Byla 2A-188-516/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1481-527/2014 pagal ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovei V. M. dėl leidimo paimti savininkės žemę pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus priimtą sprendimą (įsakymą) visuomenės poreikiams ir dėl atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo (trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymo bei momento, kuris yra teisiškai reikšmingas nustatant paimamo žemės sklypo rinkos vertę.

5Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) kreipėsi į teismą, prašydamas:

61) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-352 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ (toliau – ir Įsakymas) iš atsakovės V. M. paimtą 0,3483 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Įsakyme nurodytiems tikslams, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą 4 200 Lt atlyginimo dydį pagal NŽT direktoriaus Įsakymą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad NŽT direktorius Įsakymu iš atsakovės visuomenės poreikiams paėmė ginčo žemės sklypą ir nustatė 4 200 Lt atlyginimo dydį už paimamą žemę. Atlyginimo dydis nustatytas pagal ginčo žemės sklypo įvertinimo ataskaitą ir turto vertės nustatymo pažymą Nr. 2011-153. Ieškovas pažymėjo, kad žemės savininkės netenkino atlyginimo dydis, taip pat ji nepasirinko kito atlyginimo būdo (lygiaverčio žemės sklypo iš laisvos valstybinės žemės fondo Marijampolės apskrityje), todėl žemės paėmimo projekto rengimo metu Kelių direkcijos ir atsakovės tarpusavio sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją bei atsiskaitymo sąlygų sudaryta nebuvo.

8Ieškovas akcentavo, kad valstybinės reikšmės magistralinio kelio ruožą, prie kurio yra atsakovės žemės sklypas, reikia skubiai pradėti rekonstruoti dėl eismo saugos reikalavimų, taip pat dėl to, jog tai yra vienas avaringiausių kelių visoje valstybėje bei vienas iš intensyviausio eismo valstybinės reikšmės kelių. Atsakovės žemės sklypo dalis konkrečiai reikalinga magistralinio kelio 56,5 km dviejų lygių (duomenys neskelbtini) sankryžai įrengti.

9Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė neapskundė teismui NŽT direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 1P-123, kuriuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta ir apie kurį atsakovė buvo informuota. Vadovaujantis 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu, buvo pradėtas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, į kurio teritoriją buvo įtrauktas ir atsakovės žemės sklypas. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėja valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondas 2010 m. gruodžio 14 d. raštu pakvietė atsakovę atvykti į 2011 m. sausio 7 d. susitikimą, kuriame būtų aptarti klausimai apie galimą atlyginimo už paimamą žemės sklypą būdą ir dydį, taip pat kitus nuostolius, tačiau atsakymas negautas, o pati atsakovė į susitikimą neatvyko. Jau 2011 m. kovo 30 d. akte atsakovė nurodė, kad „noriu, kad atkeltų žemę prie mano sodybinio sklypo“. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį atsakovės pageidaujamoje vietoje (prie jos namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), tiek laisvos valstybinės žemės fondo žemės nebuvo.

10Ieškovas pažymėjo, kad nesant laisvos valstybinės žemės prie pat atsakovės turimo sklypo, pirmiausia jai buvo parodytas tokio paties ploto artimiausias žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kiti laisvos valstybinės žemės sklypai buvo dar toliau ((duomenys neskelbtini)). Siūlomo sklypo žemės savininkė griežtai atsisakė, pabrėždama, kad jai per toli ganyti karvę tokiu atstumu nuo namų ir jog ji nesiruošianti vaikščioti su gyvuliais per visą (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Dėl atsakovės kategoriškų nuostatų projekto rengimo metu nebuvo galimybės jai suformuoti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje esančioje laisvoje valstybinėje žemėje. Apie prie atsakovės sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), dar esančią neva laisvą valstybinę žemę (tiksliau, jos sodybos tvora apsitvertą žemę) tapo žinoma tik tada, kai atsakovė atliko savo namų valdos kadastrinius matavimus ir pati apie tai papasakojo. Atsakovės sodybos tvora aptvertas žemės plotas negalėjo būti išbrauktas iš valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotų (mėgėjiškų sodų teritorijos) ir priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui.

11Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė, atvykusi į 2012 m. gegužės 25 d. susitikimą pareiškė, jog nepasirašys sutarties dėl nuostolių, susijusių su privačios žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, tol, kol ieškovas jai nenupirks kito analogiško žemės sklypo prie jos sodybos, tačiau tokio atlyginimo būdo teisės aktai nenumato. VĮ Valstybės žemės fondas informavo atsakovę apie parengtą žemės paėmimo projektą, apie jo viešą svarstymą, galimybę teikti pasiūlymus dėl šio sprendinių, susijusių su jos žemės sklypu, arba apskųsti šiuos sprendinius, tačiau pasiūlymų negauta, atsakovė 2012 m. lapkričio 5 d. į viešą susirinkimą neatvyko, projekto sprendinių ar viešo svarstymo procedūrų neapskundė.

12Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, leido įregistruoti NŽT direktoriaus Įsakymu iš atsakovės paimtą ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti nurodytiems tikslams, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės V. M. 0,3483 ha dydžio žemės sklypą 4 200 Lt atlyginimo dydį pagal NŽT direktoriaus Įsakymą.

15Teismas nustatė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra atsakovės žemės sklypo (dalies) atžvilgiu pradėta NŽT 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu, todėl ji turėjo būti užbaigta pagal Žemės įstatymo VIII skyriaus redakciją galiojusią iki 2011 m. liepos 1 d.

16Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2010 m. lapkričio 30 d. raštu buvo informuota apie NŽT 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymą, tačiau šio įsakymo teismui atsakovė neapskundė, nors 2010 m. lapkričio 30 d. rašte jai buvo aiškiai nurodyta, jog sprendimas pradėti žemės paėmimo procedūrą gali būti skundžiamas teismui.

17Teismas pažymėjo, kad tiek 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymas, tiek 2013 m. lapkričio 15 d. Įsakymas, kuriuo ginčo žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, atsakovės nebuvo skųsti administraciniam teismui ir yra galiojantys, be to, šioje civilinėje byloje atsakovė, atstovaujama advokato, neprašė šių įsakymų pripažinti negaliojančiais ir net neskundė Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria teismas leido įregistruoti iš atsakovės paimtą ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti, todėl teismas neturi pagrindo šiuos įsakymus vertinti kaip neteisėtus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės atsiliepimo argumentus, kad jos žemės sklypas paimamas rengti tik šalutiniam keliui (viadukui), kurių ir taip yra pakankamai, ir nėra reikalingas magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti.

18Teismo nuomone, atsakovės įrašas 2011 m. kovo 30 d. akte („noriu, kad atkeltų žemę prie mano sodybinio sklypo“) bei atsakovės 2011 m. lapkričio 17 d. raštas (kuriame nurodyta ,,siūlau nupirkti man lygiavertį žemės sklypą prie mano sodybos“) patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė, apeliuodama į tai, jog turi karvę, kuriai reikalinga ganykla prie namų, nepageidavo gauti jokio toliau nuo namų esančio žemės sklypo, taigi, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo aiškintis, ar atsakovei buvo parodyti ir pasiūlyti visi toliau nuo jos sodybos buvę laisvi žemės sklypai, o taip pat ir nagrinėti atsakovės išdėstytus argumentus apie tai, kad jeigu nėra galimybės išsaugoti žemės esamoje vietoje, atsakovė prašo paskirti jai adekvatų žemės sklypą netoli esančioje teritorijoje arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini).

19Teismas, nagrinėdamas atsakovės argumentą, kad šalia jos namų valdos žemės sklypo dar yra 3 arai žemės, kurios jai nesuteikia, nustatė, jog po atliktų tikslių kadastrinių matavimų paaiškėjo, kad atsakovė faktiškai naudojosi didesniu žemės sklypo plotu nei buvo įsigijusi iš valstybės. Teismas taip pat nustatė, kad aplinkybė, jog atsakovė faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, nei yra įsigijusi, (o tuo pačiu ir apie šalia atsakovės namų valdos atsiradusį natūra tam tikrą laisvos žemės plotą), trečiajam asmeniui galėjo paaiškėti tik po 2012 m. rugpjūčio 16 d., t. y. kai buvo Registrų centre įregistruoti patikslinti kadastriniai matavimai.

20Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą teismas konstatavo, kad atsakovė, siekdama šalia jos namų valdos atsiradusio laisvo žemės sklypo suteikimo vietoj paimtojo visuomenės reikmėms, turėjo pareigą raštu pateikti projekto rengėjui ar projekto organizatoriui savo pageidavimus dėl atlyginimo būdo, aptariant konkretaus žemės sklypo projektavimo vietą. Nesant į bylą pateiktų duomenų apie pačios atsakovės po 2012 m. rugpjūčio 16 d. projekto rengėjui, organizatoriui ar tiesiogiai trečiajam asmeniui pateiktą pageidavimą dėl konkretaus šalia jos namų valdos atsilaisvinusio žemės sklypo projektavimo, teismas nusprendė, jog šioje situacijoje (kurią sukūrė pačios atsakovės nepakankamas rūpestingumas ir neveikimas) nei ieškovas, nei trečiasis asmuo negali būti laikomi nesąžiningais ir atsakingais už tai, kad šis žemės sklypas liko neįtrauktas į projekto teritoriją ir kad šiuo sklypu nebuvo atlyginta atsakovei. Teismas taip pat pritarė trečiojo asmens argumentams, kad šis žemės plotas nepatenka į laisvo fondo žemę, o priskirtas valstybės išperkamos žemės plotams (kaip sodininkų bendrijų sodų žemė), todėl jis negalėjo būti suteiktas atsakovei už paimamą visuomenės poreikiams žemę.

21Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad, atėmus jos žemę, bus pažeidžiamos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovei šalia jos namų valdos priklauso ir 0,0695 ha sodo sklypas.

22Teismas pažymėjo, kad iš UAB ,,Transforma“, nusipirkusios netoli atsakovės namų valdos esantį 0,89 ha žemės sklypą už 450 000 Lt, buvo paimta dalis (0,6502 ha) šio žemės sklypo ir už ją buvo nustatyta 7 800 Lt kompensacija, t. y. net mažesnė nei atsakovei. Teismas pažymėjo, kad viešai žinoma aplinkybė, jog 2007 metais nekilnojamojo turto kainos buvo labai išaugusios, o po nekilnojamojo turto ,,burbulo sprogimo“ 2008 metais – nukrito. Teismo nuomone, aplinkybė, kad žemę už tokią didelę kainą įsigijusiai įmonei (UAB ,,Transforma“) po pusantrų metų buvo iškelta bankroto byla, taip pat duoda prielaidą išvadai, jog už tą sklypą sumokėta kaina ėmė neatitikti rinkos tikrosios vertės. Taigi, teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus apie neteisingai nustatytą ginčo žemės sklypo vertę.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

24Atsakovė V. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės V. M. 0,3483 ha dydžio žemės sklypą 47 000 Lt atlyginimo dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik ieškovo pozicija dėl turto vertės nustatymo ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas jau vien dėl to, kad buvo pažeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasakyta, jog atlyginimo (kompensacijos) dydžio nustatymo momentas turi būti siejamas su nuosavybės netekimo momentu, kuris šioje byloje, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, yra 2014 m. kovo 12 d., kai Kauno apygardos teismas leido ieškovui įregistruoti nusavintą atsakovės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Savo ruožtu rinkos vertės nustatymo pažyma buvo surašyta 2011 m. birželio 28 d. Taigi apeliantės teisės į turtą netekimo ir turto vertės nustatymo momentai skiriasi beveik trimis metais. 2014 metais krizės padariniai jautėsi mažiau nei 2011 metais ir tai lėmė nekilnojamo turto vertės kilimą.
  2. Būtent kartu su apeliaciniu skundu pateikiami duomenys (UAB „Ideart“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita) teisingai atspindi atsakovės turto rinkos vertę nusavinimo laikotarpiu (2014 m. kovo 12 d.), o ne skundžiamame sprendime analizuota informacija, atspindėjusi rinkos vertę 2011 metų viduryje. Ieškovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma negali ir neturi būti vertinama kaip turinti išankstinę galią, aukštesnės įrodomosios vertės nei apeliantės pateikiama turto vertinimo ataskaita. Minėtą ataskaitą apeliantė teikia tik dabar (t. y. jau apeliacinės instancijos teismui), kadangi pagal Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimą paskirtas bei atstovavęs atsakovę atstovas neišaiškino visų galimybių teikti savarankiškus įrodymus bei pasekmių tuo atveju, jeigu įrodymai nebus teikiami. Teismas turi atsižvelgti, kad paimant turtą visuomenės poreikiams, silpnesnioji šalis yra šio turto savininkė.

25Ieškovas Kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

        1. Teismas turėjo tik žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu parengtą vertinimo ataskaitą. Galiojantys teisės aktai žemės paėmimo projekto rengimo ir įgyvendinimo metu numatė tik vienos vertinimo ataskaitos rengimą ir nustatė jos parengimo terminą. Pagal projekto rengimo metu galiojusių Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Projekto rengimo taisyklės) 14.8 punktą turto vertinimo ataskaita turėjo būti parengta prieš parengiant projekto sprendinius (t. y. iki projekto viešo svarstymo su visuomene pradžios). Pagal tuo metu galiojusių Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 19 punktą NŽT direktoriaus sprendime paimti žemę nurodoma, kad atlyginimo būdas – kompensacija pinigais, o atlyginimo dydis – pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančią vertinimo ataskaitą. Apeliantė nepasinaudojo jai suteikta teise pateikti įrodymus, kuriais remiantis ji ginčija nustatytą atlyginimo dydį. Atsakovė neginčijo ieškovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos, neprašė skirti ekspertizės, todėl skundžiamas teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant CPK 178, 185 straipsnių reikalavimų.
        2. Atsakovė, ginčydama sprendimą, remiasi įrodymu, kuris tik dėl jos pačios veiksmų / neveikimo nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo rengiamuose posėdžiuose dalyvavo ne tik apeliantės atstovas, bet ir pati apeliantė. Teisėja net kelis kartus aiškino atsakovei apie pastarosios teisę pateikti savarankiškus įrodymus, kuriais remiantis ji grindžia nesutikimą su nustatytu atlyginimo dydžiu, šių įrodymų svarbą. Teismas buvo nustatęs net papildomą terminą šiems įrodymams pateikti, tačiau apeliantė šia teismo suteikta teise nepasinaudojo, motyvuodama tuo, kad neturi lėšų. Taigi apeliantės argumentas, kad jai neva nebuvo išaiškintos galimybės teikti įrodymus, atmestinas kaip neatitinkantis tikrovės. Naujos turto vertinimo ataskaitos prijungimas apeliacinėje instancijoje turėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas savo teise.
        3. Apeliantės pateikta ataskaita parengta nesilaikant visų teisės aktų, reglamentuojančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymą, reikalavimų. UAB „Ideart“ ataskaitoje net du palyginamieji objektai parinkti iš mėgėjiško sodo teritorijos, t. y. kitokio naudojimo būdo nei apeliantės sklypas. Ataskaitoje nepateiktos jokios lyginamųjų objektų savybės, taip pat veiklos apribojimai, nėra išsamių turto vertės skaičiavimų.
        4. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrindžia, kokiu būdu bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje plėtojamos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės.

26Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad atsakovei buvo išaiškinta teisė prašyti byloje ekspertizės, tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė buvo atstovaujama advokato, turėjo galimybę visus rašytinius įrodymus ir prašymus pateikti dar Kauno apygardos teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos, Lietuvos apeliacinis teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus.
  2. Ginčo žemės sklypą vertino asmuo, turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Turto ir verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams ir / ar kol nėra nuginčyta teisme, todėl apeliantės argumentai, kad ieškovo pateikta ataskaita negali būti naudojama teisingam atlyginimui apskaičiuoti, yra nepagrįsti.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

29Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės tuo, kad buvo neteisingai nustatytas atlygis už visuomenės poreikiams paimamą jos nuosavybę.

30Dėl momento, kuris aktualus nustatant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę

31Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalį nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Konstitucija ir kiti teisės aktai (inter alia Žemės įstatymas) taip pat įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias visuomenės poreikiams paimamo turto rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymo klausimą, pažymėjo, kad teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. <..> kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais. <..> Teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei. Be to, tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siūlymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymą ir leidžia išvengti ginčo nagrinėjimo teisme; institucija, priimdama sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, negali žinoti, kada teismas, jeigu į jį būtų kreiptasi, daliniu sprendimu išspręs ginčą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl taip pat neturi galimybės siūlomą atlyginimo dydį suderinti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte tokio teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

32Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, 2015 m. kovo 17 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovės visuomenės poreikiams paimamo 0,3483 ha dydžio žemės sklypo vertė ir atsakovei mokėtinos kompensacijos dydis nustatytini NŽT direktoriaus 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-352 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ priėmimo dienai (t. y. 2013 m. lapkričio 15 dienai artimiausiam laikotarpiui), bet ne 2014 m. kovo 12 d., kai Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą leisti įregistruoti NŽT direktoriaus Įsakymu iš atsakovės paimtą ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti nurodytiems tikslams, kaip kad mano apeliantė. Teisingas atlyginimas už 2013 m. lapkričio 15 d. netektą nuosavybę (žemės sklypą), priešingai nei mano ieškovas, taip pat negali būti nustatytas ir pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu (prieš parengiant projekto sprendinius) surašytą 2011 m. birželio 22 d. vertinimo ataskaitą, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

33Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, apibendrinanti ankstesniąją teismų praktiką ir tiesiogiai nurodanti momentą, kuriam turi būti nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, dar nebuvo priimta (skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2014-07-04, o išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis – 2014-12-30), jau ir anksčiau formuojamoje teismų praktikoje buvo nuostata, kad aktualus momentas, kuomet nustatoma paimamo sklypo rinkos vertė, yra sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo diena (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012, Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje 2A-695/2014; 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-428/2014, kt.), bet ne kompetentingos institucijos sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taigi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors atsakovė ir nebuvo pareiškusi prašymo skirti ekspertizę valstybės poreikiams paimamo žemės sklypo vertei nustatyti, dėl ko yra pagrindas sutikti su ieškovo bei trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, kad pati apeliantė tinkamai neįgyvendino savo procesinių teisių, visgi, momentas, kuriam buvo nustatyta paimamo valstybės poreikiams V. M. priklausančio sklypo vertė (minėta, jog turto vertinimo ataskaita surašyta 2011 m. birželio 22 d.), yra pernelyg nutolęs nuo momento, kuriuo turėtų būti remiamasi nustatant paimamo žemės sklypo vertę, apibūdinto paminėtoje teismų praktikoje. Žemės rinkos pokyčiai per dvejų metų ir beveik penkių mėnesių laikotarpį gali būti iš esmės reikšmingi, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo apsiriboti vien siūlymu atsakovei įrodinėti žemės sklypo vertę, bet turėjo siūlyti ir ieškovui pateikti įrodymus apie vertę, buvusią institucijos (t.y. Nacionalinės žemės tarnybos) sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, priėmimo metu, nes ieškovas pagal CPK nuostatas (12, 178 straipsniai) ir CK 4.93 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams nuosavybę, turėjo pareigą įrodinėti žemės sklypo rinkos vertę nuosavybės paėmimo metu, o ne sprendimo pradėti jos paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo metu.

34Dėl paimamo valstybės poreikiams žemės sklypo rinkos vertės

35Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi skyrė byloje ekspertizę 0,3483 ha. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Remiantis Turto Ekspertizės akto Nr. 2015/IVTE-09-008 išvadomis, nurodyto žemės sklypo vertė 2013 m. lapkričio 15 d., t.y. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. 1P-(1.3)-352 priėmimo dienai buvo 3009 eurai.

36Remiantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014, kt.).

37Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokią, negu nustatyta eksperto, valstybės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę aktualiu momentu. Teisme gavus ekspertizės aktą su pateikta minėta išvada nei vienas iš proceso dalyvių jokių prieštaravimų, abejonių ar argumentų, dėl ko šia išvada negalėtų būti vadovaujamasi, teismui nepareiškė. Taigi, darytina išvada, kad šalys sutinka su eksperto nustatytąja žemės sklypo rinkos verte, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti vadovaujamasi eksperto išvada, joje nustatyta žemės sklypo rinkos vertė laikytina ta, kurią valstybė turi atlyginti paimamo sklypo savininkei – atsakovei. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nustatant valstybės poreikiams paimamo V. M. priklausančio žemės sklypo vertę 3 009 eurus, vietoje pirmosios instancijos teismo nustatytos 4 200 Lt (1 216,40 eurų) vertės.

38Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

39Atsakovė V. M. apeliaciniame skunde buvo pareiškusi prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą teisėjų kolegija išsprendė 2015 m. kovo 17 d. nutartimi, todėl pakartotinai šioje nutartyje dėl nurodyto prašymo nėra pasisakoma.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai nustatyti CPK 93 straipsnyje: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).

42Nagrinėjamoje byloje atsakovė skundė teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas kompensacijos už valstybės paimamą žemės sklypą dydis 4200 Lt (1 216,40 eurų) ir prašė nustatyti kompensacijos dydį 47 000 Lt (13 612 eurų), t.y. ginčijamą sumą sudarė 12 395,74 eurų. Keičiant teismo sprendimą ir padidinant kompensacijos sumą nuo 1 216,40 eurų iki 3 009 eurų, t.y patenkinant apeliacinio skundo reikalavimus dėl 1792,60 eurų, patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų proporcija sudaro 14,46 procentai (1792,60 x 100 : 12395,74). Atitinkamai, tokia proporcija atlygintinos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

43Apeliantė yra patyrusi tokias bylinėjimosi išlaidas : 250 Lt (72,41 Eur) sumokėjo už apeliacinį skundą (2 t., 139-140 b.l.), nuo kitos žyminio mokesčio dalies ji atleista Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (2 t., 193-194 b.l.); 1000 Lt (289,62 Eur) sumokėjo už apeliacinio skundo surašymą (2 t., 141 b.l.); 800 Lt (231,70 Eur) už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimą (2 t., 133-134 b.l.) 605 Eur už ekspertizę (3t., 47 b.l.), iš viso- 1 198,73 Eur. Nuo šios sumos atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis, atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų proporciją (14,46 procentai) sudaro 173,34 Eur.

44Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimą priskyrimo prie bylinėjimosi išlaidų, nors tiesiogiai šia ataskaita kaip įrodymu priimant nutartį nėra remiamasi. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktus, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra, o taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Pagal savo pobūdį išlaidos už turto vertinimo ataskaitos parengimą tiesiogiai nėra nei ekspertams sumokėtos sumos, nei išlaidos susijusios su vietos apžiūra, tačiau įvertinant tai, kad tokie įrodymai kaip turto vertinimo ataskaitos teismų praktikoje dėl savo tiriamojo pobūdžio nors ir nėra prilyginamos ekspertų išvadoms, jos pripažįstamos įrodymais byloje (CPK 197 straipsnio 1 dalis), šių įrodymų gavimo išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Dėl šių išlaidų būtinumo bei pagrįstumo, teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju apeliantė jas turėjo neišvengiamai patirti, kadangi siekdama pagrįsti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą, ji turėjo pateikti bent kažkokius įrodymus, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo nustatyta kompensacijos už paimamą žemę suma. Apeliacinio skundo pateikimo metu teismų praktika dėl konkretaus momento, kuriam turėtų būti nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė nebuvo vienoda (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013 buvo pripažinta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vertė turėtų būti nustatoma teismo dalinio sprendimo priėmimo dienai, tuo tarpu jau minėtoje 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012 nurodytas institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo momentas). Todėl apeliantė turėjo pagrindą teikti įrodymus apie žemės sklypo vertę, kurios momentas bet kokiu atveju pagal jau ankstesniojoje teismų praktikoje formuotus kriterijus laiko prasme buvo artimesnis už įsakymo pradėti žemės paėmimo procedūrą priėmimo momentą. Atsižvelgiant į tai pripažįstama, jog šios ataskaitos parengimo išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant pagrįsti apeliacinio skundo argumentus, todėl jų dalis, proporcinga patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai, apeliantei atlygintina.

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

46Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti.

47Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės V. M. 0,3483 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., 3 009 Eur (trijų tūkstančių devynių eurų) atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013-11-15 įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-352 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“.

48Priteisti atsakovei V. M. iš ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 173,34 Eur (šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 34 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje kilo dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos... 5. Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos... 6. 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 7. Ieškovas nurodė, kad NŽT direktorius Įsakymu iš atsakovės visuomenės... 8. Ieškovas akcentavo, kad valstybinės reikšmės magistralinio kelio ruožą,... 9. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė neapskundė teismui NŽT direktoriaus... 10. Ieškovas pažymėjo, kad nesant laisvos valstybinės žemės prie pat... 11. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė, atvykusi į 2012 m. gegužės 25 d.... 12. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta ir... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir... 15. Teismas nustatė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra... 16. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2010 m. lapkričio 30 d. raštu buvo... 17. Teismas pažymėjo, kad tiek 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymas, tiek 2013 m.... 18. Teismo nuomone, atsakovės įrašas 2011 m. kovo 30 d. akte („noriu, kad... 19. Teismas, nagrinėdamas atsakovės argumentą, kad šalia jos namų valdos... 20. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą teismas konstatavo, kad atsakovė,... 21. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad, atėmus jos žemę, bus... 22. Teismas pažymėjo, kad iš UAB ,,Transforma“, nusipirkusios netoli... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 24. Atsakovė V. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m.... 25. Ieškovas Kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 26. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir... 30. Dėl momento, kuris aktualus nustatant visuomenės poreikiams paimamo žemės... 31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio... 32. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytais... 33. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, cituojama Lietuvos... 34. Dėl paimamo valstybės poreikiams žemės sklypo rinkos vertės... 35. Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 8... 36. Remiantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma ir... 37. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokią, negu... 38. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 39. Atsakovė V. M. apeliaciniame skunde buvo pareiškusi prašymą bylą... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai nustatyti CPK 93 straipsnyje:... 42. Nagrinėjamoje byloje atsakovė skundė teismo sprendimą, kuriuo buvo... 43. Apeliantė yra patyrusi tokias bylinėjimosi išlaidas : 250 Lt (72,41 Eur)... 44. Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl išlaidų už nekilnojamojo turto... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti.... 47. Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės V. M. 0,3483 ha dydžio... 48. Priteisti atsakovei V. M. iš ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos...