Byla A-3271-602/2016
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4A. C. (toliau – ir pareiškėjas, vertintojas) 2012 m. gegužės 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Advanced Business Assessments“ (toliau – ir UAB „Advanced Business Assessments“) vardu surašė verslo vertės nustatymo ataskaitą Nr. 043-2012 (toliau – ir Ataskaita), kurioje taikant pajamų ir turto požiūrio metodų derinio metodus nustatyta uždarosios akcinės bendrovės „Core Investments“ (toliau – ir UAB „Core Investments“) 75,26 proc. akcijų paketo rinkos vertė įkeitimo akcinei bendrovei Ūkio bankas (toliau – ir AB Ūkio bankas) tikslu.

52013 m. kovo 26 d. Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) gavo 2013 m. kovo 22 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus V. V. kreipimąsi Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 dėl Ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytiems reikalavimams.

62013 m. birželio 18 d. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją ir UAB „Advanced Business Assessments“ dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su ataskaitos rengimu, pateikimo.

72013 m. birželio 27 d. Tarnyba gavo pareiškėjo 2013 m. birželio 25 d. paaiškinimus.

82013 m. liepos 8 d. Tarnyba Turto arba verslo vertintojų garbės teismui (toliau – ir Garbės teismas) pateikė teikimą Nr. GT-59(13)-T iškelti pareiškėjui drausmės bylą bei priėmė 2013 m. liepos 8 d. išvadą Nr. GT-59(13)-I „Dėl vertintojo A. C. veiksmų rengiant verslo vertės nustatymo ataskaitą Nr. 043-2012“. Šioje išvadoje Tarnyba nurodė, jog Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 92.2 punkto reikalavimų bei Europos vertinimo standartų – EVS 15.10.2.1, EVS 54.1.5 punktų reikalavimų.

92013 m. rugpjūčio 20 d. Garbės teismas priėmė sprendimą Nr. GT-55(13)-S (toliau – ir Sprendimas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas Ataskaitą parengė nesilaikydamas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 92.2, 102.6 ir 112.1 punktų reikalavimų, ir nusprendė pareiškėjui skirti Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą drausminę nuobaudą – Verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000021, Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000192, Kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000723 galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.

102014 m. vasario 14 d. Tarnyba priėmė išvadą Nr. T-4(14)-I (toliau – ir 2014 m. vasario 14 d. išvada), kurioje konstatavo Ataskaitos neatitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams.

11II.

12Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. GT-55(13)-S ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvadą Nr. T-4(14)-I „Dėl UAB „Advanced Business Assessments“ vardu parengtos verslo vertės nustatymo ataskaitos Nr. 043-2012 atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“.

13Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. liepos 8 d. atsakovas Garbės teismui pateikė teikimą Nr. GT-59(13)-T iškelti vertintojui A. C. drausmės bylą bei 2013 m. liepos 8 d. išvadą Nr. GT-59(13)-I „Dėl vertintojo A. C. veiksmų rengiant verslo vertės nustatymo ataskaitą Nr. 043-2012“ (toliau – ir Išvada). 2013 m. rugpjūčio 20 d. Garbės teismas priėmė sprendimą Nr. GT-55(13)-S, kuriuo nusprendė A. C. skirti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą drausminę nuobaudą – Verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000021, Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000192, Kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000723 galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Šio Sprendimo pagrindu Turto vertinimo priežiūros tarnyba parengė 2014 m. vasario 14 d. išvadą Nr. T-4(14)-I „Dėl UAB „Advanced Business Assessments“ vardu parengtos verslo vertės nustatymo ataskaitos Nr.043-2012 atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“, kurioje buvo pateikti tokie patys argumentai bei išvados, kaip ir Sprendime, bei padaryta papildoma išvada, nurodanti, jog pareiškėjo ataskaita, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, nelaikytina teisinga. Garbės teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. Sprendime ir atsakovas 2014 m. vasario 14 d. išvadoje nurodė, jog rengdamas Ataskaitą vertintojas pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, Metodikos 92.2 ir 102.6 punktus, nes Ataskaitos prieduose nurodytas verslo planas yra deklaratyvus, jame nepagrindžiamas nurodytas 15 proc. vertybinių popierių prieaugis (nepateikė prieaugio skaičiavimo sekų), kuris darė įtaką nustatomai įmonės akcijų vertei, dėl to ginčijamuose Sprendime ir Išvadoje buvo padaryta išvada, jog nėra galimybės patikrinti, ar šis dydis apskaičiuotas teisingai. Tačiau, pasak pareiškėjo, sisteminiu teisės aiškinimo metodu aiškinant Metodikos 92.1 ir 92.2 punktus, neprivalu pagrįsti vertinamos įmonės būsimų pinigų srautų, jei prognozuojamas periodas yra trumpesnis nei 5 metai – už tokias prognozes yra atsakinga pati vertinama įmonė. Kadangi nagrinėjamu atveju prognozuojamas periodas yra trumpesnis nei 5 metai, vertintojas neprivalėjo pagrįsti įmonės investicijų 15 proc. metinio prieaugio. Vertintojas įvertino ir nustatė, kad įmonės investicijų 15 proc. metinis prieaugis yra galimas, tai jam nekėlė abejonių. Nei atsakovas, nei Garbės teismas nenuginčijo įmonės investicijų 15 proc. metinio prieaugio, todėl nėra pagrindo tvirtini, kad vertintojas neatliko savo pareigų. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamuose aktuose nurodyta, jog vertintojas pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, Metodikos 92.2 ir 102.6 punktus, kai tuo tarpu atsakovo pateiktoje 2013 m. liepos 8 d. išvadoje buvo nurodoma, kad minėti vertintojo veiksmai rengiant Ataskaitą neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 92.2 punkto reikalavimų, t. y. Metodikos 102.6 punkto reikalavimo pažeidimu vertintojas nebuvo kaltinamas. Ginčijamais aktais išplėtus inkriminuoto pažeidimo ribas, vertintojas neturėjo galimybės drausmės bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimų, pasiruošti gynybai dėl pažeidimo, sietino su reikalavimų, numatytų Metodikos 102.6 punkte, nevykdymu. Atsakovas taip pat nurodė, jog rengdamas Ataskaitą vertintojas pažeidė ir Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, Metodikos 92.2 punkto reikalavimus, kadangi nepagrindė, iš kur UAB „Core Investments“ planuoja gauti 10 000 000 Lt investicijoms į vertybinius popierius. Pareiškėjo teigimu, remiantis įmonės pateiktu verslo planu, 2014 m. ji planavo parduoti dalį anksčiau įsigytų investicijų už 12 564 000 Lt bei už dalį pajamų – 10 000 000 Lt daryti naujas investicijas – įsigyti vertybinius popierius, taigi vertintojui nekilo abejonių, jog naujų investicijų įsigijimas būtų finansuojamas anksčiau realizuotų investicijų pajamų sąskaita. Atkreipė dėmesį, kad rengiant tokio pobūdžio finansines prognozes, kalbama apie pakankamai ilgą (iki 5 metų) būsimą periodą, kai sandoriai dėl būsimų investicijų gali būti tik planuojami ir nesudaryti. Dėl šių duomenų pobūdžio praktiškai neįmanoma kategoriškai patvirtinti bei pateikti neginčytinų duomenų, kad sudaromos prognozės tokia apimtimi, kaip jos šiame plane nurodytos, realiai ir bus įgyvendintos. Todėl vertintojas, teikdamas paaiškinimus, taip pat galėjo pateikti tik savo samprotavimus, kaip šios finansinės prognozės dėl 10 000 000 Lt investicijų perspektyvoje galėtų būti realizuojamos. Pareiškėjo teigimu, ginčijamuose aktuose buvo išplėstos šio su minėtomis aplinkybėmis sietino pažeidimo ribos, kadangi juose papildomai, lyginant su 2013 m. liepos 8 d. išvada, buvo nurodyta, kad vertintojas nesilaikė Metodikos 92.2 punkto reikalavimo. Pažymėjo, kad nei atsakovas, nei Garbės teismas nepateikė argumentų, kodėl taikyti koeficientai yra neteisingi. Be to, Garbės teismas konstatavo pažeidimus, kurie nebuvo konstatuoti Turto vertinimo priežiūros tarnybos, t. y. konstatavo Metodikos 102.6 punkte nustatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti taikytas formules ir skaičiavimo sekas pažeidimą. Pareiškėjo tvirtinimu, ginčijamo Sprendimo ir Išvados motyvuose atsakovas nurodė, jog vertintojas, rengdamas Ataskaitą ir taikydamas pasirinktus turto vertės nustatymo metodus, nepritaikė koreguoto balanso skaičiavimo būdo bei nusižengė Metodikos 112.1 punkto reikalavimams, kas nebuvo inkriminuota 2013 m. liepos 8 d. išvadoje. Kadangi ši aplinkybė pirmą kartą buvo paminėta tik ginčijamame Garbė teismo sprendime, vertintojas bylos nagrinėjimo metu dėl šios aplinkybės neturėjo galimybės pasisakyti ir jo teisė į gynybą šioje dalyje buvo iš esmės suvaržyta. Pareiškėjo manymu, Garbės teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę dėl pareigos vertinti paskolos rizikingumą, ją išsakė ir leido pareiškėjui suprasti, koks bus Garbės teismo sprendimas.

14Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko.

15Nurodė, kad pareiškėjo sisteminis Metodikos nuostatų aiškinimas, jog nebūtina pagrįsti vertinamos įmonės būsimus pinigų srautus, jei prognozuojamas periodas yra trumpesnis nei 5 metai, prieštarauja aukštesnės juridinės galios teisės aktui ir daro beprasme Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktu nustatytą pareigą vertinimo atskaitoje pagrįsti nustatytą vertę, pateikiant vertės skaičiavimus. Vertintojo pasirinktas būtent 15 proc. įmonės investicijų metinis prieaugis turi būti išsamiai pagrįstas (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas), kas šiuo atveju nebuvo padaryta, t. y. pareiškėjas „aklai“ rėmėsi pačios vertinamos įmonės jam pateikta informacija. Pasak atsakovo, Garbės teismo teisė pasisakyti dėl Įstatymo, Metodikos, Turto arba verslo vertintojų etikos kodekso, Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų pažeidimų nėra saistoma Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadoje nurodytų pažeidimų (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai (toliau – ir Nuostatai)). Dėl koeficientų pagrindimo nurodė, kad ekspertinis vertinimo būdas nepaneigia pareiškėjo pareigos pagrįsti, kodėl buvo pasirinktos konkrečios koeficientų reikšmės, darančios tiesioginę įtaką vertės nustatymo pagrindimui, t. y. nepanaikina Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytos pareigos. Teigė, kad vertintojas koreguoto skaičiavimo būdą pritaikė netinkamai, kadangi jokios balanso korekcijos nebuvo atliktos – vertintojas tiesiog nukopijavo duomenis nuo vertinamos įmonės balanso, t. y. balansinę vertę prilygino rinkos vertei, nors tokio vertinimo metodo nėra. Todėl Garbės teismas konstatavo Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Metodikos 112.1 punkto (pareigos taikyti koreguoto balanso skaičiavimo būdą) pažeidimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės visą įmonės turtą sudaro suteikta paskola, todėl nevertinant šio turto ir tiesiog nukopijuojant suteiktos paskolos sumą nuo vertinamos įmonės balanso, faktiškai vertinimas neatliekamas. Atsakovas tvirtino, kad vertintojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nebuvo pažeista, kadangi Garbės teismo posėdžio metu vertintojo atstovė, ilgametį darbo stažą turinti advokatė turėjo galimybę pasisakyti dėl paskolos rizikos vertinimo ir pateikė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti skunde. Garbės teismo posėdžio metu vyko dalykinė diskusija, kurios metu siekta iš vertintojo atstovės gauti informaciją, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl vertintojas nevertino paskolos, sudarančios visą vertinamos įmonės turtą. Dalykinės diskusijos metu išsakytos pastabos, oponavimas tam tikriems argumentams ar komentarai, atsakovo nuomone, negali būti laikomi išankstinės nuomonės reiškimu.

16III.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. GT-55 (13)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. C. skyrimo“, bylos dalį dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvados Nr. T-4(14)-I panaikinimo nutraukė.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-435-422/2015 atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo dalį dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo 2013 m. rugpjūčio 20 d. Nr. GT-55(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. C. skyrimo“ panaikinimo panaikino ir perdavė bylą šioje dalyje Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

19IV.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo A. C. skundą atmetė.

21Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl Garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. GT-55(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. C. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

22Teismas rėmėsi Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktu, kuriame nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Analogišką reikalavimą verslo vertinimo ataskaitai nustato Metodikos 102.6 punktas, kuriame įtvirtintas reikalavimas pateikti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Metodikos 92 punkte konkrečiai nurodyta, kuo turi būti remiamasi planuojat laisvųjų būsimųjų pinigų srautus. Metodikos 92.1 punkte nustatyta, kad turi būti remiamasi naujausiomis įmonės vadovybės patvirtintomis finansinėmis sąmatomis, finansinėmis ataskaitomis ir prognozėmis, apimančiomis ne didesnį kaip 5 m. laikotarpį, nebent ilgesnis laikotarpis būtų pakankamai pagrįstas, o 92.2 punkte įtvirtinta, kad turi būti remiamasi pagrįstomis ir patvirtintomis prielaidomis, kurios turėtų vyrauti likusį įmonės veiklos laiką. Iš šių teisės normų matyti, kad 92.2 punkto reikalavimas taikomas, kuomet remiamasi planuojamų laisvų būsimų pinigų srautais viršijus 5 m. laikotarpį.

23Atsakovas argumentavo, kad Ataskaitoje pateiktas ilgesnio nei 5 m. laikotarpio būsimų laisvų pinigų srautų vertinimas, todėl turi būti taikoma minėta teisės norma. Teismas su tokiu vertinimu sutiko. Ataskaitos 34 psl., prognozuojant tęstinumo vertę, atsižvelgiama į tai, kad įmonės investicijų metinis prieaugis – 15 proc. Todėl šiuo atveju buvo privaloma vadovautis Metodikos 92.2 punkte įtvirtintais reikalavimais.

24Dėl Įmonės 15 proc. metinio prieaugio teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutiko su Garbės teismo išvada, kad Ataskaitoje nebuvo pagrindžiamas prognozuojamas 15 proc. metinis vertybinių popierių prieaugis. Argumentavo, kad sistemiškai aiškinant ginčo teisiniam santykiui aktualias teisės normas, darytina išvada, kad turėjo būti taikomas Metodikos 92.1 punktas ir vadovautasi naujausiais įmonės pateiktais duomenimis.

25Šioje byloje Garbės teismas konstatavo būtent Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 92.2 ir 102.6 punktų pažeidimą, kuris pasireiškė turto vertintojui nepateikus atitinkamų skaičiavimų ir argumentų, leidžiančių neabejoti nurodytu 15 proc. metiniu vertybinių popierių prieaugiu. Ataskaitoje pareiškėjas įvardijo 15 proc. metinį įmonės investicijų prieaugį, remdamasis užsakovo ir įmonės pateiktais duomenimis – vertinamos įmonės veiklos planu 2012 – 2016 metams ir lentelėmis, kuriose pateikta planuojamos vertinamos įmonės investicijos į vertybinius popierius ir prognozuojami vertinamos įmonės pinigų srautai (I t., b. l. 83). Tiek Garbės teismo posėdžio metu (I t., b. l. 25), tiek patikslintame skunde buvo paaiškinta, kad pareiškėjas pripažino įmonės pateiktuose minėtuose dokumentuose aprašytas aplinkybes pakankamomis 15 proc. metinio vertybinių popierių prieaugiui konstatuoti. Tiek minėtame UAB „Core Investmensts“ verslo plane (I t., b. l. 125–127), tiek Ataskaitos 30 – 31 psl. pateiktose prielaidose dėl įmonės verslo perspektyvų, remiamasi tais pačiais argumentais, t. y. nurodoma, kokių veiksmų įmonė planuoja imtis ateityje ir kokių rezultatų tikisi. Pagrindžiant šias prognozes, vartojami tokie motyvai, kaip įmonės sukaupta sėkminga patirtis investuojant į vertybinius popierius, pasaulinės ekonomikos atsigavimas po recesijos, lemiantis augantį investavimo į vertybinius popierius patrauklumą, siekis priimti teisingus sprendimus, įmonės planai nuosekliai didinti valdomą vertybinių popierių portfelį naujais vertybiniais popieriais. Įmonė prognozavo 15 proc. metinį įmonės valdomų vertybinių popierių vertės prieaugį. Teismo vertinimu, įmonės verslo plane pateikti motyvai yra deklaratyvūs. Tokie abstraktūs kriterijai, kaip įmonės patirtis ar siekis priimti teisingus sprendimus, neleidžia daryti išvadų dėl galimo konkretaus 15 proc. metinio vertybinių popierių vertės prieaugio. Vadovaujantis Metodikos 92.2 punktu, prielaidos, kuriomis remiamasi prognozuojant būsimus laisvųjų pinigų srautus, turi būti pagrįstos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015). Taigi turto vertintojas turėjo pateikti detalų, kritišką šių prielaidų įvertinimą, paremtą skaičiavimais, pateisinantį jo sutikimą, su įmonės nurodytu prognozuojamu pelningumu, arba paneigiantį įmonės nurodytas aplinkybes. Teismas, konstatavęs šio reikalavimo neįvykdymą, pripažino, kad Garbės teismas šioje dalyje pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 92.2 ir 102.6 punktų pažeidimą.

26Pareiškėjas skunde rėmėsi aplinkybe, kad 15 proc. dydžio vertybinių popierių prieaugis nėra nuginčytas. Todėl jo nepaneigus, nėra pagrindo tvirtinti, kad turto vertintojas netinkamai atliko savo pareigas. Su šiuo argumentu teismas nesutiko. Pažymėjo, kad išvadoje, kurios pagrindu buvo pradėta drausminė byla Garbės teisme, buvo nustatyti Ataskaitos trūkumai nepateikiant būtino verslo vertės pagrindimo, o ne neteisingo apskaičiavimo faktas. Garbės teismas vertino būtent Ataskaitos atitikimą teisės aktų reikalavimams, o ne nurodyto dydžio apskaičiavimo teisingumą. Todėl nei Tarnyba, nei Garbės teismas neprivalėjo nuginčyti nurodyto 15 proc. dydžio vertybinių popierių prieaugio.

27Dėl 10 mln. Lt investicijų į vertybinius popierius pagrindimo Garbės teismas nustatė, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas ir Metodikos 92.2 punktas buvo pažeisti ir todėl, kad Ataskaitoje nebuvo pagrindžiama, iš kur Įmonė planuoja gauti 10 mln. litų investicijoms į vertybinius popierius 2014 metais. Pareiškėjas kritiškai vertino šiuos Garbės teismo sprendime išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad pateikiant finansines prognozes buvo remiamasi minėta Metodikos 92.1 punkte įtvirtinta taisykle, pagal kurią duomenis vertintojui pateikia įmonė. Vertintojas pats tokio pobūdžio prognozių rengti negali. Taip pat teigė, kad nėra įmanoma patvirtinti, kad bus sudaryti sandoriai, kuriais bus įgyvendintos verslo plane nurodytos prognozės.

28Kaip jau buvo minėta, Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 92.2 ir 102.6 punktuose įtvirtinta pareiga pagrįsti verslo vertinimo ataskaitoje daromas išvadas. Iš to išplaukia, kad atliekant verslo vertinimą nepagrindžiamos prielaidos negali būti laikomos tinkamu konkrečių išvadų pagrindimu. Šiuo atveju tiek Ataskaitoje, tiek Garbės teismo posėdžio metu nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys galimybę sudaryti sandorį, leisiantį įmonei 2014 metų pradžioje realizuoti akcijas ir gauti 10 ml. Lt pajamų. Taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Ataskaitoje nepagrindė nurodytų 10 ml. Lt pajamų, už kurias įmonė planavo įsigyti naujų investicijų. Todėl pripažintina, kad ir šioje dalyje buvo nesilaikyta Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 92.2 punkte įtvirtintų reikalavimų verslo vertinimo ataskaitos turiniui.

29Dėl koeficientų pagrindimo Garbės teismas pripažino, kad Ataskaitoje nemenka dalis tiesioginę įtaką pajamų metodu apskaičiuotai įmonės akcijų vertei darančių kintamųjų (diskonto normos sudedamųjų dalių (5 proc. verslo veiklos rizikos, 2 proc. finansinės rizikos, 2,5 proc. likvidumo rizikos), kintamos diskonto normos (2012 m. – 12 proc., 2013 m. – 12 proc., 2014 m. – 12,5 proc., 2015 m. – 13 proc., 2016 m. – 13,5 proc., po 2016 m – 14 proc.), investitoriaus pelno normos (8 proc.) ir diskonto normos, atspindinčios kreditoriaus, paskolinusio lėšas, pajamingumo normą (22 proc.) reikšmes) nėra apskaičiuoti, todėl jų patikrinti neįmanoma. Taip buvo pažeidžiami Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 102.6 punkte įtvirtinti reikalavimai. Pareiškėjas paaiškino, kad šie kintamieji buvo nustatyti ekspertiniu metodu, leidžiančiu nustatyti vertinimo koeficientus, remiantis vertinimo patirtimi ir analize. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, kuriose yra įtvirtinti atvejai, kuomet galima vadovautis ekspertiniu turto vertinimu, atliekant nekilnojamo turto vertinimą.

30Garbės teismas nenustatė, kad ekspertinis turto vertinimas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, tačiau nurodė, jog tai neatleidžia nuo pareigos pagrįsti gautų koeficientų dydžius. Teismas sutiko su tokiu Garbės teismo vertinimu. Minėtos Nekilnojamo turto vertinimo taisyklės reglamentuoja nekilnojamo turto vertinimo tvarką, tačiau jų nuostatos negali paneigti aukštesnės galios teisės akte – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme – nustatytų bendrų reikalavimų vertinimo ataskaitos turiniui. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog turto ar verslo vertinimo ataskaitoje turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuota vertė, būtų galima patikrinti duomenis, kuriais remiantis skaičiavimai atlikti. Išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014). Motyvuodamas koeficientų dydžius, pareiškėjas ataskaitoje nurodė tokias aplinkybes, kaip buvimą kitų įmonių, užsiimančių panašia veikla Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse, ekonomikos atsigavimą. Rėmėsi tokia bendro pobūdžio aplinkybe, kad įmonė vienais metais sėkmingai dirbo finansinio tarpininkavimo srityje, nors kitais metais patirdavo nuostolių. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio aplinkybių konstatavimas negali būti laikomas tinkamu konkrečių turto vertintojo nurodytų rodiklių pagrindimu.

31Pareiškėjas, pagal analogiją taikydamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, argumentavo, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla, kuomet pareiga veikti atitinkamu būdu yra konkrečiai imperatyviai suformuluota teisės aktuose ar kituose oficialiuose dokumentuose. Anot pareiškėjo, šiuo atveju teisės aktuose nėra konkrečiai suformuluotos tvarkos, kaip turto vertintojas turi pagrįsti skaičiavimams atlikti taikytose formulėse nurodytas reikšmes. Todėl jo pasirinktas ekspertinis tam tikrų reikšmių nustatymo metodas neturi būti vertinamas, kaip pažeidžiantis teisės normas, įpareigojančias veikti atitinkamu būdu.

32Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negalima sutikti, jog teisės aktuose nėra įtvirtintų reikalavimų veikti atitinkamu būdu. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 102.6 punkte įtvirtintas reikalavimas verslo vertinimo ataskaitoje nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Pareiškėjas, nepagrįsdamas nurodytų konkrečių koeficientų dydžių, nesilaikė šio reikalavimo. Todėl teismas darė išvadą, kad Garbės teismas pagrįstai pripažino Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 102.6 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimą.

33Dėl papildomo veikos kvalifikavimo pagal Metodikos 102.6 punktą teisėtumo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas argumentavo, kad Garbės teismas Sprendime jo veiką papildomai kvalifikavo pagal 102.6 punktą, nors Tarnybos 2013 m. liepos 8 d. išvadoje kaltinimai pagal šį punktą nebuvo pareikšti. Taip buvo nepagrįstai praplėstos kaltinimo ribos, pažeidžiant pareiškėjo teisę į gynybą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad drausmės bylos iškėlimo pagrindas buvo 2013 m. liepos 8 d. išvada, todėl drausmės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia joje nurodyta faktinė pareiškėjo veika, o ne pareiškėjo veikos teisinis kvalifikavimas. Todėl vien tai, jog Garbės teismo sprendime, teisiškai įvertinant pareiškėjo veiką, buvo papildomai nurodytos teisės normos, kurios nebuvo įrašytos 2013 m. liepos 8 d. išvadoje, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog buvo pasisakyta dėl pareiškėjo veikos, kuri nebuvo aptarta minėtoje išvadoje, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę būti informuotam. Garbės teismas pareiškėjui nuobaudą paskyrė už tą pačią faktinę veiką, kuri buvo nurodyta ir 2013 m. liepos 8 d. išvadoje (2015 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-435-422/2015). Todėl teismas nesutiko, kad šiuo aspektu buvo praplėstos Išvadoje apibrėžtos kaltinimo ribos.

34Dėl turto požiūrio metodų derinimo pareiškėjas nesutiko su Garbės teismo išvada, kad Ataskaitoje netinkamai pritaikius koreguoto balanso skaičiavimo būdą, neįvertinus visos Įmonės turtą sudarančios paskolos rizikingumo, buvo pažeista Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta pareiga vertinimą atlikti apdairiai ir atsargiai ir Metodikos 112.1 punkto reikalavimai.

35Pareiškėjas argumentavo, kad teisės aktuose nėra jokių nuorodų, reikalavimų, paaiškinimų, leidžiančių daryti išvadą, jog vertinant UAB „Core Investments“ akcijas buvo privaloma taikyti minėtą koreguoto balanso skaičiavimo būdą ir/ar kad tokio būdo netaikymas gali būti siejamas su imperatyvių reikalavimų pažeidimu. Pažymėjo, kad Ataskaitoje vertintojas nurodė, kokius turto vertinimo būdus taikė ir aiškiai pagrindė būtent tokį savo pasirinkimą. Metodikos 112.1 punkte nustatyta, kad koreguoto balanso skaičiavimo būdas yra vienas iš taikant turto požiūrio metodų derinį taikomų skaičiavimo būdų. Toks būdas nurodytas Ataskaitos 3 psl., kaip vienas iš pareiškėjo pasirinktų metodų. Pasirinkęs tokį verslo vertinimo būdą, pareiškėjas privalėjo laikytis teisės aktuose įtvirtintų šio metodo taikymui nustatytų taisyklių.

36Pareiškėjas taip pat argumentavo, kad Garbės teismas sprendime nepaaiškino, kaip aplinkybės, susijusios su įmonės duota paskola, neįvertinimas gali būti kvalifikuojamas kaip Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų apdairumo ir atsargumo principų pažeidimas. Anot pareiškėjo, toks pažeidimas galėjo būti kvalifikuojamas, tik jeigu reikalavimas įvertinti atitinkamas aplinkybes, kaip įmonės išduota paskola, būtų įtvirtintas teisės aktuose. Teismas nesutiko su tokiu pareiškėjo vertinimu. Garbės teismo sprendime pateikti aiškūs motyvai, kuriais remiantis pripažintas atidumo ir atsargumo principų pažeidimas. Buvo atsižvelgta į verslo vertinimo paskirtį (įmonės akcijų įkeitimas bankui), į aplinkybę, kad didelę dalį įmonės turto sudaro būtent minėta duota paskola, į tai, kad įmonės skolininkas yra įmonės akcininkas, turintis 21 proc. akcijų. Garbės teismas konstatavo, kad į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta vertinimo ataskaitoje. Teismas sutiko, kad šių aplinkybių ignoravimas vertinimo ataskaitoje nesiderina su atsargumo ir apdairumo principais. Paskolinto turto negalima prilyginti įmonės turimam turtui. Teismo vertinimu, vien tai, kad skolininkas yra įmonės akcininkas, suinteresuotas įmonės veikla, nėra pakankamas motyvas visiškai pasitikėti, kad paskola bus tinkamai ir laiku grąžinta. Todėl vertinimo ataskaitoje turėjo būti skiriamas dėmesys šiai aplinkybei. Taigi šis pareiškėjo argumentas atmestas.

37Pareiškėjas argumentavo, kad Garbės teismo sprendime buvo pasisakyta dėl aplinkybės, nenurodytos 2013 m. liepos 8 d. išvadoje – koreguoto balanso skaičiavimo būdo nepritaikymo. Taip buvo pažeista jo teisė į gynybą. Pasisakydamas dėl šių argumentų, teismas pažymėjo, kad Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Įstatyme yra nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto ar verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl ataskaitos neatitikties. Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, o Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikšminga siekiant panaudoti pačią ataskaitą. Tokią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-821/2014, 2014 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014. Atsižvelgiant į tai ir šie pareiškėjo argumentai nelaikytini pagrįstais.

38Dėl išankstinės Garbės teismo nuomonės teismas pažymėjo, kad, anot pareiškėjo, Garbės teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę dėl pareigos vertinti paskolos rizikingumą ir ją išsakydamas leido suprasti, koks bus Sprendimas, todėl drausmės bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti nagrinėjimo objektyvumą. Teigė, kad šią aplinkybę patvirtina Garbės teismo narių pasisakymai posėdžio metu: „vertintojas jokios rizikos neįžvelgė, nevertino“ ir „manau niekam nekyla abejonių, kad negalima dėti lygybės ženklo tarp situacijos, kai įmonė turi pinigus savo sąskaitoje ir situacijos, kai šių pinigų neturi (turi teisę pinigus atgauti kaip skolą)“. Nuostatų 3.3 punkte įtvirtinta, kad Garbės teismas savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu. To paties teisės akto 3.3.2 punkte nustatyta, kad Garbės teismo narys negali reikšti savo pažiūrų ar išankstinės nuomonės apie drausmės bylos baigtį. Taip pat 29 punkte nustatyta, kad Garbės teismas išklauso vertintoją ir kitus posėdyje dalyvaujančius asmenis ir užduoda jiems klausimus. Iš Garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio protokolo Nr. GT-38(13)-P (I t., b. l. 163–166) matyti, kad pareiškėjo atstovei buvo užduodami klausimai, konkrečiai prašoma pakomentuoti paskolos sutartį, prašoma paaiškinti, kurioje Ataskaitos dalyje aptartas paskolos rizikingumas. Pareiškėjo atstovei nepateikus konkretaus atsakymo, Garbės teismo nariai, siekdami įsitikinti pareiškėjo pozicija nagrinėjamu klausimu, išsakė minėtas frazes, tikėdamiesi sulaukti konkretesnių atsakymų ir argumentų. Teismo vertinimu, šiais veiksmais buvo siekiama įgyvendinti objektyvumo principą, išnagrinėti drausmės bylą, išsamiai įvertinus tikslią pareiškėjo poziciją. Todėl pareiškėjo argumentas dėl išankstinės Garbės teismo narių nuomonės atmestinas.

39Dėl drausminės nuobaudos pareiškėjas nesutiko ir su paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumu, argumentuodamas, kad Garbės teismas, spręsdamas dėl Ataskaitos pagrįstumo, be pagrindo sustabdė ne tik verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, bet ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos ir kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą. Taigi, anot pareiškėjo, už vieną pažeidimą buvo paskirtos trys nuobaudos. Teismas nesutiko su šiuo argumentu. Įstatymo 10 straipsnis nustato turto ar verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo specifiką. Minėto straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus turto ar verslo kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymui ar panaikinimui (tame tarpe ir Įstatymo 29 str. 4 d. 3 punkte numatytu atveju) kartu laikomas sustabdytu arba panaikintu visų turto arba verslo vertintojo turimų turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas. Įvertinęs šią teisės normą, teismas darė išvadą, kad Garbės teismas pagrįstai sustabdė pareiškėjo nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos ir kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą.

40Ištyręs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės aktų, reglamentuojančių turto vertintojų atsakomybę bei Garbės teismo veiklą, analizę, teismas darė išvadą, kad Garbės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. Garbės teismas, nagrinėdamas drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo klausimą, laikėsi teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų, objektyviai įvertino faktines aplinkybes, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

41V.

42Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

43Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

441. Dėl UAB „Core Investments“ prognozuoto metinio 15 proc. vertybinių popierių prieaugio pagrindimo pažymi, kad vertinama įmonė jos vadovybės patvirtintas finansines ataskaitas su prognozuojamais vykdytino projekto pinigų srautais pateikė už 2012 – 2016 m. laikotarpį, t .y neteikė duomenų už šį periodą viršijantį laikotarpį. Atitinkamai, vertintojas buvo ribojamas šių penkerių metų laikotarpio neviršijančių duomenų, kas suponavo jo atliktus vertinimo veiksmus ir lėmė, kad vertintojas, nustatydamas verslo vertę, vieną iš jos sudedamųjų dalių – planuojamus laisvųjų pinigų srautus – nustatė už penkerių metų, o ne ilgesnį periodą. Pirmosios instancijos teismas Ataskaitos 34 psl. pateiktos 16 lentelės duomenis, kurios paskutinėje skiltyje nurodyti su tęstinumo verte po 2016 metų nurodyti skaičiai, neteisingai vertino, kaip laisvųjų būsimųjų pinigų planavimą ilgesniam, nei penkerių metų, laikotarpiui, nes vertintojas naudojo du skirtingus dėmenis – laisvąjį metinį pinigų srautą ir tęstinumo vertę, kuri yra prognozuojamos veiklos tam tikras rezultatas, gautinas ne vėliau, kaip penkerių metų periodo paskutinių metų pabaigoje.

452. Dėl UAB „Core Investments“ planuotų 10 000 000 Lt investicijų į vertybinius popierius akcentuoja, kad buvo pagrįsta, jog naujų investicijų įsigijimas būtų finansuojamas anksčiau realizuotų investicijų pajamų sąskaita. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad įmonė planuoja 2014 metais realizuoti 9 500 000 vienetų vertybinių popierių ir gauti 12 563 750 Lt įplaukų. Taigi 2014 metų pradžioje turėtų netgi daugiau nei 10 000 000 Lt, reikalingų investicijoms.

463. Dėl taikytinų koeficientų pagrindimo pažymi, kad Ataskaitos 32–34 puslapiuose detaliai nurodyta, kaip buvo apskaičiuojami vertintos įmonės pinigų srautai nustatant verslo vertę diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdu. Pripažįsta, kad tam tikras formulėse naudojamas reikšmes vertintojas nustatė ekspertiniu būdu. Vis dėlto, reikalavimas pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą niekaip nėra detalizuotas. Nesutinka su teismo pozicija, kad turto vertės pagrindimas turi būti toks, kad Ataskaitoje pavaizduoti skaičiavimai būtų pakankami tiek, jog bet kurie tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu, nes turto vertinimas yra specialių žinių reikalaujanti sritis. Šiuo atveju problema kyla dėl nepakankamai aiškių ir tikslių Įstatyme ir Metodikoje įtvirtintų taisyklių.

474. Dėl turto požiūrio metodų derinio ir inkriminuoto pažeidimo ribų praplėtimo teigia, kad Garbės teismas papildomai, lyginant su 2013 m. liepos 8 d. išvada Nr. GT-59(13)-I „Dėl vertintojo A. C. veiksmų rengiant verslo vertės nustatymo ataskaitą Nr. 043-2012“, vertintojui inkriminavo Metodikos 102.6, 112.1 punktų ir Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, pažeisdamas vertintojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir pasiruošti gynybai. Garbės teismas Sprendime nurodė visai naują pažeidimą – vertintojas nepritaikė koreguoto balanso skaičiavimo būdo, bei dėl to pareiškėjo veiksmus papildomai kvalifikavo pagal Metodikos 112.1 punktą, ši pažeidimo objektyviąją pusę sudaranti aplinkybė pirmą kartą paminėta tik Garbės teismo Sprendime. Vertintojas dėl jos negalėjo pasisakyti, pateikti argumentų, todėl buvo suvaržyta teisė į gynybą. Pažymi, kad Įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtinti nuostatai detaliai nereglamentuoja viso vertintojo drausminio nusižengimo tyrimo, drausmės bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo proceso. Garbės teismui teikiama išvada negali būti vertinama kitaip, kaip baigiamasis aktas, kuriame aprašomi tyrimo rezultatai, sietini su pažeidimo aplinkybių tyrimu ir nusižengimo sudėties nustatymu, teisiniu įvertinimu. Pareiškėju vertinimu, Tarnyba iš esmės vadovaujasi pagal analogiją itin artimomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Mano, jog reikia vadovautis minėtų Taisyklių 13 punktu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje įtvirtinta, kad nagrinėjant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų, negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą (2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1067/2014). Be to, nei pirmosios instancijos teismas, nei Garbės teismas nepagrindė, kokį ryšį vertinamos įmonės jos akcininkui suteikta paskola turi su turto požiūrio metodų derinimu ir vienu šį metodą taikant naudojamu koreguoto balanso skaičiavimo būdu.

485. Dėl išankstinės Garbės teismo nuomonės pažymi, kad Garbės teismo posėdžio metu teismo nariai išreiškė savo nuomonę dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo vertinimo, iš anksto konstatuodami, kad pažeidimas padarytas. Minėtus teiginius patvirtina Garbės teismo posėdžio protokolas.

49Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

50Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

511. Dėl prognozuoto metinio 15 proc. vertybinių popierių prieaugio pagrindimo pažymi, kad pareiškėjo sisteminis teisės aiškinimo metodas aiškinant Metodikos 92.1 ir 92.2 punktus, kad neprivalu pagrįsti vertinamos įmonės būsimų pinigų srautų, jei prognozuojamas periodas yra trumpesnis nei 5 metai, prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktui ir daro beprasmę Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą pareigą pagrįsti nustatytą vertę, pateikiant vertės skaičiavimus. Be to, nagrinėjamu atveju prognozuotas ilgesnis nei 5 metų periodas. Pareiškėjo pasirinktas konkretus 15 proc. įmonės investicijų metinis prieaugis, turintis esminės reikšmės įmonės vertės apskaičiavimui, taip ir liko nepagrįstas viso drausmės bylos nagrinėjimo bei šios administracinės bylos nagrinėjimo metu.

522. Dėl 10 mln. Lt investicijų į vertybinius popierius mano, kad, vadovaujantis pareiškėjo logika, jog nebūtina pagrįsti investicijų, jei jos patenka į 5 metų prognozuojamą laikotarpį, iš esmės nebūtina pagrįsti bet kokios sumos, kuri patenka į šį laikotarpį. Tai lemia, kad pati vertinama įmonė nagrinėjamu atveju galėjo nustatyti nors ir 100 mln. Lt niekuo nepagrįstas investicijas, tokiu atveju jos rinkos vertė būtų dar didesnė. Akcentuoja, kad pareiškėjo nurodomos 10 mln. Lt investicijos yra neįmanomos nei iš 2013 metų investicijų pardavimo, nei iš 9 500 000 vnt. vertybinių popierių pardavimo 2014 metų pabaigoje. Taigi paaiškėjus, kad 10 mln. Lt investicija negalima, vertintojas turėjo aiškiai pagrįsti, iš kur įmonė gaus minėtas lėšas.

533. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pažeidimus, nes pareiškėjas viso proceso metu taip ir nepateikė vertės skaičiavimuose naudotų koeficientų konkrečių reikšmių pagrindimo, remdamasis tuo, kad toks pagrindimas negali būti suprantamas specialiųjų žinių neturinčiam asmeniui.

544. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu dėl pažeidimo ribų praplėtimo, nes mano, jog šis argumentas jau išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi. Mano, kad ir Metodikos 112.1 punkto pažeidimas nėra nauja aplinkybė, nes minėtas punktas buvo pacituotas Garbės teismo nario posėdžio metu. Todėl mano, jog teisė į gynybą nebuvo pažeista.

555. Dėl turto požiūrio metodų derinimo pažymi, kad nors pareiškėjas Ataskaitos 3 ir 35 puslapiuose nurodė, kad taiko koreguoto balanso skaičiavimo būdą, jokių korekcijų neatliko – nukopijavo duomenis nuo vertinamos įmonės balanso.

566. Mano, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti Garbės teismo narių teiginiai laikytini dalykine diskusija, kurios metu siekta iš pareiškėjo atstovės gauti informaciją. Tokia diskusija negali būti laikoma išankstinės nuomonės reiškimu.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58VI.

59Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. GT-55(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. C. skyrimo“.

60Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2013 m. liepos 8 d. Tarnyba Garbės teismui pateikė teikimą Nr. GT-59(13)-T iškelti pareiškėjui drausmės bylą bei priėmė 2013 m. liepos 8 d. išvadą Nr. GT-59(13)-I „Dėl vertintojo A. C. veiksmų rengiant verslo vertės nustatymo ataskaitą Nr. 043-2012“. Šioje Išvadoje Tarnyba nurodė, jog Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų, Metodikos 92.2 punkto reikalavimų bei Europos vertinimo standartų – EVS 15.10.2.1, EVS 54.1.5 punktų reikalavimų.

612013 m. rugpjūčio 20 d. Garbės teismas priėmė sprendimą Nr. GT-55(13)-S, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas Ataskaitą parengė nesilaikydamas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 5, 92.2, 102.6 ir 112.1 punktų reikalavimų, ir nusprendė pareiškėjui skirti Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą drausminę nuobaudą – Verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000021, Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000192, Kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000723 galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.

622014 m. vasario 14 d. Tarnyba priėmė išvadą Nr. T-4(14)-I, kurioje konstatavo Ataskaitos neatitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams.

63Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. GT-55(13)-S ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvadą Nr. T-4(14)-I „Dėl UAB „Advanced Business Assessments“ vardu parengtos verslo vertės nustatymo ataskaitos Nr. 043-2012 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“. Bylos dalis dėl Tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvados Nr. T-4(14)-I panaikinimo nutraukta.

64Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo A. C. skundą atmetė.

65Ginčo teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju susiklostė drausminės atsakomybės taikymo pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą srityje.

66Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta Garbės teismo pareiga nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, o 3 punkte – pareiga priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo.

67Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų.

68Drausminės atsakomybės, kaip ir bet kurios kitos teisinės atsakomybės, atsižvelgiant į šios teisinės kategorijos prigimtį ir pobūdį, taikymas lemia asmens teisinio statuso (teisių ir pareigų turinio ir apimties) pasikeitimą. Taikant teisinę atsakomybę ir teisinio poveikio priemones, gali būti suvaržoma ar prarandama galimybė įgyvendinti tam tikras subjektines asmens teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstines teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje A-2479-261/2016).

69Teisėjų kolegija pažymi, kad drausminė atsakomybė pagal savo pobūdį yra baudžiamojo pobūdžio, todėl nagrinėjant asmens bylą dėl drausminės atsakomybės taikymo turi būti laikomasi esminių garantijų, kurios yra būdingos baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymui. Nagrinėjant klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo bylą turi nagrinėti nepriklausoma ir nešališka institucija, nuobauda turi būti skiriama remiantis įstatymu, negalima bausti du kartus už tą patį pažeidimą, asmeniui turi būti garantuojama teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str.).

70Šioje vietoje atsižvelgtina ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas. Pagal Konvencijos 6 straipsnį kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri apima teisę būti skubiai ir išsamiai informuotam apie jam pateikiamo kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. EŽTT Didžioji Kolegija byloje Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją išaiškino, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas suteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo „pagrindą“, t. y. veiksmus, kuriuos, kaip teigiama, jis padarė ir kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir teisingą šių veiksmų kvalifikavimą (kaltinimo pobūdį). Ši informacija turi būti išsami. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktai yra susiję, ir teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį bei pagrindą turi būti vertinama, atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasiruošti gynybai. Be to, minėtos a punkte įtvirtintos teisės apimtis turi būti įvertinta remiantis bendresne teise į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis (žr. EŽTT 1999 m. kovo 25 d. sprendimą Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją).

71Institucija, sprendžianti klausimą dėl asmens drausminės atsakomybės, kaip poveikio priemonės, kuri pagal savo esmę yra baudžiamojo poveikio, neabejotinai turi garantuoti asmeniui esmines procesines garantijas, turinčias užtikrinti asmens teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Asmuo, kurio drausminės atsakomybės klausimas yra nagrinėjamas, turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, turi teisę būti išklausytas dėl jam reiškiamų kaltinimų (turėti galimybę teikti savo paaiškinimus dėl jam pateiktų kaltinimų), tik suteikus šias procesines garantijas, institucija gali priimti sprendimą dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo asmeniui.

72Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtinti nuostatai detaliai nereglamentuoja viso vertintojo drausminio nusižengimo tyrimo, drausmės bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo proceso. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priežiūros įstaiga, paaiškėjus informacijai apie padarytus pažeidimus, per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) parengia ir pateikia rašytinį teikimą Garbės teismui iškelti vertintojui drausmės bylą. Nuostatų 12 punkte numatyta, kad parengiamajame Garbės teismo posėdyje Garbės teismo nariai susipažįsta su teikimu ir nusprendžia, ar yra pagrindas kelti drausmės bylą.

73Pareiškėjui drausminę nuobaudą skyrė Turto arba verslo vertintojų garbės teismas. Vienintelis rašytinis dokumentas, kuriame suformuluoti kaltinimai pareiškėjui, buvo Tarnybos 2013 m. liepos 8 d. išvada, pateikta Garbės teismui kartu su teikimu, kuriuo siūloma iškelti pareiškėjui drausmės bylą. Minėtame teikime yra tik pateiktas siūlymas iškelti drausmės bylą, tačiau konkrečios normos, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, nepaminėtos – jos išdėstytos Tarnybos 2013 m. liepos 8 d. išvadoje. 2013 m. liepos 9 d. įvyko parengiamasis Garbės teismo posėdis, kurio metu buvo nuspręsta, jog yra pagrindas vertintojui iškelti drausmės bylą. Vėliau Garbės teismas priėmė Sprendimą, kuriame buvo konstatuoti padaryti pažeidimai, nepaminėti Tarnybos 2013 m. liepos 8 d. išvadoje (Įstatymo 5 str. 1 d. 3 p., Metodikos 102.6 ir 112.1 p., pažeidimas – vertintojas nepritaikė koreguoto balanso skaičiavimo būdo). Teisėjų kolegija, viena vertus, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartyje konstatavo, kad vien tai, jog Garbės teismo Sprendime, teisiškai įvertinant pareiškėjo veiką, buvo papildomai nurodytos teisės normos, kurios nebuvo įrašytos Išvadoje, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog buvo pasisakyta dėl pareiškėjo veikos, kuri nebuvo aptarta Išvadoje, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę būti informuotam. Kita vertus, teismas tuo pačiu iš esmės pripažino, kad minėta pareiškėjo teisė būtų pažeista, jei galutiniame Garbės teismo sprendime būtų pasisakyta dėl pareiškėjo veikos, neaptartos Išvadoje (2015 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-435-422/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, kad pareiškėjui pateiktas naujas kaltinimas (dėl Metodikos 112.1 p.) tapo žinomas tik Garbės teismo nariui posėdžio metu pacitavus Metodikos atitinkamus punktus.

74Minėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad Garbės teismas konstatavo profesinės veiklos pažeidimus, t. y. suformulavo dalį kaltinimų, tik galutiniame sprendime, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta drausminė atsakomybė. Tačiau toks Garbės teismo sprendimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis, kurių turi būti laikomasi asmeniui taikant baudžiamojo pobūdžio priemones, būtent sprendžiant klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo.

75Pagrįsti yra ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad asmuo, kuris yra kaltinamas profesinės etikos pažeidimu, turi teisę, kad jo drausmės bylą išnagrinėtų nešališka institucija. Minėta, kad asmens drausmės bylą turėtų nagrinėti nepriklausoma ir nešališka institucija (Konstitucijos 31 str.). Nuostatų 3.3.2. punktas, įtvirtindamas vieną iš Garbės teismo veiklos principų – objektyvumą, nustato, kad Garbės teismo narys negali reikšti savo pažiūrų ar išankstinės nuomonės apie drausmės bylos baigtį.

76Nagrinėjamu atveju Garbės teismo nariams išreiškus savo nusistatymą nagrinėjamu klausimu (Garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio garso įrašas, protokolo išrašas), negalima pripažinti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į teisingą drausmės bylos išnagrinėjimą, kuri yra įtvirtinta privalomose procedūrose, t. y. Garbės teismo Nuostatuose. Garbės teismo nariai išreiškė savo nuomonę dėl vertintojui inkriminuoto pažeidimo vertinimo, iš anksto konstatuodami, jog pažeidimas yra padarytas. Garbės teismo nariai, aiškindamiesi aplinkybes dėl įmonės akcininkui suteiktos paskolos atlikto vertinimo tinkamumo, išsakė tokius teiginius: „pagrįsti gynybą vien tuo, kad akcininkas yra suinteresuotas įmonės klestėjimu, neatitinka ekonominės logikos <...>“; „manau, niekam nekyla abejonių, jog negalima dėti lygybės ženklo tarp situacijos, kai įmonė turi pinigus savo sąskaitoje ir situacijos, kai įmonė šių pinigų neturi (turi teisę pinigus, kaip skolą atgauti“); „vertintojas jokios rizikos neįžvelgė ir nevertino“; „<...> minėto pelningumo pagrindimo nėra“; „<...> šito reikalavimo pagrindimo mes taip pat pasigendame ataskaitoje“. Be minėtų Garbės teismo narių teiginių protokolo išraše yra įrašas, kad Garbės teismo nariai išsakė abejonę dėl turto požiūrio metodų derinimo taikymo tikslingumo vertinant šios įmonės turtą; jeigu vertintojas nežino, kaip reikia atlikti vertinimą, jis turėtų patobulinti savo kvalifikaciją arba nesiimti tokio vertinimo.

77Garbės teismo narių teiginiai pasakyti nagrinėjant vertintojo drausmės bylą vienareikšmiškai patvirtina, kad prieš sprendimo priėmimą buvo išsakoma išankstinė nuomonė apie drausmės bylos baigtį. Minėtų teiginių turinys negali būti vertinamas, kaip diskusija norint išsiaiškinti aplinkybes, kaip nurodė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, minėtų teiginių reikšmė nekelia jokių abejonių.

78Padarius išvadą, kad Garbės teismo nariai prieš sprendimo priėmimą išsakė išankstinę nuomonę apie drausmės bylos baigtį, teismas, vertinantis Garbės teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, negali konstatuoti, kad Garbės teismas buvo nepriklausomas ir vadovavosi tik teisės aktais bei vertintojo profesinės veiklos standartais. Todėl vertintojo, manančio, kad jo drausmės byla nebuvo nagrinėjama objektyviai, argumentai pripažintini pagrįstais.

79Konstatavus esminius procedūros pažeidimus, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės Garbės teismo surinkta medžiaga ir konstatuoti pažeidimai, dėl kurių buvo taikyta drausminė atsakomybė, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

80Dėl nustatytų pažeidimų tik pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgus į tai, kad turto arba verslo vertintojų drausminės atsakomybės klausimai nėra detaliau reglamentuoti Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, vertinant Garbės teismo sprendimais skirtų drausminių nuobaudų teisėtumą, be kita ko, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-490-822/2015).

81Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

82Nagrinėjamu atveju Garbės teismas, taikydamas vertintojui drausminę atsakomybę, konstatavo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pažeidimus, kuriuos vertintojas padarė atlikdamas verslo vertinimą ir surašydamas verslo vertės nustatymo ataskaitą. Garbės teismas nemotyvavo, ar minėti pažeidimai yra tokie profesinės veiklos pažeidimai, už kuriuos yra būtina konkrečiu atveju taikyti asmeniui profesinę atsakomybę.

83Drausminės atsakomybės nustatymas turėtų užtikrinti profesionalumą vykdant tam tikras funkcijas, saugoti šios profesijos prestižą. Drausminės atsakomybės taikymas suponuoja išvadas, kad asmens profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su šios profesijos prestižu. Taigi drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai.

84Vertintojams yra keliami aukšti kvalifikacijos bei kiti bendrieji reikalavimai asmeniui (Įstatymo 7, 8 str.), taikant drausminę atsakomybę yra siekiama paneigti, kad asmuo atitinka minėtus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausminės atsakomybės taikymas yra reikšmingas profesinės veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei užsiimti vertintojo veikla, gauti pajamas iš šios veiklos. Todėl, kaip minėta, drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, tačiau nei Garbės teismo sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvų, patvirtinančių, kad konkrečiu atveju vertintojo pažeidimai buvo vertinami minėtu požiūriu.

85Garbės teismo sprendime yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2010 m vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010), kurioje nurodoma, kad profesinė atsakomybė pasižymi tuo, jog asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan.

86Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota bylose, kuriose atsakomybės klausimas yra nagrinėjamas civilinės atsakomybės atsiradimo, veiksmų neteisėtumo požiūriu. Aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas sprendžia dėl drausminės atsakomybės ir atitinkamų priemonių taikymo pareiškėjui pagrįstumo. Drausminės atsakomybės taikymas yra kitokio pobūdžio byla, negu civilinis ginčas tarp asmenų dėl jų patirtų praradimų kompensavimo, todėl teismas visiškai kitokio pobūdžio byloje negali be išlygų vadovautis taisyklėmis, kurios yra formuluojamos teismų praktikoje dėl profesinės (tuo labiau skirtingų profesijų) etikos standartų. Be to, kaip minėta, drausminės atsakomybės taikymas už menkiausius profesinės veiklos taisyklių pažeidimus neatitinka minėtų drausminės atsakomybės tikslų ir yra akivaizdžiai klaidingas.

87Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, ir tai yra pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti (ABTĮ 143 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo A. C. skundas tenkinamas.

88Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

89Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą tenkinti.

90Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. C. skundą tenkinti.

91Panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą „Dėl drausminės nuobaudos A. C. skyrimo“ Nr. GT-55(13)-S.

92Sprendimas neskundžiamas.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. A. C. (toliau – ir pareiškėjas, vertintojas) 2012 m. gegužės 29 d.... 5. 2013 m. kovo 26 d. Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba)... 6. 2013 m. birželio 18 d. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją ir UAB „Advanced... 7. 2013 m. birželio 27 d. Tarnyba gavo pareiškėjo 2013 m. birželio 25 d.... 8. 2013 m. liepos 8 d. Tarnyba Turto arba verslo vertintojų garbės teismui... 9. 2013 m. rugpjūčio 20 d. Garbės teismas priėmė sprendimą Nr. GT-55(13)-S... 10. 2014 m. vasario 14 d. Tarnyba priėmė išvadą Nr. T-4(14)-I (toliau – ir... 11. II.... 12. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 13. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. liepos 8 d. atsakovas Garbės teismui... 14. Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko.... 15. Nurodė, kad pareiškėjo sisteminis Metodikos nuostatų aiškinimas, jog... 16. III.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu... 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi... 19. IV.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu... 21. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl Garbės teismo 2013 m.... 22. Teismas rėmėsi Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktu, kuriame nustatyta,... 23. Atsakovas argumentavo, kad Ataskaitoje pateiktas ilgesnio nei 5 m. laikotarpio... 24. Dėl Įmonės 15 proc. metinio prieaugio teismas pažymėjo, kad pareiškėjas... 25. Šioje byloje Garbės teismas konstatavo būtent Įstatymo 22 straipsnio 4... 26. Pareiškėjas skunde rėmėsi aplinkybe, kad 15 proc. dydžio vertybinių... 27. Dėl 10 mln. Lt investicijų į vertybinius popierius pagrindimo Garbės... 28. Kaip jau buvo minėta, Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos... 29. Dėl koeficientų pagrindimo Garbės teismas pripažino, kad Ataskaitoje... 30. Garbės teismas nenustatė, kad ekspertinis turto vertinimas šiuo atveju... 31. Pareiškėjas, pagal analogiją taikydamas Lietuvos Respublikos valstybės... 32. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negalima sutikti, jog teisės aktuose... 33. Dėl papildomo veikos kvalifikavimo pagal Metodikos 102.6 punktą teisėtumo... 34. Dėl turto požiūrio metodų derinimo pareiškėjas nesutiko su Garbės teismo... 35. Pareiškėjas argumentavo, kad teisės aktuose nėra jokių nuorodų,... 36. Pareiškėjas taip pat argumentavo, kad Garbės teismas sprendime nepaaiškino,... 37. Pareiškėjas argumentavo, kad Garbės teismo sprendime buvo pasisakyta dėl... 38. Dėl išankstinės Garbės teismo nuomonės teismas pažymėjo, kad, anot... 39. Dėl drausminės nuobaudos pareiškėjas nesutiko ir su paskirtos drausminės... 40. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės aktų,... 41. V.... 42. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos... 43. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:... 44. 1. Dėl UAB „Core Investments“ prognozuoto metinio 15 proc. vertybinių... 45. 2. Dėl UAB „Core Investments“ planuotų 10 000 000 Lt investicijų į... 46. 3. Dėl taikytinų koeficientų pagrindimo pažymi, kad Ataskaitos 32–34... 47. 4. Dėl turto požiūrio metodų derinio ir inkriminuoto pažeidimo ribų... 48. 5. Dėl išankstinės Garbės teismo nuomonės pažymi, kad Garbės teismo... 49. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 50. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:... 51. 1. Dėl prognozuoto metinio 15 proc. vertybinių popierių prieaugio pagrindimo... 52. 2. Dėl 10 mln. Lt investicijų į vertybinius popierius mano, kad,... 53. 3. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pažeidimus,... 54. 4. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu dėl pažeidimo ribų... 55. 5. Dėl turto požiūrio metodų derinimo pažymi, kad nors pareiškėjas... 56. 6. Mano, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti Garbės teismo narių... 57. Teisėjų kolegija... 58. VI.... 59. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20... 60. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2013 m. liepos 8 d. Tarnyba Garbės... 61. 2013 m. rugpjūčio 20 d. Garbės teismas priėmė sprendimą Nr. GT-55(13)-S,... 62. 2014 m. vasario 14 d. Tarnyba priėmė išvadą Nr. T-4(14)-I, kurioje... 63. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 64. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu... 65. Ginčo teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju susiklostė drausminės... 66. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 1 punkte... 67. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 68. Drausminės atsakomybės, kaip ir bet kurios kitos teisinės atsakomybės,... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad drausminė atsakomybė pagal savo pobūdį yra... 70. Šioje vietoje atsižvelgtina ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –... 71. Institucija, sprendžianti klausimą dėl asmens drausminės atsakomybės, kaip... 72. Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei Lietuvos Respublikos finansų ministro... 73. Pareiškėjui drausminę nuobaudą skyrė Turto arba verslo vertintojų garbės... 74. Minėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad Garbės teismas konstatavo... 75. Pagrįsti yra ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad asmuo, kuris... 76. Nagrinėjamu atveju Garbės teismo nariams išreiškus savo nusistatymą... 77. Garbės teismo narių teiginiai pasakyti nagrinėjant vertintojo drausmės... 78. Padarius išvadą, kad Garbės teismo nariai prieš sprendimo priėmimą... 79. Konstatavus esminius procedūros pažeidimus, nagrinėjamu atveju neturi... 80. Dėl nustatytų pažeidimų tik pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis... 81. Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio... 82. Nagrinėjamu atveju Garbės teismas, taikydamas vertintojui drausminę... 83. Drausminės atsakomybės nustatymas turėtų užtikrinti profesionalumą... 84. Vertintojams yra keliami aukšti kvalifikacijos bei kiti bendrieji reikalavimai... 85. Garbės teismo sprendime yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika... 86. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 87. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 88. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 89. Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą tenkinti.... 90. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą... 91. Panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20... 92. Sprendimas neskundžiamas....