Byla 2-346/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) valstybės įmonės Valstybės turto fondo (toliau – VĮ VTF) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutarties, priimtos UAB „Osterotas“ bankroto byloje Nr. B2-1695-29/2007 pagal trečiojo asmens VĮ VTF skundą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2Vilniaus apygardos teismas 2004 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Osterotas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Slovis“, o 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarė BUAB „Osterotas“ pripažinti bankrutavusiu ir likviduotinu dėl bankroto bei patikslinti VĮ VTF finansinį reikalavimą (182 200,28 Lt).

3Trečiasis asmuo VĮ VTF pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 9 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nepapildymo 35 081,39 Lt (CK 6.221 str. 3 d., ĮBĮ 24 str. 5 d., 36 str. 2, 3 d.). Trečiasis asmuo nurodė, kad patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 511,13 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. 1093-8001-2020:0003), esančias A. Goštauto g. 12, Vilniuje (registro Nr. 10/3578817). Minėtos patalpos pagal 1994-06-28 ir 1996-08-09 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo išnuomotos (1 mėn. nuomos mokestis - 6 703,12 Lt) UAB „Osterotas“. Kadangi atsakovas nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, VĮ VTF kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėtų nuomos sutarčių nutraukimo, nuomos mokesčio, delspinigių bei palūkanų išieškojimo ir skolininko iškeldinimo. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-1597/03) ieškinį patenkino: nutraukė su UAB „Osterotas“ sudarytas 1994-06-28 ir 1996-08-09 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir iškeldino jį, bei priteisė iš UAB „Osterotas“ 122 787, 40 Lt nuomos mokesčio, 6 845,30 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skola kreditoriui nebuvo sumokėta, todėl, UAB „Osterotas“ iškėlus bankroto bylą, VĮ VTF pareiškė 179 625,38 Lt kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad patalpos buvo sugrąžintos tik po bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2004-07-20, todėl atsakovas turėjo sumokėti už visą naudojimosi patalpomis laikotarpį. Tačiau BUAB „Osterotas“ kreditorių susirinkimas 2005 m. kovo 7 d. nutarimu patvirtino BUAB „Osterotas“ įmonės mėnesinę 4 300 Lt administravimo išlaidų sąmatą, kurioje nebuvo neįtrauktos patalpų nuomos mokesčio išlaidos už laikotarpį nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2004 m. liepos mėn., t. y. iki patalpų grąžinimo VĮ VTF dienos. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo kreipėsi į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos papildymo. BUAB „Osterotas“ kreditorių komitetas 2005-12-07 antru darbotvarkės klausimu svarstė VĮ VTF prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos papildymo 35 081,39 Lt suma, tačiau tam nepritarė ir nurodė, kad dėl ūkinės komercinės veiklos atsiradę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Apskundus šį kreditorių komiteto nutarimą, Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 3 d. nutartimi jį panaikino ir kreditoriaus VĮ VTF prašymą dėl sąmatos patikslinimo perdavė svarstyti iš naujo bendrovės kreditorių komitetui. BUAB „Osterotas“ kreditorių komitetas 2006-05-09 pakartotinai svarstė VĮ VTF prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos papildymo 35 081,39 Lt suma, tačiau minėtam pasiūlymui vėl nepritarė, nurodydamas, kad administratorius, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu ir atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, ieškojo galimybių sudaryti su VĮ VTF nuomos sutartį, kurios pagrindu būtų galėjęs teikti kreditoriams pasiūlymą dėl nuomos išlaidų įtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą, tačiau jos nepasirašius, kreditorių komitetas nepritarė VĮ VTF prašymui papildyti administravimo išlaidų sąmatą patalpų nuomos mokesčiu. Teigė, jog teisės aktai, reglamentuojantys valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą, nesuteikia teisės turto valdytojui priimti sprendimų dėl negyvenamųjų patalpų nuomos bankrutuojančioms įmonėms išskirtine tvarka. Po minėtų nuomos sutarčių nutraukimo šių sutarčių sąlygos pagal savo esmę liko galioti (CK 6.221 str. 3 d.), todėl, atsižvelgiant į tai, jog patalpos VĮ VTF buvo grąžinos tik 2004-07-20, BUAB „Osterotas“ administratoriaus UAB „Slovis“ įgaliotam asmeniui pasirašius iškeldinimo protokolą Nr. 0139/03/01816, kreditorių komiteto nutarimas dėl nepritarimo administravimo išlaidų sąmatos papildymui 35 081,39 Lt suma yra neteisėtas ir naikintas.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens VĮ VTF skundą. Teismas nurodė, kad, sprendžiant prašymą, taikytinos specialaus įstatymo - Įmonių bankroto įstatymo - nuostatos, o ne civilinio kodekso normos, reglamentuojančios santykius tarp sutarties šalių. Kadangi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad bankrutuojanti bendrovė nuo bankroto bylos iškėlimo dienos turi vykdyti prievolę mokėti nuomos mokestį pagal 2003 m. rugsėjo 8 d. teismo sprendimu nutrauktas patalpų nuomos sutartis. Be to, kreditorius turėjo galimybę kreiptis dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo iškeldinti atsakovą iš jam priklausančių patalpų priverstino vykdymo, tačiau to nepadarė, kas, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad VĮ VTF sutiko, jog bankrutuojanti įmonė po bankroto bylos iškėlimo naudotųsi jam priklausančiomis patalpomis. Teismas pažymėjo, jog patalpų nuomai galimų skirti lėšų dydis yra kreditorių susirinkimo kompetencija, todėl 2005-03-07 kreditorių susirinkimui nepatvirtinus pasiūlyto 3 250 Lt patalpų nuomos mokesčio, o tik pritarus fiksuotai 4 300 Lt per mėnesį administravimo išlaidų sumai, kreditoriui VĮ VTF tapo žinoma, kad nepritarta privalomam tam tikro dydžio nuomos mokesčio mokėjimui (b. l. 146) . Šio kreditorių susirinkimo nutarimo trečiasis asmuo neskundė, t. y. nepasinaudojo Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatytu 14 dienų terminu apskųsti nutarimą. Todėl teismas pripažintino, kad galiojant nutarimui, kuriuo patvirtinta 4 300 Lt išlaidų sąmata, kreditorių komitetas neturėjo pagrindo papildyti sąmatą vieno iš kreditorių pageidaujama suma.

5Trečiasis asmuo VĮ VTF atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartį ir pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 9 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nepapildymo 35 081,39 Lt suma. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutarties motyvais. Pažymi, jog remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktu bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo 2004-03-16 raštu kreipėsi į VĮ VTF dėl patalpų nuomos sutarčių pratęsimo, į kurį VĮ VTF atsakė, kad patalpų nuomos sutartys yra nutrauktos bei pareikalavo grąžinti ginčo patalpas. Apelianto bei antstolės raginimas grąžinti ginčo patalpas nebuvo įvykdytas, atsakovas toliau naudojosi ginčo patalpomis, todėl VĮ VTF 2004-04-03 raštu informavo bankroto administratorių, jog pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį patalpų naudojimuisi bus taikomos 1994-06-28 ir 1996-08-09 nuomos sutarčių sąlygos. Pažymi, jog sutikimo naudotis ginčo patalpomis kitu pagrindu jis administratoriui nedavė. Be to, 2004-05-12 raštu papildomai prašė vykdyti teismo įpareigojimą ir kuo skubiau išsikelti iš užimamų patalpų. Todėl teismas, nepilnai ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą dėl VĮ VTF sutikimo naudotis ginčo patalpomis bei nepagrįstai atmetė VĮ VTF prašymą įtraukti negautą nuomos mokestį į bankrutuojančios įmonės išlaidų sąmatą CK 6.221 straipsnio 3 dalies pagrindu.

6BUAB „Osterotas“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria UAB „Osterotas“ iškelta bankroto byla, administratorius 2004-03-16 raštu Nr. 9/2-4 kreipėsi į VĮ VTF dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo, nes šiose patalpose dar buvo likę nemažai UAB „Osterotas“ turto, tačiau VĮ VTF 2004-03-25 atsakyme Nr. (34)-3R-1097 nurodė, jog UAB „Osterotas“ iki 2004-04-25 turi atlaisvinti negyvenamas patalpas ir susimokėti mokesčius. VĮ VTF nesutiko nei pasirašyti naujos nuomos sutarties, nei pratęsti senos. Viena iš UAB „Osterotas“ bankroto priežasčių buvo labai didelė minėtų patalpų nuomos kaina (l mėn. nuomos mokestis – 6 703,12 Lt). Kreditorių susirinkimas 2005-03-08 patvirtino 4 300 Lt administravimo išlaidų mėnesiui sąmatą, kurioje už patalpų nuomą nėra numatyta jokia pinigų suma, nes nebuvo sudarytos patalpų nuomos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pasirašyta nuomos sutartis, kurios pagrindu būtų papildyta administravimo sąmata, bei siekiant, kad kuo maksimaliau būtų patenkinti BUAB „Osterotas“ kreditoriniai reikalavimai, nebūtų pažeisti visų kitų kreditorių interesai, kreditorių komitetas 2006-05-09 nepritarė apelianto prašymui papildyti administravimo išlaidų sąmatą 35 081,39 Lt suma.

7Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Pirmosios instancijos teismas, nepilnai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei, netinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialines normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus, padarė neteisingas išvadas dėl atlyginimo už naudojimąsi VĮ VTF priklausančiomis patalpomis ir nepagrįstai atmetė nurodyto asmens prašymą panaikinti kreditorių komiteto ginčo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nepapildymo.

10Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-1597/03) nutraukė UAB „Osterotas“ su trečiuoju asmeniu VĮ VTF 1994-06-28 ir 1996-08-09 sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir iškeldino atsakovą iš patalpų, priteisė skolą už patalpų nuomą, tačiau skola nebuvo sumokėta, todėl, 2004 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlus UAB „Osterotas“ bankroto bylą, VĮ VTF pareiškė 179 625,38 Lt kreditorinį reikalavimą. Patalpomis atsakovas naudojosi ir po bankroto bylos iškėlimo, nes jos buvo sugrąžintos trečiajam asmeniui tik po bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2004-07-20, todėl trečiasis asmuo pareikalavo už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2004-07-20 patalpų nuomos mokestį įtraukti į atsakovo administravimo išlaidų sąmatą.

11Administravimo išlaidos yra ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje išvardintos išlaidos: tai atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo bei kitos būtinos bankrutuojančios įmonės administravimui išlaidos. Taigi iš esmės administravimo išlaidos yra tokios išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas, funkcijos.

12Teismas neatsižvelgė, kad byloje yra įrodymų, kurie patvirtina, jog trečiojo asmens VĮ VTF patalpos bankrutuojančiai įmonei buvo reikalingos, todėl šių patalpų nuomos išlaidos turėtų būti priskirtos administravimo išlaidoms, o kreditorių komiteto ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, neatitinkantis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatų, prieštaraujantis geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei įprastam jų suvokimui. Iš bankroto administratoriaus 2004-03-16 rašto trečiajam asmeniui matyti, kad pats atsakovas nurodė jog negali atlaisvinti ginčo patalpų dėl kelių nurodytų priežasčių, tarp jų ir dėl to, kad administratorius privalo jose saugoti bankrutuojančios įmonės turtą ir prašė pratęsti sutartį iki 2004-07-01 (b. l. 139). Tai atsakovas pripažįsta ir atsiliepime į atskirąjį skundą. Be to, administratorius, teikdamas teismui patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, buvo joje įrašęs patalpų nuomos išlaidas (b. l. 53), t. y. faktiškai pripažino, jog šios išlaidos būtinos, reikalingos ir įtrauktinos į administravimo išlaidų sąmatą. Faktinis ginčo patalpų naudojimas, kuriam prieštaravo ginčo patalpų valdytojas – trečiasis asmuo – ir kurio atsakovas neginčija, taip pat rodo, kad ginčo patalpų nuoma buvo reikalinga atsakovui. Taigi bankrutuojančios įmonės administratorius pageidavo nuomoti patalpas ir, nors patalpų valdytojas nesutiko, jomis naudojosi (laikė jose bankrutuojančios bendrovės turtą), todėl trečiasis asmuo VĮ VTF turi teisę reikalauti už jam priklausančio turto naudojimą atlygio, o bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) privalo svarstyti, derinti ir spręsti, kokio dydžio atlygis už naudojimąsi patalpomis turi būti sumokėtas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, konstatavęs, kad nurodytas klausimas (administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas) priskirtinas kreditorių komiteto kompetencijai, atmesti trečiojo asmens skundo, kadangi teismo kompetencijai priklauso bankroto procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė.

13Nepagrįsta teismo išvada, kad trečiasis asmuo sutiko, jog atsakovas nemokamai naudotųsi ginčo patalpomis, kad trečiasis asmuo nesikreipė dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų, t. y. pats negynė savo interesų, kadangi bylos duomenys to nepatvirtina. Priešingai, iš 2004-03-25 rašto matyti, kad trečiasis asmuo reikalavo patalpas grąžinti, 2004-05-12 raštu pakartotinai reikalavo grąžinti patalpas, o 2004-04-05 raštu informavo, kad, negrąžinus ginčo patalpų, bus laikoma, jog jos naudojamos pagal nutrauktų nuomos sutarčių sąlygas (CK 6.221 str. 3 d.; b. l. 140, 145, 185-186, ). Be to, ir antstolė siekė įvykdyti teismo sprendimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų, tačiau šis geruoju neišsikėlė (b. l. 143). Šie bylos įrodymai patvirtina apelianto argumentus, jog jis nesutiko su ginčo patalpų naudojimuisi. Kolegija pastebi, kad ginčo turtas yra valstybės nuosavybė (b. l. 138), o trečiasis asmuo yra tik jo valdytojas. Naudojimasis valstybės turtu yra reglamentuotas įstatymais ir kitais teisės aktais, todėl trečiasis asmuo negalėjo tam pačiam asmeniui, kuris nuomojosi tą turtą, duoti sutikimo nemokamai naudotis šiuo turtu be šio turto savininko sutikimo ir (ar) įstatymuose numatytos procedūros atlikimo.

14Neturėjo pagrindo pirmosios instancijos teismas atsisakyti ginti trečiojo asmens teisėtų interesų ir dėl to, kad jis neginčijo kreditorių komiteto nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos (be išlaidų ginčų patalpų nuomai) patvirtinimo, kadangi kiekvienas kreditorių komiteto nutarimas gali būti ginčo objektu. Be to, trečiasis asmuo pagrįstai galėjo tikėtis, jog kreditorių komitetas, apsvarstęs jo prašymą papildyti administravimo išlaidų sąmatą, ją papildys. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog galiojant nutarimui, kuriuo patvirtinta 4 300 Lt administravimo išlaidų sąmata, nebuvo pagrindo papildyti sąmatą, kadangi administravimo išlaidų sąmata gali būti keičiama, papildoma kiekvienu atveju, kai iškyla būtinybė. Kitokios reikšmės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimui suteikimas užkirstų kelią operatyviam, efektyviam bankroto procesui organizuoti.

15Kolegija, vadovaudamasi tuo, kas aukščiau pasakyta, daro išvadą, kad neteisėta ir nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o trečiojo asmens skundas išspręstinas iš esmės – jį patenkinant ir panaikinant 2006 m. gegužės 9 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nepapildymo 35 081,39 Lt suma, kaip neatitinkantį ĮBĮ nurodytų normų ir prieštaraujantį teisingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str., 329, 330 str.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

17Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartį ir išspręsti trečiojo asmens VĮ Valstybės turto fondo skundą iš esmės.

18Panaikinti 2006 m. gegužės 9 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nepapildymo 35 081,39 Lt suma.

Proceso dalyviai
Ryšiai