Byla 2A-1104-390/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-232-470/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, M. M. su trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų VĮ Veisiejų miškų urėdija, VĮ Veisiejų regioninio parko direkcija dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių šalinimo, ir

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė: pripažinti negaliojančiais statybą leidžiančius dokumentus Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimą Nr.56 ir 2010 m. spalio 28 d. leidimą statyti naujus statinius Nr. LNS-14-1010028-00124; pašalinti statybos padarinius – įpareigoti statytoją M. M. per teismo nustatytą terminą nugriauti pradėtą statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius ( - ) bei sutvarkyti statybvietę.

5Ieškovės atstovė nurodė, kad Inspekcija 2011 m. nustatė, jog abu statybos leidimai, t.y. tiek leidimas, išduotas 2005 metais, tiek išduotas 2010 metais, išduoti neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, nesilaikant procedūrų, o būtent:

61. 2005 m. leidimas išduotas M. M. vardu, kai tuo tarpu statinių projektas parengtas O. P. vardu. Ji pateikė prašymą išduoti statybos leidimą (atsakovas M. M. nebuvo pateikęs tokio prašymo Lazdijų rajono savivaldybės administracijai), dalyvavo nuolatinės statybos komisijos posėdyje (atsakovas nedalyvavo), atsakovas iš O. P. neperėmė jokių statytojo teisių ir pareigų, o tik pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo miško sklypą;

72. 2010 m. leidimas išduotas neteisėtai - neatsižvelgiant į tai, jog statinių projekto koregavimas (statinių projektas) parengtas pagal 2004 metais O. P. išduotus: 1) įgaliotų institucijų (Veisiejų regioninio parko direkcijos, VĮ Veisiejų miškų urėdijos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus, AB Rytų skirstomųjų tinklų filialo Alytaus regiono Lazdijų skyriaus) pateiktas projektavimo sąlygas 2005 m. projektui rengti; 2) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius projektavimo sąlygų reikalavimus Nr. R8-14; 3) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos projektavimo sąlygų sąvadą Nr. R12-146 - pažeidžiant Statybos įstatymo (2010 m. spalio 1 d. redakcija) 20 straipsnio 3 dalį - projektas parengtas be privalomų prisijungimo sąlygų, be įgaliotų institucijų nustatytų specialiųjų reikalavimų;

83. atsakovo M. M. prašymas išduoti leidimą statyti statinius nepasirašytas, data jame nenurodyta (parašyta ,,2010 m.").

9Taip pat nurodė, kad atsakovo M. M. pageidaujami statyti statiniai suprojektuoti žemės sklype, esančiame ( - ). Sklypo paskirtis - miškų ūkio, ir šiam sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, miško naudojimo apribojimai, kraštovaizdžio draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 21 str., 26 str. 1 d., nuostatas, miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Tuo tarpu M. M. statomi statiniai yra gyvenamosios paskirties, o tai prieštarauja minėtoms teisės normoms, nes tokio tipo statyba miškų ūkio paskirties žemėje pagal Žemės įstatymą nėra numatyta. Pagal Miškų įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių statyba nėra leidžiama.

10Paaiškino, kad atsakovo M. M. statiniai statomi žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), kuris turi saugomos teritorijos statusą. Sutinkamai su Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis (9 str. 2 d. 8 p.) gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Ieškovo atstovė paaiškino, kad 2004-10-27 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija priėmė aktą Nr. 11 „Dėl buvusios sodybos nustatymo“, kuris laikytinas neteisėtu, nes komisija neteisingai įvertino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-07-08 sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi teismo sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas tik dėl to, kad J. G. ( - ) privačios nuosavybės teise valdė 1,50 ha miško, o ne faktą apie asmens pastatytus ir nuosavybės teise valdytus statinius ar buvusią sodybą sklype. Be to atstovė pabrėžia, kad juridinę reikšmę turinčius faktus nustato tik teismas ir remtis komisijos aktu, patvirtinančiu, kad tam tiktoje vietoje buvo sodyba, negalima.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui M. M. 2437,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Nurodęs, kad faktas, jog atsakovo M. M. statiniai pastatyti miškų ūkio paskirties žemėje, byloje neginčijamas, teismas pažymėjo, kad be Statybos įstatymo, statybos miškų ūkio paskirties žemėje reikalavimus taip pat nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – Miškų įstatymas), Žemės įstatymas, pagal kuriuos miškų ūkio paskirties žemėje galima medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba (Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis); kitų nuostatų, leidžiančių statyti statinius ar pastatus miškų ūkio paskirties žemėje, įstatymuose neįtvirtinta. Projektavimo sąlygų sąvado (2004 m. gruodžio 14 d.) ir 2005 m. statybos leidimo (2005 m. rugsėjo 27 d.) išdavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas (toliau – Statybų privačioje žemėje reglamentas), kurio ginčui aktualios redakcijos 3 punkte buvo nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoje buvusių), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus; tokios praktikos buvo laikomasi iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 14 d. nutarimo priėmimo, kuriuo įtvirtintas draudimas urbanizuoti miškų ūkio paskirties žemę. Teismas nustatė, kad statyba M. M. žemės sklype pradėta 2005 m. (tai įrodo atsakovo atstovo paaiškinimas ir liudytojo V. K., kuris savo technika stumdė žemes ir iškasė pamatus vienam statiniui, parodymai), iki Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo priėmimo, darydamas išvadą, jog statybos darbų atlikimas galiojusio Miškų įstatymo nuostatų atžvilgiu laikytinas teisėtu.

14Teismas nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinti statybų draudimai draustiniuose turi tam tikrų išlygų – leidžiama statyti pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą, todėl atsakovo M. M. (projektavimo sąlygų sąvado rengimo metu – O. P.) teisė statyti galėjo būti įgyvendinta nustačius, jog žemės sklype anksčiau buvo sodyba. Spręsdamas šį klausimą, teismas pripažino svarbiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, kad J. G. (sklypo savininkas iki nacionalizacijos) 1937 m. teisėtai įgijo žemės sklypą su pastatais. Kadangi ieškovas netvirtina, kad žemės sklype sodybos niekada nebuvo (teigia, jog šis juridinis faktas nustatytas nepakankamai išsamiai, nenurodytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje), bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino M. M. sklype esant išlikusį kryžių, tai teismas laikė, jog sodybos buvimo faktas statytojui M. M. priklausančiame sklype įrodytas ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyti reikalavimai įvykdyti. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog 2005 m. statybos leidimas išduotas atsakovui, o statinių projektą rengė O. P., atsakovas neperėmė iš O. P. statytojo teisių ir pareigų, jo prašymas išduoti statybos leidimą nepasirašytas ir nurodyta nepilna data, 2010 m. statybos leidimas išduotas neatsižvelgiant į tai, kad statinių projekto koregavimas parengtas pagal 2004 metais išduotas projektavimo sąlygas, nesudaro pagrindo statybos leidimo pripažinti negaliojančiu. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės išduoti 2010 m. leidimo statyti naujus statinius, nes tai prieštarauja Statybos, Miškų ir Žemės įstatymams, pažymėdamas, jog, nors ir pavadintas leidimu statyti naujus statinius, tai buvo ankstesnio projekto koregavimas, kas statybų praktikoje nėra uždrausta, priešingai – laikoma įprastu reiškiniu; tokio leidimo išdavimui, nesant esminių nukrypimų nuo pirminio projekto, naujas privalomų prisijungimo sąlygų derinimas nereikalingas, todėl nėra pagrindo 2010 m. statybos leidimą pripažinti neteisėtu.

15Teismas nustatė, kad ieškovo atstovas Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas K. J. kartu su trečiojo asmens Veisiejų regioninio parko direkcijos atstove 2010 m. rugpjūčio 27 d. atliko statybos darbų teisėtumo patikrinimą vietoje; prieš patikrinimą, K. J. iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išsireikalavo visus su M. M. statyba susijusius dokumentus. Atmesdamas ieškovo argumentus, kad K. J. buvo kviestinis asmuo ir apžiūrėjo vietoje, ar statinys atitinka projektinius reikalavimus, teismas konstatavo, jog tuo atveju, kai statybą vietoje ir visą su ja susijusią dokumentaciją patikrina už statybų kontrolę valstybėje atsakinga institucija, statytojui neturėtų likti nė mažiausios abejonės dėl jo statybų teisėtumo, lūkestis, kad ateityje po patikrinimo nekils jokių abejonių statybos legalumu, turi būti laikomas teisėtu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas K. J., išsireikalavęs su ginčo statyba susijusius dokumentus, būdamas atsakingas už statybų valstybinę priežiūrą, privalėjo susipažinti su byloje esančia dokumentacija ir ją įvertinti visa apimtimi, o nustatęs pažeidimų išduodant statybos leidimą, privalėjo imtis įstatyme nustatytų priemonių, tačiau to nepadarė; toks neveikimas lėmė, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui reikšti. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą praėjus vieneriems metams nuo statybos ir su ja susijusių dokumentų patikrinimo 2010 m. rugpjūčio 27 d., atsakovas M. M. reikalavo taikyti ieškinio senatį, ieškovo atstovė, baigiamųjų kalbų metu prašydama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jei teismas laikys jį praleistu, nenurodė argumentų, kodėl tai turėtų būti padaryta, tai teismas šio prašymo netenkino. Atmetęs ieškovo argumentus dėl statybą leidžiančių dokumentų neteisėtumo, teismas atmetė ir reikalavimą įpareigoti M. M. nugriauti pradėtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas nepilnai ir neobjektyviai ištyrė visas šiai bylai turinčias esmines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

18Dėl 2005 m. leidimo ir 2010 m. leidimo neteisėtumo, statybos ribojimo miško žemėje.

19Teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos teisės normas, reglamentuojančias statybą miško žemėje, nepagrįstai apsiribojo nuostatomis, jog projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu (2004-12-14) ir statybos leidimo Nr. 56 (2005-09-27) išdavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas (redakcija nuo 1995-12-30 iki 2006-03-14) <...>", kuris neva leido statybą miško žemėje. Vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija nuo 2001 m. gruodžio 28 d.) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, laikydamas, kad sodybos buvimo faktas statytojui M. M. priklausančiame sklype pakankamai įrodytas, neteisėtai konstatavo, jog atsakovo M. M. teisė į statybą galėjo būti realizuota. Taip pat, Teismas neatsižvelgė į ieškinyje nurodytus LRSA padarytus procedūrinius pažeidimus, juos nepagrįstai laikydamas neesminiais.

20Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo buvimo vietą, jis turi dvejopo pobūdžio teisinį statusą - jis priskirtas miškų ūkio paskirties žemei, ir jis patenka į Veisiejų regioninio parko teritoriją. Todėl žemės sklypo teisinio statuso statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas ir statybos teisinius santykius draustiniuose bei nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio paskirties žemė negali būti urbanizuojama. Miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius (ne gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio pastatus ir pan.). Toks aiškinimas grindžiamas Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04. Kadangi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato draudžiamus veiksmus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, todėl šiuo atveju Žemės įstatymo 26 straipsnio ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis laikytinos specialiosiomis normomis (lex specialis) Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto atžvilgiu. Sutinkamai su administracinių teismų praktika Saugomų teritorijų įstatymas negali būti aiškinamas ir taikomas kaip leidžiantis netaikyti paminėtų Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo draudimų. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nesivadovaudamas Miškų, Žemės įstatymų nuostatomis, suformuota teismų praktika.

21Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamų 2005 m. leidimo ir 2010 m. leidimo neva teisėtumą bei atsakovo M. M. statybą, grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (toliau - Reglamentas) 3 punktu, nes šis punktas tuo metu numatė statybas miškų ūkio paskirties žemėje esamoje sodybvietėje, o nagrinėjamu atveju 2005 m. leidimas ir 2010 m. leidimas buvo išduoti naujų statinių statybai, nebuvo ir nėra juridiškai įforminto esamo sodybinio (namų valdos - kitos (gyvenamosios) paskirties) žemės sklypo.

22LRSA komisija 2004 m. spalio 27 d. akte Nr. 11 „Dėl buvusios sodybos nustatymo" nepagrįstai nustatė, kad „sodybos juridinis faktas nustatytas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimu" ir mano, jog „tikslinga atstatyti buvusią sodybą sklypo rytinėje dalyje apie 50 m nuo Šlavanto ežero šiaurinio kranto". Lazdijų rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. ( - ) privačios nuosavybės teise valdė 1,50 ha miško, o ne faktą apie asmens pastatytus/įsigytus ir nuosavybės teise valdytus statinius, juolab buvusią sodybą. Taip pat minėtos LRSA komisijos aktas nėra juridinis dokumentas, patvirtinantis, jog tam tikroje vietoje buvo tam tikra sodyba. Todėl teismas be pagrindo rėmėsi šiuo aktu.

23Teismas neteisingai ištyrė, aiškino ir kitus ieškinyje nurodytus LRSA atliktus procedūrinius pažeidimus.

24Dėl ieškinio senaties. Tik pilnai surinkusi informaciją-medžiagą apie 2005 m. ir 2010 m. leidimus (2011 m. liepos 27 d.), turėdama teisinį pagrindą (Statybos įstatymo 281 straipsnis), Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 29 d. pareiškė ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais bei statybos padarinių šalinimo ir pagrįstai manė, jog nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Inspekcija prašė atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą, jei teismas laikys jį praleistu, tačiau teismas nurodė skundžiamame sprendime, kad tam turėjo būti nurodomas teisinis argumentas. Atsižvelgiant į ieškinyje keliamų klausimų išnagrinėjimo svarbą, viešąjį interesą, ieškovės nuomone, teismas laikydamas, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, jį turėjo atnaujintini.

25Atsiliepimu apeliacinį skundą atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto teiginys, kad terminas, per kurį Inspekcija gali ir galėjo pareikšti ieškinį, prasideda nuo to momento, kai surinkta pakankamai duomenų dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo bei statybos padarinių šalinimo, kadangi tiek Veisiejų regioninio parko direkcijos atstovas, tiek Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas tikrino statybą lygiomis teisėmis ir pilna apimtimi, ką įrodo jų surašytas ir parašais patvirtintas aktas, bei faktas, kad buvo išreikalauta visa su statybomis susijusi dokumentacija. Taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo vietoje buvo nustatinėjamas statybos teisėtumo faktas - statybos darbų atitikimas statinio projekto sprendiniams, o ne statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimas. Mano, kad kvalifikuoti ir patyrę valstybės institucijų - Veisiejų regioninio parko direkcijos ir Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovai, atlikdami savo tarnybines pareigas, t. y. atlikdami patikrinimą, akivaizdžiai matė, kad statybos vyksta miško ūkio paskirties žemėje, tačiau jokių pažeidimų nenustatė. Pažymi, kad 2005 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimo Nr. 56 išdavimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas dėl statybų miškų ūkio paskirties žemėje dar nebuvo priimtas. Nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte suformuota išimtis, kad draudimas statyti statinius netaikomas pastatams buvusiose sodybose, kai yra nustatytas juridinis faktas.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. M. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad o 2006 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo naujų statinių statyba miškų ūkio paskirties žemėje yra neleidžiama, tačiau leidžiama pabaigti statinius, kurie buvo pradėti statyti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo. Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija nuo 2001-12-28) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyti nustatymai gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose (šiuo atveju - regioniniame parke bei draustinyje) gyvenamosios paskirties statybos nedraudžia. Sodybvietės atstatymo darbai pradėti 2005 metais. Duomenų, kad statybos darbai būtų pradėti vėliau, po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo byloje nėra. Teisės aktuose nėra reglamentuota tokia situacija, kuomet leidimo išdavimo procedūros metu pasikeičia žemės sklypo savininkas, nėra numatytos procedūros, kurių reikia laikytis leidimo išdavimo procese pakeičiant vieną asmenį kitu. Apeliantas nenurodo jokių teisės normų, kurias, neva, pažeidė Lazdijų rajono savivaldybės administracija, išduodama 2005 m. statybos leidimą. Ieškovė 2010 m. statybos leidimo išdavimą vertina visiškai formaliai, laikydama jog leidimas buvo išduotas naujai statybai. Tačiau 2010-10-26 buvo pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą pagal parengtą projekto korektūrą („Gyvenamojo namo, ūkinio pastato projekto koregavimas", 2010). Priimant sprendimus dėl 2010 m. statybos leidimo išdavimo, buvo atsižvelgta į tai, kad statyba vyksta, o naujas statybos leidimas yra reikalingas dėl projekto koregavimo. Teisės aktai nenumatė, jog vykdant statybą miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama koreguoti projekto, keisti statinio parametrus. Ieškovė, kreipdamasi į teismą praėjus vieneriems metams nuo 2010-08-27 akto Nr. 13 surašymo, yra žymiai praleidusi ieškinio senaties terminą, numatytą specialiame įstatyme, ginčyti administracinius aktus, o atsakovas prašo taikyti senatį. Pagrindo atnaujinti senaties terminą nėra, nes ieškovė, prašydama terminą atnaujinti, nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2003-07-08 sprendimu pripažino nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. Lazdijų r., Šlavantų sen., Šlavantų k. privačios nuosavybės teise valdė 1,50 ha miško. Šis juridinę reikšmę turinti faktas buvo pripažintas ne dėl buvusios sodybos, o siekiant J. G. atkurti nuosavybės teises į turėtą miško žemės sklypą. Todėl Lazdijų rajono savivaldybės administracijos komisija -3004-10-27 akte Nr. 11 „Dėl buvusios sodybos nustatymo“, iš esmės nepagrįstai (klaidingai) nurodė, kad sodybos juridinis faktas buvo nustatytas minėtu teismo 2003-07-08 sprendimu. Atsižvelgiant į tai, teisinio pagrindo leisti atkuri sodybą vadovaujantis aukščiau nurodytu teismo sprendimu, nebuvo. Pažymi, kad 2010-10-28 išduotas leidimas statyti naujus statinius (gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, vandentiekio liniją, kanalizacijos liniją, šulinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginį), taip pat jame nurodyta, kad statybos leidimas Nr. 56, išduotas 2005-09-27 nuo 2010-10-28 negalioja. Mano, kad atsakovui M. M. teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje negalėjo ir negali būti realizuota.

28Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

30Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriaus atstovė, teikdama prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodė, kodėl tai turėtų būti padaryta. Teismas nelaikė svarbiais kasatoriaus argumentų dėl viešojo intereso, susijusio su statyba miško žemėje, esančioje regioninio parko teritorijoje, pažeidimo, jų netyrė ir plačiau nepasisakė, nors kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio atnaujinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimus neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigtos kitų asmenų teisės ir iš ne teisės atsirastų teisė. Teisėjų kolegija vertino, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinio senaties termino klausimą išsprendė formaliai, nenustatinėjo ir neištyrė reikšmingų faktinių bylos aplinkybių.

31Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pastebėjo, kad nepaisant to, kad byloje kilo dviejų viešųjų interesų – tinkamo miško ūkio paskirties žemės naudojimo užtikrinimo ir civilinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo siekio – konkurencija, ginčą sprendę teismai nenustatinėjo ir plačiau nepasisakė, kurį iš šių viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti, vadovavosi išimtinai civilinių teisinių santykių stabilumo ir civilinių santykių dalyvių teisėtų lūkesčių užtikrinimo principais, neatsižvelgdami į ginčo esmę, nenustatė, ar miškų apsauga šiuo konkrečiu atveju galėjo nusverti civilinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo siekį, nevertino termino praleidimo priežasčių ir aplinkybių. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus argumentus dėl viešojo intereso apsaugos atmetė remdamasis tuo, kad statyba miško žemėje regioninio parko teritorijoje iš esmės galima, tačiau tokia teismo išvada nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste neatitiko ginčo statinių statybos dokumentų išdavimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo. Tokį ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą vertintino kaip neatitinkantį teisingumo ir protingumo principams, neatskleidžiantį ieškinio senaties instituto esmės, nukrypstantį nuo Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos dėl ypatingos ekologinės, socialinės ir ekonominės miško reikšmės.

32Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad apygardos teismui pripažinus, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti aktualūs kasatoriaus teikiami argumentai dėl M. M. išduotų statybos leidimų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą kilus ginčui dėl kitoje byloje ypatingosios teisenos tvarka nustatytų juridinių faktų (jų apimties, tam tikrų aplinkybių ir pan.) ir ginčo šalims teikiant juos patvirtinančius (įrodančius) dokumentus, laikantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų (CPK 7 straipsnis), toks klausimas turi būti išspręstas ginčo teisena nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismai ištyrė ir tinkamai, laikydamiesi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, konstatavo sodybos, buvusios žemės sklype ( - ) faktą.

33Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo gyvenamasis namas ir ūkinis pastas miško žemėje negalėjo būti pastatyti – tokie statiniai neatitiko nurodytųjų Miškų ir Žemės įstatymuose, jie nebuvo būtini miškų ūkio veiklai, kaip tai nustatyta Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkte. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo pastatai pastatyti ne esančioje sodybvietėje, o buvusios (neišlikusios) sodybos pastatų vietoje, todėl Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punkto norma, leidžianti statybas esančiose sodybvietėse, taip pat nesuteikė teisės atsakovui statyti ginčo pastatų. Teismų ir atsakovų padarytos išvados, kad statybą miško žemėje leidžia Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, neatitiko kasacinio teismo išaiškinimų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad 2005 m. ir 2010 m. statybos leidimų išdavimo metu ginčo statiniai privačioje miško žemėje negalėjo būti statomi.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

35Apeliacinis skundas tenkintinas.

36Dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškinio senaties termino atnaujinimo

37Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą ( neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2010m. rugpjūčio 27d. Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas K. J. kartu su Veisiejų regioninio parko direkcijos atstove atliko statybos darbų teisėtumo patikrinimą dėl ginčo statybos. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių šalinimo atsakovams Lazdijų rajono savivaldybės administracijai ir M. M. kreipėsi 2011m. rugpjūčio 29d. Taigi, pripažintina, kad ieškovė kreipdamasi į teismą praleido ieškinio senaties terminą.

38Įstatymas ( C K 1. 131 straipsnio 2 dalis) nustato, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visiems teisinių santykių dalyviams vienodai taikomo ir jų praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas bei, nustačius svarbias praleidimo priežastis, šis terminas gali būti atnaujinamas tiek privatiems asmenims, tiek viešąjį interesą ginantiems subjektams. Tokia ieškinio senaties taikymo praktika formuojama naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-675/2013). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (C K 1.5 straipsnis). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.

39Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė ginčija galimai neteisėtus aktus ir prašo teismą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kuri yra įvykdyta miško žemėje ir regioninio parko teritorijoje, todėl akivaizdu, jog byloje ginamas viešasis interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad ieškinio atnaujinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimus neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigtos kitų asmenų teisės ir iš ne teisės atsirastų teisė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. gruodžio 23d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013; kt.). Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas nagrinėjamą bylą savo nutartyje taip pat labai plačiai pasisakė dėl viešojo intereso – tinkamo miško ūkio paskirties žemės naudojimo – užtikrinimo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir Kasacinės instancijos teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio byloje pripažįsta, kad ieškovė ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių ir ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti atnaujina ( C K 1. 131 straipsnio 2 dalis).

40Dėl savavališkos statybos ir savavališkos statybos padarinių šalinimo

41Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo sodybos, buvusios žemės sklype ( - ), faktą. Tokiai konstatacijai pritarė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje nagrinėdama šią bylą. Tačiau teisėjų kolegija akcentavo, kad sprendžiant dėl 2005 metų statybos leidimo teisėtumo ypač aktualu tai, kad žemės sklypas, kuriame pastatyti statiniai, kurių statybos teisėtumas ginčijamas byloje, turi saugomos teritorijos statusą, o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra miškų ūkio veikla. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo atveju turi būti taikomi Žemės įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Statybų privačioje žemėje reglamentas ir Miškų įstatymas. Pagal ginčo materialinių santykių metu galiojusias Miško ir Žemės įstatymų, reglamentuojančių statybos miško žemėje santykius, nuostatas miško žemėje buvo galima statinių, išvardintų Miško įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje statyba. Tai – medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai. Jokių kitų pastatų ar statinių statyba šiuose teisės aktuose nebuvo numatyta. Išduodant ginčijamą 2005m. statybos leidimą galiojusio Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkte buvo nustatyta, kad miško ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miško ūkio veiklai; 3 punkte buvo nurodoma, kad žemės ūkio paskirties ir miško ūkio paskirties žemėje esančioje sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus ( vietoj buvusių), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytų teisės aktų reglamentavimą konstatavo, kad atsakovo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas miško žemėje negalėjo būti pastatyti – tokie statiniai neatitiko nurodytųjų Miškų ir Žemės įstatymuose nuostatų, jie nebuvo būtini miškų ūkio veiklai, kaip tai nustatyta Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkte. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad byloje ginčo pastatai pastatyti ne esančioje sodybvietėje, o buvusios ( neišlikusios) sodybos pastatų vietoje, todėl Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punkto norma, leidžianti statybas esančioje sodybvietėje, taip pat nesuteikė teisės atsakovui statyti ginčo pastatų.

42Byloje buvo ginčijamas ir 2010m. spalio 28d. išduotas statybos leidimas statyti naujus statinius.

43Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006m. kovo 14d. nutarimu Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995m. gruodžio 22d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintą „Statybos privačioje žemėje reglamento 2 punktą prieštaraujantį Miško įstatymo 2 straipsnio 3 daliai, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktams, ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus. Konstitucinis teismas nutarime nurodė, kad Žemės ir Miškų įstatymuose įtvirtintos nuostatos, jog miško ūkio paskirties žemėje galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų ( įrenginių ), o ne pastatų statyba. Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas formuoja teisminę praktiką, kad miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius ( ne gyvenamuosius, poilsio ir panašiai pastatus), ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. vasario 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savo nutartyje taip pat plačiai davė išaiškinimus vertinant 2010m. statybos leidimo teisėtumą ir padarė išvadą, kad 2010m. gyvenamojo namo, ūkinio pastato, vandentiekio ir kanalizacijų linijų, šulnio ir buitinių nuotekų valymo įrenginio statybos miško žemėje leidimas išduotas nesilaikant Konstitucinio Teismo 2006m. kovo 14d. nutarime suformuotos konstitucinės doktrinos. Atsižvelgdama į šios bylos nutartyje nurodytą argumentaciją teisėjų kolegija konstatavo, kad 2005m. ir 2010m. statybos leidimų išdavimo metu ginčo statiniai privačioje miško žemėje negalėjo būti statomi. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2005m. rugsėjo 27d. statybos leidimas Nr. 56 ir 2010m. spalio 28d. statybos leidimas statyti naujus statinius yra neteisėti, todėl pripažintini negaliojančiais ( Statybos įstatymo 23 straipsnis).

44Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją ( užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą:

45leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype ( teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus ( jeigu jie privalomi ), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

46Bylos duomenimis atsakovas M. M. yra pradėjęs statyti statinius, tačiau pripažintina, kad jie statomi neteisėtai. Atsakovo statiniai negali būti įteisinti pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, parengus atitinkamus projektus ir gavus leidžiančius dokumentus, nes miško paskirties žemėje yra draudžiama bet kokia statyba, taigi tenkintinas ieškovės reikalavimas ir įpareigotinas atsakovas M. M. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius – nugriauti pradėtą statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ginčo žemės sklype, ( - ) Atsakovui paminėto teismo sprendimo per nustatytą terminą neįvykdžius, ieškovei suteikiama teisė atlikti tokius veiksmus pačiai, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas.

47Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra esminės, kurios sudaro pagrindą ieškovės ieškinį patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ( C P K 330 straipsnis).

48Ieškovės ieškinį patenkinus iš atsakovo M. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( C P K 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, C P K 96 straipsnio 1 dalis).

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,

Nutarė

50Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.

51Alytaus rajono apylinkės teismo 2012m. gruodžio 27d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą. Atnaujinti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos terminą ieškiniui pateikti ir ieškovės ieškinį patenkinti.

52Pripažinti negaliojančiais statybą leidžiančius dokumentus – Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2005m. rugsėjo 27d. statybos leidimą Nr. 56 ir 2010m. spalio 28d. leidimą statyti statinius Nr. LNS-14-101028-00124.

53Įpareigoti atsakovą M. M. a.k( - ) gyv. ( - ), pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius – per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pradėtą statyti gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, esančius ( - ) ir sutvarkyti statybvietę.

54Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti teisę ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, buveinės adresas A. V. g. 8, Vilnius, nugriauti pradėtą statyti gyvenamąjį namą, ūkio pastatą esančius Lazdijų rajone, Šlavantų kaime, (( - )) ir sutvarkyti statybvietę išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovo M. M. a.k( - )

55Iš atsakovo M. M. priteisti 48 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 5. Ieškovės atstovė nurodė, kad Inspekcija 2011 m. nustatė, jog abu statybos... 6. 1. 2005 m. leidimas išduotas M. M. vardu, kai tuo tarpu statinių projektas... 7. 2. 2010 m. leidimas išduotas neteisėtai - neatsižvelgiant į tai, jog... 8. 3. atsakovo M. M. prašymas išduoti leidimą statyti statinius nepasirašytas,... 9. Taip pat nurodė, kad atsakovo M. M. pageidaujami statyti statiniai... 10. Paaiškino, kad atsakovo M. M. statiniai statomi žemės sklype (kadastrinis... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį... 13. Nurodęs, kad faktas, jog atsakovo M. M. statiniai pastatyti miškų ūkio... 14. Teismas nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8... 15. Teismas nustatė, kad ieškovo atstovas Alytaus teritorijų planavimo ir... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo... 18. Dėl 2005 m. leidimo ir 2010 m. leidimo neteisėtumo, statybos ribojimo miško... 19. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos teisės normas,... 20. Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo buvimo vietą, jis turi dvejopo... 21. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamų 2005 m. leidimo ir 2010 m.... 22. LRSA komisija 2004 m. spalio 27 d. akte Nr. 11 „Dėl buvusios sodybos... 23. Teismas neteisingai ištyrė, aiškino ir kitus ieškinyje nurodytus LRSA... 24. Dėl ieškinio senaties. Tik pilnai surinkusi informaciją-medžiagą apie 2005... 25. Atsiliepimu apeliacinį skundą atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. M. prašo teismo sprendimą... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko... 28. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi Alytaus rajono... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 30. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė... 31. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 32. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad apygardos teismui pripažinus, kad... 33. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo gyvenamasis namas ir ūkinis pastas... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 36. Dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškinio senaties termino atnaujinimo... 37. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas... 38. Įstatymas ( C K 1. 131 straipsnio 2 dalis) nustato, jeigu teismas... 39. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė ginčija galimai neteisėtus aktus ir... 40. Dėl savavališkos statybos ir savavališkos statybos padarinių šalinimo... 41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo sodybos,... 42. Byloje buvo ginčijamas ir 2010m. spalio 28d. išduotas statybos leidimas... 43. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006m. kovo 14d. nutarimu Nr.... 44. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas savo... 45. leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti... 46. Bylos duomenimis atsakovas M. M. yra pradėjęs statyti statinius, tačiau... 47. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra esminės, kurios... 48. Ieškovės ieškinį patenkinus iš atsakovo M. M. priteistinos bylinėjimosi... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 50. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.... 51. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012m. gruodžio 27d. sprendimą panaikinti.... 52. Pripažinti negaliojančiais statybą leidžiančius dokumentus – Lazdijų... 53. Įpareigoti atsakovą M. M. a.k( - ) gyv. ( - ), pašalinti savavališkos... 54. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti teisę... 55. Iš atsakovo M. M. priteisti 48 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su...