Byla 1-69-1069/2018
Dėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą

1Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Mauriui, kaltinamajam T. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. L.,

2viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

3T. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta ( - ), teistas 5 kartus, paskutinius:

4Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų;

5Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme – 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,

6Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-31 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu,

7kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Nustatė

82017-05-15, tikslesnis laikas nenustatytas, T. P. ( - ), iš R. L. priklausančios sodybos pagrobė nukentėjusiajai R. L. priklausantį turtą – automobilio „Ford Escort“ (valstybinis Nr. ( - )) metalo laužą (300 Eur vertės); automobilio „Toyota Corola“ (valstybinis Nr. ( - )) metalo laužą (250 Eur vertės); metalinį garažą (300 Eur vertės); 10 vnt. vamzdžių (100 Eur vertės); 60 vnt. vamzdžių (300 Eur vertės); 2 vnt. rankinių plūgų (40 Eur vertės); 2 vnt. arklio traukimo plūgų (20 Eur vertės); įvairų metalo laužą (30 Eur vertės); 1 prailgintuvą (30 Eur vertės); neveikiantį vandens siurblį (10 Eur vertės); vandens siurblį (50 Eur vertės); skalbimo mašiną (10 Eur vertės); šaldytuvo korpusą (5 Eur vertės); ketaus vonią (20 Eur vertės); autobusiuko „Kuban“ kėbulą (30 Eur vertės); metalinį šiukšlių konteinerį (15 Eur vertės) ir taip padarė nukentėjusiajai bendrą – 1 510 Eur vertės turtinę žalą.

9Teismo posėdžio metu T. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017-05-15 vaikščiojo po mišką ir rado miške negyvenamą sodybą. Aplink sodybą rado išmėtyto metalo, metalas buvo surūdijęs, susirinko metalą ir jį pardaviau į supirktuvę. Už metalo laužą gavo kelis šimtus eurų. Nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą sutiko atlyginti visiškai.

10Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

11Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

12Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. P. taip pat savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, grybaudamas ( - ) miške aptiko negyvenamą sodybą, kurios kieme buvo metalo laužo, stovėjo du seni automobiliai. Grįžęs sutiko draugą (L. K.), su kuriuo nuvažiavo į Tilžės g. esančią metalo laužo supirktuvę. T. P. nuėjo pas metalo laužo supirktuvės darbuotoją susitarti, ar priims metalo laužą. T. P. su dviem vyrais (kuriems pasakė, kad reikia pagalbos išvalyti sodybą) nuvyko į metalo laužo supirktuvę, kur buvo metalo supirktuvės darbuotojas ir kitas vyras, kuris turėjo tralą. Palydėjo abu vyrus iš metalo laužo supirktuvės į sodybą, paaiškino, kad viską, kas yra sodybos kieme, reikia išvežti. Sugrįžus metalo laužo supirktuvės automobiliui, kuriame sėdėjo ir jo samdyti pagalbininkai, taip pat ir tralui su automobiliu, nuėjo į metalo laužo supirktuvę, kur buvo pasverti abu automobiliai ir metalo laužas. Kiek viskas svėrė, neprisimena. Tralą vairavęs vyras, pasiūlė nusipirkti automobilius ir kitą metalo laužą. Jis už automobilius ir metalo laužą sumokėjo 240 Eur. Padėjusiems vyrams už pagalbą buvo sumokėta po 20 Eur už pagalbą. Jie nežinojo, kad sodyba yra ne jo ir kad buvo vykdoma vagystė (t. 1, b. l. 180-181).

13Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino, jog jo parodymai yra teisingi.

14Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. L. parodė, kad 2017-05-22 atvykusi į jai priklausančią negyvenamą sodybą, esančią ( - ), pasigedo automobilio „Ford Escort“, valstybinis Nr. ( - ) (300 Eur) vertės ir automobilio „Toyota Corola“, valstybinis Nr. ( - ) (250 Eur) vertės, metalinio garažo (300 Eur) vertės ir kitų smulkesnių metalinių daiktų. Iš viso R. L. buvo padaryta 1 510 Eur turtinė žala. (t. 1, b. l. 2, 22-24, 28-29).

15Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. A., dirbantis UAB „Delvina“, parodė, kad 2017-05-13 apie 9 val., į metalo laužo supirktuvę atvykęs asmuo pasakė, kad yra keletas nevažiuojančių automobilių, kuriuos reikia ištempti iš sodybos. Taip pat pasakė, kad neturi transporto priemonės, su kuria galėtų juos ištempti ir atvežti į metalo laužo supirktuvę. G. A. paskambino pažįstamam A. B., jam pasakė, kad yra du automobiliai. 2017-05-15, iš ryto, automobiliu „Opel Vectra“ atvažiavo du vyriškiai, G. A. pasiėmė automobilį „Volkswagen“, į priekabą įsidėjo dujų ir deguonies balionus, metalo pjaustymui. Priekyje važiavo ir kelią rodė automobilis „Opel Vectra“. Atvykus į vietą, iš automobilio „Opel Vectra“ išlipęs vairuotojas pakėlė pakeliamąją užtvarą ir įleido jį su automobiliu. Tuomet jis paskambino A. B. ir pasakė, kur atvažiuoti, tai buvo apleista, negyvenama sodyba miške. Supjaustė, metalą sumetė į automobilio priekabą. A. B. atvažiavo su automobiliu, prie kurio buvo prikabintas traliukas, prisikabino vieną iš automobilių, užsitraukė ant traliuko ir išvažiavo pasverti. Po kurio laiko A. B. vėl atvažiavo, pasiėmė antrą automobilį ir taip pat išvažiavo jo pasisverti. Metalo laužas atskaičius automobilio svorį, svėrė 600 kg. A. B. už automobilius sumokėjo vienam iš automobiliu „Opel Vectra“ atvažiavusių vyriškių. Kiek buhalterė sumokėjo minėtiems asmenims už metalą ir, ar buvo pildomi dokumentai metalo pridavimui, nežino. Apie tai, kad sodyba, automobiliai ir metalo laužas priklausė ne asmenims, atvykusiems į supirktuvę, nežinojo, tai sužinojo iš policijos pareigūnų (t. 14, b. l. 38-40).

162017-06-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas G. A. atpažino T. P. kaip asmenį, organizavusį metalo išgabenimą ir tame dalyvavusį (t. 1, b. l. 45-49, 50-51).

17Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. G. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, į jo namus, atvyko nepažįstamas vyriškis, kuris pasiūlė padirbėti, minėjo, kad yra nusipirkęs sodybą, kurią reikia išvalyti kartu su vyriškiu buvo atvykęs dar vienas jam nepažįstamas vyriškis. L. G. sutiko padirbėti, todėl kartu su atvykusiais vyriškiais išvažiavo į sodybą, esančią link Kintų. Atvykę į sodybą, jie sulaukė metalo supirktuvės darbuotojų. Pasiūlęs pasidarbuoti vyriškis parodė, ką reikia sutvarkyti ir ką išvežti ir pats išvažiavo. Jie padėjo užtempti ant tralo vieną automobilį. Supirktuvės darbuotojas pjaustė metalinį garažą ir kitus daiktus. Sodyboje buvo įvairaus metalo laužo (vonia, bačkos, įvairių dydžių vamzdžių, neveikiantis šaldytuvas ir kt.). Supjaustytą metalo laužą jie padėjo sukrauti į krovininį automobilį. Grįžus tralui jie padėjo ant jo užtempti dar vieną automobilį. Viską sukrovus, jie krovininiu automobiliu grįžo į metalo laužo supirktuvę, kur jų jau laukė vyriškis pasiūlęs pasidarbuoti. Vyriškis jiems davė už atliktą darbą po 20 Eur (t. 1, b. l. 70-72).

18Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad 2017 metais, gegužės mėnesį jam paskambino pažįstamas G. A., kuris dirba Šilutėje, metalo laužo supirktuvėje ir pasiteiravo, ar nenorėtų dviejų automobilių dalims. A. B. automobiliu, prisikabinęs traliuką, nuvažiavo į G. A. nurodytą vietą, atvažiavo ir automobilis „Opel Vectra“, žmogus iš jo nuėjo prie pakeliamos užtvaros ir ją atidarė. Sodybos dešinėje pusėje buvo automobiliai „Ford Escort“ ir „Toyota Corola“. Asmuo, atidaręs pakeliamą užtvarą, jam pasakė, kad krautųsi automobilius. Jis vieną, po to kitą automobilius užsitraukė ant traliuko, nusivežė į G. A. į darbovietę ir pasvėrė. Prie svarstyklių atėjo apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis, buvo užsidėjęs nuo saulės akinius, pažiūrėjo automobilio svorį, pasakė, kad tai jo automobiliai. Atvažiavus G. A. ant svarstyklių su metalu, sveriant, pamatė priekaboje įvairų metalą ir nusprendė nusipirkti (nusipirko skardinę vonią, 2 bačkas 200 l talpos ir įvairių metalinių vamzdukų, svoris buvo 600 kg). Vyriškiui už abu automobilius bei metalo laužą sumokėjo 240 Eur. Automobilius parsivežė pas save į kiemą. Apie tai, kad automobiliai „Ford Escort“ ir „Toyota Corola“ bei metalo laužas, kuriuos jis nusipirko, priklausė ne tikriems savininkams, sužinojo iš policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 84-86).

19Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad 2017-05-23 jo gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti bei paimti automobiliai „Ford Escort“ ir „Toyota Corola“. 2017 metais, gegužės mėnesio viduryje, jam paskambino pažįstamas vardu Aivaras, kuris pasakė, kad turi du automobilius ir pasakė, kad atveš pas jį, vėliau jie susitiko susitarti dėl kainos. Automobilių dokumentų Aivaras jam neperdavė. Kadangi jis užsiima automobilių supirkimu dalimis sau, savo reikmėms sutiko iš jo nupirkti šiuos automobilius. Apie tai, kad automobiliai buvo pavogti, sužinojo atvykus policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 91-93).

20Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. T. parodė, kad ji minimu metu dirbo UAB „Delvina“ apskaitininke-kasininke. 2017-05-15 ryte G. A. pasakė, kad išvyksta parvežti metalo. Apie pietus atvažiavo automobiliu vilkdamas tralą, G. A. draugas Aivaras. Ant tralo buvo automobilis. Aivaras užvažiavo su automobiliu ant svarstyklių, pats užsirašė, kiek jis svėrė. Tuomet jis vėl išvyko ir po kurio laiko grįžo su kitu automobiliu ant tralo, vėl jį pasvėrė. Automobilių modelių nežino, automobiliai atrodė apdaužyti, buvo kai kur be langų, atrodė nevažiuojantys ir tinkantys tik metalo laužui. Grįžęs G. A. taip pat užvažiavo ant svarstyklių, pasvėrė kitą metalo laužą. Įmonės teritorijoje buvo du asmenys, kurie, kaip ji suprato, atvažiavo pasiimti pinigų. G. A. už perkamą metalą sumokėjo pats. D. T. jokių kvitų nepildė ir niekam iš įmonės kasos pinigų nemokėjo (t. 1, b. l. 100).

21Dėl veikos kvalifikavimo

22BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

23BK 178 straipsnyje numatytą veiką kvalifikuojantys pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje požymiai susieti ne tik su nusikalstamos veikos vykdymo būdo pavojingumu (atviru pagrobimu), bet ir nusikalstamos veikos dalyko arba vietos iš kurios grobiamas turtas funkcinę paskirtį – tai pvz. turi būti patalpa, saugykla ar saugoma teritorija, strateginę arba labai tampriai su asmeniu ir jo kasdienine veikla susiję objektai – viešoje vietoje esantys asmens drabužiai, rankinės ar kitoks nešulys. Analizuojant minėtas įstatymo nuostatas darytina išvada, kad automobilis, sistemiškai vertinant BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra saugomas būtent kaip vertybė, kuri yra naudojama žmogaus kasdieninėje veikloje būtent kaip automobilis. Turto, kaip materialinės vertybės, požymis nusikalstamai veikai kvalifikuoti yra svarbus nusikalstamą veiką kvalifikuojant ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 4 dalį, tačiau turto vertė nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nėra svarbi. Todėl nusikalstamų veiksmų vertinimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra reikšmingas automobilio, kaip konkrečią funkciją atliekančio objekto, o ne materialinės vertybės požymis.

24Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, automobilį apibūdina, kaip motorinę transporto priemonę, skirtą važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.

25Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

26Vertinant išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad automobiliai, kuriems nėra atlikta galiojanti techninė apžiūra ir kurie neturi leidimo nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti, neleidžiama dalyvauti viešajame eisme, todėl jais negalima važinėti viešajam eismui naudojamais keliais, todėl toks automobilis, jeigu jis realiai nėra pagal tokią (automobilio) paskirtį eksploatuojamas pakankamai ilgą laiko tarpą nei faktiškai, nei gali būti eksploatuojamas teisiškai, nėra vertinamas kaip automobilis BK 178 straipsnio 2 dalies prasme (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-10-07 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-410-626/2015).

27Iš byloje esančių pačio kaltinamojo ir kitų asmenų duotų parodymų matyti, kad abu automobiliai pakankamai ilgą laiko tarpą buvo neeksploatuojami jų savininkės kaip automobiliai – jais nebuvo važinėjama keliais, gabenami kroviniai ir (ar) keleiviai vežami ar velkamos kitos transporto priemonės. Tai, kad šiems automobiliams dalyvavimas viešame eisme buvo draudžiamas ir iš esmės jau nebuvo jokių galimybių (perspektyvų), kad šių automobilių dalyvavimas / naudojimas viešame eisme galėtų būti atnaujintas patvirtina ir VĮ Regitra duomenų bazėje esanti informacija (automobilis „Toyota Corola“, valstybinis Nr. ( - ), 1991 m. gamybos metai, buvo išregistruotas dar 2014-10-01; automobilis „Ford Escort“, valstybinis Nr. ( - ), 1995 m. registracijos, buvo išregistruotas – 2015-06-05) bei bylos medžiaga (t. 1, b. l. 15-18).

28Nukentėjusioji R. L., pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje duodama parodymus, pati nurodė, kad abu automobiliai buvo nenaudojami, apgadinti (t. 1, b. l. 1-3). Liudytojai G. A., L. G. ir A. B., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobiliai, kartu su kitu metalo laužu, iš sodybos buvo paimti naudojant traliuką (t. 1, b. l. 38-39, 70-71, 84-85). Tai, kad automobiliai atrodė tinkami tik metalo laužui užfiksuota ir liudytojos D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (t. 1, b. l. 100). Ikiteisminio tyrimo metu T. P. nurodė, kad automobiliai, kartu su kitu metalo laužu buvo sodybos kieme, automobiliai buvo seni, surūdiję, jų langai buvo išdaužyti jie buvo apaugę aukšta žole, matėsi, kad automobiliai ilgai ten stovi (t. 1, b. l. 180).

29Teismas vertina ir tai, kad vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015).

30Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, kad 2017-05-15 T. P. iš R. L. priklausančios sodybos grobdamas pastarajai priklausantį turtą turėjo tikslą jį užvaldyti ir visą fiziškai perleisti kaip metalo laužą metalo laužo supirkėjai. Kaltinamojo veikos objektyvieji požymiai akivaizdžiai patvirtina, jog jo tyčia buvo nukreipta būtent į metalo laužo, rasto negyvenamoje sodyboje, grobimą (BK 14 straipsnis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aplinkybė, kad kartu su kitais metaliniais gaminiais, buvusiais (surastais) sodybos teritorijoje, buvo pagrobti ir du eisme neeksploatuojami automobiliai („Toyota Corola“ ir „Ford Escort“) neleidžia šių automobilių funkcine prasme pripažinti BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatų saugomais objektais.

31Teismas pagrobtą turtą vertina ne kaip automobilius, o kaip materialinę vertę turintį turtą, todėl nėra nusikaltimą kvalifikuojančio požymio – automobilio vagystės. Tokiu atveju kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nėra pagrindo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kadangi minimali T. P. pagrobto turto vertė ženkliai viršija 5 MGL sumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio1 dalį.

32Dėl bausmės skyrimo, subendrinimo ir jos vykdymo atidėjimo

33Skirdamas T. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis vedinas savanaudiškų paskatų padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika atlikta veikiant tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų labai galėjosi, pažadėjo atlyginti žalą. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ankstesni T. P. teistumai yra už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė būdamas pilnamečiu, sudaro pagrindą pripažinti jį recidyvistu, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – įrašų, kad T. P. buvo gydytas priklausomybės ligų ar psichikos sveikatos centre, nėra (t. 1, b. l. 133). Kita vertus, kaltinamasis niekur nedirba ir net nėra registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 126, 127), kas rodo, kad neturi jokio legalaus pajamų šaltinio, taip pat yra daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 134-137), teistas (t. 1, b. l. 138-161), kas patvirtina, kad nevengia nusikalstamo elgesio. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. P. BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti švelnesnės bausmės yra nepakankamos, todėl jam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

34Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir T. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

35Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė po Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nuosprendžio priėmimo, o jo apeliacinis skundas, paduotas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nuosprendžio, buvo atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-22 nuosprendžiu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), darytina išvada, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl T. P. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, šioje baudžiamojoje byloje nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.

36Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-31 nuosprendžiu T. P. paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, Tauragės apylinkės teismo 2018-01-30 nutartimi buvo pakeista areštu, tačiau ši nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir šiuo metu nėra įsiteisėjusi (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tokiu atveju T. P. paskirta arešto bausmė nebendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

37Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi šio straipsnio redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors nagrinėjamoje byloje teismas ir konstatavo, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį, vis tik, iš T. P. parodymų yra pagrindas matyti, kad jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir neigiamai vertina savo elgesį, kaltę pripažįsta, atsiprašė nukentėjusiosios. Savo kaltės kaltinamasis neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu bei nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės, sutinka geranoriškai atlyginti nusikalstama veika padarytą tutinę ir neturtinę žalą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant suteikti galimybę kaltinamajam sukurti socialinius ryšius, surasti legalų pragyvenimo šaltinį, o tuo pačiu užtikrinti galimybę per kuo trumpesnį laiką atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei įrodyti, jog bausmės tikslai, vis gi, gali būti įgyvendinti be realaus bausmės atlikimo, teismas sprendžia, jog yra pagrindas T. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, skiriant jam papildomas pareigas: dirbti ar mokytis, o nesant tokios galimybės, registruotis darbo biržoje; atlyginti turtinę žalą, padarytą R. L., be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos T. P. asmenybei būdingą polinkį nusikalsti, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

38Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

39BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Būtent šia savo teise nukentėjusioji R. L. byloje ir pasinaudojo, pareikšdama civilinį ieškinį dėl 1 510 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko 2017-10-26 nutarimu šioje byloje buvo pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 32, 33).

40Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymi, jog nors metalo supirktuvėje pagrobti daiktai buvo įvertinti (supirkti) mažesne, nei R. L., nurodyta kaina, teismas nenustatė pagrindo turtine žala įvardintos piniginės sumos laikytina neprotinga ir (ar) neteisinga. Šiuo atveju kai kurie pagrobti daiktai negali būti vertinami kaip metalo laužas, nes turėjo tiek tikslinę paskirtį, tiek vertę, kaip konkrečios paskirties daiktai, o ne metalas (pvz., metalinis garažas, vamzdžiai, rankiniai ir arklio traukiami plūgai, ketaus vonia, šiukšlių konteineris ir kt.). Pats kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, jo dydžio neginčijo ir padarytą žalą žadėjo atlyginti. Kita vertus, būtina įvertinti tą aplinkybę, jog dalis pagrobtų materialinių vertybių – automobilių „Toyota Corola“ ir „Ford Escort“ metalo laužas, nukentėjusiajai buvo grąžinti 2017-05-23 (t. 1, b. l. 114). Kadangi pirminių nuostolių suma, padaryta nukentėjusiajai, buvo sumažinta, byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 960 Eur sumą (1 510 Eur - 300 Eur - 250 Eur).

41Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

42Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo, įvertina vagystės iš negyvenamosios sodybos teritorijos pobūdį, pagrobtų daiktų sudėtį ir vertę, aplinkybę, jog dalis pagrobtų daiktų buvo surasta ir grąžinta nukentėjusiajai, aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta 2017-05-15, o apie vagystę nukentėjusioji pranešė 2017-05-22, taigi nukentėjusiosios turto praradimas užfiksuotas pakankamai greitai, o taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais daro išvadą, jog nukentėjusiosios dėl padarytos vagystės prašomą atlyginti neturtinės žalos sumą yra pagrindas sumažinti. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ir (ar) turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą psichologinį diskomfortą, jos nepatogumus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.

43Dėl BK 72 straipsnio taikymo

44Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis prokuroras prašo konfiskuoti iš T. P. nusikalstamos veikos gautus 240 Eur.

45BK 72 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

46Turto konfiskavimas neturi bausmės savybių, kadangi juo siekiama paimti iš kaltininko tik tai, kas neteisėtai gauta. Turto konfiskavimas netaikomas tada, kai konfiskuotinas turtas grąžinamas teisėtiems savininkams arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo. Turto konfiskavimas skirtas atkurti buvusią padėtį (lot. „status quo ante“), bet ne nubausti asmenį.

47Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (žr. pvz., kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr.2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-269-648/2017). Kai darant nusikalstamas veikas gautas turtas grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-29 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387-677/2015).

48Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog dalis pagrobtų materialinę vertę turinčių daiktų nukentėjusiajai buvo grąžinta, taip pat į tai, kad iš dalies buvo patenkintas byloje pareikštas civilinis ieškinys, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju paimti valstybės nuosavybėn prašomus konfiskuoti 240 Eur nėra pagrindo, todėl prašymas konfiskuoti iš T. P. nusikalstamos veikos gautą rezultatą netenkinamas.

49Kiti procesiniai klausimai.

50Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 183-184) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., teismas

Nutarė

52T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

53Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę T. P. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejus) metus ir 5 (penkis) mėnesius.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį:

  • pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis darbo biržoje;
  • nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
  • neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
  • bei per 9 (devynis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 960 Eur turtinę žalą R. L..

56Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

57Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – T. P. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

58R. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš T. P. 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

59Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina... 2. viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka... 3. T. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 4. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos... 5. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nuosprendžiu pagal BK 284... 6. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-31 nuosprendžiu pagal BK 22... 7. kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2... 8. 2017-05-15, tikslesnis laikas nenustatytas, T. P. ( - ), iš R. L.... 9. Teismo posėdžio metu T. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą... 10. Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai... 11. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais... 12. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. P. taip pat savo... 13. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus... 14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. L. parodė, kad 2017-05-22... 15. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. A., dirbantis UAB... 16. 2017-06-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas G.... 17. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. G. parodė, kad 2017 m.... 18. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad 2017 metais,... 19. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad 2017-05-23 jo... 20. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. T. parodė, kad ji minimu metu... 21. Dėl veikos kvalifikavimo... 22. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai... 23. BK 178 straipsnyje numatytą veiką kvalifikuojantys pagal BK 178 straipsnio 2... 24. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, automobilį... 25. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalies... 26. Vertinant išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad automobiliai, kuriems... 27. Iš byloje esančių pačio kaltinamojo ir kitų asmenų duotų parodymų... 28. Nukentėjusioji R. L., pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje duodama... 29. Teismas vertina ir tai, kad vagystės sudėties subjektyvusis požymis –... 30. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, kad 2017-05-15 T. P.... 31. Teismas pagrobtą turtą vertina ne kaip automobilius, o kaip materialinę... 32. Dėl bausmės skyrimo, subendrinimo ir jos vykdymo atidėjimo... 33. Skirdamas T. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis vedinas... 34. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikų padarymo kaltu... 35. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. P. nusikalstamą veiką, numatytą... 36. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-31 nuosprendžiu T. P. paskirta... 37. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi... 38. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 39. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos... 40. Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymi, jog nors metalo... 41. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos... 42. Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos... 43. Dėl BK 72 straipsnio taikymo... 44. Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis prokuroras prašo konfiskuoti iš T.... 45. BK 72 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis... 46. Turto konfiskavimas neturi bausmės savybių, kadangi juo siekiama paimti iš... 47. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, iš nusikalstamos... 48. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog dalis pagrobtų... 49. Kiti procesiniai klausimai.... 50. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298... 52. T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, T. P.... 56. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. P. skaičiuoti nuo šio... 57. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – T. P.... 58. R. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš T. P. 960 Eur... 59. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti...