimą; atsakovui neperduotos savivaldybės ir vartotojų skolos (reikalavimo teisė) yra kompensuojamos atleidžiant kasatorių nuo nuompinigių pagal Nuomos sutartį dalies (NT mokesčio) mokėjimo, kompensuojamos dalies dydį padarant lygų atsakovui neperduotų vartotojų skolos dydžiui. Teismai ieškinį tenkino, nors atsakovui dar nėra kompensuota suma, lygi jam neperduotų savivaldybės ir vartotojų skolos dydžiui. Žemesnės instancijos teismų pateiktas aiškinimas reiškia, kad nors Modernizavimo sutartyje buvo numatytas priešpriešinis įsipareigojimas kompensuoti skolas, o šio įsipareigojimo nevykdymas buvo numatytas kaip atidedamoji sąlyga NT mokesčio įtraukimui į nuomos mokestį, tačiau nuo šio įsipareigojimo vykdymo viena šalis buvo atleista, o kita šalis turi patirti nuostolių: perimti skolas už išteklius, kurie buvo skirti šilumos energijai pagaminti, negauti mokėjimų už paslaugas iš savivaldybės finansuojamų įstaigų, mokėti didesnį nuomos mokestį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Susitarime Nr. 1 buvo nustatyta, kad: „UAB „Ukmergės šiluma“ paliekamas savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų organizacijų įsiskolinimas už šilumą (įskaitant kompensacijas mažas pajamas gaunančioms šeimoms), kuris 2001 metų sausio 2 d. sudarė 2 074 873 Lt. Šia suma bus dengiamas NT mokestis ateinančiais metais kaip numatyta Turto nuomos sutartyje“. Taigi, jeigu teismai vadovavosi sakiniu, kad UAB „Ukmergės šiluma“ paliekamas savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų organizacijų įsiskolinimas už šilumą, tai negalėjo ignoruoti teiginio, kad šia suma bus dengiamas nekilnojamojo turto mokestis ateinančiais metais.

23Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino atleisdami ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos, nes nereikalavo pagrįsti sumokėto NT mokesčio fakto ir dydžio, nors tai buvo svarbu. Nuo aplinkybės, kokią sumą ieškovas jau yra sumokėjęs, priklauso išvada, ar jis įvykdė sąlygą, būtiną reikalavimui atsakovui dėl NT mokesčio pareikšti. Taip buvo pažeista CPK 178 straipsnyje nustatyta ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, taip pat nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad įrodinėti aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jų neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas, išnagrinėjęs bylą, gali ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga“). Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės, ieškinį atmetant.

24Ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“ su atsakovo UAB „Miesto energija“ kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas

25Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26Dėl sisteminio sutarčių aiškinimo. Ieškovas sudarė su atsakovu Turto nuomos sutartį, bet jis nebuvo Modernizavimo sutarties šalis, todėl savo reikalavimus atsakovui kildina iš vienintelės šalis siejusios – Nuomos – sutarties. Turto nuomos sutartį pakeitusio Susitarimo Nr. 2 5.3.3 punkte nustatyta, kad NT mokestis mokamas vadovaujantis mokėjimo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jis pradedamas mokėti padengus iki Turto nuomos sutarties sudarymo susidariusį savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų vartotojų įsiskolinimus už sunaudotą šilumos energiją, įskaitant kompensacijas mažas pajamas gaunančioms šeimoms bei iš Ukmergės rajono savivaldybės SP UAB „Ukmergės šiluma“ priteistas sumas. Ši sąlyga buvo analogiška Modernizavimo sutarties 4.4.2 punktui. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, sutartys ir susitarimai analogiškai reglamentavo nuomos mokesčio sudėtį ir mokėjimo tvarką, todėl žemesnių instancijų teismai tinkamai sistemiškai įvertino šių sutarčių turinį. Sutarčių sąlygos, nustatančios nuomos mokesčio sudėtinės dalies mokėjimo tvarką ir pagrindus, yra aiškios ir jokių kitų susitarimų šalys nesudarė.

27Dėl šių priežasčių po to, kai 2008 m. balandžio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybė atliko paskutinį mokėjimą UAB „Ukmergės šiluma“ naudai, taip padengdama savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų vartotojų įsiskolinimus už šilumos energiją, vadovaujantis Susitarimo Nr. 2 5.3.3 punktu atsakovui atsirado pareiga mokėti NT mokestį, kuris yra nuomos mokesčio sudedamoji dalis. Taigi, vienintelis ribojimas reikalauti nuomos mokesčio dalies buvo susijęs su savivaldybės pareiga padengti savivaldybės ir iš jos biudžeto finansuojamų vartotojų skolas, susidariusias iki sutarties pasirašymo dienos, t. y. sumokėti skolą ieškovui, kuri nebuvo perkelta atsakovui kaip trumpalaikio turto dalis ir buvo palikta ieškovo balanse. Šias skolas padengus, ribojimas išnyko ir ieškovas įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti iš atsakovo Mokesčio Nr. 3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ši suma turėjo būti padengiama jo naudai, t. y. kad ieškovas turėjo iš savo lėšų mokėti NT mokestį už išnuomotą atsakovui turtą tol, kol sumokėto mokesčio dalis susilygins su neperimto trumpalaikio turto suma.

28Kasatorius remiasi prielaida, kad visos lėšos, kurių ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“ įgijo teisę reikalauti iš vartotojų (įskaitant savivaldybę) už šilumos teikimo paslaugas, turėjo pereiti atsakovui, o neperėjus – savivaldybė ir ieškovas turėjo tai kompensuoti. Tokia išvada yra ydinga, nes trumpalaikis turtas (iš savivaldybės priteistos skolos UAB „Ukmergės šiluma“ naudai) neturėjo pereiti atsakovui ir dėl to neturėjo būti numatytas joks kompensavimo mechanizmas. Kasatoriaus teiginių, kad, neperdavus savivaldybės skolų, buvo nustatyta, kad jis ta dalimi gali susimažinti nuomos mokesčio dydį iki to momento, kol tas dydis susilygins su neperduota trumpalaikio turto verte, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Be to, Modernizavimo sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad atsakovas perims ne visą nuomotojo turtą, o tik jo dalį, t. y. ieškovo trumpalaikį turtą, išskyrus savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų organizacijų įsiskolinimą už sunaudotą šilumą. Tai patvirtina ir Susitarimo Nr. 1 nuostatos.

29Tikrieji šalių ketinimai ir tikslai buvo atskleisti įvertinus jų paaiškinimus, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybė, kurios atstovas atskleidė sutarčių sudarymo aplinkybes.

30Teismams nustačius, kad, UAB „Ukmergės šiluma“ trumpalaikio turto daliai (savivaldybės skolai) neperėjus atsakovui, buvo padaryta pagrįsta išvada, jog atsakovas neįgijo teisės reikalauti šios sumos iš savivaldybės, taip pat reikalauti kokių nors nuolaidų ar kompensacijų. Aiškinant Modernizavimo sutarties 4.4. punktą pažymėtina tai, kad savivaldybė laikėsi savo įsipareigojimo, t. y. tol, kol ji nebuvo visiškai atsiskaičiusi su ieškovu UAB „Ukmergės šiluma“, ji dengė vieną iš nuomos mokesčio sudedamųjų dalių ir dėl to UAB „Ukmergės šiluma“ šių sumų nereikalavo iš atsakovo. Taigi šis punktas aiškintinas ne kaip savivaldybės įsipareigojimas atsakovui sumokėti konkrečią sumą, o kaip jos įsipareigojimas užtikrinti, jog nuomotojas (ieškovas) iki Turto nuomos sutartyje nustatyto termino nereikalaus iš Nuomininko (atsakovo) NT mokesčio, nes šį mokestį už atsakovą įsipareigojo dengti savivaldybė.

31Dėl tikrųjų šalių ketinimų. Atsakovo argumentai, susiję su Modernizavimo sutarties sąlygų tikslingumu, savivaldybės pareigos sumokėti atsakovui kompensacijas ar kitokius mokėjimus nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškovas nepasisako dėl sutarties, kurios šalis jis nebuvo. Ekonominis sutarties sąlygų vertinimas neįeina į teismo kompetenciją, o jeigu atsakovas mano, kad Modernizavimo sutartis jam buvo nenaudinga arba jeigu šios sutarties 4.4.2 punkte nustatyta sąlyga aiškintina taip, kaip nurodo atsakovas, tai šie klausimai turi būti nagrinėjami atskiroje byloje, nes tokios aplinkybės nėra šios konkrečios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti pagrindas atmesti ieškovo reikalavimus, kylančius iš Turto nuomos sutarties.

32Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Kasatorius siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kitaip įvertintas šalių elgesys, nei tai padarė bylą nagrinėję teismai, tačiau tai nėra kasacijos dalykas.

33Kasatorius, neperimdamas dalies turto ir papildomai įsipareigodamas investuoti į šilumos ūkio modernizavimą, suvokė ir įvertino tokios sutarties ekonominę logiką, sutiko su jos sąlygomis ir nekelia klausimo, kad sutarties sąlygos neatitiko jos valios. Taigi, ieškovas įrodė visas šioje byloje reikšmingas aplinkybes, o kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.

37Dėl sutarčių aiškinimo

38Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-3-409/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011). Nagrinėjamu atveju teismams buvo pateiktos sutartys ir jų priedai, iš kurių nuostatų ieškovas kildina savo reikalavimą atsakovui. Atsakovo teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai susitarimų tekstus aiškino netinkamai, todėl buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti procesiniai sprendimai.

39Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovas su Ukmergės rajono savivaldybe ir UAB „Energijos taupymo centras“ 2000 m. gruodžio 20 d. pasirašė SP „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį (toliau – Modernizavimo sutartis). Šios sutarties pagrindu ieškovas su atsakovu 2001 m. sausio 2 d. pasirašė Turto nuomos sutartį Nr. 1., o 2001 m. kovo 22 d. – Susitarimą dėl trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų perėmimo, kuris yra Turto nuomos sutarties Nr. 1 priedas. Ieškovas su atsakovu 2002 m. gruodžio 31 d. pasirašė Susitarimą dėl Turto nuomos sutarties Nr. 1 dalinio papildymo bei pakeitimo (toliau – Susitarimas). Juo šalys pakeitė Turto nuomos sutarties Nr. 1 5 skirsnio „Turto nuomos mokesčio sudėtis ir mokėjimo tvarka“ sąlygas inter alia nustatydamos, kad nekilnojamo turto mokestis už išsinuomotą turtą „pradedamas mokėti padengus iki Turto nuomos sutartis Nr. 1 susidariusį savivaldybės ir iš jos biudžeto išlaikomų vartotojų įsiskolinimą už sunaudotą šilumos energiją, įskaitant kompensacijas mažas pajamas gaunančioms šeimoms bei iš Ukmergės rajono savivaldybės SP UAB „Ukmergės šiluma“ priteistas sumas“. Iš šios Susitarimo sąlygos ieškovas kildina savo reikalavimą, o kasatorius teigia, kad šią nuostatą ieškovas aiškina netinkamai, nes ją pasirašant ieškovo ir atsakovo tikrieji bendri ketinimai buvę kitokie ir neatitiko objektyvios jų išraiškos, o jos turinį aiškinti reikia visų atsakovo pasirašytų susitarimų kontekste, nes tik tokiu būdu bus galima atskleisti jos tikrąjį turinį.

40Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas privalo aiškinti sutartį taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles tada, kai sutarčių ar jų sąlygų turinys yra neaiškus, dviprasmiškas ir tai sukuria sutarties šalims sutarties ar jos sąlygos reikšmės nustatymo problemų. Tam tikrais atvejais teismas aiškina ir tas sutartis ar jų sąlygas, kurios, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo aiškios ir nereikalaujančios aiškinimo, taikant sutarčių aiškinimo taisykles, tačiau pačių sutarties šalių yra aiškinamos skirtingai. Sutarčių teisės doktrinoje teigiama, kad taip gali nutikti, kai sutartį šalys pasirašo užsienio kalba, sutarties šalys yra skirtingo amžiaus, patirties ar interesų. Nagrinėjamu atveju visos sutartys, susitarimai ir jų pakeitimai buvo pasirašyti verslininkų, turinčių patirties priimant verslo sprendimus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Susitarime, kuriame šalys galutinai susiejo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo pradžios terminą su savivaldybės įsipareigojimo padengti savo skolą įvykdymu, nesuprato ar netinkamai suprato jų esmę, turinį ir būsimus padarinius. Tokia pati ar analogiška nuostata įtvirtinta ir Turto nuomos sutarties Nr. 1. 5.3.3 punkte bei Susitarime dėl trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų perėmimo.

41Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad ginčijama sutarties sąlyga turėtų būti aiškinama visų šalių sudarytų susitarimų kontekste, tačiau sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, jog, praėjus beveik dvejiems metams po Turto nuomos sutarties Nr. 1 pasirašymo šalims pasirašius naują susitarimą ir jame įtvirtinus aiškią ir besąlygišką nuostatą dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo pradžios, kuris siejamas su savivaldybės skolos sumokėjimu, ši nuostata neatitiko tikrosios ir bendrai suderintos sutarties šalių valios ir tikrųjų ketinimų.

42Apibendrindama tai, kas nurodyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomi argumentai nepagrindžia, jog bylą nagrinėjusių teismų išvados padarytos pažeidžiant materialiosios teisės normas. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44Kasacinis teismas patyrė 27,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

45Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 3310 Lt, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad tas pats advokatas atstovavo ieškovui žemesnės instancijos teismuose, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo prašomi užmokesčio dydžiai mažintini ir jam už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme priteistina 2000 Lt.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio

471 dalimi,

Nutarė

48Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistus.

49Priteisti iš atsakovo UAB „Miesto energija“ (duomenys neskelbtini) 27,35 Lt (dvidešimt septynis litus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 2000 (du tūkstančius) Lt ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ (duomenys neskelbtini) naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,Ukmergės šiluma“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti... 5. Atsakovas ir ieškovas 2001 m. sausio 2 d. sudarė turto nuomos sutartį... 6. 2002 m. gruodžio 31 d. šalys pasirašė susitarimą dėl Turto nuomos... 7. Ukmergės rajono savivaldybė 2008 m. balandžio 1 d. atliko paskutinį... 8. Atsakovas UAB ,,Miesto energija“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti... 9. Trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino... 12. Teismas nustatė, kad Modernizavimo sutarties 2.4 punktu atsakovas... 13. Teismas, nustatęs, kad 2008 m. balandžio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybė... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jeigu atsakovas mano, kad viena iš... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Miesto energija“ prašo Lietuvos... 19. 2013 m. balandžio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5... 20. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 21. Dėl sutarčių aiškinimo. Bylą nagrinėję teismai nuomos mokesčio dalį... 22. Teismai neįvykdė pareigos nustatyti esminius savivaldybės, atsakovo ir... 23. Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį... 24. Ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“ su atsakovo UAB „Miesto energija“... 25. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 26. Dėl sisteminio sutarčių aiškinimo. Ieškovas sudarė su atsakovu Turto... 27. Dėl šių priežasčių po to, kai 2008 m. balandžio 1 d. Ukmergės rajono... 28. Kasatorius remiasi prielaida, kad visos lėšos, kurių ieškovas UAB... 29. Tikrieji šalių ketinimai ir tikslai buvo atskleisti įvertinus jų... 30. Teismams nustačius, kad, UAB „Ukmergės šiluma“ trumpalaikio turto daliai... 31. Dėl tikrųjų šalių ketinimų. Atsakovo argumentai, susiję su Modernizavimo... 32. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Kasatorius siekia, kad byloje... 33. Kasatorius, neperimdamas dalies turto ir papildomai įsipareigodamas investuoti... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 37. Dėl sutarčių aiškinimo ... 38. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl... 39. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovas su Ukmergės rajono... 40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas privalo aiškinti sutartį... 41. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad ginčijama sutarties... 42. Apibendrindama tai, kas nurodyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 44. Kasacinis teismas patyrė 27,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 45. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. 1 dalimi,... 48. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį ir Vilniaus... 49. Priteisti iš atsakovo UAB „Miesto energija“ (duomenys neskelbtini) 27,35... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...