Byla e2A-1218-513/2019
Dėl nuomininko iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2266-911/2019 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei I. N., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“ dėl nuomininko iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovę I. N. iš gyvenamosios patalpos – buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir priteisti 644,46 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2018-04-30.

82.

9Ieškovė nurodė, kad atsakovė, pažeisdama nuomos sutarties sąlygas, nemoka nuomos mokesčio ir nesilaiko kitų sutarties sąlygų.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas – atsakovė I. N. iškeldinta iš buto su visais jai priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Iš atsakovės priteistas 644,46 Eur nesumokėtas nuomos mokestis ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei, nustatyta, kad pirmoji įmoka turi būti sumokėta iki 2019-04-30, ir išdėstytas skolos mokėjimas dvejų metų laikotarpiui (24 mėnesiams). Taip pat iš atsakovės priteistas 90 Eur žyminis mokestis ir 16,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

134.

14Teismas nustatė, jog ginčo turto savininkė yra ieškovė, tarp ieškovės ir atsakovės 2015-06-08 buvo sudaryta buto nuomos sutartis Nr. 2567-1588, kurios terminas iki 2018-06-01. Teismas konstatavo, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi, nes byloje nėra duomenų, kad jos terminas būtų pratęstas (CK 6.496 straipsnis). Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 straipsnis). Teismas nustatė, jog atsakovė iki šiol gyvena bute be ieškovės, kuri yra buto nuomotoja, sutikimo, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

155.

16Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. liepos mėnesio atsakovė tinkamai nebevykdė savo prievolės mokėti nuomos mokestį, todėl susidarė įsiskolinimas. Teismas nurodė, jog vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis), o CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Šių teisės normų pagrindu teismas iš atsakovės priteisė nesumokėtą nuomos mokestį. Įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, tai, kad ji bedarbė, turi sveikatos problemų, teismas išdėstė skolos mokėjimą dalimis, nes tokiu būdu bus užtikrintas socialinis teisingumas ir nebus pažeisti kreditorės interesai.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

186.

19Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) I. N. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

207.

21Argumentuoja, jog teismas ginčą išsprendė formaliai, priteisė iš jos skolą ir nesiaiškino priežasčių, dėl kurių skola susidarė. Pažymi, kad įsiskolino dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, netyčia, dėl patirtos traumos, be to, nėra gavusi jokių pranešimų apie skolą, jos dydį ir pasekmes. Teigia, kad nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, todėl neturėjo galimybės jame dalyvauti, priešingu atveju būtų išprašiusi neatimti gyvenamosios vietos, nes neturi kur gyventi. Mano, kad bylinėjimasis yra kraštutinė priemonė, Savivaldybė pirmiausia turėjo bandyti ginčą išspręsti taikiai, taip pat teismas turėjo sustabdyti bylą ir skirti laiko susitaikyti. Pažymi, kad jai yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl neturi mokėti teismo išlaidų, kurios iš jos priteistos. Mano, kad teismas buvo šališkas, todėl šiurkščiai pažeidė jos teisę į teisminę gynybą, ir yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti. Teigia, kad jai kaip silpnesnei šių santykių šaliai yra įstatymo suteiktos padidintos garantijos, kurių pažeidimas turi viešą interesą.

228.

23Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti. Teigia, jog apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, o ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Argumentuoja, jog savo prievoles pagal nuomos sutartį įvykdė tinkamai, perdavė atsakovei butą valdyti ir naudoti, tačiau atsakovė savo prievolę mokėti nuomos mokestį vykdė netinkamai ir nuo 2016 m. liepos mėn. atsiskaitė tik iš dalies. Atsakovės skola laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. įskaitytinai sudaro 644,46 Eur. Pažymi, kad atsakovė teismo posėdžio metu skolos faktą ir jos dydį pripažino. Nurodo, jog nuomos sutartis buvo terminuota, iki 2018-06-01, terminas šalių susitarimu nepratęstas, todėl laikytina, jog terminuota nuomos sutartis nuo 2018-06-02 yra pasibaigusi (CK 6.496 straipsnis). Nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 straipsnis). Nurodo, jog atsakovė gyvena bute be savininkės sutikimo.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

279.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

2910.

30CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

3111.

32Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad nei ieškovė, nei teismas nesiekė sutaikyti šalių, kad teismas buvo šališkas, taip pat kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį ir neturėjo galimybės jame dalyvauti. Priešingai, iš bylos duomenų nustatyta, kad atnaujintas praleistas terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir 2019-01-21 nutartimi teismo sprendimas už akių panaikintas, o atsakovė dalyvavo 2019-02-19 ir 2019-03-21 teismo posėdžiuose, nepageidavo turėti atstovą ir ieškinį pripažino. Taip pat iš teismo posėdžių pažymų matyti, jog 2019-02-19 teismo posėdis atidėtas ir šalims sudaryta galimybė susitarti taikiai, 2019-03-01 ieškovė atsisakė reikalavimo atsakovui K. N., o 2019-03-21 posėdžio metu teismas išaiškino šalims galimybę ginčą baigti taikiai bet kurioje proceso stadijoje. Byloje nėra duomenų ir atsakovė jų nepateikė, kad net ir po sprendimo priėmimo būtų kreipusis į ieškovę Klaipėdos miesto savivaldybę siekdama ginčą baigti taikiai. Taip pat niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl teismo šališkumo, nes vien aplinkybė, kad priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, savaime nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą, be to, atsakovė nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teismui.

3312.

34Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl fizinio asmens iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo. Dėl iškeldinimo

3513.

36Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo patalpos (butas) nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybės socialinio būsto fondui. Tarp šalių 2015-06-08 buvo sudaryta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 2567-1588, kurios terminas iki 2018-06-01. Ieškovė prašė iškeldinti atsakovę CK 6.611 straipsnio pagrindu, nes ši nemokėjo nuomos mokesčio ir pažeidė kitas nuomos sutarties sąlygas, t. y. jai išnuomotame bute apgyvendino ne savo šeimos narius (Nuomos sutarties 4.1, 5.1 punktų pažeidimai).

3714.

38Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalį socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu.

3915.

40Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 10 dalį socialinis būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje socialinio būsto nuomos klausimais, išaiškinta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos, susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

4116.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad socialiai jautrus klausimas dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo negali būti sprendžiamas formaliai, o atsižvelgiant į individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes turi būti įvertinta, ar sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės atitinka proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme, be to, formalus nurodymas, jog teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą yra kritikuotas EŽTT (McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti ne tik, ar šios teisės ribojimai yra proporcingi, bet vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (t. y. sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai ir kt.), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (t. y. kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir kt. (Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Taigi Konvencijos 8 straipsnio nuostatų pažeidimas yra konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-491/2012, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013, 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014, 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017) ir pan.

4317.

44Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo būtent dėl šios daromų nuomos sutarties pažeidimų CK 6.611 straipsnio pagrindu, kuriame įtvirtinta, kad jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti nuomos sutarties pažeidimų pobūdį, ar iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra adekvati priemonė atsakovės padarytiems nuomos sutarties pažeidimams, kokios priežastys lėmė pažeidimų padarymą, koks buvo atsakovės elgesys ir pastangos jų išvengti, ar atsakovė buvo tinkamai įspėta apie gresiančias pasekmes ir pan. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsakovės padarytų nuomos sutarties pažeidimų neanalizavo, nevertino, ar iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra proporcinga priemonė atsakovei, nesiaiškino, kokios priežastys lėmė pažeidimus, koks buvo atsakovės elgesys.

4518.

46Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, tačiau atsakovė vis dar gyvena bute, todėl nusprendė iškeldinti atsakovę CK 6.613 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, būtent socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto net ir pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, t. y. tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą turėjimo (neturėjimo) klausimą. Konstatavęs, kad nuomos sutarties terminas pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino nurodytų aplinkybių, taip pat nesiaiškino, ar atsakovei buvo tinkamai pranešta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui su ja sutartis nebus pratęsta.

4719.

48Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančiu daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą.

4920.

50Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

5121.

52Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti aptariamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iškeldinimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi šiuo klausimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

53Dėl nuomos mokesčio

5422.

55CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Nuomos sutarties 2, 4.2, 7 punktais nuomininkė (atsakovė) įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už jai išnuomotą butą. Priteisdamas nuomos mokesčio įsiskolinimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), ir vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis).

5623.

57Pažymėtina, jog atsakovė neginčija įsiskolinimo fakto ir dydžio, pirmosios instancijos teismo posėdyje jį pripažino. Tuo tarpu atsakovės apeliacinio skundo teiginius, kad apie įsiskolinimo dydį nebuvo informuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, pareiškusi ieškinį, piktnaudžiauja teise, paneigia rašytiniai įrodymai, iš kurių nustatyta, kad atsakovė ne kartą įspėta apie susidariusią skolą (e. bylos t. 1, b. l. 25–41).

5824.

59Apeliantei dėstant argumentus dėl sunkios jos turtinės padėties, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovės prašymą ir išdėstęs nuomos mokesčio įsiskolinimo mokėjimą 24 mėnesiams, tinkamai įvertino aplinkybes, kad atsakovei buvo išnuomotas socialinis būstas, jos turtinę padėtį. Tuo tarpu skolos susidarymo priežastys turės būti vertinamos nagrinėjant iš naujo bylos dalį dėl iškeldinimo ir jos nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį.

6025.

61Plačiau nekartodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria ir konstatuoja, jog nuomos mokesčio įsiskolinimas iš atsakovės priteistas pagrįstai ir apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6226.

63Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

6427.

65Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

66Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Nutarė

67panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl I. N. iškeldinimo iš buto su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

68Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

69Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. N. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, pažeisdama nuomos sutarties sąlygas, nemoka... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 3.... 12. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinys... 13. 4.... 14. Teismas nustatė, jog ginčo turto savininkė yra ieškovė, tarp ieškovės ir... 15. 5.... 16. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. liepos mėnesio atsakovė tinkamai nebevykdė... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. 6.... 19. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) I. N. prašo panaikinti Klaipėdos... 20. 7.... 21. Argumentuoja, jog teismas ginčą išsprendė formaliai, priteisė iš jos... 22. 8.... 23. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu apeliacinį skundą prašo... 24. Teisėjų kolegija... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 27. 9.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. 10.... 30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 31. 11.... 32. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad nei ieškovė, nei teismas nesiekė... 33. 12.... 34. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl fizinio asmens... 35. 13.... 36. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo patalpos (butas) nuosavybės... 37. 14.... 38. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalį... 39. 15.... 40. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 10 dalį... 41. 16.... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad socialiai jautrus klausimas dėl... 43. 17.... 44. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl... 45. 18.... 46. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuomos sutarties terminas yra... 47. 19.... 48. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką... 49. 20.... 50. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 51. 21.... 52. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad... 53. Dėl nuomos mokesčio... 54. 22.... 55. CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą... 56. 23.... 57. Pažymėtina, jog atsakovė neginčija įsiskolinimo fakto ir dydžio,... 58. 24.... 59. Apeliantei dėstant argumentus dėl sunkios jos turtinės padėties, teisėjų... 60. 25.... 61. Plačiau nekartodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų,... 62. 26.... 63. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos... 64. 27.... 65. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 66. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl... 68. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl... 69. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....