Byla A-219-415/2019
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko, Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. GT-2(17)-S (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pajūrio autorika“ (toliau – ir Bendrovė) 2015 m. rugsėjo 18 d. pirminio planinio veiklos patikrinimo akte Nr. VP-72(15) buvo konstatuota, jog Bendrovės veikloje, sudarant turto vertinimo ataskaitas, yra trūkumų, kuriuos nurodyta ištaisyti ateityje rengiamose ataskaitose. Šiuo pagrindu 2016 m. lapkričio 30 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pradėjo Bendrovės ataskaitų atitikties reikalavimams, numatytiems Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, paskesnį planinį veiklos patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas). Patikrinimo objektu, be kita ko, buvo pareiškėjo, Bendrovės darbuotojo ir turto vertintojo, 2015 m. gruodžio 10 d. surašyta automobilio „Volvo“ FH 540 62T vertinimo ataskaita Nr. 20151210-1 (toliau – ir Ataskaita). Patikrinimo metu Bendrovė 2016 m. lapkričio 25 d. pateikė paaiškinimus Nr. (1.15) D2-4206, susijusius su Ataskaitos surašymu, kuriuose nurodė, kad Ataskaitos tikslas buvo transporto priemonės žalos dydžio nustatymas, o rinkos vertės skaičiavimas – perteklinis ir nebūtinas, taip pat akcentuotas Ataskaitoje padarytų klaidų mažareikšmiškumas, paaiškinta, dėl kokių priežasčių pasirinktas atitinkamas rinkos vertės skaičiavimas. Tarnybai 2016 m. lapkričio 30 d. užbaigus patikrinimą surašytas patikrinimo aktas Nr. VP-58(16) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame buvo konstatuoti pažeidimai. Tarnybos vertinimu, Ataskaitoje turėjo būti pateikti skaičiavimai ar kita (patikrinama) informacija, pagrindžianti pataisos koeficientą. Tarnyba pažymėjo, kad vertės nustatymas tokiu būdu, kai jos neįmanoma patikrinti, yra nepagrįstas, todėl pažeidžiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą pareigą vertinimo ataskaitoje pagrįsti vertės nustatymą, pateikiant skaičiavimus. Tarnybos nuomone, lyginamųjų objektų kaina turi būti koreguojama ne pridedant, o atimant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 2-oje lentelėje nustatytas ridos koeficiento reikšmes. Tuo tarpu pareiškėjas ridos koeficiento reikšmes pridėjo, o ne atėmė. Pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose pažymima, kad nustatant vidutinę rinkos vertę lyginamieji objektai maksimaliai prilyginami prie statistinio (ne prie vertinamojo) automobilio. Tarnyba padarė išvadą, kad Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto. Tarnyba nurodė, kad Ataskaitoje nepateikti skaičiavimai, iš kurių būtų įmanoma nustatyti, kaip apskaičiuotas pataisos koeficientas, kurio pagrindu nustatyta vertinamos transporto priemonės rinkos vertė. Taip pat pažymėjo, jog Ataskaitoje turėjo būti pateikti skaičiavimai ar kita informacija, pagrindžianti, kodėl pasirinktas būtent 10 proc. ridos pataisos dydis. Vertindamas transporto priemonę vertintojas kaip specialiuoju teisės aktu vadovavosi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, o ne Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1 K-l 59 (toliau – ir Metodika). Transporto priemonės rinkos vertė buvo nustatyta tik kaip šalutinis dydis, kuris neturėjo įtakos galutiniam vertinimo rezultatui. Konkretūs taikyti koregavimo koeficientai pagrįsti nuorodomis į Instrukciją.

93.

10Pareiškėjas nurodė, kad Garbės teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Visi ataskaitoje taikyti koeficientai buvo pagrįsti Instrukcijos priedais, o konkretūs aptariami pataisos koeficientai (-10 proc. ir +10 proc.) ataskaitoje buvo įrašyti dėl klaidos (iš tiesų vietoj jų turėjo būti įrašyti atitinkamai -7,9 proc. ir +6,6 proc.). Skundžiamame sprendime buvo nustatyta daugiau pažeidimų nei Patikrinimo akte, todėl pareiškėjas nežinojo, kuo yra kaltinamas ir – atitinkamai – negalėjo pateikti savo paaiškinimų dėl dalies kaltinimų. Garbės teismas pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas, nesigilino į teikiamus paaiškinimus, buvo išsakoma išankstinė nuomonė. Garbės teismas nesudarė sąlygų pareiškėjui tinkamai išsakyti savo poziciją, o dėl procedūrinių pažeidimų nebuvo sudarytos sąlygos suprasti, kokių pažeidimų padarymu jis yra kaltinamas bei tinkamai realizuoti teisę apginti savo interesus. Pareiškėjo vertinimu, Garbės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

114.

12Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

135.

14Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Garbės teismas savo sprendime konstatavo, jog pareiškėjas, nustatydamas transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, netinkamai taikė pataisos koeficientus, parengtoje ataskaitoje nepateikė skaičiavimų, kurie pagrįstų tokių koeficientų taikymą, ir taip pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimą. Šiuo atveju nebuvo nustatytas nei Metodikos, nei Instrukcijos reikalavimų laikymosi pažeidimas, todėl, Tarnybos nuomone, pareiškėjo argumentai dėl šių teisės aktų tarpusavio santykio praktinės neturi reikšmės. Reikalavimas pateikti vertės nustatymą pagrindžiančius skaičiavimus nustatytas būtent Įstatyme – pagrindiniame teisės akte, kuriuo vadovautis pareiškėjas privalo visais turto vertinimo atvejais, nepriklausomai nuo turto rūšies. Vadovaujantis Instrukcijos 26.1 papunkčiu, nustatant žalą, padarytą apgadinant transporto priemonę, nustatoma transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą. Kadangi, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, transporto priemones vertinantiems turto vertintojams Instrukcijos reikalavimai yra privalomi, transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą šiuo atveju privalėjo būti nustatyta. Tarnybos nuomone, rinkos vertė negali būti laikoma „šalutiniu dydžiu“, kadangi teisės aktai įpareigoja tokį dydį nustatyti. Be to, net ir transporto priemonės rinkos vertę laikant „šalutiniu dydžiu“, tokio dydžio nustatymas ataskaitoje privalėjo būti tinkamai pagrįstas. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kokie duomenys turi būti nurodyti turto vertinimo ataskaitoje. Reikalavimas nurodyti išvardytus duomenis taikomas visai turto Vertinimo ataskaitai, o ne kažkuriai (pagrindinei) jos daliai. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas nustato, kad Turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateikti turto vertės skaičiavimai. Įstatymas nenumato jokių išskirtinių nuostatų, taikytinų tais atvejais, kai tam tikra informacija ataskaitoje pateikiama kaip „šalutinis dydis“. Net ir pareiškėjo nurodytam „šalutiniam dydžiui“ turi būti taikomi Įstatymo reikalavimai, taip pat ir reikalavimas pagrįsti nustatytą dydį skaičiavimais. Pareiškėjas Garbės teismo posėdžio metu nušalinimų Garbės teismo nariams nereiškė, be to, skunde nepateikė jokių argumentų, kurie leistų abejoti Garbės teismo narių nešališkumu. Taigi Garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, griežtai laikėsi teisės aktų reikalavimų. Skiriant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į pareiškėjo teiktus paaiškinimus, pažeidimų pobūdį, pareiškėjui skirta švelniausia galima drausminė nuobauda – pastaba.

15II.

166.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo D. G. skundą atmetė.

187.

19Teismas nustatė, kad Tarnyba 2016 m. lapkričio 30 d. patvirtino Patikrinimo aktą Nr. VP-58(16) ir 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (1.15)D2-4302 „Dėl atlikto paskesnio planinio veiklos patikrinimo“ persiuntė Bendrovei Patikrinimo aktą ir klausimynus. Tarnyba 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė išvadą Nr. GT-46(16)-I „Dėl turto vertintojo D. G. veiksmų rengiant automobilio Volvo FH 540 62T vertinimo ataskaitą Nr. 20151210-1“. Tarnyba 2016 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. GT-46(16)-T kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos D. G. iškėlimo, ir 2016 m. gruodžio 14 d. parengiamojo Garbės teismo posėdžio metu buvo nuspręsta iškelti pareiškėjui drausmės bylą. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 14 d. pranešimu Nr. (1.15)02-4472 informuotas apie drausmės bylos iškėlimą. Garbės teismas 2017 m. sausio 17 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. GT-2(17)-S, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Tarnyba 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. (1.15)D2-349 „D. G. teismo priimto sprendimo“ informavo pareiškėją apie priimtą Garbės teismo sprendimą.

208.

21Teismas nurodė, kad Garbės teismas savo sprendime konstatavo, jog pareiškėjas, nustatydamas transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, netinkamai taikė pataisos koeficientus, parengtoje ataskaitoje nepateikė skaičiavimų, kurie pagrįstų tokių koeficientų taikymą, ir taip pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimą. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjo parengtoje ataskaitoje nėra pateikti net dviejų taikytų koeficientų pagrindimai: - 10 proc. pataisos koeficiento, nustatant ridos pataisos dydį, ir +10 proc. koeficiento reikšmės, nustatant tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumą. Nurodytų koeficientų pagrindu ataskaitoje skaičiuota galutinė vertinamos transporto priemonės rinkos vertė, todėl ataskaitoje turėjo būti pateikti skaičiavimai ar kita (patikrinama) informacija, pagrindžianti nustatytus koeficientų dydžius. Garbės teismas pažymėjo, kad teisės normose nustatytų pareigų nevykdymas yra teisės pažeidimas.

229.

23Teismas nustatė, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitoje pareiškėjas nurodo, jog konkretūs dydžiai, išvesti taikant proporcijos metodą, pasirenkant artimiausias reikšmes iš rekomenduojamų reikšmių, nurodomų Instrukcijos prieduose. Taigi šiuo atveju ataskaitoje buvo pateikti ne išsamūs skaičiavimai, kaip to reikalauja Įstatymas, o nuoroda į konkretų teisės aktą. Atsakovas pagrįstai teigia, kad nuorodos į teisės aktą pateikimas nelaikytinas tinkamu reikalavimo pagrįsti vertės nustatymo dydžius įgyvendinimu. Byloje nustatyta, kad Ataskaitoje nebuvo pagrįsti įrašyti koeficientų dydžiai. Garbės teismas nustatė, kad pareiškėjas netinkamai taikė lyginamąjį metodą, t. y. pasirinkdamas 3 lyginamuosius objektus pirmiausia nustatė vertinamo turto vidutinę rinkos vertę. Garbės teismas pažymėjo, kad Metodika nenumato tokios vertės nustatymo procedūros ir tvarkos, todėl rekomendavo pareiškėjui ateityje turtą vertinti naudojantis kitomis procedūromis. Garbės teismo pateikta pastaba turėtų būti vertinama kaip rekomendacinio pobūdžio pastebėjimas, nes skundžiamo sprendimo konstatuojamoje dalyje neatitikimas Metodikos reikalavimams nėra įvardijamas. Garbės teismas turi teisę savarankiškai atlikti tyrimą ir, nustatęs pažeidimą, skirti turto vertintojui drausminę nuobaudą. Garbės teismas nėra įpareigotas vadovautis Tarnybos nuomone ir turi teisę ne tik atmesti Tarnybos nustatytus pažeidimus, bet ir konstatuoti naujus pažeidimus, kurių Tarnyba neįvardijo.

2410.

25Teismas sprendė, kad Garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, detaliai aptarė pareiškėjo rengtų turto vertinimo ataskaitų trūkumus, konstatuodamas, kokių konkrečiai turto vertintojų veiklai teisės aktuose keliamų reikalavimų pareiškėjas nesilaikė. Garbės teismas objektyviai ir nuodugniai ištyrė ir įvertino pareiškėjo paaiškinimus, pateiktą medžiagą. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Garbės teismas, laikydamasis Įstatymo, Garbės teismo nuostatų reikalavimų, nustatęs, jog turto vertintojas nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, turėjo teisę iškelti drausmės bylą bei, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, pagrįstai skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą.

26III.

2711.

28Pareiškėjas D. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

2912.

30Nurodo, kad Garbės teismo ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra neteisingi, nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti. Ataskaitoje pateikiami detalūs skaičiavimai, reikalingi pagrįsti tiek transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, tiek rinkos vertę. Visi skaičiavimai Ataskaitoje atlikti sistemiškai laikantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos ir Turto ir verslo vertinimo metodikos. Ridos pataisos koeficiento taikymo nenuoseklumas, atsiradęs dėl žmogiškos klaidos, negali būti laikomas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimu. Šios Įstatymo nuostatos dėl padarytų žmogiškų klaidų turi būti taikomos proporcingai, t. y. atsižvelgiant į Ataskaitos sudarymo tikslą, aplinkybes ir tai, ar padarytos klaidos turėjo įtakos Ataskaitos rezultatams.

3113.

32Pažymi, kad Ataskaitoje rinkos vertės (taip pat ir vidutinės rinkos vertės) apskaičiavimo duomenys yra pateikiami tiksliai ir aiškiai, pateikiami šių verčių pagrindimai, nurodant konkrečius skaičiavimus. Sudarydamas Ataskaitą, pareiškėjas kruopščiai vadovavosi ne tik Įstatymo nuostatomis, bet ir 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) bei 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatomis. Kadangi Instrukcijoje neapibrėžta, kas yra lyginamasis metodas, pareiškėjas vadovavosi lyginamojo metodo taikymo tvarka, numatyta Metodikos 56–63 punktuose. Tą darė sistemiškai kartu su Instrukcijos reikalavimais, pastariesiems teikdamas pirmenybę. Lyginamąjį metodą taikė tinkamai. Ataskaitoje buvo nurodyti lyginamųjų objektų modeliai, kainos, ridos duomenys, pateikta informacija, iš kur buvo gauta informacija ir nurodoma, kodėl ir kokiais principais remiantis buvo pasirinkti lyginamieji objektai.

3314.

34Pareiškėjas, vertindamas vidutinę rinkos vertę ir rinkos vertę, pateikė aiškius skaičiavimus. Šie skaičiavimai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus. Kiekvieną skaičiavimuose naudotą reikšmę bei apskaičiuotą galutinį rezultatą yra įmanoma patikrinti, nes yra naudojamos formulės, reikšmės, koeficientai pateikti Instrukcijoje. Ataskaitoje yra nuolat pateikiama nuoroda į šį teisės aktą. Taigi Ataskaitoje yra nurodyti visi skaičiavimai ir jų pagrindimas, kaip tai numatyta Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte.

3515.

36Pareiškėjas pripažįsta, kad dviem atvejais Ataskaitoje taikant ridos pataisos koeficientą buvo padaryta žmogiška klaida, t. y. paimta ne ta koeficiento vertė ir koeficientų lentelės. Padarytos žmogiškos klaidos nedaro įtakos galutinio vertinimo rezultatui (atkuriamųjų kaštų vertei). Jos negali lemti drausminės atsakomybės taikymo, kadangi drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus. Drausminės atsakomybės taikymas už menkiausius profesinės veiklos taisyklių pažeidimus neatitinka drausminės atsakomybės tikslų ir yra akivaizdžiai klaidingas. Todėl Garbės teismo ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas Ataskaitoje nepagrindė ridos pataisos koeficiento skaičiavimų, yra nepagrįstos.

3716.

38Pareiškėjas nurodo, kad nenuoseklumas, atsiradęs dėl žmogiškos klaidos, negali būti laikomas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimu. Pažymi, kad patikrinimo metu pateiktuose paaiškinimuose, skunduose labai nuosekliai paaiškinta, kaip pareiškėjas apskaičiavo tiek transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, tiek rinkos vertę. Visi šie skaičiavimai yra pateikti Ataskaitoje ir yra pakankamai suprantami, kad būtų galima suvokti, kaip apskaičiuota vidutinė transporto priemonės rinkos kaina ir rinkos kaina.

3917.

40Pareiškėjas akcentuoja, kad Ataskaita buvo neprivaloma, t. y. savanoriška. Šiuo konkrečiu atveju esminė Ataskaitos dalis buvo įvertinti atkūrimo (remonto) kaštus. Dėl šios Ataskaitos dalies nei Tarnyba, nei Garbės teismas jokių pastabų pareiškėjui neturėjo. Tuo tarpu transporto priemonės rinkos vertė Ataskaitoje buvo nustatyta kaip šalutinis dydis. Jos apskaičiavimas neturėjo jokios įtakos atkuriamųjų kaštų apskaičiavimui ar nustatymui. Pozicija, kad kiekvienas Ataskaitoje pateiktas skaičius turi būti pagrindžiamas skaičiavimais, o priešingu atveju bus konstatuojamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimas, nėra proporcinga ir neatitinka šios nuostatos tikslų. Be to, Tarnyba savo rekomendacijose turto vertintojus, atliekančius turto vertinimus, ragina atsižvelgti į vertinimo tikslus ir vertinimui aktualų kontekstą. Šiuo atveju akivaizdu, kad rinkos vertės nustatymas buvo šalutinis rezultatas, todėl Tarnyba ir Garbės teismas, vertindami Ataskaitos turinį ir spręsdami dėl drausminės nuobaudos, privalėjo į tai atsižvelgti. To nepadarius, Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimas pareiškėjui buvo konstatuotas nepagrįstai, todėl drausminė nuobauda turėtų būti panaikinta.

4118.

42Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

4319.

44Atsakovas nurodo, kad turto vertinimo ataskaitoje privalo būti pagrįsti visi turto vertei nustatyti naudojami dydžiai. Garbės teismas savo sprendime konstatavo, kad pareiškėjo parengtoje ataskaitoje nėra pateikti net dviejų taikytų koeficientų pagrindimai: -10 proc. pataisos koeficiento, nustatant ridos pataisos dydį, ir +10 proc. Kr koeficiento reikšmės, nustatant tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumą. Nurodytų koeficientų pagrindu ataskaitoje skaičiuota galutinė vertinamos transporto priemonės rinkos vertė, todėl ataskaitoje turėjo būti pateikti skaičiavimai ar kita (patikrinama) informacija, pagrindžianti nustatytus koeficientų dydžius. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad šiuo atveju ataskaitoje buvo pateikti ne išsamūs skaičiavimai, kaip to reikalauja įstatymas ir teismų praktika, o nuoroda į konkretų teisės aktą. Nuorodos į teisės aktą pateikimas nelaikytinas tinkamu reikalavimo pagrįsti vertės nustatymo dydžius įgyvendinimu. Taigi pareiškėjas Įstatymo nuostatas šiuo atveju taikė netinkamai.

4520.

46Nurodo, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomąsi pozicijos, jog visa pagal Įstatymo 22 straipsnį privaloma informacija, įskaitant vertės nustatymo pagrindimą ir skaičiavimus, turi būti pateikiama pačioje vertinimo ataskaitoje, o ne vėliau su paaiškinimais teikiamuose dokumentuose. Įstatyme nėra nustatytos galimybės dalį privalomos informacijos pateikti ne pačioje vertinimo ataskaitoje, o vėliau, Tarnybai jau identifikavus teisės aktų reikalavimų nesilaikymą.

4721.

48Pareiškėjo Ataskaitoje nustatyti pažeidimai buvo atitinkamai įvertinti, skiriant pagrįstą, proporcingą drausminę nuobaudą. Pareiškėjui skirta švelniausia iš Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytų drausminių nuobaudų – pastaba. Be to, apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo konkrečiu atveju Ataskaitoje transporto priemonės rinkos vertės nustatymas buvo tik šalutinis rezultatas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad ir transporto priemonės rinkos vertę laikant šalutine, tokios vertės nustatymas ataskaitoje privalėjo būti tinkamai pagrįstas. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kokie duomenys turi būti nurodyti turto vertinimo ataskaitoje. Reikalavimas nurodyti atitinkamus duomenis taikomas visai turto vertinimo ataskaitai, o ne jos daliai, kuri neva laikytina pagrindine. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas numato, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateikti turto vertės skaičiavimai. Įstatymas nenumato jokių išskirtinių nuostatų, taikytinų tais atvejais, kai tam tikra informacija ataskaitoje pateikiama kaip vadinamoji šalutinė.

49Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV.

5122.

52Išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų prijungti prie bylos Garbės teismo 2017 m. sausio 17 d. posėdžio garso įrašą bei sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas prašymas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 39-42 punktų atitikimo Konstitucijos 109 straipsniui bei konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 39–42 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams ir 2018 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-8-662-2018, o prašymas prijungti papildomus įrodymus neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Be to, pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių šis įrodymas negalėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo prašymai netenkinami.

53Dėl turto vertintojų drausminės atsakomybės pagrindų ir vieningos teisės aiškinimo praktikos formavimo

5423.

55Turto vertintojų drausminė atsakomybė yra reglamentuojama Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnyje, kuriame nustatyta:

56„1. Už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų.

572. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga. Informaciją apie kitos valstybės narės turto arba verslo vertintojo padarytus šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Priežiūros įstaiga praneša (registruotu laišku) tos valstybės narės kompetentingai institucijai.

583. Sprendimą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo Turto arba verslo vertintojų garbės teismas priima per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo Priežiūros įstaigos rašytinio teikimo iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą gavimo dienos.

594. Už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos:

601) pastaba;

612) papeikimas;

623) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas;

634) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas.

645. Už vieną pažeidimą skiriama tik viena drausminė nuobauda. Po Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo įsigaliojimo dienos praėjus vieniems metams, turto arba verslo vertintojas laikomas nebaustu drausmine nuobauda.

656. Jeigu nagrinėjant turto arba verslo vertintojo drausmės bylą nenustatoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, turto arba verslo vertintojo drausmės byla nutraukiama.

667. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Jeigu Turto arba verslo vertintojų garbės teismas per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos nepriima sprendimo, turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta. Jeigu Priežiūros įstaiga yra priėmusi sprendimą už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus turto arba verslo vertintojui taikyti šiame įstatyme numatytas poveikio priemones, drausminė nuobauda turto arba verslo vertintojui neskiriama ir turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta.

678. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai privalomi turto arba verslo vertintojams, turto arba verslo vertinimo įmonėms ir Priežiūros įstaigai.

689. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas, priėmęs sprendimą skirti drausminę nuobaudą, privalo per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti jį Priežiūros įstaigai, kuri apie priimtą sprendimą turto arba verslo vertintojui praneša raštu (registruotu laišku), kartu pateikdama Priežiūros įstaigos patvirtintą Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo kopiją, per ne ilgiau kaip tris darbo dienas nuo sprendimo pateikimo Priežiūros įstaigai dienos. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo patvirtinta kopija taip pat išsiunčiama (registruotu laišku) turto arba verslo vertinimo įmonei arba Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui ar jų filialams, jeigu juose dirba turto arba verslo vertintojas, dėl kurio yra priimtas sprendimas.

6910. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimų išrašai per ne ilgiau kaip tris darbo dienas nuo sprendimo gavimo Priežiūros įstaigoje dienos skelbiami Priežiūros įstaigos Kompiuterizuotojoje turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemoje esančioje turto arba verslo vertintojo, dėl kurio priimtas Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimas, byloje. Įsigaliojus Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimui, jo išrašas skelbiamas Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje. Kartu skelbiama, nuo kada turto arba verslo vertintojas bus laikomas nebaustu drausmine nuobauda.

7011. Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje skelbiamo Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo išrašo turinį sudaro:

711) turto arba verslo vertintojo vardas ir pavardė;

722) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo numeris (numeriai), išskyrus kitos valstybės narės nepriklausomą turto arba verslo vertintoją, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje;

733) Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo priėmimo ar turto arba verslo vertintojo drausminės bylos nutraukimo data;

744) Turto arba verslo vertintojų garbės teismo paskirta šio straipsnio 4 dalyje nurodyta nuobauda arba šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytos aplinkybės.

7512. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo išrašas Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje skelbiamas tik drausminės nuobaudos turto arba verslo vertintojui galiojimo laikotarpiu.

7613. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai įsigalioja pasibaigus jų apskundimo terminui, jeigu jie nebuvo apskųsti. Apskundus Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimą, jis įsigalioja įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu šiuo sprendimu Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimas paliekamas galioti“.

7724.

78Vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nenustato jokių specialiųjų drausminės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų.

7925.

80Tačiau kai kuriose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtose nutartyse panašiose bylose pateikiamas teisės aiškinimas dėl teisinių pagrindų turto vertintojų drausminei atsakomybei kilti, kuriuo pažeidimo akivaizdumas, jo šiurkštumas ir kylančios pasekmės (žalos padarymas) yra būtini drausminės atsakomybės atsiradimo pagrindai.

8126.

82Štai, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje, bylos Nr. eA-335-602/2018, taip pat 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017, 2016 m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, formuluojama tokia teisės aiškinimo taisyklė, kad drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas, kai profesinės pareigos (turto vertintojo) yra vykdomos aiškiai aplaidžiai, o pažeidimas yra šiurkštus. Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti laikomas toks atvejis, kai pažeidimas yra akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai be gilesnės analizės galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamas teisės aktas. Aplaidus profesinės pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su pažeidimo pasekmėmis. Asmens, teikiančio turto ar verslo vertinimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą.

8327.

84Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs ir nutarčių, kuriose kitaip aiškintos tos pačios teisės normos (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2482-520/2015).

8528.

86Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia dėl aktualaus ginčui išspręsti teisės aiškinimo, tokiu būdu užtikrinant vienodą teisės aiškinimo praktiką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.).

8729.

88Išplėstinė teisėjų kolegija remiasi Konstitucinio Teismo suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika savo ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) analogiškose bylose nuosekliai remiasi ankstesnėje pastraipoje nurodyta argumentacija (Nutarties 26 p.).

8930.

90Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

9131.

92Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

9332.

94Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

9533.

96Turto vertintojų profesinės veiklos specifiškumu pagrįstų teismų praktikos formuojamos drausminės atsakomybės atsiradimo ypatumų teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, neįžvelgia. Iš Įstatymo nekyla prielaidų kitokiai nei ordinarinė drausminės atsakomybės kilimo pagrindų ir sąlygų apibrėžčiai būtent šios profesijos subjektams. Turto vertintojų drausminės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, su visais teisės pažeidimui būdingais sudedamaisiais elementais (subjektas, objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės). Ji galima tik esant neteisėtai veikai, teisinėms pasekmėms – asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimui ir priežastiniam ryšiui tarp veikos ir pasekmių bei turto vertintojo kaltei. Asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimas (teisinės pasekmės) šiuo atveju yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, t. y. materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas. Pažeidimo akivaizdumas yra procedūrinio, o ne materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybė. Jei pažeidimas akivaizdus, paprastai nereikalingi procedūriniai veiksmai siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias pažeidimo sudėtį. Pažeidimo vertinimas jo šiurkštumo aspektu, kai įstatymas nenustato tokio veikos pobūdžio, yra taikytinos nuobaudos parinkimą griežtinančia linkme lemianti aplinkybė.

9734.

98Pažymėtina, kad vadovaujantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 36 punktu, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą Garbės teismas įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas.

9935.

100Remiantis šiuo teisės aiškinimu, išplėstinė teisėjų kolegija vertins faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir teisinius pagrindus pareiškėjo drausminei atsakomybei kilti.

101Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodymų vertinimo ir veiksmų teisinio kvalifikavimo

10236.

103Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

10437.

105Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

10638.

107Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo 22 straipsnio, nustatančio reikalavimus turto arba verslo ataskaitai, 4 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus.

10839.

109Išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad Ataskaita atitinka Įstatymo reikalavimus, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (žr., pvz., 2014 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui – jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariamas pažeidimas nėra laikomas formaliu ar techniniu netikslumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).

11040.

111Pareiškėjo Ataskaitoje padarytos klaidos, kurios, be kita ko, neneigia ir pareiškėjas (taikant ridos pataisos koeficientą), t. y. apskaičiuota galutinė vertintos transporto priemonės rinkos vertė, tačiau nėra nurodytas jos skaičiavimas, nėra pagrindo vertinti kaip mažareikšmės techninės klaidos. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, kad pagal Metodikos 50–53 punktus, klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Įstatymo ir šios Metodikos reikalavimams. Šiuo atveju Ataskaitoje nustatytos transporto priemonės rinkos vertės iš Ataskaitoje esančios informacijos neįmanoma patikrinti. Sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, nustatydamas transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, netinkamai taikė pataisos koeficientus, parengtoje Ataskaitoje nepateikė skaičiavimų, kurie pagrįstų tokių koeficientų taikymą. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas Ataskaitoje nurodyti turto ar verslo vertės nustatymo pagrindimą, be kita ko, reiškia, kad Ataskaitoje nurodytas rezultatas (nustatyta vertė ar tarpinis rezultatas) turi kilti iš Ataskaitoje pateiktų formulių ir skaičiavimų sekų. Nesant tiesioginio ryšio tarp pateiktų skaičiavimų ir gauto rezultato, laikoma, kad rezultatas nėra pagrįstas, taigi yra pagrindas teigti, kad nebuvo laikytasi Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Ataskaitoje pateikti ne išsamūs skaičiavimai, bet nuoroda į konkretų teisės aktą (šiuo atveju Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija), ir tai negali būti laikoma tinkamu reikalavimo pagrįsti vertės nustatymo dydžius įgyvendinimu.

11241.

113Apeliacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad transporto priemonės rinkos vertė Ataskaitoje buvo nustatyta kaip šalutinis dydis, ir jos apskaičiavimas neturėjo įtakos atkuriamųjų kaštų apskaičiavimui ar nustatymui, dėl to Tarnyba ir Garbės teismas turėjo į tai atsižvelgti vertindami Ataskaitos turinį ir spręsdami klausimą dėl drausminės nuobaudos, pažymi, kad Įstatymas nustato reikalavimus turto vertinimo ataskaitai (ne jos daliai), todėl Tarnyba pagrįstai vertino visą Ataskaitą, taip pat, pareiškėjo teigimu, joje nurodytą transporto priemonės rinkos vertės nustatymą (kaip šalutinį rezultatą), ir atitinkamai nustatė Įstatymo pažeidimus. Pažymėtina, kad pareiškėjui paskirta švelniausia Įstatyme nustatyta drausminė nuobauda, atitinkanti proporcingumo reikalavimus vertinant padaryto pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes.

11442.

115Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Garbės teismas Sprendime pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjas Ataskaitą parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų, todėl skundžiamas Garbės teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui, remiantis Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirta drausminė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas.

11643.

117Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

118Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

119Pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

120Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

121Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB)... 9. 3.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad Garbės teismo sprendimas buvo priimtas... 11. 4.... 12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir... 13. 5.... 14. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Garbės teismas savo sprendime konstatavo,... 15. II.... 16. 6.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2016 m. lapkričio 30 d. patvirtino Patikrinimo... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad Garbės teismas savo sprendime konstatavo, jog... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitoje pareiškėjas... 24. 10.... 25. Teismas sprendė, kad Garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 26. III.... 27. 11.... 28. Pareiškėjas D. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 29. 12.... 30. Nurodo, kad Garbės teismo ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra... 31. 13.... 32. Pažymi, kad Ataskaitoje rinkos vertės (taip pat ir vidutinės rinkos vertės)... 33. 14.... 34. Pareiškėjas, vertindamas vidutinę rinkos vertę ir rinkos vertę, pateikė... 35. 15.... 36. Pareiškėjas pripažįsta, kad dviem atvejais Ataskaitoje taikant ridos... 37. 16.... 38. Pareiškėjas nurodo, kad nenuoseklumas, atsiradęs dėl žmogiškos klaidos,... 39. 17.... 40. Pareiškėjas akcentuoja, kad Ataskaita buvo neprivaloma, t. y. savanoriška.... 41. 18.... 42. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo... 43. 19.... 44. Atsakovas nurodo, kad turto vertinimo ataskaitoje privalo būti pagrįsti visi... 45. 20.... 46. Nurodo, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomąsi... 47. 21.... 48. Pareiškėjo Ataskaitoje nustatyti pažeidimai buvo atitinkamai įvertinti,... 49. Išplėstinė teisėjų kolegija... 50. IV.... 51. 22.... 52. Išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo procesinio... 53. Dėl turto vertintojų drausminės atsakomybės pagrindų ir vieningos teisės... 54. 23.... 55. Turto vertintojų drausminė atsakomybė yra reglamentuojama Turto ir verslo... 56. „1. Už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo... 57. 2. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti... 58. 3. Sprendimą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo... 59. 4. Už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo... 60. 1) pastaba;... 61. 2) papeikimas;... 62. 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo... 63. 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba... 64. 5. Už vieną pažeidimą skiriama tik viena drausminė nuobauda. Po Turto arba... 65. 6. Jeigu nagrinėjant turto arba verslo vertintojo drausmės bylą nenustatoma... 66. 7. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne... 67. 8. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai privalomi turto arba... 68. 9. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas, priėmęs sprendimą skirti... 69. 10. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimų išrašai per ne... 70. 11. Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje skelbiamo Turto arba verslo... 71. 1) turto arba verslo vertintojo vardas ir pavardė;... 72. 2) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo numeris (numeriai),... 73. 3) Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo priėmimo ar turto... 74. 4) Turto arba verslo vertintojų garbės teismo paskirta šio straipsnio 4... 75. 12. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo išrašas... 76. 13. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai įsigalioja... 77. 24.... 78. Vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Turto ir... 79. 25.... 80. Tačiau kai kuriose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtose... 81. 26.... 82. Štai, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d.... 83. 27.... 84. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs ir nutarčių,... 85. 28.... 86. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia dėl aktualaus ginčui išspręsti... 87. 29.... 88. Išplėstinė teisėjų kolegija remiasi Konstitucinio Teismo suformuota... 89. 30.... 90. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis... 91. 31.... 92. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios... 93. 32.... 94. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie... 95. 33.... 96. Turto vertintojų profesinės veiklos specifiškumu pagrįstų teismų... 97. 34.... 98. Pažymėtina, kad vadovaujantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo... 99. 35.... 100. Remiantis šiuo teisės aiškinimu, išplėstinė teisėjų kolegija vertins... 101. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodymų vertinimo ir veiksmų teisinio... 102. 36.... 103. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas... 104. 37.... 105. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą,... 106. 38.... 107. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo 22 straipsnio,... 108. 39.... 109. Išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo... 110. 40.... 111. Pareiškėjo Ataskaitoje padarytos klaidos, kurios, be kita ko, neneigia ir... 112. 41.... 113. Apeliacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama... 114. 42.... 115. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija... 116. 43.... 117. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, išplėstinė... 118. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 119. Pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą atmesti.... 120. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą... 121. Nutartis neskundžiama....