Byla 2A-183-492/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

2teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Andžej Maciejevski,

3sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,

4dalyvaujant apelianto ieškovo VĮ Valstybės turto fondo atstovui Antanui Skarbauskui,

5atsakovo UAB „Slovis“ atstovui Romui Milašiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VĮ Valstybės turto fondo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1971-600/2010 pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui UAB „Slovis“ dėl administratoriaus veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius, Matematikos ir informatikos institutas, AB Turto bankas, D. A.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

9ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašė priteisti iš atsakovo UAB “Slovis“ 32 548,01 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1994-06-28 ir 1996-08-09 sudarytų Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pagrindu Matematikos ir informatikos institutas išnuomojo UAB „Osterotas“ negyvenamąsias patalpas, esančias A. Goštauto g. 12 (2C1/p, patalpų indeksai 1-8-15 ir 1-6-7). 2001-02-01 akto pagrindu ieškovas perėmė Matematikos ir informatikos instituto teises bei pareigas pagal 1994-06-28 ir 1996-08-09 sudarytas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2004-02-12 nutartimi nutarė iškelti UAB „Osterotas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skiriant atsakovą UAB „Slovis“. 2004-02-24 ieškovas 2003-09-08 Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu pareikalavo atsakovą iškeldinti UAB „Osterotas“ iš nuomojamų negyvenamųjų patalpų, esančių A. Goštauto g. 12, Vilniuje, tačiau atsakovas ieškovo reikalavimą įvykdė tik 2004-07-20. Per laikotarpį, kurį atsakovas delsė iškeldinti UAB „Osterotas“ iš nuomojamų patalpų, susidarė 35 081,39 Lt įsiskolinimas už nuomą. VĮ „Valstybės turto fondas“ kreipėsi į UAB „Slovis“ bei UAB „Osterotas“ kreditorių komitetą, prašydamas įtraukti 35 081,39 Lt sumą į bankrutuojančios UAB „Osterotas“ administravimo išlaidų sąmatą, tačiau pastarieji atsisakė tai padaryti. Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-07 nutartimi buvo panaikintas UAB „Osterotas“ kreditorių komiteto susirinkimo 2006-05-09 nutarimas dėl atsisakymo įtraukti ieškovo nurodytą 35 081,39 Lt sumą už nuomos paslaugas į bankrutuojančio UAB „Osterotas“ administravimo išlaidų sąmatą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-28 nutartimi minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą. 2008-03-27 UAB „Osterotas“ kreditorių komiteto posėdyje buvo vėl nutarta atsisakyti įtraukti 35 081,39 Lt sumą į bankrutuojančios UAB „Osterotas“ administravimo išlaidų sąmatą, skiriant ieškovui 2 534,21 Lt atlygį už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis. Ieškovui apskundus minėtą nutarimą, Vilniaus apygardos teismas 2008-09-25 nutartimi, kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-14 nutartimi paliko galioti, pripažino negaliojančiu kreditorių komiteto nutarimą skirti ieškovui 2 534,21 Lt atlygį už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis bei pripažino 35 081,39 Lt sumą administravimo išlaidomis ir jas įtraukė į bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Vilniaus apygardos teismo 2009-08-14 sprendimu UAB „Osterotas“ pripažintas pasibaigusiu juridiniu asmeniu. Nevykdydamas ieškovo prašymo iškeldinti bankrutuojantį UAB „Osterotas“ iš nuomojamų patalpų, atsakovas elgėsi neteisėtai, aplaidžiai, todėl per laikotarpį nuo ieškovo pareikalavimo išsikelti iki jo faktiško įvykdymo susidarė 35 081,39 Lt dydžio skola už patalpų nuomą. 2008-04-04 iš bankrutuojančios UAB „Osterotas“ lėšų ieškovui buvo sumokėta 2 533,38 Lt suma, todėl VĮ „Valstybės turto fondas“ patirti nuostoliai yra 32 548,01 Lt.

10Atsakovas UAB „Slovis“ prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad gavus antstolės raštą dėl įpareigojimo atlaisvinti nuomojamas patalpas, atsakovas neturėdamas lėšų įvykdyti raginimą ir nepavykus susitarti su ieškovu, pasiūlė antstolei įvykdyti iškeldinimą priverstine tvarka, tačiau priverstinis iškeldinimas nebuvo įvykdytas. Siekdamas sumažinti galimus nuostolius atsakovas atlaisvino 2 didžiausias patalpas iš 6 užimtų, tačiau ieškovas atsisakė jas priimti iki 2004-07-20, kol buvo atlaisvintos visos patalpos. Atsakovas, kaip bankrutuojančios įmonės administratorius, be kreditorių komiteto pritarimo negalėjo įtraukti ieškovo nurodytos sumos į bankroto administravimo išlaidas, todėl tik 2009-04-28 susirinkimo metu nutarus įtraukti ieškovo nurodytą sumą į bankroto administravimo išlaidų sąmatą, lėšos buvo pervestos į ieškovo sąskaitą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo darbuotoja kreditorių komiteto susirinkimo metu balsavo prieš ieškovo pasiūlymą įtraukti patalpų nuomos kainą į bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Be to, ji, būdama kreditorių komiteto pirmininke, nepasinaudojo teise sušaukti papildomus susirinkimus dėl administravimo išlaidų sąmatos papildymo, niekada neprašė rezervuoti minėtas lėšas.

11Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovas prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

12Trečiasis asmuo D. A. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, administratoriaus veiksmais nebuvo padaryta žala.

13Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad administratoriaus civilinei atsakomybei atsirasti yra reikalingos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos ir jo kaltė yra aiškinama laikantis Įmonių bankroto įstatymo jam nustatytos kompetencijos ribose. Ieškovo nurodyta 32 548,01 Lt suma yra bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų dalis, o administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, jos keitimas, administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas, administratoriaus atlyginimo nustatymas, remiantis ĮBĮ 23 str. 5, 9 p., priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Taip įstatymą aiškino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-28 nutartyje. Nors Įmonių bankroto įstatymas suteikia administratoriui pakankamai plačias teises, bet, remiantis šiuo įstatymu, administratorius savo nuožiūra negali savarankiškai disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis ir jas skirstyti savo nuožiūra (ĮBĮ 23 str. 4, 5, 6, 9, 11 p.). Administratorius šaukdavo kreditorių susirinkimus, į kurių darbotvarkę būdavo įtraukiamas klausimas dėl ginčo administravimo išlaidų sumos įtraukimo, tačiau kreditorių komitetas klausimo sprendimą vis atidėdavo. VĮ Valstybės turto fondo reikalauta 35 081,39 Lt suma buvo įtraukta į administravimo išlaidas tik 2008-09-25 apygardos teismo nutartimi. Pervesti šią sumą administratoriui pareiga atsirado po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutarties. Ieškovas atsakovo kaltę grindė bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais ir sąlygomis, nors, šiuo atveju, administratoriaus atsakomybei pirmiausia taikytinos specialios normos, numatytos įmonių bankroto įstatyme, apibrėžiančios administratoriaus kompetenciją ir funkcijas ir atitinkamai atsakomybės ribas (CPK 178, 185 str.).

14Apeliaciniu skundu ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad skirtingai, nei sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinys yra grindžiamas tiek bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, tiek specialiosiomis Įmonių bankroto įstatymo normomis. Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo dėl žalos, padarytos kreditoriams, todėl šiuo atveju taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę. Atsakovas nenurodė jokių nuomos mokesčio skolos neįtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą priežasčių, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo straipsnių atkartojimą. Taigi, jokių teisėtų pagrindų tokiam atsisakymui ir nebuvo. Šią išvadą ne kartą patvirtino ir bankroto byloje šį ginčą nagrinėję visų instancijų teismai. Atsakovas, kaip profesionalus bankroto administratorius, matydamas, jog ieškovas ginčija administravimo išlaidų sąmatą, jog pasibaigus skundų nagrinėjimui, teismai gali pripažinti minėtą nuomos mokesčio įsiskolinimą administravimo išlaidomis ir nustatyti jų dydį, privalėjo iš anksto rezervuoti tam reikiamas lėšas ir jų neišleisti. Tačiau atsakovas neišsaugojo lėšų atsiskaitymui su ieškovu, sąmoningai padidindamas ieškovo nuostolius, patirtus dėl UAB „Osterotas“ bankroto, todėl būtent atsakovas privalo padengti šiuos nuostolius iš per bankroto procesą gautų lėšų. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pareiga sumokėti nuomos mokesčio skolą ieškovui atsirado tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties, nes, apelianto įsitikinimu, pagrindas atsakovui sumokėti šią skolą atsirado nuo pat bankroto bylos pradžios, kai buvo patvirtinta pirmoji administravimo išlaidų sąmata.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Slovis“ prašė apeliacinio skundo netenkinti, suėjus senaties terminui, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad VĮ Valstybės turto fondas bando priskirti bankroto administratoriui funkcijas, prieštaraujančias Įmonių bankroto įstatymui. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad administratorius neturėjo jokios teisės savo iniciatyva, nepažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo, sumokėti VĮ Valstybės turto fondui prašomos 35 081,39 Lt sumos. Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas nei vienam iš atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų kreditorių komiteto posėdžių nepateikė prašymo rezervuoti 35 081,39 Lt administravimui skirtų lėšų sumą, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl administravimo išlaidų sąmatos papildymo, o kreditorių komitetui su minėtu prašymu nesutikus, ieškovas, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 6 p., turėjo teisę kreiptis į teismą. Ieškovas nepasinaudojo teise prašyti teismo rezervuoti 35 081,39 Lt, kreditorių komitetui netenkinus jo prašymo papildyti administravimo išlaidų sąmatą 35 081,39 Lt suma. Pareiga administratoriui pervesti minėtą sumą atsirado po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties, todėl ji buvo įtraukta į administravimo išlaidų sąmatą 2009-04-28 kreditorių komiteto nutarimu. Kaip skunde nurodė pats ieškovas, nuomos mokesčio skola susidarė dėl laiku negrąžintų patalpų bankroto metu nuo 2004-02-13 iki 2004-07-19, pagrindas atsakovui sumokėti šią skolą atsirado nuo pat bankroto pradžios, kai buvo patvirtinta pirmoji administravimo išlaidų sąmata. Atsižvelgiant į tai, jau yra praėję daugiau kaip trys metai, todėl teismas turėtų taikyti senaties terminą.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius prašė apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teigė, kad ieškovo nurodyta VĮ Valstybės turto fondo nurodyta patirto nuostolio suma buvo bankrutuojančios UAB „Osterotas“ administravimo išlaidų dalis, kuri nebuvo kreditorių komiteto patvirtinta kaip administravimo sąmatos dalis. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 5, 9 p., administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, jos keitimas, administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas, administratoriaus atlyginimo nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Administratorius savo nuožiūra disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis ir jas skirstyti savo nuožiūra negali (Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 4, 5, 6, 9, 11 p.). Ieškovo darbuotoja, būdama kreditorių komiteto pirmininke, nepasinaudojo teise sušaukti papildomus susirinkimus dėl administravimo išlaidų sąmatos papildymo, be to, niekada neprašė rezervuoti minėtų lėšų.

17Ieškovo VĮ Valstybės turto fondo apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

19Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, vadovavosi ne tik bendrosiomis civilinė atsakomybės sąlygas nustatančiomis normomis (CK 6.246 str. – 6.248 str.), bet ir specialaus Įmonių bankroto įstatymo normomis. Įmonės bankroto administratoriaus teisės ir pareigos, kompetencija ir funkcijos yra detaliai apibrėžta ĮBĮ 11, 14 str. Įstatymo 11 str. 6 d. nustato, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.

20Apeliantas VĮ Valstybės turto fondas teigia, kad atsakovo civilinę atsakomybę lemia neteisėti veiksmai, kurie pasireiškia ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymu ar draudžiamų veiksmų atlikimu, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu (CK 6.246 str. 1 d.), kai laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.); kai įrodyta žala, kaltė neturi būti įrodinėjama (preziumuojama). Nurodo, kad bankroto administratorius nepagrįstai delsė išsikeldinti iš ginčo patalpų, atsisakė mokėti nuomos mokestį, neįtraukė jo į administravimo išlaidų sąmatą, išnaudojo visas bankroto administravimui skirtas lėšas; mano, kad nuomos mokesčio įsiskolinimą atsakovas, kol vyko ginčai teisme, privalėjo rezervuoti. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiga sumokėti ieškovui atsirado tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties, kai lėšų įmonėje neliko. Apelianto kiekvienas argumentas aptartinas atskirai.

21Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2/51-1597/2003 pagal VĮ Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui UAB „Osterotas“ buvo nuspręsta nutraukti nuomos sutartis, sudarytas 1994-06-28 bei 1996-08-09 dėl patalpų, esančių A. Goštauto g. 12, Vilniuje, nuomos, ir iškeldinti atsakovą (l. 18). Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario mėn. 12 d. nutartimi UAB „Osterotas“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Slovis“ (l. 19). Bankroto administratorius 2004-03-16 raštu Nr. 9/2-4, reaguodamas į antstolės I. K. 2004-02-24 pateiktą raginimą Nr. 0319/03/01816 dėl iškeldinimo iš nuomojamų patalpų Goštauto g. 12, Vilniuje, kreipėsi į VĮ Valstybės turto fondą, prašydamas iki 2004-07-01 pratęsti naudojimosi patalpomis terminą (sutartį), nes turtą, kurio dauguma yra surinkti brangūs baldai, pervežant į kitas patalpas apsaugoti nuo įbrėžimų ir nubrozdinimų praktiškai neįmanoma, dėl to jų pardavimo kaina žymiai sumažėtų; nuostolius didintų ir transportavimo kaštai. VĮ Valstybės turto fondas 2004-03-25 raštu Nr. (34)-3R-1097 pareikalavo vykdyti teismo sprendimą. Antstolė I. K. 2004-04-30 kreipėsi į VĮ Valstybės turto fondą, informuodama, kad sprendimas geruoju nėra įvykdytas, bei prašydama patikslinti patalpas, iš kurių turi būti vykdomas iškeldinimas ir siūlydama išieškotojui apmokėti vykdymo išlaidas, susijusias su priverstinių vykdymo veiksmų atlikimu, nes reikia iškeldinti bei apsaugoti patalpose esantį turtą (l. 26). Iškeldinimo protokolas 2004-07-20 Nr. 0139/03/01816 patvirtina, kad atsakovas išsikėlė geruoju. Teisėjų kolegija, vertindama bankroto administratoriaus veiksmus išsikeliant bankrutavusiai įmonei iš nuomojamų patalpų, daro išvadą, kad jis nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), atsižvelgiant į prievolės esmę jis buvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl negali būti laikomas kaltu (CK 6.248 str. 3 d.). Ieškovas iš ginčo patalpų turėjo galimybę priverstinai iškeldinti UAB „Osterotas“ dar iki bankroto bylos iškėlimo, galėjo imtis priverstinio iškeldinimo veiksmų ir iškėlus bankroto bylą, tačiau, vengdamas papildomų priverstinio vykdymo išlaidų, šia teise nesinaudojo. Savo ruožtu bankroto administratorius, vienodai gindamas bankrutuojančios įmonės ir visų kreditorių interesus, turėjo užtikrinti ginčo patalpose esančio brangaus įmonės turto tinkamą išsaugojimą, taip elgtis jį įpareigoja tiek Įmonių bankroto įstatymas, tiek bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Apelianto argumentas, kad atsakovas delsė iškelti bankrutuojančią įmonę iš ginčo patalpų, nepagrįstas ir atmestinas.

22Negali būti pripažinti pagrįstais ir kiti apelianto argumentai, kad bankroto administratorius atsisakė mokėti nuomos mokestį, neįtraukė jo į administravimo išlaidų sąmatą. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė administratoriaus kompetenciją disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje – bankroto administravimu kaip ūkine – komercine veikla užsiimanti įmonė UAB „Slovis“, yra savarankiškas ir atskiras subjektas nuo bankrutuojančios įmonės UAB „Osterotas“, skirtingi jų atsakomybės pagrindai. Bankroto administratorius veikia tik kaip bankrutuojančios įmonės atstovas Įmonių bankroto įstatymo 11 str., 14 str., 17 str., 19 str. ir kt. str. apibrėžtos kompetencijos ribose kartu su kitais bankrutuojančios įmonės valdymo organais – kreditorių susirinkimu, kreditorių komitetu (ĮBĮ 23 str., 24 str., 25 str.). Bankroto administratorius yra atsakingas prieš trečiuosius asmenis dėl padarytos žalos atlyginimo tik jei nustatoma jo kalti veiksmai, pasireiškiantys kaip Įmonių bankroto įstatyme apibrėžtos kompetencijos pažeidimas, pareigų neatlikimas ar nerūpestingas jų atlikimas. Atsižvelgiant į bankroto administratoriui ĮBĮ keliamus reikalavimus ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, jam taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, tai reiškia, kad jo kaltė gali pasireikšti ir kaip nepakankamas rūpestingumas ar atidumas atliekant savo pareigas. Tačiau bankroto administratoriui negali būti perkeliama visa bankrutuojančios įmonės ar kitų ją atstovaujančių subjektų (kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto) atsakomybės našta, kurie turi savarankišką įstatymo apibrėžtą kompetenciją. Pažymėtina, kad ĮBĮ bankroto administratoriui net nenumato galimybės balsuoti kreditorių susirinkime ar kreditorių komitete, t.y. jis tik gali inicijuoti jų kompetencijai priskirtų klausimų svarstymą ir privalo vykdyti priimtus nutarimus, arba, nesutikdamas su jų teisėtumu, ginčyti teisme. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas nėra pažeidęs Įmonių bankroto įstatyme numatytos bankroto administratoriaus kompetencijos, nėra veikęs aplaidžiai ir nerūpestingai, ar neatlikęs savo pareigų. Su teismo sprendime išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pilnai sutinka ir jų nekartoja.

23Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009 pagal trečiojo asmens VĮ Valstybės turto fondo kasacinį skundą konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-346/2007 (l. 53-56) administravimo išlaidų klausimas buvo nagrinėjamas dviem aspektais – pobūdžio ir dydžio, teismas įvertino, jog BUAB „Osterotas“ kreditorių komiteto 2008-03-27 nutarimas (l. 72-74) dėl konkretaus dydžio administravimo išlaidų (2 534,21 Lt) yra nepagrįstas, taigi po to kreditorių komitetas, atsižvelgdamas į įsiteisėjusių teismų sprendimų privalomą galią (CPK 18 str.) besąlygiškai privalėjo į administravimo išlaidų sąmatą įtraukti 35 081,39 Lt patalpų nuomos išlaidas. Tačiau neteisėtas kreditorių komiteto sprendimas nėra pakankamas pagrindas iš bankroto administratoriaus reikalauti žalos atlyginimo. Administravimo išlaidos atlyginamos tokia apimtimi, kiek bankrutuojanti įmonė turi lėšų. BUAB „Osterotas“ kreditorių komitetas 2008-03-27 į sąmatą įtraukė tokią sumą nuomos mokesčiui atlyginti, kokį lėšų likutį įmonė turėjo. Tai patvirtina kreditorių komiteto svarstyta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita. Vėliau 2009-05-25 vykusio kreditorių komiteto posėdžio metu buvo patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita, nesant įmonėje lėšų, pagal patvirtintą sąmatą liko skola – 6 579,37 Lt administratoriui, ir 32 547,18 Lt nuomos mokesčio ieškovui. Faktiškai nuo 2008-03-27 įmonėje nebuvo lėšų patalpų nuomos išlaidoms, dėl kurių vyko ginčas, atlyginti, visos lėšos įmonėje buvo išnaudotos remiantis kreditorių komiteto sprendimais (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p., 9 p., 25 str.), todėl teigti, kad administratorius veikė neteisėtai, yra jo kaltė dėl ieškovo negauto nuomos mokesčio, nėra pagrindo.

24Apelianto argumentas, kad bankroto administratorius privalėjo ginčo sumą – 35 081,39 Lt rezervuoti, taip pat laikytinas nepagrįstu. Bankroto administratorius, remiantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p., veikia bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesais, todėl tokio pasiūlymo teikimas būtų akivaizdus šališkumas vienam iš įmonės kreditorių, o sprendimo priėmimas be kreditorių komiteto pritarimo būtų kompetencijos peržengimas. Ieškovas buvo atstovaujamas BUAB „Osterotas“ kreditorių komitete, tačiau prašymo dėl lėšų rezervavimo svarstyti kreditorių komitetui neteikė. Remiantis aptartais motyvais aplinkybė dėl ginčo lėšų rezervavimo taip negali būti vertinama kai bankroto administratoriaus neatsakingas neveikimas, galintis būti jo civilinės atsakomybės pagrindu.

25Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovo patirtų nuostolių negauto nuomos mokesčio forma realumą – apeliantas nepaneigė atsakovo argumento, kad nuomos mokestis buvo ženkliai aukštesnis, negu rinkos kainos; apeliantas patvirtino, kad po UAB „Osterotas“ iškeldinimo neketino patalpų nuomoti, jos buvo rengiamos privatizuoti, bankrutuojančios įmonės iškeldinimas esminės reikšmės privatizavimo procesui neturėjo. Šios aplinkybės galėjo lemti ir kreditorių komiteto sprendimus dėl ginčo sumos neįtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą, dėl to visos atsakomybės naštos perkėlimas bankroto administratoriui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

26Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 325 str. 1 d. 1 p.).

27Atsakovo UAB „Slovis“ atsiliepime pateikto prašymo taikyti ieškovo reikalavimams senatį teisėjų kolegija nesvarsto, nes jis nėra pagrįstas, nebuvo pareikštas nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Andžej Maciejevski,... 3. sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,... 4. dalyvaujant apelianto ieškovo VĮ Valstybės turto fondo atstovui Antanui... 5. atsakovo UAB „Slovis“ atstovui Romui Milašiui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 9. ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašė priteisti iš atsakovo UAB... 10. Atsakovas UAB „Slovis“ prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad gavus... 11. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 12. Trečiasis asmuo D. A. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė,... 13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašė Vilniaus... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Slovis“ prašė... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinio socialinio... 17. Ieškovo VĮ Valstybės turto fondo apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl... 20. Apeliantas VĮ Valstybės turto fondas teigia, kad atsakovo civilinę... 21. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių civilinėje... 22. Negali būti pripažinti pagrįstais ir kiti apelianto argumentai, kad bankroto... 23. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 24. Apelianto argumentas, kad bankroto administratorius privalėjo ginčo sumą –... 25. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovo patirtų... 26. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas... 27. Atsakovo UAB „Slovis“ atsiliepime pateikto prašymo taikyti ieškovo... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 29. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti...