Byla e2A-1830-803/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SIKAR“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 2 379,50 Eur skolos, 576,94 Eur sutartinių palūkanų ir 856,62 Eur delspinigių, 5,49 procentus mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, 6 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad bankrutavusi kredito unija (toliau – B KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija, pradinis kreditorius) ir atsakovė UAB „SIKAR“ 2011 m. lapkričio 9 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00434 (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu Unija suteikė atsakovei 86 000 Lt paskolą. Atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2013 m. lapkričio 30 d. Paskolos sutarties prievolių įvykdymą atsakovė užtikrino pagal 2011 m. lapkričio 21 d. sutartinį įkeitimą, įkeisdama apyvartoje esančias prekių atsargas, priklausančias atsakovei. Be to, paskolos sutartis buvo užtikrinta 2011 m. lapkričio 25 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantija. Prieš paskolos gavimą atsakovė įvykdė Paskolos sutarties 9.5 punkto paskolos suteikimo sąlygą – perdavė Unijai 8600 Lt (2490,73 Eur) papildomą pajinį įnašą. Unija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė dalinai įvykdė prievolę (liko 2379,50 Eur negrąžintos paskolos), kylančią iš Paskolos sutarties, 2013 m. lapkričio 25 d. pateikė notarui prašymą „Išregistruoti sutartinės hipotekos sandorį“, kuriuo nurodė išregistruoti iš Hipotekos registro minėtą sutartinį įkeitimą. 2014 m. sausio 17 d.

103.

11Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d., Unijai buvo iškelta bankroto byla. Iškėlus Unijai bankroto bylą, paaiškėjo, kad atsakovė galutinai neįvykdė Paskolos sutarties – liko negrąžinto papildomo pajinio įnašo dydžio paskolos dalis, todėl Unijos bankroto administratoriaus 2014 m. gegužės 28 d. reikalavimu-įspėjimu bei 2014 m. gruodžio 29 d. pranešimu atsakovė buvo paraginta vykdyti iš Paskolos sutarties kylančius įsipareigojimus bei informuota, jog priešingu atveju Paskolos sutartis bus nutraukta. Kadangi šio reikalavimo atsakovė nepaisė, Paskolos sutartis su atsakove buvo nutraukta. 2018 m. vasario 8 d. Unija su ieškove sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį, kuria naujasis kreditorius (ieškovė) perėmė visas Unijos teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę paskolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius. 2018 m. kovo 27 d. priėmimo – perdavimo aktu naujasis kreditorius, be kita ko, įgijo ir perėmė iš Unijos visas reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus. Apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovė buvo informuota 2018 m. balandžio 3 d. pranešimu, kuriuo atsakovei taip pat pasiūlyta geruoju įvykdyti pradelstus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Atsakovė atsisakė geruoju įvykdyti savo pareigas pagal Paskolos sutartį, todėl ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 2379,50 Eur negrąžintą paskolos sumą, 576,94 Eur sutartinių palūkanų ir 856,62 Eur delspinigių, priskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį.

124.

13Atsakovė UAB „SIKAR“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovė iš Unijos negalėjo įgyti jokių reikalavimų teisių į atsakovę, kadangi atsakovė jokių įsipareigojimų Unijai Unijos bankroto administratoriui perleidžiant reikalavimo teises ieškovei neturėjo. Visa paskola pagal atsakovės ir Unijos 2011 m. lapkričio 9 d. sudarytą paskolos sutartį atsakovės buvo grąžinta, įskaičius paskutinę įmoką į atsakovės sumokėtą 2490,73 Eur (8600 Lt) pajinį įnašą, kurį Unija turėjo grąžinti atsakovei po visiško atsiskaitymo. Atsakovė 2013 m. lapkričio 12 d. nusiuntė Unijai 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą įskaityti jos teisę reikalauti pajinio įnašo grąžinimo į jos pareigą grąžinti suteiktą paskolą. 2013 m. lapkričio 18 d. Unija atsiuntė atsakovei laišką, kuriuo iš esmės informavo, kad buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl atsakovės prašomo atlikti įskaitymo. Tokią išvadą leidžia daryti Unijos laiško turinys, kuriame nurodyta, kad nustatomos 0 proc. palūkanos už 8600 Lt paskolą, taip pat yra nuimama paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė (atsakovės atsargų įkeitimas), pranešama, kad atsakovės skolos likutis yra 116 Lt. 2013 m. lapkričio 19 d. Unija laišku papildomai informavo atsakovę, kad Unija suklydo ir patikslino, kad nulinis palūkanų tarifas taikomas ne 8600 Lt, o 8368,09 Lt sumai, taip pat skolos likutis buvo padidintas nuo 116 Lt iki 347,40 Lt. Unija nurodė skolos likutį atsakovei sumokėti iki 2018 m. lapkričio 22 d., kitaip įskaitymas nebus atliktas, taip pat nurodė, kad permoka atsakovei bus grąžinta ne anksčiau kaip 2014 m. vasario 28 d. Atsakovė sumokėjo Unijai skolos likutį 2013 m. lapkričio 21 d. Daugiau jokių laiškų, paraginimų ir pretenzijų atsakovė iš Unijos negavo. Taip pat atsakovei nebuvo grąžinta permoka.

145.

15Atsakovės teigimu, atsakovės skolos įskaitymas į pajinį įnašą buvo atliktas iki Unijos bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Prievolei esant įvykdytai, ieškovė nepagrįstai iš ieškovės reikalauja delspinigių ir palūkanų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

182.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

203.

21Teismas nustatė, kad B KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovė UAB „SIKAR“ 2011 m. lapkričio 9 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00434, kurios pagrindu Unija suteikė atsakovei 86000 Lt paskolą. Atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2013 m. lapkričio 30 d. Paskolos sutarties prievolių įvykdymą atsakovė užtikrino pagal 2011 m. lapkričio 21 d. sutartinį įkeitimą, įkeisdama apyvartoje esančias prekių atsargas, priklausančias atsakovei. Be to, Paskolos sutartis buvo užtikrinta 2011 m. lapkričio 25 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantija. Prieš paskolos gavimą atsakovė įvykdė paskolos sutarties 9.5 punkto paskolos suteikimo sąlygą – perdavė Unijai 8600 Lt (2490,73 Eur) papildomą pajinį įnašą.

224.

23Teismas konstatavo, kad tarp atsakovės ir Unijos egzistavo paskolos bei narystės kredito unijoje teisiniai santykiai.

245.

25Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, grąžinusi didžiąją dalį paskolos, prašė Unijos įskaityti jos papildomą pajinį įnašą negrąžintai paskolos daliai, kuri tuo metu buvo mažesnė nei atsakovės papildomas pajinis įnašas ir sudarė 2379,50 Eur (8299,39 Lt), padengti, o į bylą pateiktas atsakovės ir Unijos atstovo G. J. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovės prašymas buvo svarstytas Unijos valdyboje ir priimtas atsakovei palankus sprendimas dėl įskaitymo.

266.

27Teismas padarė išvadą, kad atsakovės paskolos klausimais 2013 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas Unijos valdybos sprendimas dėl pajinio įnašo įskaitymo ir tai buvo padaryta dar iki Unijos bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prievolės pagal 2011 m. lapkričio 9 d. Paskolos sutartį yra pasibaigusios įskaitymu.

287.

29Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog tuo pačiu 2013 m. lapkričio 18 d. Unijos valdybos sprendimu buvo pratęstas ir paskolos terminas iki 2014 m. vasario 28 d., nors paskolos terminas jau buvo pasibaigęs 2013 m. lapkričio 30 d., nesudaro pagrindo laikyti, kad dėl to paskolos dengimas pajumi galėjo būti atidėtas. Teismas pažymėjo, kad įskaitymas turi būti besąlyginis, t. y. jis negali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Unija, priėmusi sprendimą nukreipti papildomą 8600 Lt dydžio pajų atsakovės paskolos dengimui, neturėjo pagrindo faktinį įskaitymą susieti su tam tikromis sąlygomis, t. y. su terminu ateityje. Teismo nuomone tokį sprendimą Unijos valdyba priėmė jau žinodama apie Unijos sunkią finansinę padėtį ir tokiu būdu siekdama dirbtinai padidinti Unijos kapitalo iš pajinių įnašų pakankamumą Unijos patikrinimo, kurį netrukus ir atliko Lietuvos bankas, metu. Teismas padarė išvadą, kad Unija paskolos terminą pakeitė vienašališkai, nes byloje nėra duomenų, kad toks sutarties termino pakeitimas būtų suderintas su atsakove, kad atsakovė tam būtų pritarusi raštu, kaip to reikalavo šalių sudarytos Paskolos sutarties bendrosios dalies 27 punktas.

308.

31Teismas nustatęs, jog Unijos bankroto administratoriui sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį su ieškove jokios atsakovės prievolės Unijai neegzistavo (buvo pasibaigę įskaitymu), sprendė, kad ieškovė iš Unijos jokių teisių sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu į atsakovę negalėjo įgyti, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

341.

35Ieškovė UAB EDS INVEST pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės apeliacinėje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

361.1.

37kredito unijos narys, gaudamas iš unijos paskolą, privalo prisidėti prie unijos kapitalo suformavimo, įgyja galimybę gauti ekonominės naudos iš kredito unijos sėkmingos veiklos bei prisiima neigiamą riziką kredito unijos nuostolingos veiklos atveju. Teismas neįvertino, kad Unija, kaip paskolų davėjas, buvo specifinis subjektas, kurio veiklą be CK reglamentavo Kredito unijų įstatymas (toliau – KUĮ), taip pat Unijos įstatai;

381.2.

39kredito unijų teikiamų paskolų specifika nulėmė, kad Unijos paskola galėjo būti suteikta tik jos (asocijuotam) nariui. Atsakovės Unijai perduotas 8 600,00 Lt pajinis įnašas yra ne klasikinis užstatas, kai sąskaitoje deponuojamos lėšos, bet atsakovės Unijai perduotas turtas, kuris patenka į Unijos kapitalo masę ir kurio paskirtis – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą, sudarant galimybę, esant poreikiui, padengti nuostolingą Unijos veiklą;

401.3.

41specialus skolinimosi iš Unijos teisinis reglamentavimas reiškia, kad dėl atsakovės perduoto pajaus tarp Unijos ir atsakovės buvo sukurtas ne sutartinis perduotų lėšų grąžinimo, bet korporatyvinis pajininko dalyvavimo Unijos veikloje teisinis santykis, remiantis kuriuo atsakovė įgijo teisės aktuose nurodytas turtines ir neturtines teises bei pareigas;

421.4.

43atsakovė, kaip Unijos narys turėjo teisę į Unijai perduoto pajinio įnašo grąžinimą, tačiau net visiškas Paskolos sutarties įvykdymas ir Unijos paslaugų poreikio nebuvimas negarantavo atsakovei, kad tokia teisė bus įgyvendinta, kadangi būtent nuo Unijos ūkinės veiklos rezultatų priklausė, ar atsakovės perduotas pajinis įnašas neturės būti naudojamas Unijos nuostolių dengimui. Tuo atveju, kai kredito unijos nario paskolos suma yra lygi pajiniam įnašui, paskolos grąžinimas galėjo būti atidėtas iki vienerių metų be papildomų užtikrinimo priemonių;

441.5.

45nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, jog iki Unijos veiklos apribojimo egzistavo įskaitymo sąlygos, nes abiejų pusių reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini (pasibaigęs paskolos sutarties terminas, negrąžintos paskolos likutis buvo mažesnis nei papildomas pajinis įnašas, kas suteikė atsakovei teisę disponuoti papildomu pajumi). KUĮ 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir Unijos įstatų 4.12.10 punkte nustatyta, kad atsakovė, kaip Unijos narys turėjo teisę reikalauti, kad Unija grąžintų pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi KUĮ 47 straipsnio 3 dalies nustatytų apribojimų. Vadovaujantis KUĮ 47 straipsnio 3 dalis, Unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis;

461.6.

47nagrinėjamu atveju atsakovė iki galutinio paskolos termino (2013 m. spalio 30 d.) negrąžino visos paskolos, tačiau iki 2013 m. lapkričio 13 d. sumažino paskolos likutį iki pajinio įnašo dydžio. Unijos sprendimas atidėti galutinį Paskolos sutarties įvykdymo terminą teismo sprendimu nepagrįstai prilygintas Unijos valdybos sprendimui grąžinti atsakovui pajinį įnašą. Toks teismo sprendimo motyvas neatitinka šio dokumento pavadinimo „Pagrindinės paskolos pakeitimo sąlygos “, kadangi jame aiškiai sakoma apie paskolos sąlygų keitimą. Teismo sprendimo motyvas taip pat prieštarauja KUĮ 42 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatoms, kurios numato kredito unijos narių pajinių įnašų ir papildomų įnašų panaudojimą Kredito unijos nepaskirstytų nuostolių dengimui bei yra nesuderinamas su KUĮ 16 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią kredito unijos valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki finansinių metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nepadarant žalos kredito unijos interesams;

481.7.

49kadangi iki 2013 m. lapkričio 13 d. atsakovė grąžino tik dalį gautos paskolos, o atsakovės perduotas pajinis įnašas nuosavybės teise priklauso Unijai, kurios finansiniai metai nebuvo pasibaigę, be to, vadovaujantis KUĮ 14 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Unijos įstatų 4.12.10 punktu bei KUĮ 47 straipsnio 3 dalimi atsakovės teisė reikalauti, kad Unija grąžintų šį pajinį įnašą buvo apribota, tam, kad atsakovės Unijai pajiniu įnašu perduotos lėšos būtų grąžintos atsakovei ir to pasėkoje galėtų būti panaudotos atsakovės prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymui (įskaitymui) buvo būtinas konkretus Unijos valdybos sprendimas dėl pajinio įnašo grąžinimo atsakovei, atskirai įvertinus tai, ar atsakovei nekyla pareigos prisidėti prie Unijos nepaskirstytų nuostolių dengimo, ar nebus padaryta žalos kredito unijos interesams;

501.8.

51Unijos dokumentu 2013 m. lapkričio 18 d. „Pagrindinės paskolos pakeitimo sąlygos“ svarstytas tik paskolos grąžinimo atidėjimas, kuris leido atsakovui tikėtis, kad suėjus papildomam terminui paskolos likutis galimai bus grąžintas iš pajaus, jeigu tam bus įstatyminės sąlygos. Teismo sprendime akcentuojama, kad Unijos valdybos sprendimą grąžinti atsakovei pajinį įnašą neva įrodo G. J. susirašinėjimas, tačiau iš jo turinio matyti, kad susirašinėjime kalbama apie minėtą sprendimą atidėti galutinį paskolos grąžinimo terminą, t. y. šiuo susirašinėjimu atsakovė nebuvo informuota apie tai, kad jai yra grąžintas pajinis įnašas ir kad pajiniu įnašu perduotos lėšos yra panaudotos galutiniam atsiskaitymui pagal Paskolos sutartį. Aplinkybė, kad Unijos valdyba nepriėmė sprendimo dėl pajinio įnašo grąžinimo atsakovei aiškiai seka iš Unijos bankroto administratoriui perduotų dokumentų (tarp kurių nėra Unijos valdybos sprendimo dėl pajaus grąžinimo atsakovei). Šis faktas taip pat fiksuotas oficialiuose Unijos apskaitos duomenyse apie atsakovės neįvykdytus įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį (Tomas I, b. l. 27-28) bei atsakovės perduoto pajinio įnašo buvimą iki Unijos veiklos apribojimo. Pati atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės ir Unijos teisinių santykių pabaigą (pvz., Unijos pranešimo apie visišką atsiskaitymą pagal Paskolos sutartį arba išstojimą iš Unijos);

521.9.

53teismo sprendimu nepagrįstai spręsta, jog Unija, priėmusi sprendimą nukreipti papildomą 8600 Lt dydžio pajų atsakovės paskolos dengimui, neturėjo pagrindo faktinį įskaitymą susieti su tam tikromis sąlygomis, t. y. su terminu ateityje. Šiuo aspektu teismo sprendimas grindžiamas prieštaringais motyvais. Viena vertus sprendime nurodoma, kad atlikti įskaitymą sąlyginiu sandoriu draudžiama, tačiau kitu sprendimo motyvu sakoma, kad 2013 m. lapkričio 18 d. Unijos valdybai svarstant atsakovės prašymą dėl paskolos dengimo buvo visos sąlygos įskaitymui atlikti. Dar didesnį prieštaravimą sudaro dokumentui 2013 m. lapkričio 18 d. „Pagrindinės paskolos pakeitimo sąlygos “ suteikiama Unijos valdybos sprendimo reikšmė, tačiau ignoruojama esminė tokio dokumento sąlyga – paskola grąžinama termino pabaigoje, dengimui nukreipiant 8600 Lt dydžio papildomą pajų; paskolos grąžinimo terminas – 2014 m. vasario 28 d. Jeigu dokumentas 2013 m. lapkričio 18 d. „Pagrindinės paskolos pakeitimo sąlygos“ būtų Unijos valdybos sprendimu dėl pajaus grąžinimo atsakovui, jame aiškiai pasakoma, kad pajus grąžinamas 2014 m. vasario 28 d. Vadinasi tokiame sprendime būtų numatytas atidedamasis terminas, kas CK 6.33 straipsnio 2 dalies prasme reiškia, kad pajaus grąžinimo ir įskaitymo galimybė/vykdytinumas atsiranda tik suėjus nustatytam terminui. Kitoks aiškinimas elementariai prieštarautų konkretaus termino nurodymui bei reikštų sprendimo sąlygų pakeitimą iš esmės. Kadangi valdybos sprendimas tokių atveju numatytų pajaus grąžinimą 2014 m. vasario 28 d., pajaus panaudojimas atsiskaitymui pagal Paskolos sutartį būtų neįmanoma dėl Unijai nuo 2014 m. sausio 17 d. taikytų KUĮ 65 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto draudimo įskaityti bet kokius kredito unijos ir jos klientų reikalavimus nuo sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių pateikimo kredito unijai dienos;

541.10.

55nepagrįsti teismo sprendimo motyvai, kad vienašališkas sutarties termino pakeitimas nebuvo galimas ir jam nebuvo pagrindo. Unijos sprendimas atidėti galutinį paskolos grąžinimo terminą iki 2014 m. vasario 28 d. (t. y. 4 mėnesiams nuo 2013 m. spalio 30 d.) ir nereikalauti šiuo terminu palūkanų mokėjimo gali būti paaiškintas, kaip papildomo termino skolininkui įvykdyti Paskolos sutartį suteikimas CK 6.209 straipsnio prasme, taip pat įvertinant ypatingus Unijos ir atsakovo, kaip Unijos nario teisinius santykius, kuriems taikytini padidinti bendradarbiavimo vykdant prievoles reikalavimai. Antra, iš Unijos 2013 m. lapkričio 18 d. „Pagrindinės paskolos pakeitimo sąlygos“ dokumento turinio matyti, kad šiame dokumente numatytos išimtinai kreditoriaus skolininkei suteikiamos prievolės vykdymo lengvatos, kurioms nebūtinas šalių susitarimas. Tuo atveju, jeigu atsakovė nenorėjo pasinaudoti šiomis lengvatomis, ji buvo laisva grąžinti visą paskolos sumą bei KUĮ 14 straipsnio 1 dalies 10 punkto, Unijos įstatų 4.12.10 punkto pagrindu prašyti pajinio įnašo grąžinimo. Trečia, atleidimas nuo palūkanų mokėjimo pagal Paskolos sutartį galiojo tik tuo atveju, jeigu Paskolos sutartis būtų įvykdyta iki 2014 m. vasario 28 d. Kadangi Paskolos sutartis papildomu terminu įvykdyta nebuvo, o tarp Unijos ir atsakovo nebuvo sudaryto rašytinio susitarimo dėl Paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovui nepasinaudojus kreditoriaus jam vienašališkai suteikta lengvata liko galioti Paskolos sutarties pareigos dėl palūkanų mokėjimo;

561.11.

57teismo sprendime akcentuojama aplinkybė apie susitarimo dėl Paskolos sutarties pakeitimo nebuvimas ne paneigia ieškinio pagrįstumą, bet pagrindžia apeliacinio skundo motyvus dėl specialaus pajinio įnašo teisinio statuso bei Unijos siekio sudaryti savo nariui galimybes įvykdyti Paskolos sutartį, bet niekaip neįrodo Paskolos sutarties įvykdymo.

582.

59Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

602.1.

61apeliaciniame skunde teigiama, kad Unijos valdyba neva nepriėmė sprendimo dėl atsakovės skolos įskaitymo į jos pajinį įnašą, tačiau tik atidėjo skolos grąžinimą, tačiau jokių šio teiginio įrodymų ieškovė nėra į bylą pateikusi. Ieškovė pateikė 2013 m. lapkričio 18 d. raštą, kuris pavadintas „Pagrindinės paskolos pakeitimo sąlygos“. Ieškovė nurodo, kad vien šio rašto pavadinimas reiškia, kad Unijos valdybos sprendimo dėl įskaitymo nebuvo, esą Unijos valdyba nusprendė ne dėl įskaitymo, o dėl paskolos sąlygų pakeitimo, nukeliant paskolos grąžinimo terminą. Tačiau šio rašto pavadinimas „Pagrindinės paskolos pakeitimo sąlygos“ taip pat gali reikšti, kad Unijos valdyba nusprendė pakeisti paskolos sąlygas, pritaikant įskaitymą. Taigi šio rašto pavadinimas gali būti aiškinamas įvairiai;

622.2.

63kaip matyti iš atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo su Unija, atsakovė 2013 m. lapkričio 12 d. nusiuntė Unijai 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą „užskaitai“ ir skolos iš pajinio įnašo „dengimui“, o ne prašymą atidėti skolos grąžinimą, kaip teigia ieškovė. Tą pačią dieną, tai yra 2013 m. lapkričio 12 d., Unija atsiuntė atsakovei laišką, kuriuo informavo, jog „sprendimui dėl prašymo“ (tai yra įskaitymo) reikia, kad atsakovė padengtų likusią skolą, atskaičius pajinį įnašą, kurio dydis yra 8 600 Lt, taip pat palūkanas ir delspinigius, viso 3 915,07 Lt. Šią sumą atsakovė sumokėjo 2013 m. lapkričio 13 d. 2013 m. lapkričio 18 d. Unija atsiuntė atsakovei laišką, kuriuo iš esmės informavo, kad buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl atsakovės prašomo atlikti įskaitymo. Kitą dieną Unija pranešė, esą ji suklydo ir nulinis palūkanų tarifas nustatomas ne 8 600 Lt, o 8368,09 Lt sumai. Atitinkamai, skolos likutis buvo padidintas nuo 116 Lt iki 347,40 Lt. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. lapkričio 19 d., atsakovė informavo Uniją, jog prieš tai buvęs jos laiškas buvo teisingas, nes atsakovės pajinio įnašo dydis yra ne 8 368,09 Lt, o 8 600 Lt. Unija į tai 2013 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku paaiškino skaičiavimą bei nurodė, kad „kai padarėte pavedimą Unijos darbuotojas 3915,07 Lt užskaitė visą sumą paskolos grąžinimui“ ir jau susiformavusį, o ne būsimą „likutį 8600-9200,39=300,61 Unija jums grąžins į sąskaitą 2014 02 28“. 2013 m. lapkričio 20 d. elektroniniu laišku Unija taip pat paprašė susikaupusius delspinigius (347,40 LTL) sumokėti iki 2014 m. lapkričio 22 d., o ne iki 2014 m. vasario 28 d., kaip teigia ieškovė, bei įspėja, kad šios sumos nesumokėjimo atveju „sustabdysime papildomo pajaus užskaitymą“. Tą pačią dieną, tai yra 2013 m. lapkričio 20 d., Unija atsiuntė atsakovei dar vieną elektroninį laišką, kuriame informavo, kad „paskolos likutis kai padarysite pavedimą 347,70 Lt bus 8367,79 Lt, papildomas pajus 8600 Lt skirtumas 232,21. Šią sumą unija įmonei turi grąžinti ne anksčiau 2014 02 28“. Taigi Unija pati konstatavo, kad iš karto po 347,70 Lt pavedimo atsiras vėliau grąžintina permoka. Permoka savo ruožtu reiškia įskaitymo rezultatą ir tai, kad atsakovės įsiskolinimas Unijos atžvilgiu pasibaigia – priešingai, pati Unija tampa atsakovės skolininkė. Kadangi minėtą pavedimą atsakovė padarė, darytina išvada, kad įskaitymas pačios Unijos požiūriu jau buvo atliktas. Todėl elektroninis susirašinėjimas bendrai ir konkrečiai paskutinis elektroninis laiškas aiškiai įrodo visų ieškovės interpretacijų apie neva susitarimą dėl skolos perkėlimo į ateitį neatitikimą faktinėms aplinkybėms;

642.3.

65atsakovė atliko visus Unijos valdybos prašomus mokėjimus, o susirašinėjime ne kartą minimas valdybos sprendimas neabejotinai buvo susijęs su nuolat minimu įskaitymu, o ne su paskolos grąžinimo termino nukėlimu, kadangi pats šis susirašinėjimas prasidėjo gavus atsakovės prašymą dėl įskaitymo, o ne dėl paskolos grąžinimo termino nukėlimo;

662.4.

67kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai apie atsakovės ir Unijos bendravimą įskaitymo klausimu rodo, kad, priešingai negu teigia ieškovė, Unijos valdybos sprendimas būtent dėl atsakovės paskolos įskaitymo į pajinį įnašą buvo priimtas. Atsakovė visais paskolos įskaitymo klausimais bendravo su Unijos atstovu G. J.. Atsakovė pagrįstai laikė jį įgaliotų Unijos atstovu ir jo teikiamas instrukcijas ir informaciją, įskaitant dėl įskaitymo, galėjo vertinti kaip oficialią Unijos poziciją. Juridinio asmens (įskaitant Uniją) vidinių procedūrų priimant sprendimus nesilaikymas neturi jokios įtakos trečiųjų asmenų teisėms (įskaitant atsakovės teisei teigti, jog dėl jos skolos įskaitymo į pajinį įnašą su Unija buvo oficialiai susitarta);

682.5.

69Unijos veikla buvo sustabdyta 2014 m. sausio 17 d. Kaip matyti iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su Unija, įskaitymas buvo atliktas dar 2013 m. lapkritį, tai yra iki Unijos veiklos sustabdymo. Atsakovės pateiktuose Unijos 2013 m. lapkričio 19 d. elektroniniame laiške ir 2013 m. lapkričio 20 d. elektroniniame laiške aiškiai nurodoma, kad Unija konstatuoja atsakovė permoką ir pažada grąžinti ją ne anksčiau kaip 2014 m. vasario 28 d. Šiuose laiškuose Unija aiškiai rašo apie likutį esamuoju laiku. Tai reiškia, kad ji pripažįsta permokos iš atsakovės pusės faktą. Permoka (ar likutis) yra natūralus jau atlikto įskaitymo rezultatas. Po šio susirašinėjimo jokių reikalavimų dėl paskolos grąžinimo Unija atsakovei nereiškė;

702.6.

71ieškovės teiginys, esą atsakovė ir Unija susitarė dėl įskaitymo ateityje, prieštarauja ne tik atsakovės ir Unijos susirašinėjimui bei įskaitymą reglamentuojančioms teisės nuostatoms, bet ir CK 1.5. straipsnyje įtvirtintam protingumo principui, kadangi susitarimas dėl įskaitymo nukėlimo į ateitį nėra įprastas. Ieškovė turėjo paaiškinti tokio hipotetinio susitarimo priežastis bei pateikti savo paaiškinimo patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Atsakovė ir Unija atliko atsakovės skolos į pajinį įnašą įskaitymą 2013 m. lapkritį, tai yra iki Unijos veiklos sustabdymo, todėl vėlesnis Unijos veiklos sustabdymas šiam sandoriui įtakos nedarė ir negalėjo daryti;

722.7.

73ieškovės nuomone, atsakovės ir Unijos priepriešiniai reikalavimai nebuvo abu galiojantys ir vykdytini, tai daro įskaitymą neįmanomu, tačiau, tarp atsakovės ir Unijos susiklostė pirmiausia civiliniai (privatiniai) teisiniai santykiai, kuriuose galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Tai reiškia, kad atsakovės ir Unijos teisiniams santykiams galiojo CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris, be kitą ko, reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, įskaitant sąlygas dėl prievolės įvykdymo terminų. Nei KUĮ, nei kiti teisės aktai nedraudė atsakovei ir Unijai susitarti dėl to, kad atsakovės narystė Unijoje pasibaigia, kad paskutinė atsakovės įmoka Unijai įskaitoma į Unijos prievolę grąžinti atsakovei jos sumokėtą pajinį įnašą arba dėl kitų dalykų. Paskolos sutarties 8.12 punktas aiškiai numato galimybę Unijai įskaityti pajininko prievoles į jo pajinį įnašą, o Paskolos sutarties 9.5 punktas leido atsakovei reikalauti grąžinti (tai yra įskaityti į skolą) pajinį įnašą, jei likusi pajinių įnašų suma nėra mažesnį kaip 1/10 įsipareigojimų sumos – tai yra pačios šalys bendradarbiavimo pradžioje susitarė dėl galimybės „paankstinti“ pajaus grąžinimą įskaitymo būdu.

74Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75IV.

76Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų priėmimo

771.

78Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 199 išrašą, papildomo pajaus sąskaitos ( - ) išrašą, Paskolos sutarties Nr. 11-00434 išrašus už 2011 – 2015 metus. Ieškovė paaiškino, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, t. y. tik susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu. Tik skundžiamu teismo sprendimu buvo įvertinta, kad Unijos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas dėl pagrindinių paskolos sutarties sąlygų keitimo yra tarimas Unijos valdybos sprendimas dėl pajaus grąžinimo, tačiau tokį teismo sprendimo vertinimą paneigia Unijos apskaitos įrašai tiek apie gautus mokėjimus Paskolos sutarties Nr. 11-00434 išraše, tiek Papildomo pajaus sąskaitos ( - ) išrašas apie Unijos bankroto bylos iškėlimo dienai registruotą pajų. Unijos valdybos posėdžio protokolo išrašai patvirtina, kad valdybos posėdžiai ir jame priimti sprendimai buvo formalizuoti, kas galėtų būti svarbu galutinai vertinant neformalaus Unijos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo dėl pagrindinių paskolos sutarties sąlygų turinį ir teisinę reikšmę.

792.

80Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

813.

82Atsakovė prašo atsisakyti priimti apeliantės teikiamus įrodymus, nes: a) 2011 m. spalio 17 d. išrašas ir protokolo Nr. 199 neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintos įrodymų sąsajumo reikalavimo. Išraše dėstomos aplinkybės apie verslą, kuris buvo analizuojamas priimant sprendimą dėl paskolos. Šioje gi byloje ginčijamas ne paskolos suteikimo faktas ar jo aplinkybes, bet vėliau atliktas šalių įskaitymas; b) sąskaitų išrašai neatitinka CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įrodymų leistinumo taisyklės, t. y. sąskaitų išrašai primena atspausdintas excel lenteles, yra be antspaudų, parašų ir net be datos, todėl nėra aišku, ar jie yra autentiški, ar jie tikrai atspindi Unijos vidinę dokumentaciją, kada tie išrašai buvo padaryti, ar juose esanti informacija yra teisinga ir nėra pasenusi.

834.

84Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti prašomus prijungti dokumentus anksčiau, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens (įskaitant Uniją) vidinių procedūrų priimant sprendimus įrodinėjamas nesilaikymas (įskaitant galimus neatitikimus duomenų bazėje) neturi poveikio trečiųjų asmenų teisėms, atmetamas prašymas dėl naujų dokumentų prijungimo. Be to, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama, o apeliantė teikiamais dokumentais iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo motyvus ir jį papildyti naujais argumentais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateiktus naujus įrodymą atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis). Dėl ieškinio reikalavimų

855.

86Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar 8 600 Lt pajinis įnašas galėjo būti panaudotas ne Unijos nuostolių dengimui.

876.

88Byloje nustatyta, kad B KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovė UAB „SIKAR“ 2011 m. lapkričio 9 d. buvo sudariusios paskolos sutartį Nr. 11-00434, kurios pagrindu Unija suteikė atsakovei 86 000 Lt paskolą (e. b. l. 5-12). Atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2013 m. lapkričio 30 d.

897.

90Paskolos sutarties prievolių įvykdymą atsakovė užtikrino pagal 2011 m. lapkričio 21 d. sutartinį įkeitimą, įkeisdama apyvartoje esančias prekių atsargas, priklausančias atsakovei (e. b. l. 13-15). Taip pat paskolos sutartis buvo užtikrinta 2011 m. lapkričio 25 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantija (e. b. l. 16).

918.

92Taip pat byloje nustatyta, kad prieš gaunant paskolą atsakovė įvykdė paskolos sutarties 9.5 punkto paskolos suteikimo sąlygą – perdavė Unijai 8 600 Lt (2490,73 Eur) papildomą pajinį įnašą.

939.

94Unijai 2014 m. balandžio 7 d. buvo iškelta bankroto byla; joje apskaityta atsakovės 2 379,50 Eur skola dėl negrąžintos paskolos. Atsakovė nurodė, kad pajinio įnašo įskaitymas jos skolos dengimui buvo atliktas dar iki bankroto bylos iškėlimo, kreditoriui ir skolininkui išreiškus atitinkamą valią (e. b. l. 64-65). Atsižvelgiant į tai, atsakovė pateikė bankroto administratoriui prašymą jos pajinį įnašą laikyti panaudotu jos paskolos likučio dengimui ir Unija sutiko tai padaryti (e. b. l. 57-58). Minėta, apeliantė įrodinėja, jog toks atsiskaitymas su Unija prieštarauja KUĮ 18 straipsnio 1 daliai bei Unijos įstatų 4.19 punktui.

9510.

96Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Paskolos sutarties 8.12 ir 9.5 punktai (e. b. l. 8) aiškiai numato galimybę įskaityti pajininko prievoles į jo pajinį įnašą, atmeta apeliantės argumentus dėl įskaitymo prieštaravimo specialiam reguliavimui. Be kita ko, apeliantė byloje neginčijo Paskolos sutarties 8.12 ir 9.5 punktų teisėtumo.

9711.

98Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, jog tam, kad teismas galėtų savo iniciatyva sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įskaitymas atliktas dėl vienarūšių reikalavimų, jis atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007).

9912.

100Kadangi nagrinėjamoje byloje apeliantė nereiškė atskirų reikalavimų dėl Paskolos sutarties 8.12 ir 9.5 punktų pripažinimo negaliojančiais, o teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių minėtos sutarties sąlygos ir pagal jas sudarytas įskaitymo sandoris galėtų būti pripažinti akivaizdžiai niekiniais teismo iniciatyva, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės teiginius dėl įskaitymo neatitikimo KUĮ 47 straipsnio 3 daliai.

10113.

102Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-916/2018 išaiškinta, kad negrąžintos paskolos kartu su palūkanomis suma turėtų būti sumažinama pajaus suma, sprendžiant žalos atlyginimo kausimus (60 punktas). Be kita ko, minėta nutartis aiškiai patvirtina, kad pajus nėra skirtas tik Unijos nuostolių dengimui. Kasacinis teismas sprendė, kad visiškai yra teisėta, kai paskolos gavėja grąžina suteiktą paskolos sumą bei palūkanas, tai ji turi teisę susigrąžinti įmoką už pajų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pajus yra skirtas kredito unijos nuostolių padanginimui, dėl ko kredito unijos narys gali įgyvendinti KUĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę išstoti iš kredito unijos tik pasibaigus finansiniams metams.

10314.

104Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad Unijos valdyba tariamai nepriėmė sprendimo dėl atsakovės skolos įskaitymo į jos pajinį įnašą, tačiau tik atidėjo skolos grąžinimą. Šiai aplinkybei pagrįsti rėmėsi 2013 m. lapkričio 18 d. raštu, kuris pavadintas „Pagrindinės paskolos pakeitimo sąlygos“.

10515.

106Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2013 m. lapkričio 18 d. raštas buvo parengtas iki atsakovės ir Unijos susirašinėjimo, t y. iki buvo susitarta dėl įskaitymo, todėl jame esanti informacija buvo pakeista vėlesniu valiniu susitarimu dėl įskaitymo pagal Paskolos sutarties 8.12 ir 9.5 punktus.

10716.

108Iš byloje atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo su Unija nustatyta, kad atsakovė 2013 m. lapkričio 12 d. nusiuntė Unijai 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl skolos įskaitymo iš pajinio įnašo „dengimui“, o ne prašymą atidėti skolos grąžinimą, kaip teigia apeliantė. Tą pačią dieną, tai yra 2013 m. lapkričio 12 d., Unija atsiuntė atsakovei laišką, kuriuo informavo, jog „sprendimui dėl prašymo“ (tai yra įskaitymo) reikia, kad atsakovė apmokėtų likusią skolą, atskaičius pajinį įnašą, kurio dydis yra 8 600 Lt, taip pat palūkanas ir delspinigius, viso 3 915,07 Lt. Šią sumą atsakovė sumokėjo 2013 m. lapkričio 13 d. Unija 2013 m. lapkričio 18 d. atsiuntė atsakovei laišką, kariame nurodė, kad buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl prašomo atlikti įskaitymo. Unija 2013 m. lapkričio 14 d. pranešė, kad ji suklydo ir nulinis palūkanų tarifas nustatomas ne 8 600 Lt, o 8 368,09 Lt sumai. Atitinkamai, skolos likutis buvo padidintas nuo 116 Lt iki 347,40 Lt. Atsakovė 2013 m. lapkričio 19 d. informavo Uniją, jog prieš tai buvęs jos laiškas buvo teisingas, nes pajinio įnašo dydis yra ne 8 368,09 Lt, o 8 600 Lt. Unija, atsakydama į šį raštą, 2013 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku nurodė, kad „kai padarėte pavedimą Unijos darbuotojas 3915,07 Lt užskaitė visą sumą paskolos grąžinimui“ ir jau susiformavusį, o ne būsimą „likutį 8600-9200,39=300,61 Unija jums grąžins į sąskaita 2014 02 28“. 2013 m. lapkričio 20 d. elektroniniu laišku Unija taip pat paprašė susikaupusius delspinigius (347,40 Lt) sumokėti iki 2014 m. lapkričio 22 d. Tą pačią dieną, tai yra 2013 m. lapkričio 20 d., Unija atsiuntė atsakovei dar vieną elektroninį laišką, nurodydama, kad „paskolos likutis kai padarysite pavedimą 347,70 Lt bus 8367,79 Lt, papildomas pajus 8600 Lt skirtumas 232,21. Šią sumą unija įmonei turi grąžinti ne anksčiau 2014 02 28“ (e. b. l. 55).

10917.

110Teisėjų kolegija, įvertinusi šių laiškų turinį, sprendžia, kad Unija 2013 m. lapkričio 20 d. pripažino, jog atsakovė galėjo atsiskaityti pagal paskolos sutartį pajaus suma, atliekant įskaitymą. Įskaitymas įvyko iki 2014 m. balandžio 7 d., kai Unijai buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-3304-781/2014). Unijos veikla buvo sustabdyta 2014 m. sausio 17 d., iki šios datos buvo padarytas pavedimas dėl trūkstamos sumos visiškam atsiskaitymui iš atsakovės pusės.

11118.

112Apeliantė taip pat nurodė, kad reikalavimai nebuvo galiojantys ir vykdytini, todėl nebuvo sąlygų įskaitymui, nes tuo pačiu Unijos valdybos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu buvo pratęstas paskolos termino grąžinimas iki 2014 m. vasario 28 d.

11319.

114Tai, kad tuo pačiu Unijos valdybos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu buvo pratęstas ir paskolos termino grąžinimas iki 2014 m. vasario 28 d., nors paskolos terminas jau buvo pasibaigęs 2013 m. lapkričio 30 d., nesudaro pagrindo laikyti, kad dėl to paskolos dengimas pajumi turėjo būti atidėtas. Minėta, įskaitymas nepakeitė atsakovės pareigos grąžinti paskolos sumą su palūkanomis, kurios suma buvo grąžinta ir įskaitymo būdu pagal Paskolos sutarties 8.12 ir 9.5 punktus, numatančius galimybę įskaityti pajininko prievoles į jo pajinį įnašą.

11520.

116Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Unija paskolos terminą pakeitė vienašališkai, nes byloje nėra duomenų, kad toks sutarties termino pakeitimas būtų suderintas su atsakove, kad atsakovė tam būtų pritarusi raštu, kaip to reikalavo šalių sudarytos paskolos sutarties bendrosios dalies 27 punktas.

11721.

118Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Remiantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nors įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

11922.

120Teisėjų kolegija nurodo, kad Unija turėjo teisę reikalauti paskolos sumos su palūkanomis sumokėjimo, o atsakovė galėjo reikalauti įskaityti pajaus sumą į bendrą skolos sumą. Unijos ir atsakovės Paskolos sutarties 8.12 punktas numatė galimybę Unijai įskaityti pajininko prievoles į jo pajinį įnašą, o Paskolos sutarties 9.5 punktas (e. b. l. 8) leido atsakovei reikalauti grąžinti (tai yra įskaityti į skolą) pajinį įnašą, jei likusi pajinių įnašų suma nėra mažesnį kaip 1/10 įsipareigojimų sumos – tai yra pačios šalys bendradarbiavimo pradžioje susitarė dėl galimybės anksčiau grąžinti pajų įskaitymo būdu. Taigi, išpildžius sutarties sąlygą dėl teisės prašyti įskaityti pajų, kai liko 1/10 įsipareigojimų sumos, atsirado sąlyga dėl reikalavimo vykdytinumo. Apeliantė kitų įskaitymo sąlygų neginčija, pirmosios intencijos teismas teisingai nustatė CK 6.130 straipsnio taikymo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

12123.

122CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

12324.

124Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas).

12525.

126Nagrinėjamoje byloje Paskolos sutarties 9.5 punktas nėra nuginčytas. Įskaitymu, kaip vienašaliu sandoriu, Unija pripažino atsakovės teisę atsiskaityti pagal paskolos sutartį pajaus suma, išpildžius Paskolos sutarties 9.5 punkto sąlygą. Taigi Unijos valia dėl įskaitymo visiškai atitiko šalių sutartinių santykių esmę.

12726.

128Sutarčių laisvės principas taikytinas ne tik sutartims, bet vienašaliams sandoriams. Jis apima ne tik asmens teisę sudaryti vienašalį sandorį, bet ir teisę savo nuožiūra nustatyti jo sąlygas, jei jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.156, 1.80, 8.181 straipsniai).

12927.

130Pažymėtina, kad apeliantė, ginčydama Unijos valdybos sprendimo dėl įskaitymo buvimo faktą, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-406-196/2016 ir KUĮ 47 straipsnio 3 dalimi. Atitinkamai, ji daro išvadą, kad atsakovė negalėjo reikalauti, kad Unija grąžintų jai pajinį įnašą, o Unija turėjo teisę atidėti iki vienerių metų pajaus grąžinimą.

13128.

132Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-406-196/2016 ir buvo nustatyta, kad paskolos gavėjo pajinis įnašas paskolos gavėjo prašymu gali būti mažinamas tik tais atvejais, kuomet paskolos gavėjas visiškai įvykdo prievoles. Nagrinėjamoje byloje įskaičius pajų, iš esmės faktinė situacija atitiko išaiškinimo esmę. Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės dėl įskaitymo visiškai neatitinka šios bylos ratio decidendi, todėl apeliantės interpretacijos dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-406-196/2016 padarytos išvados neveikia šios bylos faktinių aplinkybių vertinimo. Minėtoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje skolininkė visiškai nemokėjo paskolos ir jos prašymas atlikti įskaitymą buvo nenagrinėtas.

13329.

134Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

13530.

136Apeliantė pakartoja argumentus, kad pagal KUĮ 47 straipsnio 3 dalį, Unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.

13731.

138Nagrinėjamoje byloje paskolos sutarties prievolių įvykdymą atsakovė užtikrino pagal 2011 m. lapkričio 21 d. sutartinį įkeitimą, įkeisdama apyvartoje esančias prekių atsargas, priklausančias atsakovei (e. b. l. 13-15). Taip pat paskolos sutartis buvo užtikrinta 2011 m. lapkričio 25 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantija (e. b. l. 16). Apeliantė nurodo, kad įskaitymas neteisėtas, nes buvo būtinas konkretus Unijos valdybos sprendimas dėl pajinio įnašo grąžinimo atsakovei, atskirai įvertinus tai, ar atsakovei nekyla pareigos prisidėti prie Unijos nepaskirstytų nuostolių dengimo, ar nebus padaryta žalos kredito unijos interesams, kaip tai numatė KUĮ 47 straipsnio 3 dalis. Anot apeliantės, paskolos sutartis galėtų būti įvykdyta atsakovės pajinio įnašo lėšomis po to, kai Lietuvos bankas užbaigs Unijos veiklos patikrinimą bei bus aiškūs metiniai Unijos veiklos rezultatai.

13932.

140Kaip teisingai nurodė atsakovė, vidaus administravimo procedūrų taikymas priimant sprendimus, nėra sąlyga pripažinti atliktą įskaitymą negaliojančiu. Šie apeliantės reikalavimo argumentai yra reikšmingi sprendžiant Unijos valdybos narių atsakomybės klausimus.

14133.

142Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas prieštaringais motyvais. Viena vertus sprendime nurodoma, kad atlikti įskaitymą sąlyginiu sandoriu draudžiama, tačiau kitu sprendimo motyvu sakoma, kad 2013 m. lapkričio 18 d. Unijos valdybai svarstant atsakovės prašymą dėl paskolos dengimo buvo visos sąlygos įskaitymui atlikti. Dar didesnį prieštaravimą sudaro dokumentui 2013 m. lapkričio 18 d. „Pagrindinės paskolos pakeitimo sąlygos“ suteikiama Unijos valdybos sprendimo reikšmė, tačiau ignoruojama esminė tokio dokumento sąlyga – paskola grąžinama termino pabaigoje, dengimui nukreipiant 8600 Lt dydžio papildomą pajų; paskolos grąžinimo terminas – 2014 m. vasario 28 d.

14334.

144Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, nes nurodytos sprendimo ištraukos neatitinka interpretuojamo sprendimo konteksto. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai nepripažintini pagrindžiančiais skundžiamo teismo procesinio sprendimo neteisėtumą (CPK 185 straipsnis). Dėl bylos procesinės baigties

14535.

146Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14736.

148Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

14937.

150Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų

15138.

152CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas atmestas.

15339.

154Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas, kadangi jų dydis atitinka rekomenduojamą, išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 185 straispnio1 dalis).

15540.

156Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

157Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

Nutarė

158apeliantės ieškovės UAB EDS INVEST apeliacinį skundą atmesti.

159Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

160Priteisti iš ieškovės UAB EDS INVEST (juridinio asmens kodas: 304478449) atsakovės UAB „SIKAR“ (juridinio asmens kodas: 302540247) naudai 786,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

161Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 2 379,50 Eur... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad bankrutavusi kredito unija (toliau – B KU)... 10. 3.... 11. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d.... 12. 4.... 13. Atsakovė UAB „SIKAR“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 14. 5.... 15. Atsakovės teigimu, atsakovės skolos įskaitymas į pajinį įnašą buvo... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 2.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį... 20. 3.... 21. Teismas nustatė, kad B KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovė UAB... 22. 4.... 23. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovės ir Unijos egzistavo paskolos bei... 24. 5.... 25. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, grąžinusi... 26. 6.... 27. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės paskolos klausimais 2013 m. lapkričio... 28. 7.... 29. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog tuo pačiu 2013 m. lapkričio 18 d. Unijos... 30. 8.... 31. Teismas nustatęs, jog Unijos bankroto administratoriui sudarant reikalavimo... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 34. 1.... 35. Ieškovė UAB EDS INVEST pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 36. 1.1.... 37. kredito unijos narys, gaudamas iš unijos paskolą, privalo prisidėti prie... 38. 1.2.... 39. kredito unijų teikiamų paskolų specifika nulėmė, kad Unijos paskola... 40. 1.3.... 41. specialus skolinimosi iš Unijos teisinis reglamentavimas reiškia, kad dėl... 42. 1.4.... 43. atsakovė, kaip Unijos narys turėjo teisę į Unijai perduoto pajinio įnašo... 44. 1.5.... 45. nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, jog iki Unijos veiklos apribojimo... 46. 1.6.... 47. nagrinėjamu atveju atsakovė iki galutinio paskolos termino (2013 m. spalio 30... 48. 1.7.... 49. kadangi iki 2013 m. lapkričio 13 d. atsakovė grąžino tik dalį gautos... 50. 1.8.... 51. Unijos dokumentu 2013 m. lapkričio 18 d. „Pagrindinės paskolos pakeitimo... 52. 1.9.... 53. teismo sprendimu nepagrįstai spręsta, jog Unija, priėmusi sprendimą... 54. 1.10.... 55. nepagrįsti teismo sprendimo motyvai, kad vienašališkas sutarties termino... 56. 1.11.... 57. teismo sprendime akcentuojama aplinkybė apie susitarimo dėl Paskolos... 58. 2.... 59. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės... 60. 2.1.... 61. apeliaciniame skunde teigiama, kad Unijos valdyba neva nepriėmė sprendimo... 62. 2.2.... 63. kaip matyti iš atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo su Unija,... 64. 2.3.... 65. atsakovė atliko visus Unijos valdybos prašomus mokėjimus, o susirašinėjime... 66. 2.4.... 67. kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai apie atsakovės ir Unijos bendravimą... 68. 2.5.... 69. Unijos veikla buvo sustabdyta 2014 m. sausio 17 d. Kaip matyti iš atsakovės... 70. 2.6.... 71. ieškovės teiginys, esą atsakovė ir Unija susitarė dėl įskaitymo... 72. 2.7.... 73. ieškovės nuomone, atsakovės ir Unijos priepriešiniai reikalavimai nebuvo... 74. Teisėjų kolegija... 75. IV.... 76. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 77. 1.... 78. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: BKU... 79. 2.... 80. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 314 straipsnyje... 81. 3.... 82. Atsakovė prašo atsisakyti priimti apeliantės teikiamus įrodymus, nes: a)... 83. 4.... 84. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad apeliantė turėjo... 85. 5.... 86. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar 8 600 Lt pajinis... 87. 6.... 88. Byloje nustatyta, kad B KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovė UAB... 89. 7.... 90. Paskolos sutarties prievolių įvykdymą atsakovė užtikrino pagal 2011 m.... 91. 8.... 92. Taip pat byloje nustatyta, kad prieš gaunant paskolą atsakovė įvykdė... 93. 9.... 94. Unijai 2014 m. balandžio 7 d. buvo iškelta bankroto byla; joje apskaityta... 95. 10.... 96. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Paskolos sutarties 8.12 ir 9.5 punktai... 97. 11.... 98. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio... 99. 12.... 100. Kadangi nagrinėjamoje byloje apeliantė nereiškė atskirų reikalavimų dėl... 101. 13.... 102. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 103. 14.... 104. Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad Unijos valdyba tariamai... 105. 15.... 106. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2013 m. lapkričio 18 d. raštas... 107. 16.... 108. Iš byloje atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo su Unija... 109. 17.... 110. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių laiškų turinį, sprendžia, kad Unija... 111. 18.... 112. Apeliantė taip pat nurodė, kad reikalavimai nebuvo galiojantys ir vykdytini,... 113. 19.... 114. Tai, kad tuo pačiu Unijos valdybos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu buvo... 115. 20.... 116. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Unija paskolos... 117. 21.... 118. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš... 119. 22.... 120. Teisėjų kolegija nurodo, kad Unija turėjo teisę reikalauti paskolos sumos... 121. 23.... 122. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti... 123. 24.... 124. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias... 125. 25.... 126. Nagrinėjamoje byloje Paskolos sutarties 9.5 punktas nėra nuginčytas.... 127. 26.... 128. Sutarčių laisvės principas taikytinas ne tik sutartims, bet vienašaliams... 129. 27.... 130. Pažymėtina, kad apeliantė, ginčydama Unijos valdybos sprendimo dėl... 131. 28.... 132. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8... 133. 29.... 134. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas... 135. 30.... 136. Apeliantė pakartoja argumentus, kad pagal KUĮ 47 straipsnio 3 dalį, Unija... 137. 31.... 138. Nagrinėjamoje byloje paskolos sutarties prievolių įvykdymą atsakovė... 139. 32.... 140. Kaip teisingai nurodė atsakovė, vidaus administravimo procedūrų taikymas... 141. 33.... 142. Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 143. 34.... 144. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, nes nurodytos... 145. 35.... 146. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 147. 36.... 148. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 149. 37.... 150. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2... 151. 38.... 152. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 153. 39.... 154. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93... 155. 40.... 156. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 157. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 158. apeliantės ieškovės UAB EDS INVEST apeliacinį skundą atmesti.... 159. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti... 160. Priteisti iš ieškovės UAB EDS INVEST (juridinio asmens kodas: 304478449)... 161. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....