Byla 2A-1683-730/2017
Dėl hipotekos pakeitimo ir nuostolių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Elija“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl hipotekos pakeitimo ir nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti priverstinės hipotekos, identifikavimo kodas ( - ), objektą: vietoje „125079/129759 žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - )“ nurodyti „110134/129759 dalys žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - )“, priteisti iš atsakovės 10 669,64 EUR nuostolius, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2006-05-10 hipotekos lakštu 125079/129759 dalys žemės sklypo, esančio ( - ), nuosavybės teise priklausančios V. S., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles. 2015-10-07 atsakovės sprendimu Nr. (23.31-08)319-8126 V. Š. priklausančioms 125079/129759 dalims žemės sklypo buvo nustatyta priverstinė hipoteka. Atsakovė tapo antros eilės kreditore po AB SEB banko. Pradėjus išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, 47605/129759 dalys žemės sklypo, adresu ( - ), iš V. Š. priklausančių 125079/129759 žemės sklypo dalių buvo parduotos UAB „Palangos ūkis“ ir šioms dalims hipotekos kreditorės AB SEB banko prašymu hipoteka buvo išregistruota iš Hipotekos registro. 2016-06-13 UAB „Palangos ūkis“ įgytas žemės sklypo dalis pardavė UAB „Harlio dirbtuvės“, kuri 2016-06-27 14944/129759 dalis žemės sklypo pardavė ieškovei. Tiek antstolė, tiek ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl hipotekos išregistravimo ar pakeitimo parduotoms ieškovei priklausančioms žemės sklypo dalims, tačiau atsakovė atsisako minėtus veiksmus atlikti. Ieškovės teigimu, net ir iš dalies patenkinus hipotekos kreditorių reikalavimus, hipoteka priverstinai realizuotam turtui turi būti panaikinta. Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad be atsakovės veiksmų priverstinė hipoteka negali būti pakeista, panaikinant įkeitimą ieškovės žemės sklypo dalims. Ieškovė teigia, kad atsakovė, atsisakiusi tenkinti ieškovės prašymą išregistruoti hipoteką ieškovei parduotoms žemės sklypo dalims, pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias hipotekos pabaigą pardavus turtą iš varžytynių, todėl jai kyla civilinė atsakomybė. Pabrėžia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei kilo 10 669,64 EUR nuostoliai. Atsiradusius nuostolius grindžia šiomis aplinkybėmis – 2016-07-01 ieškovė, Senator Trade OU ir UAB „DAO AM“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Senator Trade OU suteikė ieškovei 1 200 000 EUR paskolą, o ieškovė įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 15 proc. metinių palūkanų. 2016-08-29 ieškovė su AB „Citadele“ banku sudarė kredito sutartį Nr. KS-1460, kurios 1.8 p. numatyta, kad bankas refinansuos nurodytą ieškovės gautą paskolą įvykdžius tam tikras sąlygas, tarp kurių ir ieškovei priklausančių žemės sklypo dalių įkeitimas pirmine hipoteka. Ieškovė pažymėjo, kad buvo atlikusi visus reikiamus veiksmus, kad vos tik atsakovei panaikinus hipoteką ieškovės žemės sklypo dalims būtų galima įvykdyti visus kredito sutartyje numatytus reikalavimus dėl kredito išmokėjimo. Teigia, jog nebuvus neteisėto atsakovės sprendimo atsisakyti panaikinti hipoteką ieškovei priklausančioms žemės sklypo dalims, ieškovė turėtų mokėti 5,35 proc. palūkanas (kadangi 6 mėn. EURIBOR yra neigiamas, būtų mokama tik banko marža). Taigi, ieškovės nuostolius sudaro šiuo metu mokamų palūkanų pagal paskolos sutartį ir turimų mokėti palūkanų pagal kredito sutartį skirtumas, t. y. 9,65 proc. palūkanų nuo ieškovės iš Senator Trade OU gautos paskolos sumos. Ieškinio pateikimo dieną nuostoliai sudarė 8 248,77 EUR. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal kredito sutartį ieškovė nuo kredito sutarties įsigaliojimo dienos (kredito sutarties pasirašymo diena) turi mokėti įsipareigojimo mokestį. Įsipareigojimo mokestis – atlygis bankui, kuris skaičiuojamas nuo skirtumo tarp maksimalaus kredito ir faktiškai išmokėto kredito už kiekvieną kalendorinę dieną nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki visiško kredito arba jo paskutinės dalies išmokėjimo taikant sutartimi nustatytas palūkanas ir skaičiuojant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesį sudaro 30 (trisdešimt) dienų. Įsipareigojimo mokesčio dydis – 1,5 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinas nuo neišmokėtos 1 200 000 EUR kredito sumos. Remiantis minėtos kredito sutarties specialiosios dalies 8 p., kredito lėšos išmokamos tik įkeitus banko naudai žemės sklypo dalis pirmine hipoteka, tačiau ieškovė to negali padaryti dėl atsakovės veiksmų jai nesutinkant išregistruoti hipoteką. Pažymi, kad ieškinio pateikimo dieną priskaičiuotas įsipareigojimo mokestis sudaro 1 282,19 EUR. Ieškovė taip pat nurodė, jog patyrė 1 138,68 EUR išlaidas notarų paslaugoms apmokėti (už patikras registruose ir pažymų užsakymą, rengiant dokumentus turto įkeitimo sandoriui pagal kredito sutartį sudaryti), kurios taip pat turėtų būti priteistos iš atsakovės. Ieškovės teigimu, nurodyti ieškovės patirti nuostoliai yra tiesioginė atsakovės veiksmų pasekmė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-06-30 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, įpareigojo atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti priverstinės hipotekos, identifikavimo kodas ( - ), objektą: vietoje „125079/129759 žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - )“ nurodyti „110134/129759 dalys žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - )“, priteisė iš atsakovės 9 530,96 EUR nuostolius ieškovės naudai, priteisė iš atsakovės 327 EUR žyminį mokestį ieškovės naudai.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių ginčas kilo dėl hipotekos apimties susiaurinimo, kai yra parduotas ne visas hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, o tik jo dalis, ir šią turto dalį įsigijusio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo. Ieškovė siekia disponuoti savo turtu jį įkeisdama kredito pagal sutartį Nr. KS/1460 davėjai AB „Citadele“ bankui, tačiau negali to padaryti, kadangi minėtos žemės sklypo dalys yra įkeistos hipoteka valstybei. Ieškovės teigimu, iš varžytynių pardavus žemės sklypo dalis, visos hipotekos šioms išvaržytoms žemės sklypo dalims turėjo būti panaikintos. Atsakovė atsisako išregistruoti šią hipoteką, teigdama, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, be to, parduotas ne visas hipotekos objektas, o tik jo dalis. Teismas, įvertinęs ginčo esmę, padarė išvadą, kad šioje byloje nagrinėtini tik tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai. Visos kitos aplinkybės bei argumentai, susiję su skolininko V. Š. prievolėmis valstybei bei antstolės R. V. veiksmais išieškant skolą valstybei iš V. Š. turto, neturi esminės reikšmės tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusio ginčo išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad net ir iš dalies patenkinus hipotekos kreditorių reikalavimus, hipoteka priverstinai realizuotam turtui turi būti panaikinta. Neišregistravus hipotekos ieškovės žemės sklypo dalims, neproporcingai būtų apsunkinta jos nuosavybės teisė – ieškovė negalėtų iki galo įgyvendinti savo teisės disponuoti turimu turtu, neturėtų galimybės imti paskolą iš banko verslui plėtoti ar kitiems poreikiams tenkinti. Nors hipotekos kreditoriaus, kaip ir savininko, nuosavybės teisės yra plačiai ginamos civilinės teisės normų, tačiau šiuo atveju atsakovė, atsisakydama susiaurinti valstybės naudai įkeisto turto hipoteką ta apimtimi, kiek turtas yra realizuotas ir perduotas ieškovei, pasirenka netinkamą teisių gynimo būdą. Pardavus įkeistas 14944/129759 dalis žemės sklypo varžytynėse bei gavus sumą, mažesnę, nei būtina visų hipotekos kreditorių reikalavimams patenkinti, atsakovė gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko V. Š. turto bendra įstatymo nustatyta tvarka, o ne apsunkinti ieškovės nuosavybės teisės į įsigytą turtą įgyvendinimą. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp šalių atsirado deliktiniai teisiniai santykiai. Kaip jau nustatyta, atsakovė nepagrįstai atsisakė išregistruoti hipoteką ar ją pakeisti panaikinant hipoteką tik ieškovės įsigytoms 14944/129759 dalims žemės sklypo, esančio ( - ), todėl tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais. Ieškovei negalint tinkamai įvykdyti kredito sutartimi Nr. KS/1460 prisiimto įsipareigojimo – įkeisti jai priklausančias žemės sklypo dalis – ieškovei kyla nuostolių. Teismas nusprendė, kad jeigu atsakovė teisės aktų numatytu terminu būtų patenkinusi ieškovės prašymą ir panaikinusi hipoteką ieškovei priklausančioms žemės sklypo dalims, ieškovė nebūtų patyrusi aukščiau išvardytų nuostolių, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Esant minėtoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl 8 248,77 EUR ir 1 282,19 EUR nuostolių priteisimo patenkintas visiškai. Ieškovė taip pat prašė priteisti 1 138,68 EUR nuostolius, kilusius dėl apmokėtų išlaidų už notaro suteiktas paslaugas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė ir neįrodė 1138,68 EUR nuostolių dydžio, todėl šis jos reikalavimas atmestas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-06-30 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pažeidė materialines ir procesines teisės normas, neįsigilino į bylos esmę, todėl sprendimas laikytinas nepagrįstu.
    2. Byla nėra teisminga Palangos miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atstovauja viešojo administravimo subjektui, ieškinys kildinamas iš šios institucijos aktų, jis turėjo būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
    3. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš atsakovės 2016-10-12 rašto, institucijai atsisakius pakeisti hipotekos objektą. Ieškovė šio rašto įstatymų nustatyta tvarka neskundė, kas leidžia daryti išvadą, jog raštas ieškovę tenkino. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės nevertino.
    4. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu trečiaisiais asmenimis neįtraukė dalyvauti byloje atsakovės skolininko V. Š. ir antstolės R. V., kadangi šie asmenys yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla.
    5. Ieškovei aiškinant, kad 2016-06-27 iš UAB „Harlio dirbtuvės“, įsigydama turtą (žemės sklypą), nežinojo, kad turtas apsunkintas atsakovės priverstine hipoteka, atsakovė teismui pateikė Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B. patvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, kur dalyje „Juridiniai faktai“ yra žyma apie nuo 2015-11-02 daiktui taikomą hipoteką, todėl, sudarydama šį sandorį, ieškovė turėjo galimybę įvertinti galimą riziką ar numatyti pasekmes dėl priverstinės hipotekos keliamų nepatogumų. Taigi, nurodytos aplinkybės įrodo, kad atsakovė niekaip nėra pažeidusi ieškovės teisių.
    6. Atsakovė savo veiksmais neturėjo įtakos ieškovės sudaromiems sandoriams: 2016-07-01 Paskolos sutarčiai su Senator Trade OU ir UAB „DAO AM“ ar 2016-08-29 Kredito sutarčiai Nr. KS/1460 su AB „Citadele“ banku ar su V. Š., įmonėmis, susijusiomis su jo šeimos nariais, todėl teismo išvada, įpareigojanti pakeisti hipotekos objektą ir atlyginti ieškovei 9 530,96 EUR nuostolius, laikytina neteisėta ir pertekline.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
    1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus įrodymus ir visas bylos aplinkybes, įsigilino į bylos esmę ir dėl visų su byla susijusių klausimų išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime.
    2. Apeliaciniame skunde apeliantė visiškai nepagrįstai išdėsto savo nuomonę, kad ši byla nėra teisminga Palangos miesto apylinkės teismui dėl to, kad apeliantė yra viešojo administravimo subjektas. Nagrinėjamoje byloje vyrauja civilinio teisinio santykio bruožai. Atsakovės administracinis požymis čia svarbus tik tiek, kad ji, turėdama specialųjį teisnumą, negalėjo nesuprasti savo veiksmų esmės galiojančių teisės normų atžvilgiu ir dėl nežinojimo suklysti. Nuostolių atlyginimo reikalavimas nėra savarankiškas reikalavimas ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo pagrindinio reikalavimo panaikinti hipoteką ieškovei priklausančiam žemės sklypui.
    3. Visi su antstolės vykdyta vykdomąja byla ir žemės sklypo pardavimo iš varžytynių procesu susiję klausimai jau buvo išnagrinėti teismų iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismui visiškai nebuvo jokio pagrindo įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuosius asmenis – skolininką V. Š. ir antstolę Redą Vizgaudienę. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ankstesni ginčai, kurie jau yra užbaigti įsiteisėjusia teismo nutartimi, negali būti kvestionuojami ir jais negali būti remiamasi nagrinėjant šią bylą.
    4. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė niekaip nėra pažeidusi ieškovės teisių ir jai negali būti perkelta atsakomybė dėl šios prisiimtos rizikos. Apeliantė neteisėtai ir visiškai nepagrįstai riboja ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypą, dėl ko ieškovė, kaip verslo subjektas, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, patyrė ir vis dar patiria nuostolių. Ieškovė, įsigijusi nekilnojamąjį turtą investiciniais tikslais, užbaigusi pastatų statybą, tikisi kaip įmanoma greičiau parduoti visą turtą ir sugrąžinti kreditą bankui, kuris finansavo šio turto įsigijimą.
  3. Atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriuose nurodo, kad ieškovė galutinai susipainiojo, kuo grindžia savo ieškinį. Ieškinyje, kaltindama atsakovę dėl rašto, kuriuo atsisakyta panaikinti atsakovės skolininkui V. Š. taikytą priverstinę hipoteką, bando įrodyti, kad ginčas kyla iš atsakovės netinkamo CK 4.197 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nuolat įrodinėjo, kad tik 2016-09-01, t. y. po 99 dienų nuo pardavimo (2016-05-24), gavo antstolės pranešimą, kad ši atsakovės naudai įkeistą V. Š. priklausiusį žemės sklypą už 421 EUR pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui. Todėl akivaizdu, kad atsakovė niekaip negalėjo duoti sutikimo dėl šio sklypo realizavimo ir dėl antstolės neteisėtų veiksmų bylinėjosi teismuose, ką pagrindžia rašytiniai įrodymai, pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Kaip buvo minėta, atsakovė negalėjo daryti jokios įtakos UAB „Naujoji Elija“, šiai prisiimant įsipareigojimus su verslo partneriais ar bankais, nebuvo ieškovės sutarčių šalis. Atkreiptinas teismo dėmesys į tą faktą, kad ieškovei, kaip didelę verslo patirtį turinčiai dalyvei, galėjo kilti abejonė, kad jei turtas įvertintas taip pigiai (421 EUR), įsigytas už 430 EUR, ar ateityje neiškils su šiuo turtu susijusių problemų. Su ieškove galima sutikti tik dėl vieno – ji nėra skolinga atsakovei. Tačiau jos verslo problemos ar susidariusios nepatogios teisinės situacijos dėl jos pačios laisva valia pasirašytų sandorių / nepakankamai aptartų sandorio šalių teisių ir pareigų negali būti perkeltos valstybei / atsakovei.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl hipotekos apimties susiaurinimo, kai yra parduotas ne visas hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, ir šią turto dalį įsigijusio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo, nuostolių atlyginimo.
  4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra žemės sklypo, esančio ( - ), 14944/129759 dalių savininkė.
  5. 2006-05-10 hipotekos lakštu 125079/129759 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), nuosavybės teise priklausančios V. Š., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles. AB SEB banko prašymu pradėjus išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, 2016-05-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu 47605/129759 dalys žemės sklypo iš V. Š. priklausančių 125079/129759 žemės sklypo dalių buvo parduotos UAB „Palangos ūkis“. Pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Palangos ūkis“ įgytas dalis žemės sklypo 2016-06-13 pardavė UAB „Harlio dirbtuvės“, o minėta bendrovė 2016-06-27 pirkimo–pardavimo sutartimi 14944/129759 dalis žemės sklypo pardavė ieškovei.
  6. Antstolei pardavus minėtas žemės sklypo dalis iš varžytynių, už turtą iš pirkėjo gauta kaina buvo pervesta pirmos eilės kreditorei AB SEB bankui, kuris atsisakė sutartinės hipotekos iš varžytynių parduotoms 47605/129759 dalims ir banko prašymu hipoteka buvo išregistruota iš Hipotekos registro.
  7. Siekiant užtikrinti V. Š. mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-07 sprendimu Nr. (23.31-08)319-8126 V. Š. priklausančioms 125079/129759 dalims žemės sklypo buvo nustatyta priverstinė hipoteka. Pavaduojanti antstolė G. Ž. 2016-08-31 su pranešimu apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių kreipėsi į atsakovę dėl priverstinės hipotekos išregistravimo iš varžytynių parduotoms žemės sklypo dalims. Atsakovė 2016-09-08 raštu antstolei pranešė, jog atsisako išregistruoti hipoteką, motyvuodama tuo, kad iš varžytynių parduota ne visa žemės sklypo dalis, kuriai įregistruota priverstinė hipoteka, o tik dalis žemės sklypo dalies.
  8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016-07-01 ieškovė, Senator Trade OU ir UAB „DAO AM“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Senator Trade OU suteikė ieškovei iki

    141 630 000 EUR paskolą, o ieškovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti paskolos davėjui 15 proc. metines palūkanas. Ieškovė su AB „Citadele“ banku

    152016-08-29 sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo refinansuoti ieškovės iš Senator Trade OU gautą iki 1 200 000 EUR dydžio paskolą įvykdžius tam tikras sąlygas, tarp kurių ir ieškovei priklausančių žemės sklypo, esančio ( - ), 14944/129759 dalių įkeitimas pirmine hipoteka. Ieškovė 2016-09-12 teikė atsakovei prašymą pakeisti priverstinės hipotekos objektą vietoje 125078/129759 žemės sklypo dalių nurodant 110134/129759 dalis, tačiau atsakovė atsisakė, nurodydama, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas dar nėra įvykdytas.

  9. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti priverstinės hipotekos, identifikavimo kodas ( - ), objektą: vietoje „125079/129759 žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - )“ nurodyti „110134/129759 dalys žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - )“, priteisti iš atsakovės 10 669,64 EUR nuostolius, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies.
  10. Vienu iš apeliacinio skundo motyvų atsakovė nurodo tai, kad bylos nagrinėjimas pagal byloje išnagrinėtą ieškinį nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Palangos miesto apylinkės teismui), kadangi atsakovė atstovauja viešojo administravimo subjektui, ieškinys kildinamas iš šios institucijos aktų, todėl bylos nagrinėjimas yra teismingas administraciniam teismui ir byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
  11. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2017-10-26 nutartimi nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti su prašymu dėl rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017-11-08 nutartimi, atsižvelgdama į ieškovės keliamų reikalavimų pobūdį, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra keliamas dėl priverstinio hipotekos realizavimo kaip vieno iš hipotekos pasibaigimo pagrindų, kurį numato CK 4.197 straipsnio 1 dalis, todėl konstatavo, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, o ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
  12. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentas, jog byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui – Palangos miesto apylinkės teismui, nepagrįstas.
  13. Tačiau išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  14. Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos

    16Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2014; kt.).

  15. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-161/2009).
  16. Kaip jau minėta anksčiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2006-05-10 hipotekos lakštu 125079/129759 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), nuosavybės teise priklausančios V. Š., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles. Toms pačioms ir tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančioms žemės sklypo dalims, siekiant užtikrinti V. Š. mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-07 sprendimu buvo nustatyta priverstinė hipoteka. Pardavus iš varžytynių 47605/129759 ginčo žemės sklypo dalis, kreditorė AB SEB bankas atsisakė sutartinės hipotekos ir sutartinė hipoteka buvo išregistruota iš Hipotekos registro. Ieškovė reikšdama ieškinį siekia pakeisti taikytos atsakovės naudai priverstinės hipotekos apimtį, panaikinant hipoteką ieškovės įsigytoms 14944/129759 ginčo žemės sklypo dalims.
  17. Hipoteka – daiktinė teisė, kurios nustatymas lemia daikto savininko teisių suvaržymą. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laiką eilės tvarka (CK 4.193 straipsnio 2 dalis). Priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų (CK 4.197 straipsnio 1 dalis). Jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis).
  18. Pažymėtina, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-07 sprendimu buvo nustatyta priverstinė hipoteka užtikrinant

    171 403 403,32 EUR dydžio atsakovės reikalavimą skolininkui V. Š.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pardavus dalį įkeisto turto iš varžytynių (beveik pusę įkeisto turto – 47605 dalis iš įkeistų 125079 dalių), iš jo pardavimo gautų lėšų (421 EUR) nepakako nei pirmos eilės kreditoriui AB SEB bankui, nei atsakovės (antros eilės kreditorės) reikalavimams patenkinti. Todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jog realizavus įkeistą daiktą ir nepakakus iš jo realizavimo gautų lėšų hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, kreditorius turi teisę išsiieškoti skolą iš kito skolininko turto, atsižvelgiant į prievolės, kurios užtikrinimui buvo taikyta priverstinė hipoteka atsakovės naudai, dydį (beveik 1,5 mln. EUR), į tai, jog prievolė nėra įvykdyta, esant byloje įrodymams, jog realizavus dalį (beveik pusę įkeisto turto) turto iš varžytynių ir iš jo pardavimo gautų lėšų nepakakus atsakovės (antros eilės kreditorės) reikalavimų patenkinimui, galimai šioje byloje patenkinus ieškovės reikalavimą dėl hipotekos objekto pakeitimo, sumažinant hipotekos apimtį (paliekant hipoteką tik 110134/129759 dalims žemės sklypo), šioje byloje priimtas teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos skolininko V. Š. teisėms ir pareigoms. Tokia išvada darytina dėl to, jog atsakovė kaip antros eilės kreditorė, negavusi savo reikalavimo patenkinimo iš jau parduotos įkeisto turto dalies, galbūt šioje byloje priimtu sprendimu sumažinus hipotekos objektą (panaikinus daliai įkeisto turto hipoteką), kuriuo buvo visiškai užtikrinta skolininko 1 403 403,32 EUR prievolė valstybei, todėl sumažėjus turto, kuriuo buvo užtikrintas prievolės atsakovei įvykdymas, apimčiai, turės teisę patenkinti savo reikalavimą iš kito skolininko turto, tai yra, šis sprendimas turės įtakos skolininko teisėms ir pareigoms, turtiniams interesams.

  19. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu skolininką V. Š.. Tačiau pirmosios instancijos teismas žodine nutartimi teismo posėdžio metu minėto reikalavimo nepatenkino. Tokiu būdu nesuteikė atsakovei galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 47 straipsnis, 290 straipsnio 2 dalis).

    18

  20. Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. V. Š. įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jis įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  21. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai