Byla 2K-111/2014
Dėl kaltinimo G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. M., kuriam byla nutraukta, gynėjo advokato Kęstučio Virbicko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl kaltinimo G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

2A. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi G. M. gynėjo advokato K. Virbicko apeliacinis skundas atmestas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis palikta nepakeista.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5G. M. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl to fiziniai asmenys patyrė didelės žalos, o būtent: būdamas valstybės tarnautoju, eidamas Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Ginklų fondas) ( - ) pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1209 patvirtintų Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatų 10.1, 10.2, 10.14 punktų, 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1232 patvirtintų Ginklų fondo nuostatų 11.1, 11.2, 11.10 punktų ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2002 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 134 patvirtinto Lietuvos Respublikos ginklų fondo ( - ) pareigybės aprašymo 6.1, 6.2 punktų pagrindu būdamas atsakingas už Ginklų fondui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą laikantis įstatymų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 927 patvirtintos Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai – ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarkos 9 ir 24 punktų reikalavimus, perkančiajai organizacijai, kurios vardu jis buvo įgaliotas veikti, sudaryti nuolatinę ar laikinąją pirkimo komisiją, turinčią parinkti tinkamą perkamų prekių tiekėją, parinktam tiekėjui pasiūlyti sudaryti pirkimo sutartį ir taip užtikrinti, kad perkamos bei į Lietuvos Respubliką importuojamos prekės yra geros kokybės, atitinka privalomus techninius ir saugos reikalavimus, tokios komisijos nesudarė, 2004 m. rugsėjo 7 d. Ginklų fondui be privalomos sutarties ir atitikties saugumo reikalavimams sertifikato įsigyjant 200 nesaugių ir netinkamų naudoti detonatorių, G. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1209 patvirtintų Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatų 10.14 punkte numatytą pareigą sudaryti su detonatorių tiekėju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 927 patvirtintoje Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai – ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarkoje numatytą pirkimo sutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2002 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 134 patvirtinto Lietuvos Respublikos ginklų fondo ( - ) pareigybės aprašymo 6.2 punkte numatytą pareigą užtikrinti, kad vykdant Ginklų fondui pavestus uždavinius būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, žinodamas, kad minėti detonatoriai yra įgyjami nesudarius su kompanija „M.“ pirkimo sutarties, taip pat, kad įgyjami detonatoriai importuojami į Lietuvos Respubliką be Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyto privalomo atitikties sertifikato, 2004 m. rugsėjo 7 d. davė nurodymą apmokėti kompanijai „M.“ už įsigyjamus detonatorius, neužtikrino, kad tik sertifikuoti ir saugūs naudoti importuoti detonatoriai būtų perduodami naudoti, šių detonatorių nepašalino iš apyvartos, nesikreipė į detonatorių pardavėją kad būtų pateiktas detonatorių atitikties saugumo reikalavimams sertifikatas. Po to šie detonatoriai 2004 m. lapkričio 23 d. Ginklų fondo buvo perduoti tolesniam naudojimui, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1, 6 dalių reikalavimus, šių pažeidimų nepašalino iki 2007 m. lapkričio 20 d., dėl to 2007 m. rugpjūčio 31 d., apie 7.20 val., Vilniuje, ( - ), Lietuvos policijos ( - ) „A.“ (toliau – rinktinė „A.“) patalpose, Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui A. D. dirbant su Ginklų fondo perduotais neatitinkančiais saugumo reikalavimų detonatoriais, įvyko savaiminis ne mažiau kaip devynių detonatorių sprogimas, dėl to A. D. buvo padaryta kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke su svetimkūniu odoje, abiejų ausų akustinė – baro trauma su būgnelių plyšimais, abiejų plaštakų sprogmeninės daugybinės žaizdos su dešinės plaštakos II–IV pirštų bei kairės plaštakos II–V pirštų galų trauminėmis amputacijomis bei dešiniojo I piršto naginio pirštakaulio lūžiu, dėl to nesunkiai sutriko A. D. sveikata. Be to, 2007 m. lapkričio 20 d., apie 22.30 val., Kauno r., ( - ), rinktinės „A.“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus specialistui E. K. dirbant su Ginklų fondo perduotais nesaugiais detonatoriais, įvyko savaiminis detonatoriaus sprogimas, dėl to E. K. buvo padaryti daugybiniai paviršiniai skeveldriniai dešinės rankos plaštakos ir pirštų sužalojimai, t. y. nežymiai sutriko E. K. sveikata.

6Dėl tokių G. M. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo – Ginklų fondo ( - ) vardas, iškraipytos valstybinės institucijos – Ginklų fondo funkcijos ir veiklos principai, sudarytos sąlygos nukentėti tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo principai, numatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio l dalyje. Taip pat didelės neturtinės žalos patyrė A. D. ir E. K., nes dėl neteisėtų G. M. veiksmų tarnybines pareigas atliekantiems A. D. buvo padarytas nesunkus, o E. K. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

7Pirmosios instancijos teismas bylą G. M. pagal BK 229 straipsnį nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

8G. M., kuriam byla nutraukta, gynėjas advokatas K. Virbickas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir G. M. išteisinti reabilituojančiais pagrindais.

9Kasatorius nurodo, kad BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl teismai turėjo įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp detonatorių pirkimo tvarkos pažeidimų ir kilusių padarinių – A. D. ir E. K. sužalojimų, tačiau to nepadarė. Kasatorius nesutinka su teismų padaryta išvada, kad vien tik Ginklų fondas atsakingas už tinkamos ginkluotės perdavimą–priėmimą ir padarinių kilimą. Ginklų fondas yra atsakingas tik už ginkluotės pirkimus, tačiau jos tinkamumo patikrinimas perdavimo–priėmimo metu yra kompleksinė procedūra, įtvirtinta teisės aktuose ir vykdoma dalyvaujant visoms pirkime dalyvaujančioms šalims. Teismai netyrė ir nevertino fakto, kad pareigūnai, dalyvavę detonatorių perdavime–priėmime, nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Ginkluotės perdavimo–priėmimo tvarką tyrimui aktualiu laikotarpiu nustatė Ginkluotės apyvartos policijos įstaigose instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 444. Detonatorių perdavimo–priėmimo tvarkos nesilaikymo faktą įrodo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. 5-7-S-132, adresuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1-ojo Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkei D. B. (kasaciniame skunde išdėstyta šio rašto 3 punkte pateikta informacija, t. y. kad priimant detonatorius penkios metalinės aklinai uždarytos dėžės nebuvo atidaromos, nes esamose patalpose nebuvo galimybės saugiai patikrinti dėžių turinį, ir bendru visų dalyvaujančių asmenų sutarimu buvo nutarta, kad dėžės bus atidarytos ir sprogdikliai bus suskaičiuoti nuvežus juos rinktinei „A.“). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad perdavimo–priėmimo procedūra buvo tinkamai atlikta, tačiau kasatorius su tuo nesutinka, nes teismas netyrė, ką konkrečiai turėjo sutikrinti sprogmenų priėmime dalyvavę pareigūnai, nevertino detonatorių perdavimo–priėmimo tvarkos tinkamumo. Teismai nevertino perdavime–priėmime dalyvavusių pareigūnų veiksmų, kurie, kaip savo srities specialistai, privalėjo įvertinti pateikiamas prekes bei dokumentus ir informuoti Ginklų fondą, kad prekės neturi kokybės sertifikato ar yra pateikiamos ne pagal teisės aktais nustatytus reikalavimus. Specialistai S. Kaušas (T. 6, b. l. 113–116) ir R. Kunigonis (T. 6, b. l. 235–237) patvirtino, kaip svarbu buvo patikrinti sprogmenų būklę ir tinkamumą. Šie faktai įrodo, kad pareigūnai, perdavę ginkluotę, nesilaikė Ginkluotės apyvartos policijos įstaigose instrukcijoje įtvirtintų normų, o teismas parodė šališką požiūrį į svarbių bylai aplinkybių nustatymą (BPK 1 straipsnis). Be to, vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis (T. 5, b. l. 128–130), po perdavimo sprogmenis priėmę asmenys turėjo trijų mėnesių laikotarpį pretenzijoms dėl neatitikimo kokybės reikalavimų pateikti, tačiau to nepadarė, dėl to konstatuotina, kad atsakomybė už detonatorių tinkamumą perėjo rinktinei „A.“.

10Kasatorius pažymi, kad teismai nevertino netinkamo EDP-r tipo detonatorių saugojimo fakto, kaip priežastiniu ryšiu susijusio su kilusiais padariniais, nes vien tai, jog detonatoriai buvo perduoti be kokybės sertifikato ir pasibaigus jų garantijos laikotarpiui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tai lėmė savaiminį nekontroliuojamą jų sprogimą. Bulgarijos įmonės „M.“ 2012 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 329 (T. 5, b. l. 49–91) nurodyta, kad detonatoriai gali sprogti tik nuo netinkamo elgesio su jais. Šiuo atveju buvo būtina nustatyti, kas ir kaip detonatorius naudojo nuo jų perdavimo 2004 m. lapkričio 23 d. Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. ir 2007 m. lapkričio 22 d. įvykusių sprogimų. Kasatorius pažymi, kad, pagal bylos duomenis, rinktinė „Aras“ negalėjo tinkamai saugoti sprogmenų. Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 1D-8151 „Dėl Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto“, kuriame nurodyta, kad: „Nei teritorinės, nei specializuotos (šiuo atveju Lietuvos policijos ( - ) rinktinės „A.“) policijos įstaigos neturi sprogmenims saugoti pritaikytų sandėlių“. Teismai, netyrę šio fakto, negalėjo priimti teisingo sprendimo. Kasatorius pažymi, kad dėl netinkamo saugojimo galėjo atsirasti cheminių pakitimų, kurie galėjo lemti padarinių atsiradimą. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų 2008 m. vasario 7 d. atliktoje sprogmenų ekspertizėje buvo konstatuotas cheminių pakitimų atsiradimo faktas. Tačiau teismai neatsižvelgė į faktą, kad šios ekspertizės išvados paremtos tyrimu, atliktu praėjus trejiems metams po sprogmenų perdavimo. Be to, ekspertizė nurodė, kad sprogmenys netinkami naudoti, tačiau nepasisakė, ar pakitimai galėjo atsirasti dėl netinkamų jų laikymo sąlygų po perdavimo rinktinės „A“ pareigūnams.

11Kasatorius nurodo, kad teismai netyrė, ar rinktinėje „A.“ detonatorių perskaičiavimas yra tinkamai reglamentuotas. Vadovaujantis rinktinės „A.“ vado 2005 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 137-V25 patvirtintos Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus pareigūnų budėjimo instrukcijos 19.4 punktu, priimdamas budėjimą pamainos vyresnysis iš perduodančiojo turi priimti sprogmenis ir sprogdinimo priemones. Šioje instrukcijoje numatytas tik sprogmenų perdavimas keičiantis pamainai, bet nedetalizuojami saugumo reikalavimai atliekant pamainos perdavimą. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas papildomai netyrė, ar nukentėjusysis A. D. perskaičiuodamas detonatorius laikėsi visų būtinų saugumo reikalavimų, bei nevertino padarytų pažeidimų (radiatorius nėra tinkamas įsižeminimo šaltinis (R. Kunigonio parodymai), nedėvėjo specialių drabužių, netoli buvo mobilieji telefonai ir kt.). Teismai nevertino, kad rinktinės „A.“ vadas neatliko savo pareigų, nes jis atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų saugumą.

12Kasatorius pažymi, kad nors teismui buvo pateikti 2010 m. kovo 9 d. Ginklų fondo Licencijavimo skyriaus ir kontrolės vedėjo D. U. ir vedėjo pavaduotojo A. S. paaiškinimai dėl detonatorių EDP-r apžiūros (T. 2, b. l. 136–137), aplaidūs rinktinės „A.“ pareigūnų veiksmai atliekant darbines funkcijas nebuvo tiriami. Be to, 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprogus detonatoriams, rinktinė „A.“ neinformavo apie įvykį Ginklų fondo, nesiėmė jokių prevencinių priemonių, kad būtų išvengta kito sprogimo. Taigi, kasatoriaus manymu, teismai netyrė ir nevertino akivaizdaus fakto, jog rinktinės „A.“ pareigūnų veiksmai, tikėtina, buvo padarinių atsiradimo sąlyga, nes negalima paneigti fakto, kad, jei šie pareigūnai būtų laikęsi sprogmenų priėmimo reikalavimų, juos tinkamai saugoję, nustatę jų naudojimo, perskaičiavimo tvarką ir juos tinkamai naudoję, sprogimų buvo galima išvengti.

13Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vertino tik dalį specialistų parodymų (dėl būtinumo sunaikinti detonatorius, kurių galiojimo laikas pasibaigęs), o dėl elektros prietaisų naudojimo patalpoje ir kt. nepasisakė. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad, nustatant priežastinį ryšį tarp detonatorių saugojimo (naudojimo) tinkamumo bei padarinių atsiradimo, svarbūs eksperto S. Kaušo parodymai, kad: „sprogdinimo priemonės nuo visų elektros įtaisų turi būti per 50 metrų atstumą“; kiekvienu atveju išduodant detonatorius fiksuojamas jų naudojimo galiojimo terminas. Kasatorius pažymi, kad teismai, nevertindami to, jog patalpoje, kurioje įvyko sprogimas, buvo kompiuteris ir elektrinis radiatorius (T. 1, b. l. 10–16), o 50 m atstumo reikalavimas taikomas be jokių išimčių, pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas dėl tinkamo įrodymų vertinimo. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas R. Kunigonis pateikė nepriklausomą išvadą dėl detonatorių naudojimo, tačiau teismas jo parodymų, patvirtinančių S. Kaušo duotus parodymus dėl draudimo naudoti elektros prietaisus patalpoje, kurioje saugomi sprogmenys, nevertino. Kasatoriaus manymu, teismai neišsamiai ištyrę ir netinkamai įvertinę bylai svarbias aplinkybes klaidingai nustatė, kad egzistuoja būtinasis priežastinis ryšys tarp pirkimo tvarkos pažeidimo ir padarinių atsiradimo. Priežastinis ryšys tarp galimų detonatorių pirkimo tvarkos pažeidimų ir kilusių padarinių yra per daug nutolęs ir jis nėra tinkamai ištirtas ir įrodytas, todėl G. M. galbūt padaryti pirkimų tvarkos pažeidimai užtrauktų administracinio arba drausminio pobūdžio atsakomybę.

14Kasatorius nurodo ir tai, kad pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. vasario 7 d. ekspertizės išvadą detonatoriai pripažinti netinkamais naudoti. Teismai, remdamiesi šios ekspertizės išvadomis, konstatavo, kad rinktinės „A.“ pareigūnai, priimdami sprogmenis, negalėjo įžvelgti išorinių detonatorių pakitimų apžiūros metu ir jie negalėjo būti atsakingi už įvykusius sprogimus. Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas Nacionalinio akreditacijos biuro 2013 m. vasario 5 d. raštas Nr. S-50, kuriame paaiškinta, jog Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras nėra akredituota įstaiga, galinti atlikti sprogmenų kokybės vertinimą, todėl minėtos išvados yra neteisėtu būdu gauti duomenys, kuriais teismas negalėjo remtis. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio rašto, patvirtinančio, kad ekspertizę atliko nekompetentinga įstaiga, nepasisakė, taip pažeidė BPK 242 straipsnio 1 dalį. Be to, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras priskiriamas Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai, kuriai priklauso ir rinktinė „A.“. Suinteresuotumas bylos baigtimi ir (arba) kompetencijos trūkumas galėjo lemti, kad byloje nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės, taip pažeidžiant G. M. teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, teismas netenkino prašymų paskirti kompleksinę tarptautinę ekspertizę, todėl G. M. neturėjo galimybės apginti savo teisių (BPK 1 straipsnis).

15Kasatorius teigia, kad nors apeliacinės instancijos teismas nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog dėl rinktinėje „A.“ kilusių sprogimų gali būti kalti patys pareigūnai, tačiau taip pat pasisakė, kad „sprogimas galėjo įvykti dėl bet kokių priežasčių, teigti, kad dėl sprogimų kalti rinktinės „A.“ pareigūnai negalima“ (T. 6, b. l. 251). Šis teismas nurodydamas, kad nėra tikras dėl atsakingų už padarinių atsiradimą asmenų, tačiau netenkindamas skundo, priėmė abejonėmis, o ne faktais pagrįstą nutartį. Priežastinio ryšio klausimas baudžiamojoje teisėje sprendžiamas keliais etapais, t. y. pirma, nustatoma, ar konkretus neteisėtas asmens veikimas buvo būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga, ir antra, vertinama, ar veika, kuri atitiko būtinosios sąlygos vaidmenį, buvo konkreti pasekmės priežastis. Šiuo atveju teismas, remdamasis ekspertizės išvada, nustatė, kad pirkti detonatoriai buvo netinkami naudoti, tačiau nenustatė, jog būtent G. M. veiksmai buvo būtinoji pasekmių atsiradimo priežastis, t. y. neargumentavo, kad net ir tuo atveju, jei nebūtų buvę visų kitų pažeidimų, padarytų po detonatorių nupirkimo, nusikalstami padariniai vis tiek būtų atsiradę. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad „sprogimas galėjo įvykti dėl bet kokių priežasčių“, iš esmės patvirtino, jog nenustatė konkrečios padarinių nukentėjusiųjų sveikatai atsiradimo priežasties.

16Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyse. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija nustato, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas nustatyta tvarka. Kasatoriaus manymu, minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad teismai pažeidė G. M. teises į teisingą, nepriklausomą ir nešališką teismą, netinkamai taikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, nutartį pagrindė ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, nė vienos iš neįrodytų aplinkybių neaiškino jo ginamojo naudai.

17Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į G. M., kuriam byla nutraukta, gynėjo advokato K. Virbicko kasacinį skundą prašo jį atmesti.

18Prokurorė nurodo, kad teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o išvados dėl G. M. kaltės, padarius BK 229 straipsnyje numatytą nusikaltimą, atitinka teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Priešingai nei teigia kasatorius, tarp jo veikos ir kilusių padarinių – rinktinės „A.“ pareigūnų A. D. ir E. K. sužalojimo – yra dėsningas priežastinis ryšys, o jo veika, pasireiškusi teisės aktų nuostatų nesilaikymu, buvo tiesioginė didelės žalos atsiradimo priežastis ir būtina jos atsiradimo sąlyga. Teismai nurodė, kokius norminius aktus, reglamentuojančius pareigas, pažeidė G. M., kuris nuo 2003 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas Ginklų fondo direktoriumi ir kaltinime nurodytu laikotarpiu jam vadovavo (2003 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės Ministro Pirmininko potvarkis Nr. 276 „Dėl G. M.“). Pagal Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatų 1 punktą Ginklų fondas turi išimtinę teisę aprūpinti valstybės institucijas ir kitus juridinius asmenis ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika ar specialiosiomis priemonėmis, parduoti fiziniams asmenims pistoletus (revolverius) savigynai ir šių ginklų šaudmenis; pagal 10.1 punktą Ginklų fondo ( - ) atsako už tai, kad Ginklų fondas vykdytų jam pavestus uždavinius; pagal 10.2 punktą užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, vykdomi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai ir kiti teisės aktai; pagal 10.14 punktą Ginklų fondo ( - ) įstatymų nustatyta tvarka pasirašo (tvirtina) sutartis (susitarimus), sudaromas (sudaromus) pagal Ginklų fondo kompetenciją, organizuoja jų vykdymą. Pagal Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimus visi importuojami ar tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenami sprogmenys, taip pat visi Lietuvos Respublikos teritorijoje parduodami sprogmenys turi būti sertifikuoti, o jų importuotojai, vežėjai ir pardavėjai turi turėti paskelbtosios įstaigos išduotą atitikties sertifikatą, patvirtinantį, kad importuojami ar tranzitu gabenami, taip pat parduodami sprogmenys atitinka jiems keliamus saugos reikalavimus; pagal 9 straipsnio 6 dalį, ar sprogmenys, tiekiami į šalies rinką, atitinka šiame straipsnyje nustatytus saugos ir ženklinimo reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri valstybinės rinkos priežiūros institucijos. Prokurorė nurodo, kad tokia institucija yra Ginklų fondas, kuris privalėjo užtikrinti, jog tik sertifikuoti ir atitinkantys saugos reikalavimus detonatoriai būtų perduoti naudojimui, juo labiau kad juos iš užsienio firmos pirko būtent Ginklų fondas ir perdavė Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui. Iš 2004 m. rugsėjo 17 d. sutarties Nr. 50RN/SUT 19 (sudarytos tarp Ginklų fondo, atstovaujamo ( - ) G. M. (pardavėjo), ir Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro, atstovaujamo viršininko L. D. (pirkėjo)) matyti, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka sutartyje nurodytas prekes, tarp kurių – ir 200 vnt. elektrinių detonatorių EDP. Sutartyje nustatyti reikalavimai prekių kokybei – 13 punkte nurodyta, kad parduodamų prekių kokybė turi atitikti šioms prekėms nustatytas technines sąlygas. EDP-r detonatoriai buvo pagaminti 1982 m., taigi jų garantinis laikymo terminas suėjo 2000 m. ir po šios datos turėjo būti atliktas detonatorių patikrinimas arba jie turėjo būti sunaikinti. Pirkti šiuos detonatorius 2004 m. ir be reikiamos dokumentacijos nebuvo galima. Būtent Ginklų fondo ( - ) G. M., žinodamas, kad iš Bulgarijos įmonės „M.“ detonatoriai yra įgyjami be privalomų sutarties su tiekėju ir sertifikato, davė nurodymą už juos apmokėti, neužtikrino, kad tik sertifikuoti detonatoriai būtų įgyti ir perduoti naudojimui, nesikreipė į pardavėją, kad būtų pateiktas atitikties sertifikatas, nepašalino nekokybiškų sprogmenų iš apyvartos iki 2007 m. lapkričio 20 d. ir taip sudarė sąlygas kilti padariniams. Iš specialistų išvadų ir paaiškinimų akivaizdu, kad detonatoriai buvo netinkami naudoti ir itin pavojingi sveikatai bei gyvybei, nes dėl cheminių reakcijų jų viduje buvo iš esmės pakitusios jų pirminės charakteristikos. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. M. neatliko nurodytų tarnybinių pareigų, kurias jis privalėjo atlikti pats, ir tai objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą.

19Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigia kasatorius, teismai tyrė aplinkybes, ar detonatoriai po jų perdavimo rinktinei „A.“ buvo tinkamai saugomi, naudojami, ir pasisakė apie tai savo sprendimuose. Prokurorė, pasisakydama dėl kasatoriaus argumentų, kad 2008 m. vasario 7 d. specialisto išvada neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras nėra akredituotas atlikti detonatorių sprogimo aplinkybių tyrimus, be to, jis suinteresuotas bylos baigtimi, pažymi, jog pagal BPK 87 ir 89 straipsnių nuostatas tyrimus atlieka ir išvadas ikiteisminiam tyrimui bei teismui teikia ekspertai ir specialistai, o ne įstaigos, kuriose jie dirba. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas tiesiogiai ištyrė specialistų išvadas, apklausė ekspertą V. Bernotą, kuris davė išvadą dėl detonatorių sprogimo aplinkybių. V. Bernotas vertino ne detonatorių atitikimą gamybos standartui (akreditacijos klausimas), o jų tinkamumą naudoti, ir tai atitinka jo kompetencijos sritį. V. Bernotas įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą kaip turintis kvalifikaciją atlikti techninių sprogimų tyrimų ekspertizę, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimų davimą. Teismas išsiaiškino jo kvalifikaciją ir kompetenciją tirti sprogmenis ir sprogimų vietas, naudotus tyrimo metodus, uždavė klausimų išvadoms paaiškinti ir papildyti. Apie detonatorių saugojimo, naudojimo sąlygas, jų savaiminio sprogimo priežastis apklausti ir specialistai S. Kaušas bei R. Kunigonis, patvirtinę, kad detonatoriai su pasibaigusiu galiojimo terminu turėjo būti sunaikinti be išlygų ir negalėjo būti perduoti naudoti. Nors kasatorius nurodo, kad specialistas V. Bernotas galėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau nušalinimo teise, numatyta BPK 57 straipsnyje, bylos procese nepasinaudota. Prokurorės manymu, teismas pagrįstai pripažino šią specialisto išvadą tinkamu įrodymu, nes ji gauta įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu būdu, ištirta ir patikrinta BPK numatytais veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

20Atsiliepime taip pat nurodyta, kad, priešingai nei teigia kasatorius, G. M. teisės viso proceso metu buvo užtikrintos ir teismai išvadas dėl jo kaltės pagrindė teisiamajame posėdyje, vadovaudamiesi BPK 20 ir 301 straipsnių nuostatomis, išsamiai išnagrinėtų ir teismų nutartyse teisingai įvertintų įrodymų visetu. G. M. gynėjo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atlikus įrodymų tyrimą (apklaustas gynybos pakviestas sprogmenų specialistas R. Kunigonis), nutartyje motyvuotai pasisakant dėl visų esminių jo argumentų, taip pat ir dėl specialistų išvadų bei specialistų parodymų vertinimo.

21Nukentėjusysis A. D. atsiliepimu į G. M., kuriam byla nutraukta, gynėjo advokato K. Virbicko kasacinį skundą prašo jį atmesti.

22Nukentėjusysis nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad Ginklų fondas atsakingas tik už ginkluotės pirkimus, o nupirktos ginkluotės kokybės patikrinimas yra kompleksinė keletos institucijų procedūra. Iš tiesų ginkluotės kokybę po jos perdavimo vartotojui turi teisę tikrinti pats vartotojas (šiuo atveju – „A.“ pareigūnai), tačiau tai nepanaikina norminiuose aktuose (Ginklų fondo įstatyme ir Ginklų fondo nuostatuose, ginkluotės pirkimo–pardavimo sutartyse) įtvirtintos Ginklų fondo pareigos tiekti kokybišką ginkluotę, atitinkančią specialiuose sertifikatuose nustatytus garantinius terminus ir turinčią atitinkamus sertifikatus. Ginklų fondas buvo įsteigtas būtent ginkluotės, t. y. padidinto pavojingumo prekių, pirkimams, kad, turėdama reikiamos srities specialistus, užtikrintų į Lietuvą įvežamos žmonių gyvybei pavojingos ginkluotės kokybę, bent jau sužiūrėdama perkamos ginkluotės garantinius terminus. Priešingu atveju, jei ginkluotės kokybę turėtų tikrinti tik jos galutinis vartotojas, nebūtų užtikrintas žmonių, kontaktuojančių su tikrinama ginkluote, saugumas, kaip įvyko ir šiuo atveju.

23Nukentėjusysis pažymi, kad nėra abejonių, jog Ginklų fondas įvežė į Lietuvą pasenusius, praėjus garantiniam terminui ir būtent dėl tos priežasties nekokybiškus detonatorius: tiek VĮ Šostkos valstybinės gamyklos „I“, tiek AB „M.“ raštuose apie detonatorių EDP-r technines charakteristikas rašoma, kad jie turi būti eksploatuojami laikantis GOST 9089-75 reikalavimų. Pagal GOST 9089-75 5.3 punktą, ant kiekvienos detonatorių dėžės dangčio būtina priklijuoti etiketę, pagamintą pagal nustatyta tvarka patvirtintą techninę dokumentaciją, nurodant: įmonės gamintojos prekinį ženklą ar sutartinį ženklą; elektrinio detonatoriaus sutartinį ženklą; varžą omais; partijos numerį; elektrinių detonatorių kiekį; pakuotojo pavardę (ar suteiktą jam numerį); varžą tikrinančio pusautomačio numerį (ar asmens pavardę); pagaminimo datą (mėnesį, metus). Iš bylos medžiagos matyti, kad iš AB „M“ buvo nupirkta detonatorių dėžė be visų aukščiau išvardytų duomenų ir tokios prekės Ginklų fondas neturėjo teisės įsigyti. Ginklų fondas privalėjo žinoti detonatorių pakuotės reikalavimus ir nustatyti, kad perkamų sprogmenų pakuotė neatitinka reikalavimų. Ginklų fondo darbą organizuoja ( - ), kuris atsako už Ginklų fondo sudaromų sutarčių vykdymą.

24Atsiliepime nurodoma, kad pagal GOST-o 6.2 punktą EDP-r detonatorių garantinis laikymo terminas yra aštuoniolika metų nuo jų pagaminimo dienos; pasibaigus garantiniam detonatorių laikymo terminui, atlikus reikiamą jų patikrinimą, juos galima leisti naudoti dar vienerius metus nuo patikrinimo dienos (GOST-o 8.1 punktas). Nagrinėjamu atveju EDP-r detonatoriai buvo pagaminti 1982 m. lapkričio mėn., jų garantinis laikymo terminas suėjo 2000 m. lapkričio mėn. ir po šios datos turėjo būti atliktas jų patikrinimas arba jie turėjo būti sunaikinti – bet kuriuo atveju pirkti jų 2004 m. be reikiamos dokumentacijos nebuvo galima. Jei Ginklų fondas būtų tinkamai atlikęs savo pareigą – pareikalavęs reikiamų pakuotės rekvizitų, sertifikato, o sužinojęs, kad perkamų detonatorių garantinis terminas pasibaigęs, būtų pareikalavęs jų patikrinimo dokumentų, nebūtų įsigyti pasenę, todėl nekokybiški detonatoriai ir nebūtų įvykęs jų nekontroliuojamas sprogimas. Po sprogimo atlikto detonatorių patikrinimo metu nustatyta, kad jų kokybė netinkama dėl per ilgą laiką juose įvykusių cheminių reakcijų. Po 2001 m. tikrinti tokių detonatorių kokybę nebuvo galima, nes jie buvo pavojingi dėl juose vykstančių cheminių reakcijų. Nukentėjusiojo manymu, kasacinio skundo argumentai apie tai, kad sprogmenų pakuotes apžiūrėję kitų žinybų atstovai kokybės trūkumų nenustatė, bylai neturi reikšmės. Policijos departamentas ir rinktinė „A.“ apie EDP-r detonatorių gamybos metus ir dokumentacijos trūkumą nieko nežinojo, turėjo teisėtus lūkesčius, kad Ginklų fondas savo funkcijas vykdys tinkamai ir patieks kokybiškas prekes.

25Nukentėjusiojo manymu, kasacinio skundo argumentai apie galbūt netinkamą sprogmenų saugojimą nėra reikšmingi, nes pasenusius detonatorius buvo būtina sunaikinti, o ne saugoti. Nukentėjusysis, kaip tos srities specialistas, pažymi, kad tokie griežti reikalavimai detonatoriams nustatyti dėl jų vidinės struktūros ypatumų: detonatorių viduje nuo pat pagaminimo momento vyksta pastovi ir nepertraukiama cheminė reakcija, kuri nekelia žmogui pavojaus specialistų apskaičiavimu aštuoniolika metų. Tačiau po šio termino, nors detonatoriai būtų saugomi idealiomis sąlygomis, cheminė reakcija sprogdiklio viduje suardo jo struktūrą taip, kad jis, jei nesunaikinamas, vis tiek anksčiau ar vėliau susprogs. Todėl, nelaukiant tokio savaiminio sprogimo, detonatorius suėjus garantiniam terminui reikalaujama sunaikinti. Be to, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, byloje surinkti įrodymai (nukentėjusiojo bendradarbių parodymai), kad detonatoriai buvo tinkamai saugomi.

26Nukentėjusysis taip pat nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad rinktinės „A.“ pareigūnų veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su sprogimais. Nukentėjusysis pažymi, kad jis moka elgtis su detonatoriais ir neturi jokio noro susižaloti ar rizikuoti savo gyvybe. Liudytojais apklausti jo bendradarbiai patvirtino jo (A. D.) parodymus dėl aprangos tinkamumo, mobiliojo telefono vietos, įsižeminimo tinkamumo ir kt., t. y. kad jis pamainos perdavimo veiksmus atliko tinkamai. Nelaimingo atsitikimo darbe įvykį tyrę pareigūnai taip pat jo kaltės dėl įvykusio detonatorių savaiminio sprogimo nenustatė. Skunde akcentuojami specialūs drabužiai yra paprasčiausi medvilniniai kombinezonai, o jis (nukentėjusysis) sprogimo metu dėvėjo analogiškus medvilninius drabužius. Nebuvo pažeisti ir kiti norminiai aktai bei instrukcijos, reglamentuojantys sprogmenų laikymą ir naudojimą. Apeliaciniame skunde cituojami norminiai aktai ir eksperto S. Kaušo parodymai yra duoti ne apie darbuotojo pamainos perdavimą, o apie rastų savadarbių ar pasenusių sprogmenų neutralizavimą lauko sąlygomis, atliekant sprogdinimo darbus. Neatliekant sprogdinimo darbų, perduodant pamainą kabinete, detonatoriai, kaip darbo priemonės, ne naudojami, o tik perskaičiuojami ir vizualiai patikrinama jų kokybė. Nukentėjusysis, pasisakydamas dėl nuteistojo keliamo klausimo dėl ekspertizės atlikimo, pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo bandoma atlikti tokią ekspertizę, bet nepavyko. Nukentėjusiojo manymu, šioje byloje ekspertai negali pasakyti daugiau, nei parašyta detonatorių sertifikate, kuriame smulkiai ir išsamiai aptarti visi galimi detonatorių įsigijimo, laikymo, naudojimo, sunaikinimo klausimai. Dėl to įrodymai byloje ištirti visiškai ir tinkamai, o kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti.

27Kasacinis skundas atmestinas.

28Dėl įrodymų vertinimo ir nekaltumo prezumpcijos principo

29Kasacinio skundo esmė yra tai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus, dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Be to, kasatorius teigia, kad teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes netyrė, ar pareigūnai, dalyvavę detonatorių perdavime–priėmime, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ar detonatoriai buvo tinkamai saugojami, ar nukentėjusysis A. D. tinkamai atliko savo darbines funkcijas. Nurodoma ir tai, kad pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

30Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad įrodymų vertinimas, jų pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

31Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

32Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą 2012 m. lapkričio 20 d. suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tačiau kaltinamajam ir jo gynėjui pageidaujant procesas buvo tęsiamas reabilituojančiais pagrindais. Šis teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau atsižvelgęs į tai, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, baudžiamąją bylą G. M. dėl kaltinimo pagal BK 229 straipsnį nutraukė.

33Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes: 2004 m. rugsėjo 7 d. Ginklų fondas, kurio ( - ) buvo G. M., be privalomos pirkimo sutarties ir atitikties saugumo reikalavimams sertifikato iš Bulgarijos kompanijos „M. L.“ nupirko 200 nesaugių ir netinkamų naudoti detonatorių (jie buvo pagaminti 1982 m. lapkričio mėnesį, o pirkimo metu buvo pasibaigęs jų laikymo garantinis terminas, todėl detonatoriai buvo netinkami naudoti ir itin pavojingi sveikatai bei gyvybei, nes dėl cheminių reakcijų jų viduje buvo iš esmės pakitusios jų pirminės charakteristikos), kurie pagal 2004 m. rugsėjo 17 sutartį (sutarties 13 punktas nustato, kad parduodamų prekių kokybė turi atitikti šioms prekėms nustatytas technines sąlygas) buvo parduoti Lietuvos policijos aptarnavimo centrui ir tolimesniam naudojimui pateko rinktinės „A.“ specialistams. Tačiau Ginklų fondas jokių dokumentų, patvirtinančių, kad detonatoriai tinkami naudoti, nepateikė. 2007 m. rugpjūčio 31 d. įvykus savaiminiam ne mažiau kaip devynių detonatorių sprogimui dėl padarytų sužalojimų rinktinės „A.“ specialistui A. D. nesunkiai sutrikdyta sveikata, o 2007 m. lapkričio 20 d. įvykus savaiminiam detonatoriaus sprogimui rinktinės „A.“ specialistui E. K. nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė A. D. ir E. K..

34Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu G. M. gynėjas jį apskundė apeliacinės instancijos teismui prašydamas jo ginamąjį išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas G. M. gynėjo prašymą, atliko įrodymų tyrimą, apklausė liudytoją R. Kunigonį, dar kartą įvertino surinktus duomenis ir gynėjo skundą atmetė. Ta aplinkybė, kad teismas netenkino gynėjo prašymo paskirti kompleksinę tarptautinę ekspertizę, o jį motyvuotai atmetė, nereiškia jog bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

35Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atmestini kaip nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad teismai netyrė ir nevertino, ar pareigūnai, dalyvavę detonatorių perdavime – priėmime, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ar detonatoriai buvo tinkamai saugojami, ar nukentėjusysis A. D. perskaičiuodamas detonatorius laikėsi visų būtinų saugumo reikalavimų, nes tai paneigia teisiamojo posėdžio protokolų bei teismų nutarčių turinys.

36Kasatorius teigia, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, kurio specialistai atliko sprogimo aplinkybių tyrimą, nėra akredituota įstaiga, galinti atlikti sprogmenų kokybės vertinimą, todėl jų išvados yra neteisėtu būdu gauti duomenys, kuriais teismai negalėjo remtis.

37Iš tiesų Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2013 m. vasario 5 d. rašte Nr. S-50 (T. 6, b. l. 224) nurodyta, kad: biuras nėra atkreditavęs sertifikavimo įstaigos, atliekančios sprogmenų kokybės atitikties įvertinimą; akreditavimo procedūra nesuteikia teisės atlikti tam tikras funkcijas (sertifikuoti sprogmenis, atlikti tyrimus, teikti išvadas dėl kokybės atitikties įvertinimo), bet užtikrina, kad atitikties įvertinimo įstaiga yra kompetentinga atlikti veiklą, kurios akreditavimo siekia. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad atliekant sprogimo aplinkybių tyrimą specialistai vadovavosi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro standartine veiklos procedūra KTC SVP-3/6 „Sprogimo aplinkybių tyrimas“, kuris yra neįtrauktas į akreditavimo sritį, tačiau yra patvirtintas ir galiojantis (T. 1, b. l. 25–29). Pagal BPK 89 straipsnį specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Taigi, šiuo aspektu svarbu, kad specialistas turėtų tam tikros srities specialių žinių ir būtų kompetentingas. Be to, specialistas įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Sprogimo aplinkybių tyrimą atliko specialistas V. Bernotas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, sprogmenų techninio ir balistinių tyrimų specialisto kvalifikaciją ir dešimt metų objektų tyrimo stažą, jis buvo apklaustas ir teisiamajame posėdyje. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad teismas išsiaiškino specialisto kvalifikaciją ir kompetenciją tirti sprogmenis ir sprogimų vietas, naudotus tyrimo metodus, proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti jam klausimų dėl duotų išvadų ir šia teise itin aktyviai pasinaudojo. Pažymėtina, kad specialistas V. Bernotas vertino ne detonatorių atitikimą gamybos standartui (akreditacijos klausimas), o tiriamų detonatorių tinkamumą naudoti, o tai atitinka jo kompetencijos sritį. Be to, apie detonatorių saugojimo, naudojimo sąlygas, jų savaiminio sprogimo priežastis buvo apklausti ir specialistai S. Kaušas bei R. Kunigonis, kurie patvirtino, kad detonatoriai su pasibaigusiu galiojimo terminu turėjo būti sunaikinti ir negalėjo būti perduoti naudoti. Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taigi teismai pagrįstai specialisto išvadą dėl sprogimo aplinkybių tyrimo (taip pat ir specialisto išvadą dėl papildomo sprogimo aplinkybių tyrimo) pripažino tinkamu įrodymu byloje, nes ji buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu būdu, ištirta ir patikrinta BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys), todėl kasatoriaus argumentas, kad minėta išvada gauta neteisėtu būdu, nepagrįstas.

38Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. BK 95 straipsnis draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį suėjus senaties terminams. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, kartu asmenį pripažintų kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą.

39Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Pažymėtina, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai).

40Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, svarbią reikšmę turi ir Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatų interpretavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. EŽTT aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu (Minelli v. Switzerland, no. 8660/79, judgment of 25 March 1983; Englert v. Germany, no. 10282/83, judgment of 25 August 1987; Nölkenbockhoff v. Germany, no. 10300/83, judgment of 25 August 1987; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, judgment of 13 January 2005). Pasak EŽTT, turi būti daromas esminis skirtumas tarp aiškaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą, ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą (t. y. vadinamasis įtarimo būklės aprašymas). Pirmaisiais sprendimais pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu antruosius EŽTT daug kartų pripažinęs atitinkančiais Konvencijos 6 straipsnį (Vulakh and others v. Russia, no. 33468/03, judgment of 10 January 2012).

41Taigi minėtos EŽTT nuostatos suponuoja ir tai, kad tokiais atvejais, kai nusprendžiama, kad išteisinamojo nuosprendžio nėra teisinio pagrindo priimti, tačiau baudžiamoji byla suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nutrauktina, teismų sprendimai negali būti grindžiami teiginiais, iš esmės reiškiančiais, jog asmuo yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu. Tai nepaneigia galimybės teismų nutartyse konstatuoti veikos faktinių aplinkybių, tačiau toks konstatavimas turi neperžengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo ir tapti asmens kaltumo pripažinimu. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013).

42Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą ir baudžiamąją bylą G. M. dėl kaltinimo pagal BK 229 straipsnį nutraukė, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Tačiau kartu šis teismas nutartyje pavartojo tam tikras formuluotes, kuriose G. M. neveikimas įvardijamas kaip nusikalstamas, atitinkantis tam tikrą BK straipsnį. Antai nutartyje konstatuojama, kad:

43„Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas nustato, kad jų visuma patvirtina, jog G. M., būdamas valstybės tarnautoju, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir didelės žalos patyrė fiziniai asmenys.

44Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad dėl tokių G. M. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi buvo diskredituotas valstybės tarnautojo – Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ( - ) vardas, iškraipytos valstybinės institucijos – Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcijos ir veiklos principai, sudarytos sąlygos nukentėti tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo principai, numatyti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio l dalyje. Taip pat didelės neturtinės žalos patyrė A. D. ir E. K., kadangi neteisėtų G. M. veiksmų pasekoje tarnybines pareigas atliekantiems A. D. buvo padarytas nesunkus, o E. K. nežymus sveikatos sutrikdymas.

45Teismas vertina, kad būtent Ginklų fondo ( - ) neatliko aukščiau aptartų tarnybinių pareigų, kurias jis privalėjo atlikti pats, tačiau to nepadarė, G. M. pareigų neatlikimas nulėmė didelės žalos atsiradimą. Veika tinkamai kvalifikuotina pagal BK 229 straipsnį“.

46Tokios teismo nutarties formuluotės, kai G. M. neveikimas įvardijamas kaip nusikalstamas, yra perteklinės. Kita vertus, nors teismo nutartyje ir nėra tiesiogiai konstatuota, kad G. M. laikomas kaltu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, tai savaime nepaneigia minėtų formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui, nesuderinamumo su nekaltumo prezumpcijos principu. Tokių formuluočių turinys gali būti suprastas kaip G. M. pripažinimas kaltu nusikalstamos veikos, dėl kurios baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, padarymu.

47Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pavartojo ir tokias formuluotes, kurių turinys nedera su iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančiais reikalavimais, tačiau toks pažeidimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes tai nesukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

48Taigi, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali būti laikomas kaltu, todėl visa informacija apie teisminį nagrinėjimą, teismo baigiamųjų aktų turinys (formuluotės, išvados) bylose, baigiamose suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, neturi sudaryti įspūdžio, kad abejojama asmens, kurio byla nutraukta remiantis minėtu pagrindu, nekaltumu, negali būti ribojamos jo teisės ir laisvės, menkinamas orumas, garbė.

49Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

50G. M., kuriam byla nutraukta, gynėjo advokato Kęstučio Virbicko kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. A. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. G. M. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dėl... 6. Dėl tokių G. M. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes... 7. Pirmosios instancijos teismas bylą G. M. pagal BK 229 straipsnį nutraukė... 8. G. M., kuriam byla nutraukta, gynėjas advokatas K. Virbickas kasaciniu skundu... 9. Kasatorius nurodo, kad BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra... 10. Kasatorius pažymi, kad teismai nevertino netinkamo EDP-r tipo detonatorių... 11. Kasatorius nurodo, kad teismai netyrė, ar rinktinėje „A.“ detonatorių... 12. Kasatorius pažymi, kad nors teismui buvo pateikti 2010 m. kovo 9 d. Ginklų... 13. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vertino tik dalį... 14. Kasatorius nurodo ir tai, kad pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų... 15. Kasatorius teigia, kad nors apeliacinės instancijos teismas nesutiko su... 16. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1... 17. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 18. Prokurorė nurodo, kad teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, nepažeidė... 19. Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigia kasatorius, teismai tyrė... 20. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad, priešingai nei teigia kasatorius, G. M.... 21. Nukentėjusysis A. D. atsiliepimu į G. M., kuriam byla nutraukta, gynėjo... 22. Nukentėjusysis nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad Ginklų fondas... 23. Nukentėjusysis pažymi, kad nėra abejonių, jog Ginklų fondas įvežė į... 24. Atsiliepime nurodoma, kad pagal GOST-o 6.2 punktą EDP-r detonatorių... 25. Nukentėjusiojo manymu, kasacinio skundo argumentai apie galbūt netinkamą... 26. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad rinktinės... 27. Kasacinis skundas atmestinas.... 28. Dėl įrodymų vertinimo ir nekaltumo prezumpcijos principo... 29. Kasacinio skundo esmė yra tai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai... 30. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad įrodymų vertinimas,... 31. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 32. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą 2012 m. lapkričio 20 d.... 33. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes: 2004 m.... 34. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu G. M. gynėjas jį... 35. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi... 36. Kasatorius teigia, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras,... 37. Iš tiesų Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos ūkio... 38. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti... 39. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol... 40. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir... 41. Taigi minėtos EŽTT nuostatos suponuoja ir tai, kad tokiais atvejais, kai... 42. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą... 43. „Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos... 44. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad dėl tokių G. M. veiksmų... 45. Teismas vertina, kad būtent Ginklų fondo ( - ) neatliko aukščiau aptartų... 46. Tokios teismo nutarties formuluotės, kai G. M. neveikimas įvardijamas kaip... 47. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 48. Taigi, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali... 49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 50. G. M., kuriam byla nutraukta, gynėjo advokato Kęstučio Virbicko kasacinį...