Byla e2-1292-230/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Autolūžis“ bankroto administratoriui A. S., atsakovui A. B. ir jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui T. R., atsakovės ADB „Gjensidige“ įgaliotam atstovui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autolūžis“ ieškinį atsakovams A. B., akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovė BUAB „Autolūžis“ ieškinyje teismo prašo: 1) pripažinti draudimo sutarties nutraukimo aktą negaliojančiu; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 103 168,37 Eur draudimo išmoką; 3) priteisti iš atsakovo A. B. 105 864,45 Eur žalą. Ieškinyje nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarp A. B. ir UAB „Autolūžis“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis. Panaudos davėjas A. B. perdavė panaudos gavėjui UAB „Autolūžis“ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis 569,18 kv. m komercinės paskirties patalpas, esančias ( - ). Patalpos nuosavybės teise priklausė panaudos davėjui A. B.. UAB „Autolūžis“, vykdydama ūkinę veiklą, minėtas patalpas buvo apdraudusi nuo gaisro, gamtinių jėgų ir nuo kitų rizikų. 2016 m. rugsėjo 13 d. įmonėje kilo gaisras, sudegė pagal panaudos sutartį naudojamas pastatas ir kitas įmonės turtas. Kadangi pastatas buvo apdraustas nuo gaisro, buvo kreiptasi į draudimo bendrovę. Tačiau iš ADB „Gjensidige“ buvo gautas atsakymas, kad draudimo sutartis nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. draudėjo iniciatyva, todėl draudimo išmoka UAB „Autolūžis“ nebus mokama. Taip pat buvo pridėtas draudimo sutarties nutraukimo aktas, kurį pasirašė tam įgaliojimų neturėjęs asmuo A. B.. Nutraukęs UAB „Autolūžis“ galiojusią turto draudimo sutartį, A. B. savo vardu sudarė turto draudimo sutartį ir naudos gavėju įtraukė save. Nepanaudotą UAB „Autolūžis“ 21,76 Eur likutį draudimo bendrovė įskaitė kaip A. B. įmoką už turto draudimą. Pagal naujai sudarytą draudimo sutartį, kaip žalos atlyginimą, ADB „Gjensidige“ A. B. išmokėjo 103 168,37 Eur. ADB „Gjensidige“, išmokėjusi žalą, dėl žalos iš UAB „Autolūžis“ priteisimo, pateikė ieškinį Prienų rajono apylinkės teismui, kuris iš UAB „Autolūžis“ priteisė 103 168,37 Eur žalą, 6 proc. palūkanas ir 411 Eur bylinėjimosi išlaidas. Draudimo bendrovė į UAB „Autolūžis“ bankroto bylą pateikė 105 864,45 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris 2017 m. birželio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas. A. B. 2016 m. rugsėjo 8 d. nebuvo UAB „Autolūžis“ vadovas, taigi neturėjo teisės įmonės vardu sudaryti sandorius. Todėl sandorį su draudimo bendrove (t. y. nutraukė draudimo sutartį) sudarė tam įgaliojimų neturintis asmuo. Šio sandorio (sutarties nutraukimo akto) UAB „Autolūžis“ CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatytu būdu nepatvirtino.

3Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. nuvykęs į draudimo bendrovę nenurodė, jog veikia bendrovės vardu ir būtent jos, t. y. draudėjo, vardu siekia nutraukti draudimo sutartį, jis aiškiai nurodė, jog nebėra įmonės atstovas ir būtent dėl to siekia pakeisti naudos gavėją, nurodytą draudimo sutartyje, t. y. atsakovas net nesiekė nutraukti draudimo sutarties, tačiau norėjo, kad joje naudos gavėju būtų nurodytas patalpų savininkas. Atsakovas minėtą dieną nepildė jokių prašymų ir nepasirašinėjo jokių dokumentų – draudimo bendrovės atstovas suruoštus dokumentus atsiuntė elektroniniu paštu, todėl ir draudimo sutarties nutraukimo akte nėra atsakovo parašo, be to, ir įrašas „Direktorius A. B.“ yra padarytas ne atsakovo. Tikroji atsakovo valia buvo veikti kaip patalpų savininkui ir pakeisti draudimo sutarties naudos gavėją, todėl CK 2.133 straipsnio 6 dalis negali būti taikoma, nes nutraukiant draudimo sutartį neegzistavo atsakovo valia sudaryti sandorį kito asmens (bendrovės) vardu. Ieškovės reikalavimas priteisti 105 864,45 Eur žalos atlyginimą taip pat nepagrįstas, nes ieškovė siekia prisiteisti dvigubai didesnę sumą, nei ji būtų gavusi, jeigu draudimo sutartis nebūtų nutraukta. Be to, 2016 m. spalio 14 d. draudimo bendrovės pretenzijoje buvo nurodyta, kad darbuotojui R. M. atliekant darbines funkcijas buvo sukeltas gaisras ir apgadintos apdraustos patalpos, dėl ko yra atsakingas darbdavys. Taigi bendrovė, kaip R. M. darbdavys, yra atsakinga už gaisro metu patalpoms padarytą žalą, todėl draudimo bendrovė atgręžtinį reikalavimą pareiškė pagrįstai, o dėl bankroto byloje pateikto kreditorinio reikalavimo nekyla jokia atsakovo atsakomybė. Tuo tarpu darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi regreso teisę į tokį darbuotoją. Taigi ne atsakovas yra atsakingas dėl draudimo bendrovės pareikšto kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, o darbuotojas, kuris savo veiksmais padarė žalą – R. M.. Todėl būtent šiam asmeniui bankroto administratorius turėtų reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo regreso būdu. Net jeigu draudimo sutartis ir nebūtų nutraukta, o naudos gavėju būtų likusi bendrovė, jai vis tiek būtų tekusi pareiga atlyginti atsakovui patalpų vertę, kadangi šios buvo sugadintos dėl bendrovės darbuotojo neatsargaus elgesio kilusio gaisro metu. Tokiu būdu 103 168,37 Eur išmoka, kuri buvo išmokėta atsakovui, būtų buvusi išmokėta bendrovei (jeigu draudimo bendrovė nebūtų laikiusi, kad tai yra nedraudžiamasis įvykis, nes už šį įvykį atsakingas darbdavys), tačiau ši būtų turėjusi pareigą minėtą sumą išmokėti atsakovui – patalpų savininkui.

4Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad apdrausto pastato savininku tiek draudimo sutarčių galiojimo metu, tiek gaisro metu buvo atsakovas A. B., taigi išimtinai šio asmens turtiniai interesai buvo apdrausti draudimo sutartimis ir tik šiam asmeniui galėjo būti mokama ir faktiškai buvo išmokėta draudimo išmoka. Ieškovė, nepaisant to, kad sudarė įmonių turto draudimo sutartį, neturėjo ir neturi turtinio intereso, dėl ko negali reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovė BUAB „Autolūžis“ įvykus gaisrui dėl draudimo išmokos į draudiką nesikreipė. Išmokėjusi draudimo išmoką A. B., ADB „Gjensidige“ 2016 metais pateikė Prienų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 103 168,37 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė BUAB „Autolūžis“ nustatytu terminu prieštaravimų nepateikė, tokiu būdu pripažindama ADB „Gjensidige“ reikalavimo pagrįstumą. Tai reiškia, jog tokiais veiksmais ieškovė pritarė draudimo sutarties nutraukimui.

5Ieškovė BUAB „Autolūžis“ dublike nesutinka su atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta dėl UAB „Autolūžis“ turtinių interesų, t. y. buvo siekiama išvengti galimų nuostolių (išlaidų), jei turtas būtų sunaikintas ar sugadintas. Draudėjas UAB „Autolūžis“ draudė A. B. priklausantį turtą, naudos gavėjas taip pat buvo UAB „Autolūžis“, vadinasi buvo draudžiamas UAB „Autolūžis“ interesas. Administratoriaus turimais duomenimis, įvykus draudiminiam įvykiui, UAB „Autolūžis“ į draudiką kreipėsi, tačiau, kokia forma, nežinoma, nes dalis dokumentų gaisro metu sudegė. Dėl gaisro UAB „Autolūžis“ direktorius R. M. patyrė stresą, be to, neturėjo juridinio išsilavinimo, o į juristus kreipėsi per vėlai, todėl į pateiktą ieškinį laiku nepateikė prieštaravimų. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos, kaip pritarimas draudimo sutarties nutraukimui. Apie sutarties nutraukimą UAB „Autolūžis“ nežinojo iki to laiko, kol iš ADB „Gjensidige“ negavo atsakymo, kad sutartis yra nutraukta ir dėl to jai draudimo išmoka nepriklauso. Sutartis buvo nutraukta tam įgaliojimų neturinčio asmens ir apie tai draudėjui UAB „Autolūžis“ nebuvo pranešta. Draudimo sumos likutis nebuvo grąžintas į UAB „Autolūžis“ sąskaitą, o užskaitytas svetimos draudimo sutarties apmokėjimui. Tokiu būdu buvo pažeistos draudimo sutarties nutraukimo prieš laiką sąlygos. A. B. turėjo teisę apsidrausti savo turtą, tačiau privalėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu už jo draudimo sutartį be UAB „Autolūžis“ žinios jam užskaitomos kaip draudimo sutarties apmokėjimas UAB „Autolūžis“ lėšos. Be to, gavęs dokumentus elektroniniu paštu, turėjo pamatyti, kad draudimo sutartis nutraukta jo iniciatyva, ir jei tai buvo klaida, apie tai informuoti draudiką. Dėl šio A. B. ir ADB „Gjensidige“ neteisėto veiksmo ar (ir) A. B. neveikimo UAB „Autolūžis“ patyrė žalą. UAB „Autolūžis“ laikėsi panaudos sutartyje numatytų priešgaisrinės apsaugos, sanitarinės bei darbų saugos taisyklių ir, gavęs draudimo išmoką, būtų atlyginęs žalą savininkui, o draudimo bendrovė dėl žalos atlyginimo nebūtų teikusi atgręžtinio reikalavimo. Priteisus iš UAB „Autolūžis“ žalos atlyginimą, UAB „Autolūžis“ tapo nemoki ir buvo priversta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

6Atsakovas A. B. triplike prašo ieškinį atmesti ir palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

7Atsakovė ADB „Gjensidige“ triplike prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad nuostolius dėl turto praradimo patyrė pats A. B., o draudikas šiuos nuostolius kompensavo, tad prievolė mokėti draudimo išmoką yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu. Sutartyje nėra nurodytas konkretus asmuo, kurio turtiniai interesai draudžiami, šis asmuo nustatinėjamas įvykus draudžiamajam įvykiui. Dėl to, ieškovė nepagrįstai teigia, jog vien aplinkybė, kad ji yra draudėjas pagal draudimo sutartį, yra pakankama išmokai gauti. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovė, nebūdama turto savininke, reikalauja sumos pastato atkūrimui, nors šių išlaidų nei patyrė, nei patirs. Be to, Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymu iš ieškovės atsakovei priteisė 103 168,37 Eur, šis teismo įsakymas įsigaliojo negavus ieškovės prieštaravimų. Taigi tokiais savo veiksmais ieškovė pripažino skolą ir aplinkybes, iš kurių ji kildinama, t. y. jog draudikas pagrįstai išmokėjo 103 168,37 Eur sumą A. B.. Atsakovės įsitikinimu, sutartis buvo nutraukta teisėtai pagal tuo metu žinomą informaciją, kad A. B. yra įmonės UAB „Autolūžis“ atstovas. Šią aplinkybę patvirtina ir draudimo sutarties nutraukimo aktas, kur prie nutraukimo priežasties parinktas variantas – draudėjo iniciatyva. Be to, ieškovė savo veiksmais pritarė draudimo sutarties nutraukimui.

8Ieškovės atstovas administratorius A. S. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad A. B. suprato, kad nutraukė sutartį, nors negalėjo jos nutraukti, o draudimo bendrovė pažeidė nutraukimo sąlygas. Mano, kad bendrovė apdrausdama pastatą turėjo turtinį interesą, t. y. atlyginti visas pastato atstatymo išlaidas, atlyginti žalą ir toliau vykdyti veiklą. Nors išlaidų neturėjo, tačiau žalą patyrė, nes bendrovei buvo pareikštas atgręžtinis reikalavimas. Bendrovė patyrė dvigubą žalą, t. y. negavo pajamų (draudimo išmokos) ir patyrė žalą. Jei nebūtų priimtas įsakymas dėl žalos atlyginimo, nebūtų bankroto.

9Atsakovas A. B. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad dirbo UAB „Autolūžis“ vadovu, kai nutraukė draudimo sutartį, vadovu nebebuvo. Su bendrove buvo sudaryta jam priklausančių pastatų panaudos sutartis, todėl nusprendė apdrausti šį turtą, kadangi bendrovėje nebedirbo ir matė, kad jo pastatuose pradėjo dirbti nesaugiai (anksčiau nebuvo naudojami ugnies darbai, t. y. nebuvo pjaustoma angliarūgšties pagalba). Bendrovės akcijas jis pardavė, o naujasis akcininkas įsipareigojo nupirkti ir pastatus. Draudimo sutarties nutraukimą pasirašė užėjęs pas draudimo brokerį, anksčiau, kai įmonė priklausė jam, buvo patogiau drausti per įmonę, apdrausdamas savo turtą pats nežinojo, kad buvo panaudoti įmonės įmokos pinigai. Sutartį nutraukė pasitikėdamas draudimo darbuotoju.

10Atsakovo A. B. atstovas adv. padėjėjas T. R. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad atsakovas nesiekė nutraukti draudimo sutartį kaip direktorius, o dėl pastatų draudimo kreipėsi, kai jau buvo pardavęs akcijas ir nebebuvo direktoriumi. Jo tikslas buvo apdrausti savo turtą, nes matė, kad veikla vykdoma nesaugiai. Įvykus draudiminiam įvykiui visa žala atlyginama turto savininkui, o atsakovas ir buvo ginčo turto savininkas. Mano, kad draudimo sutartimi nebuvo apdraustas bendrovės turtinis interesas. Atsakovas A. B., sudarydamas naują sutartį, veikė kaip turto savininkas ir šiais veiksmais faktiškai modifikavo anksčiau sudarytą draudimo sutartį. Net ir pripažinus draudimo sutarties nutraukimą negaliojančiu, ieškovei neatsirastų jokių pasekmių. Bendrovė bankrutavo ne dėl draudimo išmokos nesumokėjimo, o dėl to, kad dėl gaisro buvo kalta įmonė, todėl jai ir buvo pareikštas draudiko atgręžtinis reikalavimas. Draudimo bendrovė yra didžiausias UAB „Autolūžis“ kreditorius, o administratorius šią bylą faktiškai iškėlė prieš savo kreditorių.

11Atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovas D. J. prašo ieškinio netenkinti ir paaiškino, kad pirmoji draudimo sutartis buvo sudaryta su bendrove dėl patogumo, kadangi akcininkas ir turto savininkas sutapo ir nebuvo jokios grėsmės dėl pasekmių. Atsakovas A. B. sutartį nutraukė, siekdamas apginti savo turtinį interesą. Ginčo sutartis – turto draudimo sutartis, o bendrovė dėl apdrausto turto sugadinimo neturi jokio turtinio intereso, kadangi turtas – A. B., o draudimo išmoka mokama tik turto savininkui. Nesutinka, kad bendrovė dėl to bankrutavo, nes nuostoliai atsirado dėl turto sugadinimo. Draudimo išmokos sumokėjimo pagrįstumą patvirtina ir įsiteisėjęs teismo įsakymas, kuriuo iš ieškovės draudimo bendrovei priteista žala, o ieškovė net nesikreipė dėl draudimo išmokos. Ieškovės turtinis interesas naudotis patalpomis ir gauti iš to pajamas nebuvo apdraustas. Jei nutraukiant draudimo sutartį ir buvo pažeidimų, tai nekeičia ginčo baigties, nes išmoka bet kuriuo atveju būtų išmokėta pastato savininkui. Taip pat nurodo, kad ieškovė praleido draudimo santykiuose numatytą 1 metų nuo įvykio senaties terminą, kurį prašo taikyti.

12Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „Autolūžis“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas A. S., nutartis įsiteisėjo 2017-04-20. Atsakovas A. B. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. dirbo UAB „Autolūžis“ direktoriumi, ką patvirtina darbo sutarties nuorašas (ieškinio priedas Nr. 3), ir nuo 2007-05-17 iki 2016-08-19 buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas (Juridinių asmenų registro duomenys, ieškinio priedas Nr. 4). Draudimo liudijimas PZULT Nr. 2046568 patvirtina, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus A. B., kaip draudėjas, nuo 2015-11-18 iki 2016-11-17 buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį, t. y. apdraudusi pastatus, ( - ) (ieškinio priedas Nr. 5). Ši draudimo sutartis 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo nutraukta (ieškinio priedas Nr. 7) ir tą pačią dieną buvo sudaryta kita Įmonių turto draudimo sutartis tarp draudėjo – atsakovo A. B. ir atsakovės ADK „Gjensidige“ dėl to paties turto draudimo (atsakovės ADK „Gjensidige“ 2017-12-07 atsiliepimo į ieškinį priedas). 2016 m. rugpjūčio 24 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi atsakovas A. B. (panaudos davėjas) ir UAB „Autolūžis“ (panaudos gavėja), atstovaujama direktoriaus R. M., sudarė panaudos sutartį, kuria A. B. perdavė UAB „Autolūžis“ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis 569,18 kv. m bendro ploto komercines patalpas, esančias ( - ), kurios panaudos davėjui (A. B.) priklausė nuosavybės teise (ieškinio priedas Nr. 2). Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1767-805/2016 buvo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Autolūžis“ kreditorei ADK „Gjensidige“ 103 168,37 Eur žalą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 1 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 411 Eur žyminį mokestį (ieškinio priedas Nr. 8). Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Autolūžis“ bankroto byloje patvirtintas atsakovės ADK „Gjensidige“ 105 864,45 Eur reikalavimas. Pagal R. M. 2017-04-07 pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ieškinio priedas Nr. 14) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumento suklastojimo, tačiau jis 2017 m. liepos 4 d. nutarimu buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamų veikų sudėties (ieškinio priedas Nr. 15).

13Dėl draudimo sutarties nutraukimo

14Ieškovė prašo pripažinti draudimo sutarties nutraukimo aktą negaliojančiu, kadangi jį sudaręs atsakovas A. B. tuo metu nebebuvo UAB „Autolūžis“ direktoriumi ir neturėjo teisės sudaryti sandorių įmonės vardu, įgaliojimo atstovauti įmonę draudimo bendrovėje taip pat neturėjo, todėl draudimo sutarties nutraukimo sandoris sudarytas viršijant įgaliojimus. Pripažinus sutarties nutraukimą negaliojančiu prašo taikyti restituciją ir priteisti iš ADB „Gjensidige“ 103 168,37 Eur draudimo išmoką.

15CK 1.92 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis).

16Tačiau CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos viršija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.133 straipsnio 9 dalies reguliavimą, yra pažymėjęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

17Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Nurodyto straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas).

18Ir pagal CK 2.83 straipsnio 1 dalį privačiųjų juridinių asmenų valdymo organų sandoriai, sudaryti jiems pažeidus kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo nežinoti.

19Atsakovė ADB „Gjensidige“ triplike nurodė, kad draudimo sutartį su ieškove UAB „Autolūžis“ nutraukė teisėtai pagal tuo metu žinomą informaciją, kad atsakovas A. B. yra įmonės atstovas. Tai patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 8 d. pasirašytas draudimo sutarties nutraukimo aktas, kurį A. B. pasirašė, kaip UAB „Autolūžis“ direktorius (ADB „Gjensidige“ 2018-02-06 rašto priedas). Liudytoju apklaustas draudimo sutarties nutraukimą įforminęs draudimo bendrovės atstovas V. B. parodė, kad UAB „Autolūžis“ daug metų draudė turtą, įmonę atstovaudavo atsakovas A. B., o nutraukiant sutartį neturėjo informacijos, t. y. nežinojo, kad pasikeitė įmonės savininkas ar vadovas, tuo tarpu naujasis įmonės savininkas nepranešė apie įvykusį pasikeitimą ir naują draudimo sutartį sudarė, kadangi A. B. pranešė ir patvirtino, kad yra draudžiamo turto savininkas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp šalių buvus ilgalaikiams sutartiniams santykiams ir UAB „Autolūžis“ nepranešus draudimo bendrovei apie akcininko ir vadovo pasikeitimą, taip pat nesant duomenų ir ieškovei nepateikus įrodymų, kad draudimo bendrovei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie tai, kad A. B. nutraukdamas įmonės sudarytą draudimo sutartį jau neturėjo įgalinimų, remiantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, laikytina, jog draudimo sutarties nutraukimas yra privalomas atstovaujamajam, t. y. ieškovei UAB „Autolūžis“.

20Be to, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovė pagal jos sudarytą turto – atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančių pastatų – draudimo sutartį vis tiek neįgytų teisės į draudimo išmoką.

21Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Taigi draudėjas draudimo sutartimi siekia apsaugoti save ar kitą asmenį nuo neigiamų turtinių padarinių. Draudimo interesas – nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), o draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktas). Draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti (Draudimo įstatymo 103 straipsnis).

22Remiantis ginčo draudimo sutarties sudarymo metu galiojusių PZU Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 2.1. punktu draudimo objektas yra turtiniai interesai, atsiradę dėl draudžiamo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo dėl draudimo sutartyje nustatytų draudžiamųjų įvykių, o šių taisyklių 12.1. punkte nustatyta, kad teisę į draudimo išmoką turi tik asmuo (draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas), kuris turi teisėtą draudimo interesą, t. y. kuris patiria nuostolius. Analogiškai reglamentuoja ir „Gjensidige“ Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 059, įsigaliojusios nuo 2016 m. kovo 1 d.

23Ginčo draudimo sutartimi buvo apdraustas su atsakovo A. B. nuosavybės teise valdomais pastatais susiję turtinis interesas, t. y. draudimo sutartimi buvo susitarta dėl nuostolių, susijusių su šių pastatų praradimu, sunaikinimu ar sugadinimu, atlyginimo. Draudimo sutartyje (draudimo liudijime) apdraustu objektu buvo nurodyti būtent atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausę pastatai, todėl negalima sutikti su ieškovės atstovo administratoriaus A. S. teigimu, kad buvo apdraustas įmonės turtinis interesas, kurį pastarasis įvardijo, kaip turto atstatymo išlaidas ir veiklos vykdymo užtikrinimą. Kadangi ginčo draudimas susijęs su nuostolių, padarytų apdraustam nekilnojamajam turtui, atlyginimu, šias išlaidas bet kuriuo atveju gali patirti tik turto savininkas, o veiklos vykdymo nuostoliai šia sutartimi nebuvo apdrausti.

24Taigi net ir pripažinus draudimo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovei faktiškai neatsirastų jokių teisinių pasekmių. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Autolūžis“ sudaryta draudimo sutartimi buvo apdrausti atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausantys pastatai. Atsakovas A. B. ginčo draudimo sutarties sudarymo metu buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas ir bendrovės direktorius. Kaip paaiškino atsakovas A. B., jam perleidus bendrovės akcijas ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. atleidus jį iš UAB „Autolūžis“ direktoriaus pareigų, jis kreipėsi į draudiką dėl UAB „Autolūžis“ sudarytos draudimo sutarties pakeitimo, siekdamas ją perrašyti savo vardu, kadangi pastatai buvo jo nuosavybė. Taigi ginčo draudimo sutarties sudarymo atveju draudėjas ir asmuo, kurio turtinis interesas buvo apdraustas nesutapo, o turtinį interesą turintis asmuo (pastatų savininkas A. B.) tik pasinaudojo tuo, kad buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir jos vadovas, todėl naudodamas jam nuosavybės teise priklausančius pastatus įmonės veiklai, juos apdraudė įmonės lėšomis. Vėliau sudarė naują draudimo sutartį, kurioje sutapo ir draudėjas, ir naudos gavėjas, tačiau ieškovė nei vienu, nei kitu atveju nebuvo asmeniu, kurio turtinis interesas būtų apdraustas.

25Be to, ieškovė nepagrįstai prašo, kaip neteisėto sutarties nutraukimo restituciją taikyti draudimo išmokos priteisimą.

26CK 6.222 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, reiškiančio esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš sutarties šalių padaryto esminio jos pažeidimo, pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrąją taisyklę vienos iš šalių reikalavimu gali būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, o nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012).

27Atsižvelgiant į tai, spręstina kad ieškovės teisė į draudimo išmoką nėra draudimo sutarties neteisėto nutraukimo restitucija ir galėtų būti tik atskiro ginčo dalyku, tačiau toks reikalavimas, grindžiamas ieškovės teise į draudimo išmoką nebuvo pareikštas, taip pat nebuvo pareikštas reikalavimas draudimo bendrovei dėl nuostolių atlyginimo, o svarbiausia, byloje nustatyta, kad draudimo sutartis buvo nutraukta esant tariamam atstovavimui ir draudimo bendrovė nežinojo ir neturėjo žinoti, kad sutartį nutraukė netinkamas atstovas, kas ir teikia pagrindą ieškinį atmesti.

28Nenustačius pagrindo patenkinti ieškinį šioje dalyje, konstatuotina, kad ieškovo teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos ir nėra pagrindo jas ginti, todėl atsakovės ADK „Gjensidige“ reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminas nesvarstytinas ir neturi jokios reikšmės.

29Dėl žalos atlyginimo

30Ieškovė ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovo A. B. 105 864,45 Eur žalą, nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. jam nutraukus draudimo sutartį tam neturint įgalinimų įmonei buvo padaryta žala, kurią sudaro draudimo bendrovės atgręžtinis reikalavimas ieškovei ir jo dydžio patvirtintas draudiko reikalavimas bankroto byloje.

31Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

32Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015; kt.).

33Atsižvelgiant į tai, atsakovo A. B. veiksmai, kuomet jis, nebebūdamas šios bendrovės vadovu ir nebeturėdamas įgalinimų veikti įmonės vardu, ieškovės UAB „Autolūžis“ vardu nutraukė šios įmonės su draudimo kompanija sudarytą įmonės turto draudimo sutartį, formaliai gali būti pripažintini neteisėtais. Nors atsakovas A. B. tvirtina, kad ankstesnę draudimo sutartį nutraukė ne kaip įmonės atstovas, bet kaip apdraustų pastatų savininkas, ką iš dalies patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga (ieškinio priedai Nr. 14-15), tačiau akivaizdu, kad atsakovas, pasirašydamas draudimo sutarties nutraukimo aktą kaip UAB „Autolūžis“ direktorius, kas tiesiogiai nurodyta akte, turėjo suprasti, kad veikia viršydamas įgaliojimus, nes tuo metu jis nebebuvo šios bendrovės vadovas.

34Tačiau negalima sutikti su ieškove, kad jeigu draudimo sutartis nebūtų nutraukta ir ji būtų likusi galioti, tai draudimo bendrovė būtų išmokėjusi ieškovei draudimo išmoką ir nebūtų pateikusi atgręžtinio reikalavimo. Kaip jau virš nurodyta, ginčo draudimo sutartimi buvo apdraustas pastatų savininko A. B. turtinis interesas, todėl draudimo išmoka galėjo būti išmokėta tik jam, o draudimo bendrovė subrogacinį reikalavimą ieškovei pareiškė, kaip nuostolių kaltininkei, dėl kurios veiksmų kilo gaisras, ką patvirtina draudimo bendrovės pareiškimas skolininkei UAB „Autolūžis“ Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-1767-805/2016, kuriame pagrindžiant reikalavimą nurodyta, kad gaisro, kilusio 2016-09-13 lentpjūvėje, esančioje ( - ), priežastis – UAB „Autolūžis“ darbuotojo neatsargus elgimasis su ugnimi atliekant ugnies darbus, ką patvirtina 2016-09-21 Prienų PGT pažyma apie kilusį gaisrą Nr.13P-63. Skolininkė UAB „Autolūžis“ prieštaravimų teismo įsakymui įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė. Tokiu būdu įsiteisėjusiu teismo įsakymu jau nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad už gaisro metu kilusią žalą atsakinga UAB „Autolūžis“, o būtent jos darbuotojas, todėl subrogacinis reikalavimas buvo patenkintas ne dėl to, kad atsakovas A. B. nepagrįstai nutraukė draudimo sutartį, bet dėl to, kad nuostoliai apdraustam turtui buvo padaryti dėl ieškovės darbuotojų kaltės. Taigi, net ir nustačius tam tikrus neteisėtus A. B. veiksmus, nenustatytas priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir, ieškovės teigimu, atsiradusios žalos. Be to, pažymėtina, kad nenustatytas ir pats žalos faktas, nes, kaip nustatyta, draudimo išmoka ieškovei negalėjo būti išmokėta, o ADB „Gjensidige“ subrogacinis reikalavimas pagrįstas ir pagrįstai patenkintas, ką patvirtina įsiteisėjęs teismo įsakymas. Todėl ieškovė neįrodė atsakovo A. B. civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškinys šio atsakovo atžvilgiu taip pat atmestinas.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Byloje nepateikta duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

37Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ir iš jos nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Nutarė

39Ieškinį atmesti.

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ieškovė BUAB „Autolūžis“ ieškinyje teismo prašo: 1) pripažinti... 3. Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti,... 4. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį... 5. Ieškovė BUAB „Autolūžis“ dublike nesutinka su atsiliepimuose į... 6. Atsakovas A. B. triplike prašo ieškinį atmesti ir palaiko atsiliepime į... 7. Atsakovė ADB „Gjensidige“ triplike prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad... 8. Ieškovės atstovas administratorius A. S. prašo ieškinį patenkinti ir... 9. Atsakovas A. B. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad dirbo UAB... 10. Atsakovo A. B. atstovas adv. padėjėjas T. R. prašo ieškinį atmesti ir... 11. Atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovas D. J. prašo ieškinio netenkinti ir... 12. Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m.... 13. Dėl draudimo sutarties nutraukimo ... 14. Ieškovė prašo pripažinti draudimo sutarties nutraukimo aktą... 15. CK 1.92 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo... 16. Tačiau CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas... 17. Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą... 18. Ir pagal CK 2.83 straipsnio 1 dalį privačiųjų juridinių asmenų valdymo... 19. Atsakovė ADB „Gjensidige“ triplike nurodė, kad draudimo sutartį su... 20. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovė pagal jos sudarytą... 21. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 22. Remiantis ginčo draudimo sutarties sudarymo metu galiojusių PZU Įmonių... 23. Ginčo draudimo sutartimi buvo apdraustas su atsakovo A. B. nuosavybės teise... 24. Taigi net ir pripažinus draudimo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovei... 25. Be to, ieškovė nepagrįstai prašo, kaip neteisėto sutarties nutraukimo... 26. CK 6.222 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta,... 27. Atsižvelgiant į tai, spręstina kad ieškovės teisė į draudimo išmoką... 28. Nenustačius pagrindo patenkinti ieškinį šioje dalyje, konstatuotina, kad... 29. Dėl žalos atlyginimo ... 30. Ieškovė ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovo A. B. 105 864,45... 31. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos šios sąlygos:... 32. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 33. Atsižvelgiant į tai, atsakovo A. B. veiksmai, kuomet jis, nebebūdamas šios... 34. Tačiau negalima sutikti su ieškove, kad jeigu draudimo sutartis nebūtų... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Byloje nepateikta duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas,... 37. Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl atleista nuo bylinėjimosi išlaidų... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270... 39. Ieškinį atmesti.... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos...