Byla 3K-3-564/2013
Dėl pripažinimo teisės atskaityti patirtus nuostolius iš įsiskolinimo už atliktus rangos darbus

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „Didlaukis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. V. , B. V. ieškinį atsakovui BUAB „Didlaukis“ dėl pripažinimo teisės atskaityti patirtus nuostolius iš įsiskolinimo už atliktus rangos darbus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje sprendžiami prievolės šalių reikalavimų įskaitymo ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo klausimai.

6Ieškovai G. V. ir B. V. prašė teismo pripažinti jiems teisę atskaityti 90 000 Lt nuostolių sumą iš teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyto 292 572,84 Lt įsiskolinimo atsakovui BUAB „Didlaukis“ už atliktus darbus su netesybomis.

7Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje nustatyta, kad ieškovai už atliktus darbus UAB „Didlaukis“ turi sumokėti 292 572,84 Lt įsiskolinimą. Šią teismo nutartį ieškovai vykdė (liko įsiskolinta 94 432,79 Lt), tačiau netrukus išaiškėjo 98 950,17 Lt vertės atliktų statybos darbų trūkumai. Su atsakovu nesusitarus dėl įskaitymo, ieškovai pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Bylinėjimosi procesas užtruko. 2011 m. balandžio 6 d. atsakovui buvo iškelta bankroto byla. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria susitarta, kad BUAB „Didlaukis“ padarė ieškovams 90 000 Lt nuostolių, todėl ieškovai buvo įtraukti į atsakovo kreditorių sąrašą. Ieškovai teigia, kad jie faktiškai yra skolingi atsakovui ne 94 432,79 Lt, o tik 4432,79 Lt, nes 90 000 Lt sudaro pačių ieškovų finansinis reikalavimas atsakovui. Atsakovas neatsisako likusios 94 432,79 Lt skolos išieškojimo iš ieškovų, ragina antstolį greičiau vykdyti ieškovams priklausančio turto varžytynes. Ieškovai teigia, kad pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalies nuostatas jie turi teisę pasirinkti vieną iš įtvirtintų teisių gynimo būdų. CK 6.658 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, darbų priėmimo metu nustačius darbo trūkumus, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai būtų išaiškėję prieš sudarant taikos sutartį dėl skolos priteisimo, ieškovai nebūtų sutikę atsakovui sumokėti 292 572 Lt sumą, o būtų prašę ją sumažinti ir atskaityti iš mokėtinos už darbą sumos 90 000 Lt. Prasidėjus bankroto procesui, bankrutavusi įmonė nebegali įskaityti dviejose bylose išspręstų priešpriešinių reikalavimų, todėl vadovaudamiesi CK 6.658 straipsnio 5 dalimi ieškovai prašo pripažinti jiems teisę patiems vienašališkai atlikti atskaitymą iš atsakovui mokėtinos skolos ir tai neturi būti laikoma atsakovo finansinės prievolės vykdymu, kas yra draudžiama pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą.

8Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi UAB „Didlaukis“ iškelta bankroto byla. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-368-544/2009 patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovui 292 572,84 Lt už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovai iš dalies taikos sutartį įvykdė, tačiau, paaiškėjus statybos darbų trūkumams, numatytų taikos sutartyje kitos dalies mokėjimų nebeatliko, todėl įsiskolino atsakovui 94 432,79 Lt. Likusios skolos dydžio šalys neginčija. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-285-544/2012, iškeltoje pagal ieškovų 2010 m. gruodžio 8 d. ieškinį, 2012 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas sutiko, kad ieškovai būtų įtraukti į BUAB „Didlaukis“ kreditorių sąrašą su 90 000 Lt reikalavimu, t. y. atsakovas pripažino atliktų statybos darbų trūkumus už 90 000 Lt.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad ieškovai, nustačius statybos rangos darbų trūkumus, turėjo teisę reikalauti atskaityti iš priklausančios rangovui mokėti sumos sumą, reikalingą darbų trūkumams pašalinti, tačiau šia teise ieškovai galėjo pasinaudoti iki Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutarties iškelti UAB „Didlaukis“ bankroto bylą įsiteisėjimo. Ieškovai, 2010 m. gruodžio 8 d. pareikšdami ieškinį atsakovui dėl 98 950 Lt nuostolių atlyginimo, neprašė taikyti CK 6.658 straipsnio 5 dalies nuostatų, o prašė ieškinio sumą priteisti iš atsakovo. Teismas nurodė, kad analogišką prašymą ieškovai reiškė ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. pretenzijoje, o pagal 2009 m. rugsėjo 22 d. raštą įskaitymas nebuvo atliktas, nes atsakovas ginčijo ieškovų reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą UAB „Didlaukis“ taikytinas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, draudžiantis vykdyti visas finansines prievoles <...>, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tenkinami tik ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta eile ir tvarka. Teismas sprendė, kad ieškiniu prašomos ieškovams suteikti teisės esmė yra ta, kad ją įgyvendinus ieškovų 90 000 Lt reikalavimas bankrutavusiai įmonei būtų patenkintas šios 90 000 Lt reikalavimo teisės sąskaita, po to ieškovai atsakovui liktų skolingi 4432,79 Lt. Teismo nuomone, formalus šio veiksmo pavadinimas (įskaitymas ar atskaitymas) neturi esminės reikšmės ir reiškia tą patį – trečiosios eilės kreditorių (ieškovų) finansinis reikalavimas bus patenkintas pirmiau už pirmosios, antrosios ir kitų trečiosios eilės kreditorių reikalavimus; ieškovai nesumokės atsakovui debitorinio įsiskolinimo, todėl nebus lėšų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti ĮBĮ 35 straipsnio tvarka ir administravimo išlaidoms apmokėti; tai prieštarautų imperatyviajai ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatai, pažeistų kitų kreditorių teises ir bankrutavusios įmonės interesus.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 5 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį ir priėmė naują procesinį sprendimą – pripažino ieškovų teisę atskaityti 90 000 Lt nuostolių sumą iš civilinėje byloje Nr. 2-368-544/2009 Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyto 292 572,84 Lt įsiskolinimo atsakovui BUAB „Didlaukis“.

13Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovų prievolė atsakovui pagal rangos sutartį atsirado ir buvo patvirtinta dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad po teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, priėmimo buvo konstatuoti atsakovo atliktų darbų trūkumai, dėl to 2009 m. rugpjūčio 17 d., t. y. taip pat dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, ieškovai pareiškė pretenziją atsakovui, 2009 m. liepos 28 d. defektų protokolo pagrindu nurodydami darbų trūkumus už 98 950,17 Lt. Teismas vadovavosi CK 6.658 straipsnio 5 dalimi, 6.665 straipsnio 1 dalimi, 6.666 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas faktiškai pripažino atliktų statybos darbų trūkumus, šalys susitarė dėl 90 000 Lt reikalavimo patvirtinimo (byla baigta esant jau iškeltai bankroto bylai). Taigi yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų teisės, o atsakovo prievolės, susijusios su darbų trūkumų pašalinimu, atsirado dar iki bankroto bylos iškėlimo. Tiek byla Nr. B2-285-544/2012, tiek dar viena anksčiau iškelta byla – pagal ieškovų 2009 m. spalio 16 d. prašymą dėl vykdomojo rašto, kuris buvo pateiktas vykdyti dėl 94 432,79 Lt išieškojimo pagal 2009 m. balandžio 3 d. patvirtintos taikos sutarties sąlygas, buvo nulemtos neatsižvelgus į ieškovų darbų trūkumų šalinimo reikalavimo teisę ir pradėjus priverstinį 94 432,79 Lt išieškojimą.

14Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2009 m. rugsėjo 22 d. ieškovų pareiškimą atsakovui dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Ekomanija“ administratorius v. UAB ,,LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“, bylos Nr. 3K-3-486/2011) ir konstatavo, kad ieškovai dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo atliko įskaitymą, apie tai raštu informuodami atsakovą (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Šalis siejo abipusės teisės ir pareigos, abiejų šalių reikalavimai yra piniginiai, priešpriešiniai, ieškovai įskaitymo metu turėjo teisę reikalauti atlyginti išlaidas darbų trūkumams pašalinti, o atsakovas – prievolę vykdyti tokį reikalavimą. Taigi visos įskaitymo sąlygos egzistavo dar iki bankroto bylos iškėlimo; įskaitymas buvo atliktas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuose taip pat pripažino ieškovų teisę į įskaitymą, tik nepagrįstai sprendė, kad jis laiku nebuvo atliktas, o 2009 m. rugsėjo 22 d. pranešimu įskaitymas nebuvo atliktas dėl to, kad atsakovas ginčijo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau šalies požiūris į kitos šalies pareikštą įskaitymą nešalina įskaitymo padarinių – prievolės (dalies prievolės) pabaigos. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų kada nors reikalavęs pripažinti įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, o dėl ieškovų iniciatyva iškeltos bylos Nr. B2-285-544/2012 buvo pripažinta, jog jie faktiškai turėjo reikalavimo teisę dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Ieškovų inicijuotos nurodytos bylos buvo nulemtos negalimumo (esant pradėtam priverstiniam išieškojimui pagal teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį) kitais būdais vykdymo procese įvertinti jų 2009 m. rugsėjo 22 d. pareiškimu pareikštą įskaitymą.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodomi šie argumentai:

171. Dėl įskaitymo negalimumo. Atsakovas turi 94 432,79 Lt reikalavimo teisę ieškovams pagal Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-368-544/2009 patvirtintą taikos sutartį, kuri galiojanti (vykdytinas dokumentas), vykdoma priverstine vykdomojo proceso nustatyta tvarka. Ieškovai nuo 2009 m. nevykdo taikos sutarties dalies, vilkina vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovų įskaitymo teisę į sumą, kuri jau buvo priteista teismo sprendimu, nutartis galiojanti ir vykdoma trejus metus, todėl laikytina, jog teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią yra draudžiama atlikti reikalavimų, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie pripažintini vykdytinais procesine tvarka, įskaitymą; vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio saugoma nuosavybe inter alia pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis v. Greece, no. 13427/87, judgment of 9 December 1994; Burdov v. Russia, no. 59498/00, judgment of 7 May 2002).

182. Dėl CK 6.658 straipsnio 5 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CK 6.658 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą atskaitymo teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai, tačiau tokios teisės įgyvendinimui įstatyme yra nustatytas konkretus, tam tikru įvykiu apibrėžtas terminas. Asmuo tokia teise gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei trūkumai paaiškėja darbų priėmimo metu. Jei trūkumai paaiškėja vėliau, taikomos CK 6.665 straipsnio nuostatos (CK 6.658 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo savo suformuluotos teismų praktikos (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-287/2012).

193. Dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų keitimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė galiojančią ir jau trejus metus vykdomą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį (civilinėje byloje Nr. 2-368-544/2009), nes priteistą ieškovų 292 572,84 Lt įsiskolinimą atsakovui sumažino 90 000 Lt suma. Ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-108/2008; kt.). Teismų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė vykdoma instancine teismų sistema. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėję teismo sprendimai gali būti keičiami tik atnaujinus procesą CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs, galiojantis ir vykdomas teismo sprendimas gali būti pakeistas tik CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-467/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-190/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės V. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-364/2012; kt.). Pažymėtina, kad ieškovai bandė atnaujinti teismo procesą, kuriuo buvo patvirtinta taikos sutartis, nes neva buvo atliktas įskaitymas (tuo pačiu pagrindu kaip ir šioje byloje), tačiau reikalavimas atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi byloje Nr. A2-620-278/2012 buvo atmestas (nutartis įsiteisėjusi). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Brumčrescu v. Romania, no. 28342/95, judgment of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99, judgment of 25 July 2002; Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007).

204. Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Ieškovų ieškinys pareikštas dėl atskaitymo teisės pripažinimo (CK 6.658 straipsnio 5 dalis). Tiek ieškinio reikalavimas, tiek ieškinio faktinis pagrindas ir bylos nagrinėjimo, įrodinėjimo dalykas buvo atskaitymo teisės pripažinimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, bet dėl įskaitymo teisės pripažinimo (CK 6.130, 6.131 straipsniai), nors rezoliucinėje dalyje nusprendė dėl atskaitymo teisės. Taigi teismo nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys nesutampa. Tokiu atveju konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Pagal Konstitucinio Teismo doktriną ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra privaloma, kad teismo nutarties rezoliucinė dalis išplauktų iš motyvuojamosios. Šiuo atveju lieka neaišku, kokias aplinkybes nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, ar ieškovai turi įskaitymo ar atskaitymo teisę. Šis neaiškumas riboja ir atsakovų teisę į kasaciją, nes neaišku, dėl kurių teisės normų turi pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl CPK 268 straipsnio 4 dalies, 270 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „DNSB Kovo 11-osios 130A“ v. UAB „Svarbūs sprendimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2012). Atsakovo nuomone, buvo pažeista CPK 268 straipsnio 4 dalis, įpareigojanti laikytis CPK 270 straipsnio nuostatų, t. y. pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą.

21Atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ginčą kaip neturtinį, tačiau ieškovai gavo 90 000 Lt naudą, t. y. ginčas yra turtinis, todėl ieškovai turėjo sumokėti 2700 Lt žyminio mokesčio.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovui G. V. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Nurodomi šie argumentai:

231. Dėl CK 6.658 straipsnio 5 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šioje teisės normoje nustatyta teisė atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. CK 6.658 straipsnio 5 dalis nekonkuruoja su normomis, nustatančiomis rangovo atsakomybę už darbų kokybę (CK 6.695 straipsnis), tik sukonkretina užsakovo teisių ir rangovo atsakomybės įgyvendinimo būdą. CK 6.658 straipsnio 5 dalimi ginamos užsakovų teisės tuo momentu, kai už darbus dar nėra visiškai atsiskaityta, todėl nagrinėjamoje situacijoje tinkamai taikytas įstatymas, atsižvelgta į teismų praktiką. Kasacinio teismo praktika, pagal kurią darbų atlikimas su trūkumais nereiškia, kad už darbus neprivaloma atsiskaityti, nagrinėjamoje byloje nepaneigia ieškovų teisės atskaityti nuostolių sumą iš rangovui mokėtinos sumos už darbus, nes atsakovui už darbus didesne dalimi jau yra sumokėta iki ieškinio iškėlimo. Taigi šioje byloje nėra neigiama atsakovo teisė gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Rangovo prievolė atlyginti nuostolius užsakovui nereiškia vien nuostolių įrodinėjimą (priteisimą) teisme. Kai nuostoliai yra įrodyti (priteisti), jie turi būti atlyginti, o specialioji CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma nurodo vieną iš būdų, kaip rangovas gali atlyginti nuostolius užsakovui.

24Apeliacinės instancijos teismas leido ieškovams atskaityti nuostolių sumą iš atsakovui mokėtinos sumos, esant priimtam teismo sprendimui dėl nuostolių dydžio, todėl jo vykdytinumas yra analogiškas, t. y. reikalavimas yra priverstinai vykdytinas. Teismas pasisakė dėl ieškovų procesinės padėties, kai jie patys negalėjo įrodinėti iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui atlikto įskaitymo teisėtumo, nes atsakovas jo neginčijo ir tai ateityje užkirto galimybę ieškovams tinkamai įgyvendinti savo teises – pasinaudoti 2009 m. atlikto įskaitymo teisiniais padariniais.

252. Dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų keitimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas nekeitė įsiteisėjusios Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties, t. y. nepaneigė, kad ieškovai skolingi atsakovui už darbus 292 572,84 Lt, tik pripažino ieškovams teisę iš tos sumos atskaityti jų patirtus nuostolius. Kadangi ieškovai šiuo ieškiniu nesiekė pakeisti ar panaikinti ankstesnio teismo sprendimo ir tokio reikalavimo nereiškė, tai atsakovas neturi pagrindo teigti, kad teismas išsprendė reikalavimą, kurio byloje nebuvo pareikšta. Kasaciniame skunde nurodoma su bylos dalyku nesusijusi kasacinio teismo praktika.

263. Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Šioje byloje buvo analizuojama tiek įskaitymo teisė (CK 6.130 straipsnis), tiek teisė į atskaitymą (CK 6.658 straipsnio 5 dalis), šių teisės normų sąveika ir taikymas. Pirmosios instancijos teismas prilygino ieškovų teisę į atskaitymą, įtvirtintą CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, prievolės pasibaigimui įskaitymu pagal CK 6.130 straipsnį, ir sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio po bankroto bylos iškėlimo. Ieškovai atskirajame skunde argumentavo, kad formalus ieškinio reikalavimo sutapatinamas su įskaitymu yra nepagrįstas, nes tai reglamentuoja atskiros CK normos. CK 6.658 straipsnio 5 dalis reglamentuoja statybos rangos sutarties šalių teises, todėl nagrinėjamu atveju laikytina specialiąja norma, kurią ieškovai naudoja savo kaip užsakovų teisėms įgyvendinti. CK 6.658 straipsnio 5 dalies taikymas tam, kad būtų apgintos ieškovų teisės, nelaikytinas atsakovo (bankrutuojančios įmonės) finansinės prievolės vykdymu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas analizavo abi nurodytas teisės normas, nes ieškovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jie neva ne laiku kelia reikalavimą pripažinti atskaitymo teisę pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo nepasisakyti dėl įskaitymo teisės, kurią ieškovai pradėjo įgyvendinti 2009 metais (iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo), tačiau tuo metu ieškovų veiksmai faktiškai padarinių jiems nesukėlė, tiek šalims, tiek bylą nagrinėjusiam teismui neatsižvelgus į pranešimą dėl įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su įskaitymo taikymu, pripažindamas, kad ieškovai neprarado teisės ir nepraleido termino pasinaudoti CK 6.658 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas laikytinas motyvuotu. Atsakovo teisė į kasaciją nesuvaržyta, nes jis skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį visais aspektais.

27Ieškovai pažymi, kad žyminis mokestis nuo turtinio reikalavimo buvo sumokėtas byloje, kurioje spręstas ginčas dėl nuostolių dydžio (ieškovams priteista 90 000 Lt). Šioje byloje ieškovai kėlė neturtinio pobūdžio reikalavimą. Ieškovų nuomone, ieškinio priėmimo klausimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, tai ne kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl reikalavimų įskaitymo negalimumo

31Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

32Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012). Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įskaitymo sąlygų visuma turi būti vertinama sistemiškai ir siejama su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi ir tai nulemia išvadą, jog vienašališkai negali būti įskaitomi reikalavimai, kurie yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisė normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012).

33Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad kilus tarp šalių ginčui dėl rangos sutarties vykdymo ir apmokėjimo, šalys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi, o civilinė byla pagal ieškovo UAB „Didlaukis“ ieškinį atsakovams G. V. , B. V. dėl įsiskolinimo už atliktus darbus ir baudų priteisimo buvo nutraukta. Taikos sutartimi buvo nustatyta, kad ieškovai už atliktus darbus atsakovui UAB „Didlaukis“ turi sumokėti iki 2009 m. liepos 31 d. 292 572,84 Lt įsiskolinimą. Šią teismo nutartį ieškovai vykdė, liko įsiskolinę 94 432,79 Lt. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes kyla iš šalių suderintos valios, turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau patvirtinus taikos sutartį ir jai įsiteisėjus ieškovai 2009 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų ir 2009 m. rugsėjo 22 d. pareiškimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų už 98 950,17 Lt įskaitymo pagal CK 6.130, 6.131 straipsnius. Įskaitymas nebuvo atliktas, nes atsakovas ginčijo ieškovų reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovai siekė atnaujinti procesą byloje dėl įsiskolinimo priteisimo, tačiau šis ieškovų prašymas buvo atmestas. Tada ieškovai kreipėsi su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo ir Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria buvo susitarta, kad BUAB „Didlaukis“ padarė ieškovams 90 000 Lt nuostolių, todėl ieškovai buvo įtraukti į atsakovo kreditorių sąrašą. Taigi ieškovai nagrinėjamoje byloje prašo teismo įskaityti nurodytus nuostolius į įsiskolinimo sumą, kuri buvo nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi, t. y. iš esmės siekia peržiūrėti įsiteisėjusią ir turinčią galutinio sprendimo galią teismo nutartį, revizuoti nutartimi nustatytas šalių teises ir pareigas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovų įskaitymo teisę į sumą, kuri jau buvo nustatyta teismo nutartimi, ši teismo nutartis galiojanti ir vykdoma, todėl laikytina, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią yra draudžiama atlikti vienašališką reikalavimų įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo tinkamai įvertinta įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata reikšmė – tokio sprendimo (nutarties) nustatytų aplinkybių prejudicialumas (CPK 279 straipsnio 4 dalis) ir nesilaikyta nuostatos, kad vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis.

34Ieškovai, siekdami pagrįsti savo reikalavimą dėl įsikaitymo pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, teikia argumentus dėl atskaitymo teisės, nustatytos rangos sutartyje, taikymo nagrinėjamoje byloje, laikydami, jog būtent jie, kaip užsakovai, nustatę rangovo atliktų darbų trūkumus, įgyja teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus. Taigi ieškovai, siekdami įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, įrodinėja, kad jiems priklauso teisė atskaityti iš atsakovui, kaip rangovui, priklausančių sumų ir tai gali būti laikoma prievolės pasibaigimu.

35Pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį užsakovas turi atskaitymo teisę iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, jeigu rangos darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai ir šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ši norma, jog kai darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, kad jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011). Remiantis šia teisės norma ieškovai, nustatę statybos rangos darbų trūkumus, turėjo teisę reikalauti atskaityti iš priklausančios rangovui mokėti sumos tą sumą, kuri būtų reikalinga trūkumams pašalinti, ir šia teise, kaip minėta, pasinaudojo pareikšdami ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, bet ši jų materialioji teisė teismo nebuvo patvirtinta iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo. UAB „Didlaukis“ 2011 m. balandžio 13 d. iškėlus bankroto bylą, ieškovų reikalavimas atlyginti nuostolius buvo perduotas nagrinėti bankroto byloje. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis, kuria nustatyta, kad UAB „Didlaukis“, vykdydama statybos rangos sutartį, padarė ieškovams 90 000 Lt nuostolių, todėl ieškovai Įmonių bankroto įstatymo pagrindu buvo įtraukti į atsakovo kreditorių sąrašą bankroto byloje. Paprastai, esant teismo sprendimams (nutartims), kai yra tenkinami ieškovo ir atsakovo priešpriešiniai reikalavimai atskirose civilinėse bylose, tai priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas galimas tik vykdymo procese CPK 687 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau iškėlus bankroto bylą atsakovui UAB „Didlaukis“ dėl reikalavimų (ne)įskaitymo turi būti taikomos specialaus Įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

36Dėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo

37Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, kurio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt. Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė ir kt. v. BUAB ,,Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Titlis“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-3-329/2012; kt.).

38Nagrinėjamoje byloje ieškovai 90 000 Lt reikalavimo įskaitymu siekia, kad, įgyvendinę šią teisę, būtų patenkintas jų 90 000 Lt reikalavimas, patvirtintas UAB „Didlaukis“ bankroto byloje bendrovės reikalavimo teisės sąskaita, ir ieškovai liktų skolingi įmonei tik 4432,79 Lt. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks ieškovų trečios eilės kreditorių finansinis reikalavimas būtų patenkintas pirmiau už kitų eilių ar tos pačios eilės kitų kreditorių finansinius reikalavimus, pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą draudimą prievolės šalims įskaityti tarpusavio reikalavimus, taip pat kitų kreditorių teisės ir teisėtus interesus, bankrutuojančios įmonės interesus. Dėl šios priežasties ieškovų reikalavimas pripažinti jų teisę atskaityti (įskaityti) 90 000 Lt nuostolių sumą iš civilinėje byloje Nr. 2-368-544/2009 Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyto 292 572,84 Lt įsiskolinimo atsakovui BUAB „Didlaukis“ negali būti tenkinamas.

39Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nustatančias vienarūšių prievolių įskaitymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 13 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 41,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį.

45Priteisti iš ieškovų G. V. (a. k. ( - ) ir B. V. (a. k. ( - ) po 20,55 Lt (dvidešimt Lt 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje sprendžiami prievolės šalių reikalavimų įskaitymo ir... 6. Ieškovai G. V. ir B. V. prašė teismo pripažinti jiems teisę atskaityti 90... 7. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje nustatyta, kad... 8. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d.... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi ieškinį atmetė.... 11. Teismas nurodė, kad ieškovai, nustačius statybos rangos darbų trūkumus,... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovų prievolė atsakovui... 14. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 17. 1. Dėl įskaitymo negalimumo. Atsakovas turi 94 432,79 Lt reikalavimo teisę... 18. 2. Dėl CK 6.658 straipsnio 5 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas... 19. 3. Dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų keitimo tvarkos. Apeliacinės... 20. 4. Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Ieškovų ieškinys... 21. Atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ginčą kaip... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo apeliacinės instancijos... 23. 1. Dėl CK 6.658 straipsnio 5 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas... 24. Apeliacinės instancijos teismas leido ieškovams atskaityti nuostolių sumą... 25. 2. Dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų keitimo tvarkos. Apeliacinės... 26. 3. Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Šioje byloje buvo... 27. Ieškovai pažymi, kad žyminis mokestis nuo turtinio reikalavimo buvo... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl reikalavimų įskaitymo negalimumo... 31. Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 32. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad įskaitymo, kaip... 33. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad kilus tarp šalių ginčui dėl... 34. Ieškovai, siekdami pagrįsti savo reikalavimą dėl įsikaitymo pagal CK 6.130... 35. Pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį užsakovas turi atskaitymo teisę iš sumų,... 36. Dėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo... 37. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius... 38. Nagrinėjamoje byloje ieškovai 90 000 Lt reikalavimo įskaitymu siekia, kad,... 39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 13 d.... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 45. Priteisti iš ieškovų G. V. (a. k. ( - ) ir B. V. (a. k. ( - ) po 20,55 Lt... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...